Legislator Case Law & Legislation
cbf871dd-bb35-4c5b-92cb-7140224f094a AI generated

cbf871dd-bb35-4c5b-92cb-7140224f094a · Utenos apylinkės teismas

Case Number cbf871dd-bb35-4c5b-92cb-7140224f094a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės atstovei advokatei L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas E. G. patikslintu ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, kuriuos dar tikslino posėdžių metu, prašė panaikinti 2018 m. liepos 11 d.

Legislator headnote

AI generated

cbf871dd-bb35-4c5b-92cb-7140224f094a · Utenos apylinkės teismas: Su darbdaviu sutarta 65 EUR suma per diena apėmė ir darbo užmokestį, ir dienpinigius, ir kelionės iÅ¡laidas. Kai pats nuplaudavo vilkikÄ , jam už tai priskaičiuodavo 50 EUR, 25 EUR gavo už 5 pakrovimus. Nežino, už kÄ jam iÅ¡skaičiavo 546 EUR pagal jo pateiktÄ ataskaitos lapÄ . Iki 2017 metų turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duotÄ banko kortelę, pateikdavo visus iÅ¡laidų kvitus buhalterei ir jam grÄ Å¾indavo tuos pinigus. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo apklaustas liudytoju, kokius parodymus davė, neatsimena, buvo darytas raÅ¡ysenos tyrimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-27-1055/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01389-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.1.; 1.3.5.5.; 3.2.6.1; 3.4.1.7. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 11 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, Sigitai Saugūnienei, Ramunei Čypienei, Daivai Drazdauskienei, Daivai Savickienei, Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui E. G., ieškovo atstovėms advokatei J. U.ir advokato padėjėjai B.

S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės atstovei advokatei L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas E. G. patikslintu ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, kuriuos dar tikslino posėdžių metu, prašė panaikinti 2018 m. liepos 11 d.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2016 metus – 6 982,29 EUR, taip pat 2 100 EUR, kurie nebuvo jam iÅ¡mokėti, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, netesybas už 3 mėnesius, tai yra 2001,90 EUR, bei ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2015 m. vasario 26 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms užimti. IeÅ¡kovui pateikus praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, 2018 m. birželio 19 d. darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, tačiau darbo sutarties kopijos ieÅ¡kovas negavo. Atsakovė atleidžiant jį iÅ¡ darbo neiÅ¡mokėjo jam priklausančių sumų – 6 982,29 EUR darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų už 2016 metus, taip 2 100 EUR, kuriuos sudaro kompensacija už nepanaudotas atostogas ir sumos, kurios turėjo bÅ«ti, bet nebuvo iÅ¡mokėtos.

IeÅ¡kovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kuri priėmė sprendimÄ jo praÅ¡ymÄ atmesti. Su atsakovės komisijai pateiktais dokumentais jis nebuvo supažindintas, kadangi jam į elektroninį paÅ¡tÄ atsiųsta dokumentų dalis buvo susijusi su visiÅ¡kai kita darbo byla. Dokumentus jis gavo tik parašęs atskirÄ praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė komisijai pateikė ne visus reikiamus dokumentus ir komisija, nagrinėdama jo praÅ¡ymÄ , neiÅ¡reikalavo likusių.

Yra pateikti 2016 m. liepos 20 d. ir 2016 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymai dėl ieškovo leidimo kasmetinių atostogų, tačiau nėra pateikti ieškovo prašymai išleisti jį atostogų ir atostogų apmokėjimo patvirtinimai. Pateiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovo prašymas išleisti jį kasmetinių apmokamų atostogų ir atostoginius sumokėti su rugpjūčio mėnesio alga ir direktoriaus įsakymas, tačiau jokių įrodymų, kad atostoginiai buvo sumokėti, nėra.

Daugiau jokių rašytinių įrodymų apie ieškovui suteiktas atostogas nėra, taigi jis nuo 2017 m, rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio nebuvo išleistas atostogų, tačiau kompensacija už nepanaudotas atostogas jam neišmokėta, ir darbo ginčų komisija į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad 2015 metų gruodžio mėnesį ir 2017 m. birželio mėnesį jis taip pat neatostogavo, taigi atsakovė jam iš viso nėra apmokėjusių atostoginių už 28 darbo dienas. Ieškovo įsitikinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai yra pasirašyti ne paties ieškovo.

Pateiktas 2018 m. birželio 8 d. įsakymas dėl komandiruotės į (duomenys neskelbtini) su vairuotojo E. G. paraÅ¡u, tačiau ieÅ¡kovas pažymi, kad tÄ dienÄ jis buvo komandiruotėje užsienio Å¡alyje ir pasiraÅ¡yti negalėjo. Taip pat atkreipia dėmesį į kasos iÅ¡laidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių pats ieÅ¡kovas nepasirašė ir juose nurodytų sumų negavo. Per visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį nei jis, nei kiti vairuotojai nėra gavę iÅ¡ darbovietės jokių grynųjų pinigų, tuo labiau susijusių su darbo užmokesčiu.

Darbo ginčų komisija savo sprendime konstatavo, kad pateiktais dokumentais yra įrodyta, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta jam priklausanti 5 040,02 EUR su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų suma. Tačiau jis pažymi, kad remiantis byloje esančiais dokumentais jam į sÄ skaitÄ per 2018 metų balandį – 2018 metų birželio mėnesį buvo pervesta 2 754 EUR, prie kurių pridėjus tariamai pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡mokėtas sumas, gaunasi 5 322,76 EUR, kas visiÅ¡kai neatitinka komisijos sprendime nurodyto skaičiavimo.

Taigi, atsakovė atleidimo dienÄ su juo pilnai neatsiskaitė, todėl iÅ¡ jos turi bÅ«ti priteistos aukščiau nurodytos sumos bei 2001,90 EUR netesybos, kurios susidaro 667,30 EUR padauginus iÅ¡ trijų mėnesių. IeÅ¡kovas ir jo atstovės posėdžių metu kelis kartus tikslino aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad įsakymai dėl atostogų suteikimo buvo, bet jokių pavedimų iÅ¡mokėti atostoginius nėra. Buvo suteiktos 28 dienos atostogų, bet apmokėtos jos nebuvo. Pagrindinis dokumentas, be kurio vairuotojų neiÅ¡leisdavo į keliones, yra ataskaitos lapas, ten po to bÅ«davo suskaičiuota visa alga, tačiau atsakovė kažkodėl nepateikė Å¡ių dokumentų.

Jis buvo susitaręs, kad jam bus mokama 65 eurai per dienÄ , bet pinigai buvo iÅ¡mokėti ne visi motyvuojant, kad per daug kilometrų nuvažiavo. Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) jam davė pasiraÅ¡yti kitÄ dienÄ grįžus iÅ¡ reiso, kai jis atnešė ataskaitÄ ir kvitus priduoti, pasakė, kad tai iÅ¡mokėtini pinigai. TÄ orderį pasirašė, bet jokių pinigų realiai negavo. Jam buvo pasakyta, kad jei nepasiraÅ¡ys, tai negaus ir kitų pinigų. Visuose orderiuose nurodytos sumos, tai dienpinigiai.

Orderio Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vis nepasiraÅ¡inėjo. Jam buvo mokama pagal susitarimÄ 65 EUR už darbo dienÄ , visos sumos buvo iÅ¡mokamos tik pavedimais, grynais per visÄ darbo laikÄ nei cento nėra gavęs. Kelionpinigius pervesdavo į kortelę, kiekvienÄ penktadienį mokėjo po 150 EUR algos, kiti pinigai buvo skirti kelionės iÅ¡laidoms. Komandiruotėje bÅ«davo 45 dienas, grįžęs pristatydavo ataskaitos lapÄ , kur buvo suraÅ¡ytos visos iÅ¡laidos. Buhalterija per kelias dienas apskaičiuodavo ir pinigus pervesdavo į kortelę.

Su darbdaviu sutarta 65 EUR suma per diena apėmė ir darbo užmokestį, ir dienpinigius, ir kelionės iÅ¡laidas. Kai pats nuplaudavo vilkikÄ , jam už tai priskaičiuodavo 50 EUR, 25 EUR gavo už 5 pakrovimus. Nežino, už kÄ jam iÅ¡skaičiavo 546 EUR pagal jo pateiktÄ ataskaitos lapÄ . Iki 2017 metų turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duotÄ banko kortelę, pateikdavo visus iÅ¡laidų kvitus buhalterei ir jam grÄ Å¾indavo tuos pinigus. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo apklaustas liudytoju, kokius parodymus davė, neatsimena, buvo darytas raÅ¡ysenos tyrimas.

Po kiekvieno reiso iÅ¡eidavo kelias savaites nemokamų atostogų, kurias darbdavys formino kaip mokamas, bet neapmokėdavo. 2016 m. gruodžio 19 d. kasos iÅ¡laidų orderio pasiraÅ¡yti negalėjo, kadangi jo tuo metu nebuvo Lietuvoje, iÅ¡ reiso grįžo tik 2017 m. kovo mėnesį. Taip pat teigia, kad 2016 m. spalio 4 d. jis atostogavo ir net nebuvo Lietuvos Respublikoje, todėl orderio pasiraÅ¡yti negalėjo. Pažymi, kad 2017 metais ieÅ¡kovui buvo žiniaraščiuose pažymėtos pravaikÅ¡tos, tačiau jos nėra tinkamai įformintos įsakymais, iÅ¡ viso susidarė 30 dienų, už kurias turi bÅ«ti sumokėta 1 800 EUR, po 60 EUR už dienÄ .

PraÅ¡omÄ priteisti 2 100 EUR sumÄ sudaro vidutinis darbo užmokestis už laikÄ , kuris žiniaraÅ¡tyje pažymėtas kaip pravaikÅ¡tos ir nesumokėti atostoginiai. Sutinka, kad buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, bet poilsio laikas komandiruotėje turėjo bÅ«ti apmokamas vidutiniu darbo užmokesčiu ir dienpinigiais. IeÅ¡kovo teigimu, įmonėje net nėra seifo ar atskiros kasos patalpos, todėl grynieji pinigai ten niekam ir niekada nebuvo mokami. Atskirai ieÅ¡kovo atstovė advokatė J. U. paaiÅ¡kino, kad E. G.

žadėjo pateikti nuskaitymui savo vairuotojo kortelę, kad pagrįsti reikalavimus, tačiau jos nedavė, vengia tai padaryti nepaaiÅ¡kindamas priežasčių. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas E. G. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartis ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo nutraukta nuo 2018 m. birželio 19 d. ir paskutinę darbo dienÄ su ieÅ¡kovu buvo pilnai atsiskaityta, tai yra iÅ¡mokėtas tiek darbo užmokestis, tiek kompensacija už nepanaudotas atostogas, tiek dienpinigiai.

IeÅ¡kovui laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d. priskaičiuoto darbo užmokesčio, įskaitant kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, sumÄ sudaro 1 290,47 EUR, kelionės iÅ¡laidos pagal avansinę apyskaitÄ tam pačiam laikotarpiui sudaro 282,37 EUR, dienpinigiai – 3 749,55 EUR. Tai yra bendra ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtina suma aukščiau nurodytam laikotarpiui buvo 5 322,39 EUR. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ jo asmeninės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. birželio 19 d. jam pervesta 2 754 EUR.

Pagal kasos iÅ¡laidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam taip pat buvo iÅ¡mokėta 2 568,76 EUR. Taigi bendra ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta suma yra 5 322,76 EUR, 0,37 EUR skirtumas susidarė dėl valiutų skirtumų. Darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas dalimis, bet visas priskaičiuotas. Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovui priklausė 18 darbo dienų kasmetinių atostogų, buvo apskaičiuota mokėtina kompensacija – 476,64 EUR, kuri buvo sumokėta 2018 m. birželio 19 d. pavedimu kartu su dalimi priklausančio darbo užmokesčio.

Tokiu bÅ«du su ieÅ¡kovu paskutinę jo darbo dienÄ buvo pilnai atsiskaityta, todėl reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas yra nepagrįstas ir atmestinas. Reikalavimai dėl palÅ«kanų ir delspinigių yra iÅ¡vestiniai, todėl netenkintini atmetus pagrindinį reikalavimÄ . Posėdžių metu atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir papildomai paaiÅ¡kino, kad įmonėje yra tokia tvarka, jei kas nori atsiskaitymo lapelio, tai kreipiasi ir gauna.

Visiems nedalina ir atspausdintų nelaiko, nes labai daug darbuotojų, be to vairuotojų nebÅ«na po kelias savaites. Ä® bylÄ yra pateiktos iÅ¡samios avansinės apyskaitos, iÅ¡ kurių matyti, kad su darbuotoju yra pilnai atsiskaityta. IeÅ¡kovo nurodoma 65 EUR per diena suma, tai vidurkis, nes 26,56 EUR mokama pagal darbo sutartį ir plius dienpinigiai. Pagal darbo užmokesčio žiniaraščius matyti, kad visi atostoginiai ieÅ¡kovui buvo priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti. Atleidžiant iÅ¡ darbo turėjo sumokėti kompensacijÄ už 15 darbo dienų nepanaudotų atostogų, bet iÅ¡mokėjo net už 18 dienų.

KritiÅ¡kai vertintini ir ieÅ¡kovo parodymai, kadangi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kasos iÅ¡laidų orderių iÅ¡ vis nepasiraÅ¡inėjo, nagrinėjant bylÄ teisme jau sako, kad 2 100 EUR sumai orderį pasirašė. Visos iÅ¡laidos ir iÅ¡mokėtinos sumos po kelionės paprastai apskaičiuojamos per 1-5 dienas. Komandiruotės metu pasikeitus marÅ¡rutui, bÅ«na, kad iÅ¡leidžiamas naujas įsakymas. Nori pažymėti, kad esant komandiruotėje už poilsio dienas vidutinis darbo užmokestis nemokamas, bet dienpinigiai skaičiuojami ir mokami. 2016 metais ieÅ¡kovas naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai 3195, joje buvę pinigai priklausė atsakovei, todėl kvitais nepateisintos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti atlygintos ieÅ¡kovo.

IeÅ¡kiniu nėra pareikÅ¡ta reikalavimo pripažinti žiniaraščiuose pažymėtas pravaikÅ¡tas darbo dienomis. Pažymi, kad darbo užmokestis buvo mokamas už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ , taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , todėl net ir pakeitus žymėjimÄ iÅ¡ pravaikÅ¡tos į laisvadienį, tos dienos vis tiek neturėjo bÅ«ti apmokėtos, kadangi nedirbo nei valandos ir nebuvo komandiruotėje. Dienpinigiai ir kelionės iÅ¡laidos neįeina į vidutinį darbo užmokestį. Dienpinigiai buvo apskaičiuojami ir mokami taip pat be pažeidimų, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodyta, kad turi bÅ«ti mokama ne mažiau 51 proc. nustatytos sumos. 36 darbo valandų skirtumas tarp darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtų ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytų skiriasi dėl to, kad vairuotojui bÅ«nant reise darbo laiko žiniaraščiuose automatiÅ¡kai žymima 8 valandų darbo diena ir tik vairuotojui grįžus yra nuskaitoma jo kortelė bei pagal faktÄ nustatoma, kiek dirbta realiai, pagal tai yra koreguojami darbo užmokesčio žiniaraščiai, o darbo laiko žiniaraščių nekoreguoja.

Sudėjus iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienpinigius ir kitas iÅ¡mokėtas sumas, vidutinė suma ir gaunasi ieÅ¡kovo minėta 60-65 EUR per darbo dienÄ . Liudytojas V. S. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Per visÄ jo darbo laikÄ Å¡ioje įmonėje niekada nei grynų pinigų, nei atostoginių nemokėjo, komandiruotpinigių taip pat. Darbo užmokestis visada buvo mokamas pervedant į sÄ skaitÄ , grynais niekada neduodavo. Ä®monėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesio iki (duomenys neskelbtini) metų ir per visus Å¡iuos metus apmokamų atostogų nėra turėjęs, ilsėjosi tik grįžęs iÅ¡ reiso ir pasirašęs praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, bet atostoginių niekada nėra gavęs. Jį iÅ¡ darbo atleido už pravaikÅ¡tas, kurių iÅ¡ tikrųjų nebuvo.

Jis pateikė pareiÅ¡kimÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru, tačiau darbdavys jo nepasirašė teigdamas, kad jis yra skolingas įmonei. Jiems bÅ«davo pateikiami kasos iÅ¡laidų orderiai be datų, kuriuose turėjo savo ranka įraÅ¡yti sumÄ ir pasiraÅ¡yti. Grįžus iÅ¡ reiso priduodavo į administracijÄ ataskaitas pagal duotÄ formÄ , direktorius jas užvizuodavo ir tada buhalterija paskaičiuodavo. Niekada nežinojo, kiek ir už kÄ atskaičiuos, kadangi tų ataskaitų atgal nebeatiduodavo.

Už darbo dienÄ vairuotojams mokėdavo nuo 45 EUR iki 60 EUR, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eidavo viskas – iÅ¡laidos, dienpinigiai, alga. Visada vesdavo po 150 EUR į savaitę, o dienpinigių atskirai neskaičiavo ir nemokėjo. Atsiskaitymo lapelių niekada neduodavo, todėl buvo daug neaiÅ¡kumų ir niekas nesuprasdavo, kiek už kÄ sumokėjo. Darbo užmokestis nuo dirbtų valandų visiÅ¡kai nepriklausė, dar atskaičiuodavo už pokalbius. Å iuo metu dirba kitoje transporto įmonėje, gauna 70 EUR per dienÄ , plius minimalus darbo užmokestis, plius dienpinigiai.

Å iuo metu už 6 savaites uždirba apie 3 000 EUR. IÅ¡eidamas iÅ¡ darbo jokios skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, tik už emigrantus, bet Å¡iÄ baudÄ Ä¯monė iÅ¡ jo iÅ¡skaičiavo. Liudytojas A. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Reikėdavo pasiraÅ¡yti ant kasos iÅ¡laidų orderių be datos, kitaip grasindavo, kad nemokės algos. Buhalterija jiems aiÅ¡kindavo, kad tai kuro ir kelionės iÅ¡laidos. Dar vertė mokėti už stovėjimo aikÅ¡telę iÅ¡ savo pinigų.

AtlyginimÄ visada mokėjo tik į kortelę. Su darbdaviu buvo sutarta, kad mokės po 55-60 EUR į dienÄ . Darbo sutartyje buvo įraÅ¡yta 3,5 EUR už valandÄ , po kiekvieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo didindavo tÄ sumÄ . Jis nežino, kiek jam priskaičiuodavo pinigų ir kiek iÅ¡mokėdavo, bet žino, kad niekada visų pinigų negaudavo. Duodavo tik po 150 EUR per savaitę ir grįžus iÅ¡ reiso dar kažkiek. Grįžus iÅ¡ komandiruotės administracijai pateikdavo visus iÅ¡laidų kvitus ir pildydavo ataskaitÄ , visas iÅ¡skaitas administracija suraÅ¡ydavo ant to paties lapo, bet jo nebeatiduodavo atgal.

IÅ¡ esmės viskÄ tvarkė D. M.. Po kelių metų darbo įmonėje sužinojo, kad yra kasa su grynais ir kasininkas yra D. M., nors tos kasos niekada nėra matęs ir grynieji pinigai figÅ«ruodavo tik ant orderių. Apmokamų atostogų per visÄ darbo laikÄ nėra turėjęs, gal buhalterija ir paskaičiuodavo atostoginius, bet jis jų nėra gavęs. Po to dar sužinojo, kad žiniaraščiuose raÅ¡o pravaikÅ¡tas ir moka labai mažus mokesčius Sodrai. Po reiso pateikus ataskaitÄ viskÄ paskaičiuodavo maždaug per 8-10 dienų, bet pervesdavo po 500-800 EUR.

Pagal jo praneÅ¡imÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten yra iÅ¡vada, kad paraÅ¡ai ant dokumentų yra suklastoti. Kitoje civilinėje byloje iÅ¡ jo atsakovei buvo priteista su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokėtų sumų permoka. Liudytojas A. R. parodė, kad dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimo grynais niekam niekada ten nemokėjo, įmonė net kasos neturi, atlyginimas buvo mokamas tik pavedimais. Reikėdavo pasiraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius be datos su nurodyta suma, jei nepasiraÅ¡ydavo, negaudavo algos, bet realiai orderiuose nurodytų pinigų negaudavo.

Susitarimas sudarant darbo sutartį buvo, kad mokės 55-65 EUR per dienÄ ir iÅ¡ pradžių mokėjo kiek priklauso, tačiau 2016 metais prasidėjo visokios klaidos ir panaÅ¡iai, po to normaliai jau nebemokėjo. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesį. Susirgęs sužinojo, kad įmonė mokėjo labai mažus mokesčius, dėl ko buvo labai mažos nedarbingumo iÅ¡mokos. Pastoviai vertė eiti nemokamų atostogų, bet jis nėjo. Oficialių atostogų per visÄ darbo laikÄ Ä¯monėje neturėjo.

Buvo tokia tvarka, kad grįžus iÅ¡ reiso atiduodavo iÅ¡laidų kvitus, pildė ataskaitas, kurias administracija po to tikrindavo, savaitės bėgyje viskÄ apskaičiuodavo ir pervesdavo pinigus. Tačiau niekada visos sumos neiÅ¡mokėdavo, pinigus reikėjo iÅ¡reikalauti. Kai išėjo iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nieko nesumokėjo, nei kompensacijos už atostogas, nei skolos už kurÄ . KiekvienÄ savaitę pervesdavo į sÄ skaitÄ po 150 EUR, grįžus iÅ¡ reiso sutikrindavo ataskaitÄ ir atskaičius kažkokias sumas, primokėdavo.

Vilkiko pats niekada neplaudavo, dėl kitų vairuotojų nežino. Darbe naudojo savo telefonÄ , limitas buvo nustatytas 10 eurų. Už krovimÄ Å¾adėjo mokėti po 5 eurus, bet realiai nemokėjo. Ä®monės savininkas puikiai žinojo visÄ situacijÄ , bet pinigus vis tiek reikėjo iÅ¡reikalauti, kad gauti savo. Tik Å¡iandien sužinojo, kad įmonėje pasirodo buvo kasa ir D. M. buvo kasininkas. V. S. neprašė jo liudyti jo byloje. Darbo sutarties neturėjo, joje buvo nurodytas valandinis atlyginimas. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. G. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 26 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti į įmonę vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutarties 3 punkte Å¡alys susitarė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 2,40 EUR valandinį darbo užmokesčio tarifÄ pagal iÅ¡dirbtas darbo valandas, atlyginimÄ mokant kartÄ mėnesyje nuo 12 iki 14 dienos. Darbo sutartyje Å¡alys nustatė darbo laiko normÄ â€“ 8 valandų darbo dienÄ , penkių darbo dienų savaitę ir suminę darbo laiko apskaitÄ .

Taip pat sutartimi buvo susitarta dėl dienpinigių dydžio, t. y. sutarta mokėti ne mažiau kaip 51 procentÄ dienpinigių sumos. Darbo sutartis buvo keista 2015 m. birželio 23 d. (nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatyta mokėti 2,60 EUR valandinį darbo užmokestį), 2015 m. gruodžio 2 d. (nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatyta mokėti 2,80 EUR valandinį darbo užmokestį), 2016 m. birželio 27 d. (nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatyta mokėti 3,10 EUR valandinį darbo užmokestį), 2017 m. gruodžio 1 d. (nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta darbo užmokestį skaičiuojant 1,35 koeficiento nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės tam laikotarpiui nustatyto minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifÄ ).

Darbo sutartis nutraukta 2018 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). E. G. 2018 m. birželio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 1 564 EUR nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Nurodė, kad iÅ¡ darbo jis buvo atleistas nuo (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ir atsakovė nėra su juo atsiskaičiusi už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. birželio 18 d. Darbo ginčų komisija 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo E. G. praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodama tuo, kad remiantis darbo byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovė nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos su pastaruoju yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, tai yra sumokėjo jam priskaitytÄ darbo užmokestį, dienpinigius bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2018 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priteisti jam neiÅ¡mokėtas sumas. IeÅ¡kovas pirminiame pateiktame ieÅ¡kinyje formulavo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1546 EUR nesumokėto darbo užmokesčio, skolÄ už nesumokėtus atostoginius ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 0,07 % nustatytus delspinigius nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 % dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vėliau kelis kartus patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, bet netikslindamas faktinių aplinkybių, ieÅ¡kovas suformulavo galutinį reikalavimÄ - panaikinti 2018 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2016 metus – 6 982,29 EUR; taip pat 2 100 EUR, kurie nebuvo jam iÅ¡mokėti; 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; netesybas už 3 mėnesius, tai yra 2001,90 EUR, bei ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Byloje kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 6 982,29 EUR nesumokėto darbo užmokesčio už 2016 metus. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, (toliau – ApraÅ¡as) 2 punktÄ , dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Teismui nepateikta duomenų apie ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimÄ dėl vėlesnio atsiskaitymo, nei darbo sutarties nutraukimo dienÄ . Abi Å¡alys į bylÄ pateikė savo paskaičiavimus – suvestines, kurių duomenimis rėmėsi grindžiant savo reikalavimus ir atsikirtimus. IeÅ¡kovas ir jo atstovės, 2020 m. birželio 3 d. galutinai suformulavę reikalavimus, teigė, jog jų paskaičiavimais ieÅ¡kovui vien už 2016 metus nebuvo iÅ¡mokėta 6 982,29 EUR su darbo santykiai susijusių iÅ¡mokų suma.

Atsakovė pateikė savo paskaičiavimus ir teigė, kad su ieÅ¡kovu atleidimo dienÄ buvo pilnai atsiskaityta, buvo iÅ¡mokėta net daugiau kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nei priklausė. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo 2020 m. birželio 3 d. į bylÄ pateiktos skaičiavimo lentelės yra nepasiraÅ¡ytos jų rengėjo, jose nenurodytas informacijos surinkimo laikas, vieta, bÅ«das, todėl teismas turi pagrindÄ nelaikyti jų leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-682-643/2020). Tuo tarpu atsakovė teigdama, kad su darbuotoju ji tinkamai ir laiku atsiskaitė, į bylÄ pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, įsakymus dėl komandiruočių ir atostogų, ieÅ¡kovo darbo sutartį su papildomais susitarimais, avansines apyskaitas, pažymÄ apie darbuotojui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kurių turinio teisingumo ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nepaneigė.

Tačiau teismas laiko tikslingu pasisakyti dėl abiejų Å¡alių pateiktų įrodymų. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovės už 2016 metus jam nebuvo iÅ¡mokėta 6 982,29 EUR su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų suma, motyvuodamas tuo, kad sulyginus atsakovės pateiktÄ E. G. priskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų lėšų suvestinę ir jo asmeninės banko sÄ skaitos iÅ¡klotinę matyti, kad ne visos suvestinėje nurodytos sumos buvo pervestos į jo banko sÄ skaitÄ , taigi atsakovė jam jų realiai neiÅ¡mokėjo.

Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos, su kuria susietomis kortelėmis naudojosi įmonės darbuotojai, iÅ¡klotinė, taip pat, ieÅ¡kovo atstovėms pareikalavus, 2020 m. birželio 15 d. į bylÄ atsakovės pateiktas bÅ«tent atsakovo 2015-2016 metais naudotos įmonės kortelės iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. IeÅ¡kovas, iÅ¡ pradžių neigęs turėjęs įmonės kortelę, vėliau šį faktÄ pripažino. Taigi iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo pateiktoje lentelėje dalis, kaip skirtumas nurodytos sumos, buvo pervesta į minėtÄ Ä¯monės kortelę, kadangi komandiruočių metu ieÅ¡kovas ja naudojosi ir atsiskaitinėjo už pirkinius ir paslaugas.

Sulyginus ieÅ¡kovo lentelėje nurodytas sumas ir iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad sumos ir datos pilnai atitinka. Taip pat byloje yra kasos iÅ¡laidų orderiai (2016 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini)), kurie yra pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovo ir jo paraÅ¡o autentiÅ¡kumas nėra nuginčytas jokiais objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovas teigia negalėjęs pasiraÅ¡yti orderius ir gauti pinigus, kadangi tiek 2016 m. spalio 4 d., tiek 2016 m. gruodžio 19 d. jo nebuvo (duomenys neskelbtini), tačiau jo teiginiai yra paneigti byloje esančiais objektyviais įrodymais.

Iš 2016 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2016 m. spalio 3 d. ieškovas grįžo iš komandiruotės ir 2016 m. spalio 4 d. buvo darbe (apskaityta 1 darbo valanda), atostogų išėjo nuo 2016 m. spalio 5 d. 2016 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad iš komandiruotės grįžta 2016 m. gruodžio 18 d., 2016 m. gruodžio 19 d. buvo darbo vietoje ir apskaityta 1 darbo valanda. Ieškovas ir jo prašymu apklausti liudytojai teigia, kad įmonėje niekada nebuvo mokami grynieji pinigai, viskas buvo mokama pavedimais.

Tačiau ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ių aplinkybių vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jo paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, versijos ir teiginiai keitėsi (neigė turėjęs įmonės kortelę, teigė, kad paraÅ¡ai ant orderių ne jo, kas paneigta ekspertų iÅ¡vada ir t.t.), teismas taip pat atsižvelgia į ieÅ¡kovo procesinį elgesį teikiant įrodymus – kelis kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, kadangi ieÅ¡kovas teigė norintis į bylÄ pateikti savo asmeninės vairuotojo kortelės duomenis, kurie galimai paneigs atsakovės teiginius, tačiau Å¡ie įrodymai į bylÄ taip ir nebuvo pateikti, ieÅ¡kovas vengė bendrauti ir bendradarbiauti netgi su savo atstovėmis.

Visi apklausti liudytojai yra buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurių išėjimas iÅ¡ darbo buvo konfliktiÅ¡kas ir pasibaigęs teisminiais ginčais, todėl teismas jų parodymus taip pat vertina kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas laiko, kad tikslinga remtis tik į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta jo nurodyta 6 982,29 EUR su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų suma. Be to ieÅ¡kovo atstovės teigė, kad atsakovė netinkamai skaičiavo dienpinigius ieÅ¡kovui bÅ«nant komandiruotėse, mokėjo mažiau, negu nustatyta Vyriausybės, todėl liko skolinga ieÅ¡kovui ir nedamokėtus dienpinigius.

IeÅ¡kovas teigia, kad jam visÄ laikÄ turėjo bÅ«ti mokami 100 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Atsakovė, vadovaudamasi darbo sutarties 1.3 punktu, teigia, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi mokėti 100 procentų dydžio dienpinigių. Su tokia atsakovės pozicija sutiktina. Kaip minėta, Å¡alys darbo sutarties 1.3 punktu susitarė, kad vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje atsakovė įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip 51 procentų LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos.

Taigi nagrinėjamu atveju Å¡alys, sudarydamos darbo sutartį, raÅ¡tu aptarė ir dienpinigių mokėjimo klausimÄ , todėl toks susitarimas Å¡alims privalomas. Atsakovė nustatė tik žemutinę dienpinigių dydžio ribÄ , nepažeisdama jau minėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatų, tačiau atsakovė darbo sutartimi neįsipareigojo dėl konkretaus nuolat mokamo dienpinigių dydžio. Taigi, tokia darbo sutarties nuostata atsakovė pasiliko sau teisę mokėti ir didesnius nei 51 procentų dienpinigius, tuo pačiu pasiliekant teisę šį klausimÄ spręsti atsakovės nuožiÅ«ra (žr. pvz.

Vilniaus apygardos teismo 2020-05-19 sprendimÄ byloje Nr. e2A-1291-643/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-09 nutartį byloje Nr. e2A-923-967/2020). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įsakymų, ieÅ¡kovui buvo mokama ne mažesnė kaip 51 procentas nustatytų dienpinigių suma, o tam tikrais atvejais ir 100 procentų. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, apskaičiuodama ir iÅ¡mokėdama dienpinigius už komandiruotėse iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , jokių teisės normų nepažeidė. Tačiau teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir iÅ¡tyręs bei įvertinęs bylos aplinkybes, mato pagrindÄ pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsnyje numatyta teismo teise ir priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Darbdavys turi pareigÄ vesti dirbto darbo laiko apskaitÄ (DK 148 straipsnio 1 dalis) ir atsako už duomenų, esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose teisingumÄ . Kaip matyti iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių už visÄ ieÅ¡kovo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, jam buvo apskaityta iÅ¡ viso 5 316 darbo valandų, tuo tarpu apibendrinus visų darbo užmokesčio žiniaraščių duomenis, matyti, kad priskaityta ir apmokėta už 5 280 valandų, todėl gaunasi 36 darbo valandų skirtumas.

Atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad Å¡is skirtumas atsirado dėl to, kad laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas žymimas automatiÅ¡kai 8 valandos per dienÄ , o darbo užmokesčio žiniaraščiuose Å¡is laikas tikslinamas atsižvelgiant į iÅ¡ reiso grįžusių darbuotojų vairuotojo kortelės duomenis. Teismas Å¡iuos teiginius vertina kritiÅ¡kai, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima ir daugiau ir mažiau negu 8 darbo valandos per dienÄ (nuo 1 iki 11), taigi matyti, kad ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra koreguojami atsižvelgiant į kortelių bei tachografų duomenis.

Todėl byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio už 36 darbo valandas. Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apskaita nebuvo vykdoma ypatingai tvarkingai (tačiau tinkamas ar netinkamas apskaitos tvarkymas nėra šios bylos dalykas), nes išanalizavus duomenis matyti, kad už 2015 metus laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta 1 480 darbo valandų, darbo užmokesčio žiniaraščiuose skaičius atitinka; už 2016 metus darbo laiko žiniaraščiuose pažymėta 1 805 valandos, apmokėta už 1 751, tai yra mažiau; 2017 metais pažymėta 1 534, apmokėta už 1542, tai yra daugiau; už 2018 metus pažymėta 497, apmokėta – 507.

Todėl objektyviai neįmanoma nustatyti, už kurį būtent laikotarpį (mėnesį) susidarė šis skirtumas, galima tik konstatuoti, kad už 2016 metus, nes skirtumas tais metais sudaro 54 valandas ir sekančiais dviem metais jis buvo sumažintas iki 36 valandų. E. G. darbo sutartimi su vėlesniais pakeitimais 2016 metais iki liepos 1 d. buvo nustatytas 2,80 EUR valandinis atlyginimas ir nuo liepos 1 d. – 3,10 EUR atlyginimas, taigi vidurkis gaunasi 2,95 EUR valandinis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. G. reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo naudai priteistina 106,2 EUR neišmokėto atlyginimo už 2016 metus.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 2 100 EUR neiÅ¡mokėtų sumų. IeÅ¡kovas taip prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 100 EUR neiÅ¡mokėtų sumų, kurių tinkamai nedetalizavo. IeÅ¡kovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro nesumokėti atostoginiai ir neapmokėtas laikas, kuris žiniaraščiuose pažymėtas kaip pravaikÅ¡ta, nors pravaikÅ¡tų iÅ¡ tikrųjų nebuvo ir jos niekaip neįformintos.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių, įsakymų dėl atostogų suteikimo bei praÅ¡ymų suteikti kasmetines apmokamas atostogas) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, E. G. per visÄ darbo laikotarpį priklausė 66 kalendorinės ir 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų, iÅ¡ kurių jis panaudojo 57 kalendorines ir 11 darbo dienų, liko nepanaudota 16 darbo dienų (9 kalendorinės, kurios atitinka 7 darbo + 9 darbo dienos).

Kaip matyti iÅ¡ 2018 metų birželio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio ieÅ¡kovui priskaičiuota atostoginių 476,64 EUR, kurie atskaičius privalomus mokesčius buvo jam iÅ¡mokėti. Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo atstovės pasisakymÄ , kad neteisingai apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už paskutinius 3 mėnesius, dėl ko iÅ¡mokėta per maža kompensacija, kadangi pažymėtina, jog skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį dienpinigiai ir kelionės iÅ¡laidos į Å¡iÄ sumÄ neįtraukiamos.

Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo teiginius, kad realiai jis apmokamų atostogų nėra turėjęs, kadangi tai yra paneigta byloje esančiais darbo užmokesčio žiniaraščiais, priskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų lėšų suvestine, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kada ir kiek yra ieÅ¡kovui priskaityta ir iÅ¡mokėta atostoginių. Be to, iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žiniaraščiuose ir suvestinėje nurodytos atostoginių sumos jam pervestos.

Ta aplinkybė, kad pavedime nėra nurodyta, kad pervedami bÅ«tent atostoginiai, negali paneigti iÅ¡mokėjimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi su ieÅ¡kovu Å¡ioje dalyje pilnai atsiskaityta. IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 2 100 EUR sumÄ jo atstovių teigimu taip pat sudaro vidutiniu darbo užmokesčiu neapmokėtas laikas, kuris žiniaraščiuose pažymėtas kaip pravaikÅ¡ta, nors pravaikÅ¡tų iÅ¡ tikrųjų nebuvo.

Teismas sutinka, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų taikoma pravaikÅ¡ta dėl vienokių ar kitokių priežasčių, iÅ¡skyrus atžymėjimÄ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tačiau teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo pripažinti Å¡ias dienas darbo dienomis ar pan. Kaip jau buvo minėta, įmonėje buvo taikoma ir darbo sutartyje su ieÅ¡kovu sulygta dėl suminės darbo laiko apskaitos, kas reiÅ¡kia, kad yra apmokama tik už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ (DK 115 straipsnio 7 dalis).

Kadangi ieÅ¡kovo atstovės nurodomomis dienomis 2017 metų sausio, kovo ir balandžio mėnesiais ieÅ¡kovas bylos duomenimis nebuvo siunčiamas į komandiruotę, tai vertintina, kad tomis dienomis jam darbo valandos bet kuriuo atveju nebÅ«tų fiksuotos, kadangi poilsio dienomis jos nėra žymimos ir darbdavys neturi pareigos apmokėti Å¡ių dienų. Taigi, finansine prasme kitoks žymėjimas žiniaraščiuose nieko nekeičia, o reikalavimo pakeisti Å¡ių dienų žymėjimÄ Å¾iniaraščiuose dėl kitokių priežasčių (pvz. kad Sodra pakoreguotų duomenis ir pan.), kaip jau minėta, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia.

Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad tomis dienomis, kurios nurodytos kaip pravaikštos, ieškovas dirbo, pats ieškovas to neteigia ir neįrodinėja, reikalavimas dėl apmokėjimo už šias dienas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl reikalavimo priteisti netesybas už 3 mėnesius, tai yra 2001,90 EUR ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis).

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis). 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603, kuriuo patvirtintas naujasis DK, įsigaliojęs nuo 2017 m. sausio 1 d.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestis per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu. Å i įstatyminė nuostata, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., pati savaime nebuvo nauja. Tokia darbdavio pareiga jau ir anksčiau buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 141 straipsnio, reglamentavusio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ , 3 dalies nuostatose. 2016 m. rugsėjo 14 d.

įstatymu Nr. XII-2603 buvo naujai sureguliuoti tik iÅ¡mokos (įvardintos netesybomis) dydžio nustatymo klausimai, o sÄ lygos, kurioms esant kyla darbdavio pareiga mokėti nurodytÄ iÅ¡mokÄ , liko nepakeistos. Todėl kasacinio teismo praktika, suformuota aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iuo metu nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatas, tebėra aktuali taikant ir naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-212/2019, 43-44 punktai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ .

Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieÅ¡kovu iki darbo santykių pabaigos iki galo neatsiskaitė, todėl yra pagrindas skaičiuoti tam tikras netesybas. Darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. birželio 19 d., byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta 106,2 EUR darbo užmokesčio, uždelsta suma nesumokėta iki Å¡iol, todėl atsiskaityti su ieÅ¡kovu buvo uždelsta ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius. Pagal DGK pateiktÄ pažymÄ ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis, nei darbdavio uždelsta suma (468,92 EUR) (DGK medžiagos 32 l.).

UždelstÄ sumokėti sumÄ padauginus iÅ¡ trijų mėnesių, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas, susidaro 318,6 EUR suma. Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju tai protinga netesybų suma, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl netesybų tenkintinas iÅ¡ dalies priteisiant 318,60 EUR netesybų už 3 mėnesius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – Darbo ginčų komisija ginÄÄ nagrinėdama ikiteismine tvarka jį iÅ¡nagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo reikalavimus tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo E. G. naudai 106,20 EUR nesumokėto darbo užmokesčio už 2016 metus, 318,60 EUR netesybų už 3 mėnesius, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; teismo sprendimui įsiteisėjus 2018 m. liepos 11 d.

Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios, kitoje dalyje ieškinys atmetamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas Å¡aliai teisines paslaugas. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų seka, kad ieÅ¡kovas už ekspertizės atlikimÄ sumokėjo 155,51 EUR (94,49 EUR iÅ¡ sumokėto 250 EUR avanso grÄ Å¾inta), už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieÅ¡kinį ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatei ir advokato padėjėjai 1 425 EUR.

Atsakovė už ekspertizės atlikimÄ sumokėjo 466,54 EUR (283,46 EUR iÅ¡ sumokėto 750 EUR užstato grÄ Å¾inta 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi), už advokatės teisines paslaugas sumokėjo 875 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės patirtos iÅ¡laidos patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, ir nevirÅ¡ija nustatytÄ maksimaliÄ už tokias paslaugas priteistinÄ sumÄ .

Tačiau teismas, spęsdamas ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų ekspertizės apmokėjimui ir teisinėms paslaugoms atlyginimo klausimÄ , įvertina tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti tik iÅ¡ dalies (4 procentai). Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 63,22 EUR ((155,51+1 425) X 0,04) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ ir advokatės bei advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti. IeÅ¡kovo reikalavimus patenkinus iÅ¡ dalies atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 287,88 EUR ((466,54+875) X 0,96) iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ ir advokatės pagalbai apmokėti.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisiamas 10 EUR žyminis mokestis, pagal priteistÄ sumÄ Å¾yminį mokestį sumažinant CPK 80 straipsnio 7 dalies pagrindu (11 084,19 X 0,03 X 0,75 X 0,04). Teismas Å¡ioje byloje patyrė 6,21 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybės biudžeto naudai priteistina: iÅ¡ ieÅ¡kovo 5,96 EUR, iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes paskirsčius jų sumÄ atsakovei tenkanti dalis – 0,25 EUR yra mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo E. G. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 106,20 EUR (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is eurus ir 20 ct) nesumokėto darbo užmokesčio, 318,60 EUR (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų ir 60 ct) netesybų už 3 mėnesius, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 424,80 EUR (keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų ir 80 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 63,22 EUR (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus ir 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 287,88 EUR (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 88 ct) iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ ir advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 5,96 EUR (penkis eurus ir 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 10 EUR (deÅ¡imties eurų) žyminį mokestį.

Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui. GrÄ Å¾inti Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui 2019 m. liepos 4 d. lydraščiu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus E. G. raÅ¡ysenos pavyzdžius (30 lapų).

Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderių originalus (2018 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai darbo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus.

Teisėja Ana Karšul