cbf5ab52-4584-47dd-99da-869bfb74a0fb · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3484-917/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-56982-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.7.7; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Sigita MeÅ¡kauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Auksės Lipkevičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini).

Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 199 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : E. S. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, jaunesniems negu Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus savo sÅ«nums – S. S., gim. (duomenys neskelbtini) d. ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie tyrimu nenustatytos interneto svetainės stacionariame kompiuteryje ACC-5AD LT70739010262 mažiausiai vienÄ kartÄ demonstravo pornografinio turinio dalykus, t.y. rodė pornografinio turinio filmÄ , taip pat demonstravo savo apnuogintus lytinius organus, liepė S. S. rodyti T.

S. savo lytinius organus ir čiulpti T. S. lytinius organus, jiems bučiuotis, liepė S. S. Å¡okti striptizÄ , tokiu bÅ«du atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečiams lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ , atliko jaunesnių negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenų S. S. ir T. S. tvirkinimo veiksmus. Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad jis su Å¡eima gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu.

Jų butas yra dviejų kambarių: viename dabar gyvena jis su žmona, o kitame - abu sūnūs. Iki 2018 m. vasaros, tiksliau iki liepos mėnesio vidurio, viename kambaryje miegodavo jo žmona su S vienoje lovoje, o kitoje lovoje miegodavo jis, o kitame kambaryje, kuris tapo vaikų kambariu, miegodavo T. Vaikų kambaryje yra šventųjų paveikslų. 2018 m. vasaros viduryje, kai buvo į svečius atvažiavusi žmonos V mama N. D. ir pamačiusi, kad žmona miega su S vienoje lovoje, pasakė, kad tokio amžiaus vaikas jau turi atskirai miegoti.

Jie pertvarkė kambarius, ir nuo tada abu sÅ«nÅ«s miega viename kambaryje atskirose lovose, o kitame jis su žmona. Nuo to laiko S pradėjo pykti ant jo, ant žmonos mamos, priekaiÅ¡tauti, kad jo žmona miega kartu su juo. 2018 m. vasaros pabaigoje, lyg tai rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, jie su vaikais ir su kaimynu J nuvažiavo į anksčiau jiems priklausiusį sodÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kaimynas jam padėjo skaldyti malkas. Tos dienos vakare pas juos į sodÄ atvažiavo pažįstami, jie visi vakarojo, pažįstami liko miegoti sode.

Pirmajame namo aukÅ¡te liko miegoti kaimynas J ir R su G, o antrajame jų Å¡eima, viename kambarėlyje miegojo jis, kitame T, ir žmona su S. Bemiegant iÅ¡girdo, kaip kitame kambaryje S paklausė: kas čia? O T atsakė: „pis...“. Jis suprato, kad S klausė apie tai, kÄ iÅ¡girdo pirmajame aukÅ¡te, t.y. garsus, panaÅ¡ius į dejones, dejavo, kaip suprato G, ir mano, kad tuo metu ji lytiÅ¡kai santykiavo. IÅ¡girdo, kaip S po T žodžių pradėjo juoktis, pradėjo juoktis ir T, o žmona ramino vaikus, nes S vis kartojo: pisasi, pisasi.

Po kurio laiko viskas nurimo. S labai jam pavydėdavo mamos yra buvę atvejų, kad bÅ«davo neblaivus. 2018 m. rudenį jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, bet jis buvo nutrauktas. 2018 m. rudenį po T atliktos apyvarpės operacijos, jo žmona grįžusi su vaikais iÅ¡ psichologo, pasakė, kad gydytojas rekomendavo su berniukais pakalbėti lytinio Å¡vietimo tema ir rekomendavo, kad tai padarytų vyras. Prisimena, kad tai galėjo bÅ«ti 2018 m. rugsėjo gale, dienos neprisimena, apie 15-16 val., kai žmona buvo išėjusi pas draugę L, jis sugalvojo sÅ«nums paaiÅ¡kinti, kad vyras su vyru nesimyli, nesibučiuoja ir bÅ«damas neblaivus, vaikų kambaryje, nes pas juos yra kompiuteris, įjungė internete surastÄ filmÄ , kurio pavadinimo neprisimena.

Filmas buvo apie tai, kaip vyras mylisi su moterimi, atvirai matėsi lytinis aktas, bet jis abiem vaikams leido filmÄ Å¾iÅ«rėti gal apie tris sekundes laiko, o paskui iÅ¡jungė. Kokiam internetiniam tinklalapyje jis tÄ filmÄ rado, neprisimena, paieÅ¡kos frazę naudojo žodžius panaÅ¡ius į ,,lytinis aktas“ ar kažkaip panaÅ¡iai, nes tiksliai neprisimena. Tuo metu nepagalvojo, kad negali S rodyti tokių dalykų, o T tuo metu jau buvo 16 metų. Abu vaikai pažiÅ«rėję tokį filmÄ , pradėjo juoktis, o jis jiems pradėjo aiÅ¡kint, kad meilė bÅ«na tarp vyro ir moters, o ne tarp vyro su vyru, ir po to gimsta vaikai.

Tai pabrėžė aiÅ¡kindamas vaikams todėl, kad tuo metu jau buvo pastebėjęs, kad T sėdint ant lovos jų kambaryje, S sėdėjo ant grindų tarp pražergtų T kojų ir S galva buvo ties T lytinio organo vieta. Vaikai buvo apsirengę, kÄ bÅ«tent jie buvo darę prieÅ¡ tai, nematė, bet tai pamatęs, jis jų paklausė, kÄ jie čia daro. T atsakė, kad kasė S galvÄ , o S paÅ¡oko ir nieko neaiÅ¡kino. Kadangi buvo jau vakaras, jis pasakė, kad jie rengtųsi ir eitų miegoti. Jo žmona tuo metu buvo tualete, ir po to jo paklausė, kodėl bara vaikus, ir jis jai pasakė, kÄ pastebėjo ir kas jam nepatiko.

Po kelių dienų vėl buvo pastebėjęs vaikus panaÅ¡ioj padėtyje, t.y. T sėdint ant kėdės virtuvėje, S sėdėjo ant grindų prieÅ¡ais T, tarp T pražergtų kojų, taip pat matė panaÅ¡iu laikotarpiu ir abu berniukus gulinčius prieÅ¡ miegÄ vienoje lovoje pas T, užsiklojus viena antklode. Vaikai buvo su triusikais. Jis S liepė eiti pas save į lovÄ , ir jam iÅ¡lipus iÅ¡ T lovos, pamatė per S triusikus, kad S lytinis organas erekcijos bÅ«senoje. Pergyvendamas dėl galimai netinkamos seksualinės vaikų pakraipos, jis ir nutarė papasakoti berniukams apie vyrų ir moterų santykius, parodydamas minėtÄ filmukÄ .

S dar jam yra pasakojęs, kad vasarų metu iÅ¡ Anglijos pasisvečiuoti atvažiuodavęs pas senelę, gyvenančiÄ jų laiptinėje, ketvirtame aukÅ¡te, berniukas vardu N, pavardės nežino, jam apie 16 metų, kad su juo bučiavosi, jam laižė užpakalį, bet jis tuo nepatikėjo, nes kieme, kai jame bÅ«na vaikai, bÅ«na dažniausiai suaugusių žmonių – kaimynų. Jis, perskaitęs praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , gali pasakyti, kad neprisipažįsta dėl to, kad bÅ«tų liepęs vaikams bučiuotis tarpusavyje, rodyti ar liesti vienas kitam lytinius organus, juos čiupinėti, taip pat nėra jiems tyčia rodęs savo lytinių organų.

Vaikai jį apsinuoginusį, t.y. jo lytinius organus, galėjo matyti nebent nuėjus į baseinÄ , vyrų persirengimo kambaryje, kur jie visi persirenginėdavo, taip persirenginėjant prieÅ¡ einant į paplÅ«dimius, bet tai darant jam jokių seksualinių minčių nebÅ«davo, ir specialiai jis jiems savo lytinių organų nedemonstruodavo, jų tokiu bÅ«du tvirkinti nesiekė. Nėra nei pats Å¡okęs vaikams striptizÄ , nei jiems liepęs tai daryti. Simui Å¡okti striptizÄ , čiulpti T lytinius organus neliepė, todėl tai daręs neprisipažįsta.

Prisipažįsta tik tai, kad savo vaikams demonstravo pornografinio turinio filmukÄ , kurį rodė per namuose buvusį stacionarų kompiuterį, kuris buvo paimtas buto apžiÅ«ros metu. Jei bÅ«tų galimybė taikyti baudžiamÄ jį įsakymÄ , sutiktų, kad byla bÅ«tų baigta tokiu bÅ«du (2 t., b. l. 130-132, 135-136). Be kaltinamojo visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. 2018 m. lapkričio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tu Nr. 2SD-1699, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. persiųstas (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas Nr. S-91-(1.14) dėl galimai seksualinių veiksmų artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 3-4). 2018 m. lapkričio 30 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas apie tai, jog buvo gautas (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imas dėl galimai seksualinių veiksmų artimoje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 19 d. raÅ¡te Nr. S-91-(1,14) nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 16 d.

S. S., gim. (duomenys neskelbtini). bÅ«damas kartu su mama pas vaikų ir paauglių psichiatrę V.S. K. prasitarė apie blogÄ tėvo seksualinį elgesį su juo. Tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir patikslinti Å¡iÄ informacijÄ Ä¯ apklausÄ buvo iÅ¡kviesta Kauno (duomenys neskelbtini) vaikų ir paauglių psichiatrė V.S. K., tačiau ji Å¡iuo metu turi nedarbingumo pažymėjimÄ ir dėl savo ligos artimiausiu metu negali bÅ«ti apklausiama. Susisiekus telefonu su V. S. K. ji paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) pokalbio su S. S., gim. (duomenys neskelbtini). metu, kuomet dalyvavo ir S. S. mama V.

S., vaikas paaiÅ¡kino, jog patiria seksualinio pobÅ«džio nemalonius dalykus tiek iÅ¡ savo vyresnio brolio T. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tiek iÅ¡ savo tėčio E. S. (1 t., b. l. 1-2). 2018 m. gruodžio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius raÅ¡tu Nr. 2SD-2077, kuriame nurodyta, kad pateikė turimÄ informacijÄ ir dokumentų kopijas apie Valerijos ir E. S. Å¡eimÄ . Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Kauno socialinių paslaugų centrÄ dėl socialinių paslaugų poreikio įvertinimo Å¡eimai, kadangi skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas dėl seksualizuoto S. S. elgesio. Dėl Å¡ios informacijos 2015 m. spalio 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nuo 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu Å¡eimai yra teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugos (2 t., b. l. 2-64). 2019 m. vasario 11 d. nepilnametis nukentėjęs S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose tėtis negražiai darė, rodė jam visokius seksualinius filmus.

Kai mama išėjo pas draugę, tėtis irgi negražiai darė. Jis darė visokius seksualinius negražius dalykus. Buvo čiulpimas, bučiavimas, tokie negražūs dalykai. Tėtis įjungė T tokį filmÄ ir darė negražiai. Tėtis pasitraukė triusikus, liepė jam Å¡okti striptizÄ . Jis Å¡oko striptizÄ . Jis sakė, kad jį ant meilės traukia. Tėtis daugiau nieko nedarė. Tėtis rodė jiems filmus negražius. Tuose filmukuose buvo visokie seksualiniai dalykai. Rodė moterį su vyru, kurie darė seksÄ .

Ten filmukyje ant pilvo atsigulė moteris, vyras iÅ¡sitraukė kÅ«no dalį, kuri vadinasi sperma, ir darė negražiai. Taip rodė per filmukÄ , o tėtis pasitraukė triusikus ir maivėsi su Å¡ikna, tai jis darė laiptinėje, jis tuo metu buvo pas L. L. yra tokia mamos draugė, ji gyvena netoli jų namų. Tėtis nusimovė triusikus, kelnes ir nuogas Å¡oko ant stalo pas diedukÄ , ir dar laiptinėje Å¡oko bei pas močiutę. Jis nieko nematė, nes buvo pas L., jam apie tai pasakojo T. Yra ir pats matęs, kaip tėtis Å¡oko pasitraukęs triusikus ir matė kaip striptizÄ Å¡oko.

Tėtis prašė, kad T čiulptų. Jis T čiulpė pimpaliukÄ , nes jam taip sakė tėtis. Tuo metu tėtis labai juokėsi, tai jau buvo po bučiavimosi į lÅ«pas. Tėtis liepė jiems su T bučiuotis į lÅ«pas. Jie su T bučiavosi į lÅ«pas. Tėtis jiems liepdavo taip daryti. Daugiau nieko tėtis nesakė jiems daryti. Tai buvo praeitÄ vasarÄ . T jis čiulpė tris kartus, tai buvo tris skirtingas dienas. Su T bučiavosi daug kartų. Kai jie taip darydavo, mama bÅ«davo pas L ir ji nieko nematydavo.

Jis mamai pasakė daug tokių dalykų, mama nieko nesakydavo. T su juo negražiai elgiasi, jis spjaudosi, keikiasi, kalba negražiai. Anksčiau T labai negražiai darydavo. Bučiavosi su juo, tokie negražūs dalykai buvo. Jis tik T pimpaliukÄ Äiulpė, o T yra čiulpęs N pimpaliukÄ . N yra iÅ¡ Anglijos, jis yra tai matęs. N visiems vaikams yra davęs čiulpti. T.N pimpaliukÄ Äiulpė kieme prie jo namų už krÅ«mų. T sode bučiavosi su vaiku, o jis viskÄ matė. Tuo metu kiek metų T buvo, nežino.

Jis buvo su vienu berniuku taip daręs negražiai, tas berniukas ir davė jam čiulpti, nepatiko. Ir T davė čiulpti N, dar liepė bučiuoti. N gyvena jo kieme, jam yra 4 metai, jau jis didelis vyras. Kai jis T čiulpė, tuo metu jie buvo namuose ir kieme. Namuose buvo tam kambaryje, kur yra jo Šventieji paveikslai. Po lova buvo bučiavimasis, sode, už krūmų, visur buvo tėtis. Tėtis su mama bučiavosi sode, jie buvo atsigulę. Kai jie su T bučiavosi už krūmų, tėtis bučiavosi irgi su mama pavėsinėje.

Tėtis filmukus jiems yra rodęs labai daug kartų. PraeitÄ vasarÄ T operavo pimpaliukÄ . Jam tėtis liepė laižyti T užpakalį, tai buvo prieÅ¡ T operacijÄ . Po operacijos tėtis jau nebeliepė taip daryti, nerodė jau ir filmukų (1 t., b. l. 54-59). 2019 m. vasario 11 d. nepilnametis nukentėjęs T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su Å¡eimos nariais gerai sutaria. BÅ«na, kad pasipyksta su Simu, tačiau susitaiko. Su tėčiu gerai bendrauja, su mamyte nesipyksta ir gerai bendrauja. Jie Å¡iandien kalbės apie čiulpimus, apie gyvenimÄ ir apie bendravimÄ .

S jam sakė, kad jis iÅ¡sigalvojo visus tuos čiulpimus. Nieko nebuvo. S pasakė, kad jam T davė čiulpti, bet tikrai to nebuvo. S sakė, kad jam čiulpti davė pimpaliukÄ . Jis jam sakė, kad taip kalbėti negalima, nes jis tokių dalykų nėra daręs. Jis nežino, kodėl S taip sugalvojo, jis yra jaunesnis už jį ir jam pavažiavo protas. S prisižiÅ«rėjo per kompiuterį visokius dalykus ir po to pradėjo taip negražiai kalbėti. S per kompiuterį žiÅ«rėjo baisius dalykus, kurių jis nenori įvardinti.

Brolis žiÅ«rėjo kaip ten vyras moteriai kiÅ¡a, ten baisu buvo. Atėjęs pasakė, kad kÄ Äia, broli, žiÅ«ri. Jis nenorėjo, kad jis žiÅ«rėtų. S jam Å¡iandien ryte sakė, kad jam čiulps, o jis sakė, kad nedarytų tokių nesÄ monių, jie buvo susipykę Å¡iandien ryte. Jis pats tokių filmų per kompiuterį nėra matęs. Kai pamatė S žiÅ«rintį tokius filmus, jis labai supyko, ir S psichiatrei visokių nesÄ monių prikalbėjo. Jis sakė, kad jis su juo bučiuojasi, bet to tikrai nebuvo.

Jis su mergaite tik bučiuojasi. Jie eina kur kamerų nėra, ten pasibučiuoja ir viskas. Namuose tokių filmų, kaip S, niekas nežiÅ«ri. Jis gyveno, kurį laikÄ pas senelius, ten jam buvo gerai gyventi. Jam atneÅ¡davo ten su padėklu valgyti į lovÄ . Vėliau norėjo grįžti gyventi pas tėvelius, pakeisti aplinkÄ . Apie diedukÄ yra pasakojęs, kad jis anksčiau vesdavosi bobas sode. Jis vesdavosi anksčiau G. Ta G duodavo diedukui pačiupinėti už papo, bet tokie dalykai jau baigėsi. G daugiau nieko nedarydavo.

Kai ateidavo G, jis bÅ«davo sode, o ji gulėdavo su dieduku. Yra tai matęs, nes lauke žiÅ«rėdavo tai. Diedukas liepė jiems netrukdyti, todėl jis jiems netrukdė. Jie tik gulėdavo lovoje ir viskas, nieko ten nedarydavo, tik nusisukę vienas nuo kito pagulėdavo ant Å¡ono. S sugalvodavo per kompiuterį žiÅ«rėti visokias nesÄ mones, tačiau kaip jis tuos filmus rasdavo, nežino, nesigilino jis į tokius dalykus. Tėtis yra geras. Jis daro valgyti, rÅ«pinasi, vežioja juos į mokyklÄ . Mano, kad tėtis tik turėtų nepykti ant jų.

Kai tėtis supyksta, mato iÅ¡ jo agresijos, bet jis atsigeria vandens ir nurimsta. Kartais tėtis iÅ¡ pykčio sudaužo stiklinę. Jis su mama dabar gerai elgiasi. Yra sykį kvietęs policijÄ . Jie buvo namuose, tėtį pasiguldė miegoti pas save į lovÄ , o vėliau pasakė, kad galės eiti pas save. Pakėlė tėtį, jis buvo piktas, virtuvėje jis pradėjo daužyti indus, todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ . Po to įvykio tėtis pas juos negyveno mėnesį laiko ir po to grįžo namo ir dabar viskas gerai.

Tėtis mušė tÄ sykį mamÄ . Tėtis yra vienÄ sykį su kariniu diržu mušęs SimÄ , nes jis neklausė. Anksčiau buvo visko irgi, bet jie susitaikydavo ir gražiai gyveno. Kai tėtis iÅ¡gerdavo, bÅ«davo muÅ¡tynės, o dabar jis jau nebegeria du mėnesius. Kada tiksliai kvietė policijÄ , neprisimena. Kai tėtis iÅ¡gerdavo, namuose darydavo nesÄ mones. Tėtis sakydavo kÄ V daro ir sakydavo, kad V čiulpia, bet Å¡iai dienai viskas yra gerai ir ramu. Kas yra ta V, jis nežino. Daugiau nesÄ monių tėtis nedarydavo.

Tėtis iÅ¡gėręs nieko nedarydavo. Jis sakė tėčiui nieko nesakyti prie S, nes bijojo, kad jis kokias nesÄ mones mokykloje pasakys. Pimpaliukas turi vyrai, o moterys turi py(...). Pimpaliukus turi jis, brolis ir pusbrolis, diedukas, o py(...) turi močiutė, mama, kita močiutė ir Irutė. Tėtis turi pimpaliukÄ . Jis nėra niekieno matęs pimpaliuko. S ir tėčio pimpaliukai skiriasi, tačiau jis jų niekad nėra matęs. Tėčio pimpaliukas didesnis, nes jis yra suaugęs vyras. Jis negali žiÅ«rėti tokių dalykų, nes jį kartais net pykina.

Jeigu Å¡iandien tiesos nepasakytų, tai ji vėliau iÅ¡aiÅ¡kėtų. Jis kalbėjo su mama, kad bus toks pokalbis. Ji jam pasakė, kad Å¡iandien sakytų tiesÄ , nebijotų. Mama liepė pasakyti, kad Simas tikrai kalba nesÄ mones, kad tokie dalykai nevyksta. Jeigu brolis kalba nesÄ mones, tai nereikia tikėti, kad tokie dalykai tikrai vyksta. Jis nėra su tėčiu ir S žiÅ«rėjęs, kažkokį filmukÄ . Jokio filmo nebuvo ir niekas jiems jo nerodė. S yra ligonis ir kalba bet kÄ . Tėtis jiems parodė filmukÄ , kai norėjo pamokyti, kaip apsisaugoti nuo vaikų.

Jis to filmuko neprisimena, nes nesureikÅ¡mina tokių dalykų. Tame filmuke parodė kaip vaikai atsiranda. Tas filmukas truko nejaukias 10 minučių. Filmuke rodė kaip vyras kiÅ¡o moteriai pimpaliukÄ Ä¯ užpakalį ir taip atsiranda vaikučiai. Tėtis jiems nieko nepasakojo, kaip tie vaikai atsiranda. Filmuke žmonės buvo tik su triusikais, jie buvo su triusikais visÄ laikÄ . Mano, kad du berniukai gali turėti vaikų, jiems reiktų pasimylėti, kad galėtų turėti vaikų. Nieko nėra matęs be triusikėlių iÅ¡ savo Å¡eimos narių.

Jo niekas be triusikėlių nėra matęs, nebent, kai buvo mažas mama matė. Tėtis ant savęs jiems jokių organų nerodo, jis ir ant jų nerodė nieko (1 t., b. l. 74-81). 2018 m lapkričio 27 d. nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymÄ V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡iuo metu ji gyvena kartu su savo vyru E. S. ir dviem sÅ«numis T. S., gim. 2002 m. liepos 3 d. ir S. S., gim. 2004 m. rugpjūčio 2 d. Å eima gyvena dviejų kambarių bute. SÅ«nÅ«s gyvena viename kambaryje, o ji su vyru kitame kambaryje.

Jos abu sÅ«nÅ«s turi neįgalumÄ , jiems abiem pripažintas vidutinis protinis atsilikimas. Ji turi abiejų sÅ«nų globÄ . Visi tarpusavyje sutaria gerai, jokių problemų Å¡eimoje nėra, iÅ¡skyrus jos vaikų sveikatos problemos. T yra vyresnis ir jo sveikatos problemų yra kur kas mažiau. Nors T pripažintas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas, tačiau su juo tikrai nėra ypatingų problemų. Jis lanko (duomenys neskelbtini) 10 klasę. Mokosi labai gerai. Jis netgi galėtų mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau toje mokykloje pastoviai patirdavo patyčias, todėl jie buvo priversti perkelti T į specializuotÄ mokyklÄ .

Simo sveikata yra kur kas blogesnė, jo diagnozė tokia pati kaip ir Tomo, t.y. vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas, tačiau jam dažniau bÅ«na nerviniai priepuoliai, jis geria stiprius vaistus, reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. 2018 m. lapkričio 16 dienÄ jÄ iÅ¡sikvietė S auklėtoja N. Å .. Ji prašė S auklėtojos suorganizuoti jos su S vizitÄ pas mokyklos psichiatrę, nes jai labai rÅ«pėjo S sveikata ir ji tikėjosi gauti pagalbÄ . Jai atvykus į mokyklÄ , N. Å . pasakė, kad jų laukia (duomenys neskelbtini) dirbanti vaikų ir paauglių psichiatrė V.

K.. Pas psichiatrę ji nuėjo kartu su S. Psichiatrei ji papasakojo apie S sveikatos bÅ«klę – apie tai, kad berniukas mėto daiktus, jį dažnai iÅ¡tinka psichikos priepuoliai. Psichiatrė pradėjo klausinėti S, kas jam iÅ¡Å¡aukia pykčio priepuolius. Tada S pasakė, jog jis pyksta, nes jam nepatinka tėtis, nepatinka, kad tėtis negražiai Å¡neka. Bet kÄ tėtis Å¡neka, sÅ«nus neįvardino. Tada pradėjo juoktis ir kalbėti tokius dalykus, jog tėtis kažkada, kai mamos nebuvo namuose, rodė jam ir broliui filmÄ apie seksÄ ir, kad liepė rodyti savo lytinius organus, liepė čiupinėti savo lytinius organus.

Taip pat S pasakė, jog prie jo lindo brolis T ir jie abu bučiavosi. Visa tai jis pasakojo besijuokdamas. Tada psichiatrė baigė pokalbį ir pasakė, jog reikia apie tai pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai. Ji sugrįžusi į namus kalbėjo apie tai pirmiausiai su T ir jis kategoriškai neigė visa tai. Jis pasakė, jog tokių dalykų niekada nebuvo. Jis nieko panašaus broliui nėra daręs ir paneigė, jog tėtis kada nors būtų, tai jiems daręs. Vyras E iš karto taip pat paneigė tokius dalykus.

Tada vėl bandė kalbėtis su S, tai jis tvirtino, jog tikrai prie jo lindo brolis. Kai klausė, ar lindo tėtis, tai ne visada tvirtino dėl tėčio veiksmų. Ji pati niekada nematė namuose, jokių seksualinių priekabiavimų, tvirkinimo ar kitokių nederamų veiksmų. Kiek žino, tokias diagnozes, kaip jos sÅ«nus, turintys vaikai yra linkę savo elgesį seksualizuoti, tačiau niekada to nepastebėjo pas savo vaikus. Niekada net neįtarė, jog galėtų vyras kažkÄ panaÅ¡aus vaikams daryti.

Papildomai parodė, kad 2019 m. pavasarį yra numatyta jos sūnaus S. S. neįgalumo lygio peržiūra, kuri šiuo metu yra nustatyta, kaip vidutinė, tačiau dėl jo blogėjančios sveikatos būklės galimai bus suteiktas sunkesnio lygio neįgalumas. Jos sūnui S protinio atsilikimo neįgalumas buvo nustatytas, kai jis buvo 4 m. amžiaus, tai yra susirgimo virusine bakterija, auksiniu stafilokoku bei genetikos pasekmė. Sūnui T nustatytas vidutinio lygio neįgalumas dėl protinio atsilikimo taip pat nuo jo 4 metų amžiaus.

Abu vaikai lankosi Kauno m. poliklinikoje Dainavos padalinyje, taip pat ir pas Å¡io padalinio psichiatrus. Dėl abiejų sÅ«nų yra kreipęsi ir pas psichiatrus VÅ¡Ä® LSMUL Kauno klinikose, taip pat ir pas (duomenys neskelbtini) psichiatrę K. Niekada nebuvo pastebėjusi S seksualizuoto elgesio, o pas T maždaug prieÅ¡ dvejus netus laiko, prasidėjus paauglystei, buvo pastebėjusi sÅ«naus norÄ trintis prisiglaudus prie jos ar glaustis prie mokytojų, kai jis dar mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje.

Dėl Å¡ios priežasties ji taip pat kreipėsi pagalbos į psichiatrus, klausdama, kÄ daryti tokiu atveju, kaip apslopinti jo tokį seksualinį potraukį, ir tada gydytojai iÅ¡rašė vaistų, po kurių vartojimo T elgesys pasikeitė, Å¡iuo metu jis seksualinį potraukį slopinančių vaistų nebevartoja. T nuo vaikystės, t.y. kai gimė S, dažniausiai gyveno pas senelius, jos sutuoktinio E. S. tėvus, gyvenančius tame pačiame name, kaip ir jie, tačiau seneliui patyrus insultÄ , T grįžo gyventi pas juos ir nuo to laiko gyvena kartu su broliu S tame pačiame kambaryje.

Tiek jie su sutuoktiniu, tiek vaikai savo atskiruose kambariuose turi po televizorių, bet su vaikais filmus dažniausiai žiÅ«ri jų kambaryje, dažniausiai laikÄ su vaikais leidžia ji. Jie abu su sutuoktiniu nedirba, jos sutuoktinis buvęs kariÅ¡kis, dabar pensininkas, o ji nedirba, nes yra paskirta vaikų globėja. Namuose turi vienÄ stacionarų kompiuterį, kuris yra vaikų kambaryje, juo pagal poreikius naudojasi visi Å¡eimos nariai, taip pat ji turi planÅ¡etinį kompiuterį, bet juo naudojasi tik ji viena asmeniÅ¡kai.

Vaikų narÅ¡ymo istorijas internete patikrina ne visuomet. SÅ«nÅ«s nėra matę nei jos, nei jos sutuoktinio persirenginėjant ar nusirenginėjant, kadangi jie tai daro tik savo kambaryje ar vonios patalpoje, užsidarę duris. Dėl kokios priežasties S galėjo teigti, bÅ«nant pas mokyklos psichiatrę, kad žiÅ«ri su tėvu ir broliu seksualinio pobÅ«džio filmus ir, kad jų tėvas liepė jiems nusirengti jo akivaizdoje, apnuoginant lytinius organus bei liesti su broliu T vienas kitÄ , ji nežino, bet ji pati tokius S žodžius girdėjo, kai jie buvo pas mokyklos psichiatrę.

Simas tada psichiatrei sakė, kad tėvas, nenorėdamas pats žodžiais kalbėti su abiem sÅ«numis seksualinio Å¡vietimo tema, įjungė jų kambaryje buvusiame kompiuteryje, kažkokį seksualinio pobÅ«džio filmÄ . Maždaug prieÅ¡ porÄ metų, kai T turėjo bÅ«ti daroma lytinio organo apipjaustymo operacija, jį gydantis gydytojas VÅ¡Ä® LSMUL Kauno klinikų urologas M rekomendavo, kad jos sutuoktinis pakalbėtų su abiem sÅ«numis seksualinio pobÅ«džio tematika, ir tai Å¡is gydytojas iÅ¡sakė jai, nurodydamas, kad to nedarytų ji pati, nes yra moteris, ir su berniukais tinkamiau kalbėti tėvui.

Kodėl gydytojas rekomendavo taip elgtis, ji nežino, bet jo žodžius ji persakė savo sutuoktiniui. Mano, kad bÅ«tent tÄ atvejį ir turėjo S omeny, pasakodamas psichiatrei, kad žiÅ«rėjo su tėvu seksualinius filmus, pati ji to filmo nematė, nes tuo metu buvo iÅ¡vykusi savo reikalais, ir jai grįžus namo vaikai apie tai papasakojo, kad tėtis jiems parodė filmukÄ , kaip reikia apsisaugoti, kad nesusilaukti vaikų, kol ne laikas. Paties sutuoktinio iniciatyva tikrai nėra pastebėjusi, jokių vaikų seksualumÄ skatinančių dalykų.

Pas juos namuose porÄ kartų per mėnesį lankosi socialinė darbuotoja iÅ¡ Dainavos seniÅ«nijos, yra informuota ir sutinka, kad prireikus tiek Simas, tiek Tomas bÅ«tų siunčiami dėl psichologinės pagalbos suteikimo ir įvertinimo į Vaikų globos namus (duomenys neskelbtini) Prireikus ar esant galimybei, galėtų su vaikais ten bÅ«ti kartu. Abu vaikai vartoja gydytojų psichiatrų paskirtus slopinančio pobÅ«džio vaistus nuo nervų. Tokio dalyko, kad jos sutuoktinis bÅ«damas neblaivus buvo nusimovęs vaikų akivaizdoje kelnes, nėra buvę, ir psichiatrė K tiesiog galėjo jÄ neteisingai suprasti, nes, kaip minėjo, jie su sutuoktiniu persirenginėja ne vaikų akivaizdoje, ir jokiais bÅ«dais jie neskatina vaikų seksualizuoto elgesio ar per ankstyvo domėjimosi seksualiniais dalykais.

Nesanti S mokytojų informuota, kad anksčiau bÅ«tų buvęs pastebėtas S seksualizuotas elgesys. Kiek yra kreipusis į gydytojus, visi jai teigė, kad asmenys, turintys protinį atlikimÄ yra labiau seksualizuoto elgesio nei kiti žmonės. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, tikslinti parodymų nepageidauja, pasinaudodama savo kaip įtariamojo sutuoktinės teise. Ji, kaip savo vaikų įstatyminė atstovė, pageidauja, kad nebÅ«tų vykdomas procesas teisme, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. NeprieÅ¡tarauja, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (1 t., b. l. 95-96, 97-99, 100). 2018 m. gruodžio 7 d. liudytoja Vitalija S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno (duomenys neskelbtini) gydytoja, vaikų paauglių psichiatre.

Ä® jos pareigines funkcijas įeina ir Å¡ios mokyklos moksleivių konsultavimas ugdymo, elgesio koregavimo, psichologinių problemų sprendimo ir gydymo klausimais, taip pat moksleivių tėvų konsultavimas dėl jiems kylančių problemų dėl vaikų gydymo ir auklėjimo. S. S., gim. 2004 m., jų mokykloje mokosi nuo 2015 m. rugsėjo mėn., nuo to laiko berniukas buvo stebimas ir konsultuojamas. 2015 m. rugsėjo 9 d. vykusi konsultacija buvo bendrinio – pažintinio pobÅ«džio, kurios metu S iÅ¡sakė, kad yra skriaudžiamas vyresnio brolio, jo muÅ¡amas. 2015 m. rugsėjo 11 d. mokytoja N. Å . kreipėsi į jÄ , praneÅ¡dama, kad vaiko motina jÄ Ä¯spėjo dėl to, kad sÅ«nus kiÅ¡asi pirÅ¡tus į iÅ¡angę ir reikalavo, kad vaikas bÅ«tų stebimas, kad nesusižalotų.

IÅ¡kvietus mamÄ pokalbiui pas jÄ , ji po pokalbio padarė atžymas ambulatorinėje vaiko kortelėje apie tai, kad motina jai pasakė, jog berniukui bÅ«na užkietėję viduriai ir jis pats pirÅ¡tais yra bandęs iÅ¡krapÅ¡tyti iÅ¡matas, lankėsi pas proktologÄ , paskirti vaistai, daugiau tokių nusiskundimų nebuvo iÅ¡sakyta. SeksualizuotÄ vaiko elgesį motina neigė. 2015 m. rugsėjo 17 d. S buvo konsultuotas mokyklos psichologės J. S. ir padarytas jos įraÅ¡as, kad galima kelti prielaidÄ apie seksualizuoto elgesio tendencijas, rekomenduota iÅ¡siaiÅ¡kinti S elgesio priežastis vaiko aplinkoje. 2015 m. rugsėjo 23 d. ji dalyvavo vaikų gerovės komisijos posėdyje, kur buvo aptariama dėl pagalbos Å¡iai Å¡eimai, jos stebėjimo, taip pat kalbėta, kad reikėtų apie tai informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ .

Kas buvo padaryta Å¡iuo klausimu, ji įrašų neturi. 2015 m. rugsėjo 25 d. pas jÄ atvyko S klasės mokytoja N, kuri nurodė, kad berniuko elgesys iÅ¡lieka neadekvatus pamokose, pvz., vandens buteliukÄ spraudžia sau tarp kojų, rodė seksualinę prasmę turinčius veiksmus rankomis ir priemonėmis, tokiu bÅ«du nuolat reikalaudamas sau dėmesio. 2018 m. vasario 26 d. S kortelėje yra įraÅ¡as apie tai, kad mokytoja N teigė, kad vyresnis brolis vėl gyvena kartu su Å¡eima, iÅ¡vykus močiutei uždarbiauti į užsienį. 2018 m. kovo 2 d. konsultacijos metu S iÅ¡sakė, kad dažnai pasimuÅ¡a su broliu, bet džiaugėsi, kad brolis gyvena kartu. 2018 m. lapkričio 16 d. pas jÄ kreipėsi S mokytoja N, kuri nurodė, kad S mama jai guodėsi, kad berniukas nesutaria su broliu, padidėjęs S jautrumas, dirglumas, kad galbÅ«t yra kažkokios seksualinio pobÅ«džio problemos tarp abiejų jos sÅ«nų.

TÄ pačiÄ dienÄ S mama kartu su sÅ«numi atvykus pas jÄ Ä¯ konsultacijÄ , kurios metu mama iÅ¡sakė susirÅ«pinimÄ , kad S yra dirglus, kartais elgiasi agresyviai, Å¡aukia, mėto daiktus, dėl ko ji buvo iÅ¡kvietusi ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Vaikas buvo konsultuotas LSMUL KK Vaikų paauglių psichiatro, koreguotas gydymas, nestacionarizuotas. Paklausus motinos, kÄ turėjo omenyje, teigdama mokytojai N apie kažkokias seksualines problemas, ji pradėjo viskÄ neigti, teigdama, kad nieko konkretaus nematė, tik kad, jai įėjus į berniukų kambarį, S paÅ¡oko nuo brolio T, berniukai buvo apsirengę.

Mamai paklausus, kÄ jie čia daro, T pradėjo sakyti, kad daugiau to nedarys, nors ir nekonkretizavo, ko bÅ«tent. Jai paklausus S, kas vyksta tarp jo ir brolio, S pasakė, kad brolis su juo negražiai daro, tačiau nepasakė, kÄ bÅ«tent, tekartodamas tÄ patį sakinį, kad negražiai daro. S pasisakė, kad abu su broliu nusimauna kelnes ir spontaniÅ¡kai pasakė, kad ir tėtis nusimauna kelnes. Klausiant, kÄ daro, S pasakė, kad rodo priekį ir užpakalį. S mama bandė berniukÄ tildyti, bet S neklausiamas pasakė, kad ir tėtis negražiai su juo ir broliu daro, nors ir nekonkretino, kÄ bÅ«tent.

Vaiko veidas tuo metu buvo įraudęs, jis sėdėjo nuleidęs galvÄ , nervingai kikeno, mamai liepiant nustoti juoktis, nemeluoti, berniukas, žiÅ«rėdamas jai į akis, keletÄ kartų patvirtina, kad jis nemeluoja, sako tiesÄ . Paklausus, kaip jis jaučiasi, kai tėtis negražiai daro, S sako, kad jam pilvÄ skauda, bloga. Mamai užginčijus, kad jis viskÄ iÅ¡sigalvoja, nes ji visada bÅ«na namuose, berniukas pasakė, kad ji buvo išėjusi pas draugę. Mama patvirtino, kad anksčiau yra buvęs atvejis, kai jos vyras, bÅ«damas girtas, iÅ¡sirenginėjo, nusimaudamas kelnes vaikų akivaizdoje, bet teigė, kad pastaruoju metu sutuoktinis alkoholio nevartoja ir taip nebesielgia, tokiais savo žodžiais patvirtindama, kad tai, kÄ sakė S, gali bÅ«ti tiesa.

S klausiant, ar jis nori, kad tėtis bÅ«tų su Å¡eima, S atsakė, kad nenori, kad tėtis gyventų kartu su jais, nori, kad jis iÅ¡eitų. Å ios konsultacijos metu buvo pakviesta į pokalbį ir socialinė pedagogė. Po Å¡ios vaiko konsultacijos buvo nuspręsta, suderinus su mokyklos direktore, apie tai praneÅ¡ti atitinkamoms institucijoms. T. S., gim. 2002 m., pas jÄ buvo konsultuotas tik vienÄ kartÄ â€“ 2018 m. lapkričio 26 d. Konsultacijos metu jis buvo nerimastingas, kalbėjo skubotai, jaudinosi, nerimavo, verkė, neklausiamas pradėjo kalbėti apie blogÄ brolio S elgesį, teigdamas, kad jis viskÄ meluoja, nors nepaaiÅ¡kino, kÄ bÅ«tent.

T neklausiamas pradėjo pasakoti apie tai, kad skambino ir kvietė policijÄ 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. dėl to, kad tėtis mušė mamÄ , atžymėjo, kad yra labai baisu, klausiant, ar jo atžvilgiu nebuvo smurto, ar kitokio netinkamo elgesio, skubotai viskÄ neigė, vėl kaltino brolį, nors apie tai ir nebuvo klausiamas. Susidarė nuomonę, kad jis yra gynybiÅ¡kas, nėra atviras, nepasitikintis, minėjo, kad viskas dabar gerai, kad viskas buvo anksčiau, tačiau vengė kalbėti detaliau, kas buvo anksčiau.

Nepastebėjo, kad berniuko elgesys bÅ«tų seksualizuotas, apie tai ji nebuvo gavusi informacijos ir iÅ¡ Tomo mokytojos T. S. jų mokykloje mokosi nuo 2018 m. pavasario (1 t., b. l. 108-110). 2018 m. gruodžio 13 d. liudytoja N. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) jau 23 metus. S. S. 2015 m. rugsėjo 1 d. priimtas į Å¡ios mokyklos 5b lavinamÄ jÄ klasę, ji yra Å¡ios klasės vadovė. Vaikui pradėjus mokytis jų mokykloje pastebėjo berniuko seksualizuotÄ elgesį, pasireiÅ¡kusį kalboje, veiksmuose, judesiuose.

Mokinio kalboje, bendravime vyravo iÅ¡sireiÅ¡kimai seksualine tema: artimoje aplinkoje, esančius daiktus, pvz. raÅ¡iklio antgalį, vandens buteliukÄ kiÅ¡o sau į tarpkojį, imituodamas seksualinius judesius, įkišęs buteliukÄ Ä¯ tarpukojį judindavo pirmyn-atgal; Å¡okių pamokose Å¡oko labai manieringai, nevaikiÅ¡kai, rankų mostai, klubų kraipymas Å¡okio metu, keliant maikutę į viršų, apnuoginant savo pilvo dalį ir kraipant sėdmenis. Tai pastebėjus buvo praneÅ¡ta mokyklos vadovui, surengtas Vaikų gerovės komisijos susirinkimas, kuriame nutarta raÅ¡tiÅ¡kai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybÄ dėl seksualizuoto mokinio elgesio, taip pat bendrauta su S motina, kuri paaiÅ¡kino, kad S kiÅ¡a ne vienÄ , o du pirÅ¡tus į iÅ¡angę, ir motina mokytojas perspėjo, jeigu vaikas susižalos, atsakys mokykla.

Mokinio mama minėjo, kad S mokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokinys patyrė patyčias, tačiau ji nekonkretizavo dėl ko bÅ«tent. Kiek jai žinoma, motina kreipėsi dėl S tuÅ¡tinimosi problemų į proktologÄ . Reaguojant į S motinos pasakymÄ mamos buvo papraÅ¡yta, kad vaikas mÅ«vėtų ne treningo kelnes, o kostiumines kelnes su diržu, vaikui buvo skiriamas didesnis dėmesys. Kai buvo imtasi minėtų priemonių S elgesys palaipsniui gerėjo, berniukas, bendradarbiaujant su mama ir patarus jai kreiptis į gydytojus dėl vaiko eisenos koregavimo, nustojo kraipyti klubus, jo eisena buvo pakoreguota ir tokių problemų nebeliko.

S nors iÅ¡ pradžių ir sunkiai sekėsi adaptuotis naujoje mokykloje, tačiau po truputį jo elgesys pasikeitė, berniukas tapo Å¡velnesnis, paslaugus. Kiek jai žinoma, S turi brolį T, tačiau, kažkurį laikÄ broliai gyveno atskirai, to priežastys jai nežinomos. Nors T gyveno su netoliese gyvenančiais seneliais, tačiau senelis labiau globojo S, rÅ«pinosi jo laisvalaikio užimtumu, vesdavo į bažnyčiÄ . Kai senelį iÅ¡tiko insultas, o močiutė iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienį, vaikai pradėjo gyventi kartu, kiek jai žinoma, viename kambaryje pertvertame pertvara.

Ji 2016 m. vasario 9 d. lankėsi Å¡ioje Å¡eimoje, tačiau jokių neigiamų dalykų nepastebėjo. Nuo 2017 m. pavasario jų mokyklÄ pradėjo lankyti ir S brolis T. S., bet ji jam jokių dalykų nedėsto. Kiek teko pastebėti, T ramesnio bÅ«do nei S. S nėra jai skundęsis kažkokiu netinkamu seksualine prasme artimųjų elgesiu jo atžvilgiu. 2018 m. spalio 15 d. pastebėjo, kad S netikėtai, t.y. to nebuvo anksčiau, spyrė į kėdę, tokiu savo veiksmu iÅ¡gÄ sdindamas kitus vaikus ir jÄ , nes pagal garsÄ buvo panaÅ¡u į automobilių susidÅ«rimÄ .

Jai paklausus, kodėl jis taip pasielgė, jis savo tokio neadekvataus elgesio paaiÅ¡kinti negalėjo. Po Å¡ios dienos sekė pasikartojantys S pykčio, agresijos priepuoliai, kiek jai žinoma, į namus net buvo kviesta greitoji med. pagalba. Dėl kokios priežasties S elgesys pasikeitė, jai nežinoma, todėl, praÅ¡ant vaiko mamai, buvo kreiptasi dėl S elgesio pas mokyklos psichiatrę-gydytojÄ K, vaikas buvo konsultuotas. Po to kai S mokykloje adaptavosi ir jo elgesys po 2015 m. įvykių, apie kuriuos papasakojo aukščiau, koregavosi, ji daugiau nebepastebėjo S seksualizuoto elgesio.

TomÄ ir S. S. į mokyklÄ atveža ir iÅ¡ mokyklos pasiima abu tėvai, kurie rÅ«pinasi savo sÅ«numis (1 t., b. l. 112-113). 2019 m. birželio 7 d. . liudytoja Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje įstaigoje gydytoja-vaikų ir paauglių psichiatre. Atlikdama savo darbÄ , ji gydė ir tebegydo nepilnamečius T ir S. S.. Apklausos metu ji remiasi berniukų medicininėje dokumentacijoje atliktais įraÅ¡ais. S pradėjo lankytis jų įstaigoje nuo 2008 m. gruodžio mėn. Pirminė diagnozė: specifiniai emocijų ir elgesio sutrikimai vaikystėje, o nuo 2010 m. kovo mėn. diagnozė: potrauminio streso sutrikimas. 2011 m. sausio mėn. S buvo konsultuotas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Vaikų ir paauglių psichiatro ir nustatytos diagnozės: lengvas protinis atsilikimas, veiklos ir dėmesio sutrikimas.

Tais pačiais metais berniukas nukreiptas į Neįgalumo tarnybÄ ir nuo 2011 m. balandžio 21 d. jam nustatytas lengvas neįgalumas, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas. Po poros metų pakartojus tyrimus 2013 m. vasario 26 d. S buvo nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. 2014 m. rugsėjo mėn. S vėl konsultuotas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Vaikų ir paauglių psichiatro, diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. 2015 m. balandžio 17 d. S nustatytas vidutinis neįgalumas su kitais elgesio sutrikimais pratęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio 21 d., buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, neterminuotas.

S pas jÄ pradėjo lankytis nuo 2017 m. spalio 12 d., pirmus du kartus vaiko motina atvyko be vaiko dėl gydymo pratęsimo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji pirmÄ kartÄ pamatė S. Konsultacijos metu S buvo kontaktiÅ¡kas, mÄ stymas konkretus, nuotaika pakankama, emocijos lėkÅ¡tos, nebrandžios, nusiskundimų savijauta pats neturėjo. Mama skundėsi pablogėjusiu S elgesiu, konfliktais su vyresniu broliu. 2018 m gruodžio 6 d. S apsilankymo su mama metu, mama papasakojo, kad S mokyklos psichologei papasakojo, kad tėtis nusimauna kelnes, liepia jam ir broliui daryti tÄ patį, čiupinėti lyties organus, mokyklos psichologė pranešė VTAS, kurios iÅ¡sikvietė mamÄ .

Mamos įsitikinimu, S viskÄ iÅ¡sigalvojo, bet abu sÅ«nÅ«s yra kažkada pasakoję, kad tėtis liepė žiÅ«rėti pornografinius filmus ir buvo tuos filmus įjungęs. Jai S pasiteiravus, ar gali papasakoti tai, kÄ pasakojo psichologei, berniukas nudelbė akis žemyn, nieko nesakė. 2019 m. sausio 31 d. į konsultacijÄ mama atvyko be vaiko, su socialine darbuotoja ir teigė, kad S elgesys agresyvus, sÅ«nus spjaudosi, trankosi, grasina visus užmuÅ¡ti, mokykloje skriaudžia vaikus ir teigė, kad gruodžio mėnesį dėl agresyvaus elgesio kvietė GMP, vaikas buvo nuvežtas į Klinikų priėmimo skyrių, ten elgėsi ramiai, motina medicininio iÅ¡raÅ¡o neturėjo.

T. S. pradėjo lankytis jų įstaigoje nuo 2007 m. liepos 11 d. Nustatyta pirminė diagnozė: prieÅ¡taraujančio neklusnumo sutrikimas. Kai į įstaigÄ 2007 m. liepos 12 d. kreipėsi vaiko senelis, jis nurodė, kad vaikų tėvas girtauja, girtas muÅ¡a žmonÄ , triukÅ¡mauja, rėkia ant vaikų, vaikų motina taip pat girtavo, tačiau pastaruoju metu apsitvarkė, senelis jau 5 raÅ¡tus rašęs į įvairias instancijas, kad sudrausmintų vaikų tėvus, priverstų rÅ«pintis vaikais. Vaikų motina yra tai patvirtinusi savo apsilankymo pas juos metu.

Nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. diagnozė: dėmesio ir veiklos sutrikimas. 2012 m. gegužės 10 d. diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. 2012 m. gegužės 28 d. T. S. nustatytas lengvas neįgalumas. 2016 m. gegužės 3 d. jam nustatyta diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, ir nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. liepos 29 d. pratęstas vidutinis neįgalumas. Nuo 2017 m. kovo 9 d. T pradėjo lankytis pas jÄ . 2017 m. birželio 8 d.T mama skundėsi sÅ«naus padidintu seksualiniu potraukiu. 2017 m. spalio 12 d. mama į konsultacijÄ atvyko su berniuku, jai skundėsi sÅ«naus elgesio problemos, pažeminta nuotaika, verkimu bei namuose stebimu seksualizuotu elgesiu, o tai kelia nerimÄ .

Mama nedetalizavo seksualizuoto elgesio, iÅ¡sakė, kad mokykloje T patiria patyčias. 2018 m. sausio 5 d. T buvo konsultuotas VÅ¡Ä® ,,Kauno klinikos“ Vaikų ir paauglių psichiatro, po paskirto gydymo, mamos teigimu, ,,slopino T norÄ lįsti prie mergaičių“. Apibendrindama gali pasakyti, kad bendravimo su T metu jis kontaktui ne visada buvo prieinamas, į klausimus ne visada atsakydavo pagal prasmę, mÄ stymas nenuoseklus, emocijos itin labilios, greit apsiverkia; dažnai prieÅ¡tarauja pats sau prieÅ¡ tai iÅ¡sakytoms mintims; familiarus, neadekvačiai Å¡ypsosi, emocijos nebrandžios.

S protinis atsilikimas yra gilesnis, kontaktas yra labiau apsunkintas. Remdamasi S ir T medicininiais dokumentais, gali teigti, kad negalima atmesti ar patvirtinti tikimybės, kad vaikai sako tiesÄ , bet jei jų parodymai daugiau ar mažiau sutampa, tada galima tikėti, kad sakoma tiesa. Žmonėms, turintiems lengvÄ , vidutinį ar sunkų protinį atsilikimÄ yra labiau iÅ¡reikÅ¡tas seksualinis potraukis, negebėjimas valdyti seksualinio potraukio socialiai priimtinu bÅ«du ir ypač, jei atsiranda, kokie nors iÅ¡oriniai dirgikliai, kaip pavyzdžiui, pornografinio filmo žiÅ«rėjimas ir pan., kalbos apie seksualinį gyvenimÄ (1 t., b. l. 118-120). 2019 m. rugsėjo 30 d. liudytoja J.

R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje įstaigoje ir pareigose. V. S. ir E. S. Å¡eimoje, atlikdama savo pareigas, lankosi nuo 2019 m. vasario 20 d., iki tol Å¡eimoje lankydavosi socialinė darbuotoja J. V.. Jai žinoma, kad Å¡ioje Å¡eimoje abu vaikai turi vidutinį protinį neįgalumÄ . Socialiniai darbuotojai Å¡ioje Å¡eimoje lankydavosi ir iki Å¡io ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pagalba Å¡eimai buvo teikiama dėl problemų, susijusių su vaikų auklėjimu, taip pat ir paaiÅ¡kėjus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padaryto seksualinio pobÅ«džio nusikaltimo, be to, kiek jai žinoma, abu vaikai kurį laikÄ dėl Å¡ios priežasties buvo patraukti iÅ¡ Å¡eimos ir gyveno (duomenys neskelbtini) Jai žinoma, kad E. S. buvo skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, jis negalėjo bÅ«ti tuose namuose, kur gyveno jo Å¡eima.

Kiek kartų lankėsi Å¡ioje Å¡eimoje iki Å¡iol nei karto nematė Egidijaus jo namuose, kur gyvena jo Å¡eima, t.y. sutuoktinė Valerija su vaikais S ir T. 2019 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, buvo suorganizuota Å eimos atvejo peržiÅ«ra – posėdis ir E. S. Å¡eimai buvo sudarytas pagalbos teikimo planas, kurio vienas iÅ¡ įsipareigojimų, užsiregistruoti į Dainavos jaunimo centrÄ , užsiėmimai vadinasi ,,Streso valdymo grupės“, skirta tėvams, taip pat lankytis ,,Tėvystės įgÅ«džių grupėje STEP“.

Kiek jai žinoma, Valerija tikrai lankėsi visuose organizuojamuose užsiėmimuose, ne tik paskirtuose. Kiek jai teko Å¡iuo laikotarpiu bendrauti su vaikais, jie jos akivaizdoje verkdavo, kad apie tėtį prikalbėjo netiesos ir kad nori, kad tėtis greičiau grįžtų namo. Negali tvirtinti, kad vaikai galėjo taip kalbėti kieno nors įtakoti. Kiek suprato bendraudama su Å¡ia Å¡eima vaikai pasiilgę tėčio, nori, kad jis bÅ«tų su jais. V. S. stengiasi konsultuotis su ja ir kitais darbuotojais dėl iÅ¡kylančių problemų, pati stengiasi ieÅ¡koti problemų sprendimo bÅ«dų, sakė, kad padės užsiregistruoti vyrui konsultacijoms pas psichologÄ .

Kiek teko bendrauti su E, jai jis pasirodė motyvuotas lankyti tėvystės įgÅ«džių grupes, kad galėtų grįžti į Å¡eimÄ . Neteko matyti nei V, nei E neblaivių ar netinkamai besielgiančių su vaikais, jos akivaizdoje vaikai nesiskundė tėvo ar mamos netinkamu elgesiu (1 t., b. l. 129-130). 2019 m. vasario 20 d. liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje klinikoje, vaikų chirurgu. Gavęs praneÅ¡imÄ , kad turi atvykti apklausai į policijÄ dėl paciento T.

S., jis perskaitė Å¡io paciento ligos istorijÄ , kad prisimintų šį atvejį, todėl ir parodymus duos remdamasis Å¡iais dokumentais. 2017 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena į LSMUL Kauno Klinikų konsultacinę vaikų klinikÄ , kreipėsi pacientas T. S. su mama dėl nusiskundimų siaura apyvarpe, berniukui buvo skirtas konservatyvus gydymas, bÅ«klei negerėjant, buvo rekomenduotas chirurginis gydymas, cirkumcizija (apipjaustymas). T. S. stacionarizuotas gydymui 2017 m. liepos 24 d., tÄ pačiÄ dienÄ operuotas, kitÄ parÄ , esant normaliai pooperacinei eigai, iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės. Patarta priežiÅ«ra, kontrolė.

Pacientams ir jų atstovams konsultacijų ar pooperacinių rekomendacijų metu bÅ«na paaiÅ¡kinama anatomija, fiziologija, higiena. Kadangi nusiskundimai yra dėl anatominių dalykų, todėl seksualinio Å¡vietimo temomis nekalbama. Jei su pacientu berniuku atvykusi jo atstovė motina ir pareikÅ¡tų, kad jai nesmagu kalbėti apie lytinių organų higienÄ ir anatomijÄ su vaiku, neatmestina, kad jis pasiÅ«lytų apie anatomijos ir higienos klausimus su berniuku pasikalbėti tėčiui. Jis ir pats visada paaiÅ¡kina minėtus ligos ir pooperacinės eigos aspektus, t.y. apie anatomijÄ ir lytinių organų higienÄ , bet lytinio Å¡vietimo tema nekalba ir rekomendacijų neteikia, nors jei ir bÅ«tų klausiama, bÅ«tų pateikiamos medicininės rekomendacijos (1 t., b. l. 115-116). 2019 m. vasario 27 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame matyti, kad apžiÅ«rėtas butas, esantis: (duomenys neskelbtini), Kaune. Protokole užfiksuota, kad atvykus prie penkių aukÅ¡tų daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) ir patekus į butÄ , pažymėtÄ Nr. 53 yra prieÅ¡kambaris, virtuvė, higienos kambarys ir du gyvenamieji kambariai. PrieÅ¡kambario kairėje pusėje yra durys į kambarį Nr.

1. Kambaryje tarp prieÅ¡akinės sienos ir deÅ¡inėje pusėje, esančios sienos stovi medinis Å¡viesiai rudos spalvos stalas, ant stalo lentynėlės stovi kompiuterisCOMPUTERS ACC-5AD Nr. 8578, kuris yra paimamas Nr. 1 (1 t., b. l. 20-43). 2019 m. birželio 17 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto iÅ¡vada Nr. 20-IS1-670, kurioje matyti, kad informacinių technologijų tyrimui buvo pateiktas iÅ¡ įvykio vietos paimtas stacionarus kompiuteris ACC-5AD, atlikus tyrimÄ buvo rastos 3 vaizdo bylos, galimai pornografinio turinio.

Rasta Skype internetinio susiraÅ¡inėjimo programa. Rastos bylos ir Skype susiraÅ¡inėjimai įraÅ¡yti į DVD-R diskÄ . Taip pat buvo rastos 3 iÅ¡trintos vaizdo bylos, galimai pornografinio turinio. Jos įraÅ¡ytos į DVD-R diskÄ . Rasta visa interneto naudojimosi istorija pateikta DVD-R diske. Galimai pornografinio turinio svetainės pateiktos DVD-R diske. Taip pat konstatuojama, kad kompiuteryje nerasta informacijos, susijusios su nepilnamečių asmenų pornografija (2 t., b. l. 92-93). 2019 m. rugpjūčio 26 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame matyti, kad apžiÅ«rėtas prie 2019 m. birželio 17 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 20-IS1-670 pateiktas DVD-R kompaktinis diskas.

ApžiÅ«ros metu kompiuteriu atidarius kompaktinį diskÄ , matomi keturi aplankai: ,,Galimai pornografija“, ,,Internetiniai tinklapiai“, ,,Pornografiniai tinklapiai“, ,,Skype“. Atidarius aplankÄ ,,Galimai pornografija“, matomi Å¡eÅ¡i aplankai, kuriuose yra pornografinio turinio filmai, kuriuose vaizduojami suaugę asmenys, filmų įkėlimo data 2010 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. vasario 10 d. Atidarius aplankÄ ,,Internetiniai tinklapiai“ ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nepastebėta.

Atidarius aplankÄ ,,Pornografiniai tinklapiai“, matomi prisijungimai prie pornografinių tinklapių 2018 m. spalio 28 d. 20:01 val.; 2018 m. spalio 22 d. 17.10 val.; 2015 m. birželio 11 d. 01:19 val.; 2015 m. balandžio 17 d. 20:41 val.; 2015 m. balandžio 26 d. 00:55 val.; 2015 m. gegužės 14 d. 02:36 val.; 2015 m. gegužės 21 d. 00:10 val.; 2015 m. balandžio 16 d. 00:42 val.; 2015 m. kovo 26 d. 00:09 val.; 2015 m. vasario 25 d. 23:28 val.; 2013 m. gegužės 10 d. 11:04 val.; 2013 m. balandžio 7 d. 00:57 val.; 2013 m. kovo 22 d. 00:00 val.; 2013 m. kovo 21 d. 23:59 val.; 2012 m. rugsėjo 20 d. 23:36 val.; 2011 m. gruodžio 6 d. 23:53 val.

Atidarius aplankÄ ,,Skype“ informacijos reikÅ¡mingos ikiteisminiam tyrimui nepastebėta (2 t., b. l. 94-97). 2019 m. vasario 26 d. Globos namų (duomenys neskelbtini) vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro pateiktos nepilnamečių T. S. ir S. S. įvertinimo iÅ¡vada ir ilgalaikes kompleksinės pagalbos rekomendacijos matyti, kad: nepilnamečio T. S., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo iÅ¡vadoje teigiama, kad T. S. globos namuose (duomenys neskelbtini) vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, Pagalbos centre (toliau – Pagalbos centras) apgyvendintas vienas be suaugusio lydinčio asmens nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 11 d.

Ä® Pagalbos centrÄ vaikinÄ atvežė jo mama V. S.. Atvykimo metu T nerimauja, tačiau gana greitai adaptuojasi prie naujos vietos ir žmonių. Pagalbos centre laisvÄ laikÄ linkęs leisti kartu su broliu, žiÅ«rėdamas televizorių arba skaitydamas religinio turinio tekstus. Vaikinas noriai bendrauja su Pagalbos centro darbuotojais, stengiasi padaryti gerÄ Ä¯spÅ«dį, gauti individualaus dėmesio. Nepaisant iÅ¡reikÅ¡to kontakto su psichologe bei individualaus jos dėmesio siekio, stebimas didelis gynybiÅ¡kumas kalbantis emociÅ¡kai reikÅ¡mingomis temomis (Å¡eima, Å¡eimos narių tarpusavio santykiai, lytiÅ¡kumas).

Å ių pokalbių metu tik trumpai, lakoniÅ¡kai atsakinėja į pateikiamus klausimus. Projekcinėse veiklose, atsiskleidžia T emociniai sunkumai - nerimas, įtampa, nepasitikėjimas - sietini su tarpasmeninėmis patirtimis Å¡eimoje. Apie tai liudija itin stipriai iÅ¡augantis vaikino gynybiÅ¡kumas, kalbantis Å¡eimos tema: konsultacijų metu jis kartoja „pas mus Å¡eimoje viskas gerai“. Tačiau vaikino žodžiais abejoti verčia, konsultacijų metu spontaniÅ¡kai pasidalijamos situacijos apie galimai traumuojančias bei jo psichikÄ neigiamai veikiančias, tarpasmenines patirtis Å¡eimoje.

T pasakoja, apie patirtÄ smurtÄ (fizinį, psichologinį, nepriežiÅ«rÄ ) iÅ¡ senelio („muÅ¡davo per galvÄ , negražiai vadindavo“, „senelis buvo piktas“, „baisu ten bÅ«davo“, „duodavosi jie ten“), stebėtÄ tėčio smurtÄ prieÅ¡ mamÄ („mušė tik du kartus“, „vienÄ kartÄ S buvo iÅ¡kvietęs policijÄ â€œ), tėčio rodytÄ jo amžiaus neatitinkančiÄ seksualinio turinio vaizdo medžiagÄ („tėtis sakė, kad pasiutusiÄ kekšę pasiėmė ir davėsi jie ten.“), mamos kritiÅ¡kumo stoka, dalinantis vaikų amžiaus ir pažintinių gebėjimų neatitinkančia informacija su jais („mama pasidarė du abortus.

Sakė, taip padarė, kad negimtų tokie kaip mes“). Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrÄ priežastis T teigia, kad „pridirbo čia mums ta psichiatrė, sakė, kad niekam nesakys, o čia dabar turime važiuoti“. Jis aktyviai neigia, kad informacija, kuriÄ pasidalijo brolis su mokyklos specialistais yra tiesa, sako, kad „S čia visko prisigalvoja“. Vėliau, vertinimo metu, nuolat psichologei primena, kad jų Å¡eimoje „buvo visko, kaip ir visur, bet dabar jau viskas gerai“. Pastebima, kad vertinimo metu vaikinas nei karto spontaniÅ¡kai, nei klausiamas tiesiogiai, nekalba apie tėtį, kai tuo tarpu apie kitus Å¡eimos narius epizodiÅ¡kai dalijasi.

Toks stiprus tėčio temos vengimas, leidžia kelti prielaidas apie įtemptÄ tarpusavio santykį su tėvu. Klausiamas tiesiogiai apie, galimai netinkamÄ tėčio elgesį jo arba jo brolio atžvilgiu, tokia galimybę aktyviai neigia. Vėliau, spontaniÅ¡kai pasidalija, kad yra matęs S laiptinėje „užlipusį ant draugo“. Tikslinantis nurodo, kad abu berniukai buvo su rÅ«bais, S gulėjo ant draugo ir jiedu bučiavosi. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog T aktyviai neigia galimÄ seksualinio pobÅ«džio prievartos patyrimÄ artimoje aplinkoje, jo spontaniÅ¡kai pasidalijamas turinys apie galimai, turimas patirtis Å¡iuos žodžius paneigia.

T pasakoja, apie tėčio rodytÄ seksualinio turinio vaizdo medžiagÄ . Kalbant lytiÅ¡kumo temomis stebimos aptariamam turiniui adekvačios gėdos reakcijos. Pastebima, kad vaikinas nuolat pabrėžia įvairias moralinės/religinės normas „taip negalima“, „kunigas sako, kad taip negražu“, „pas mus nevyksta tokie dalykai, mes krikščioniÅ¡ka Å¡eima“, kas liudija apie jo stiprų „geras“ ir „blogas“ suvokimÄ , kas galimai, veikia jo atsiskleidimÄ . IÅ¡augantis gynybiÅ¡kumas kalbantis Å¡eimos ir lytiÅ¡kumo temomis, nuolat pabrėžiamos moralinės/religinės normos bei nenuoseklÅ«s pasakojimai apie patirtis namuose, neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ (1 t., b. l. 142-144).

Nepilnamečio S. S., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad S. S. globos namuose (duomenys neskelbtini) Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, Pagalbos centre apgyvendintas vienas be suaugusio lydinčio asmens nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 11 d. Ä® Pagalbos centrÄ vaikinÄ atvežė mama V. S.. Atvykimo metu S nerimauja, tačiau gana greitai adaptuojasi prie naujos vietos ir žmonių. Buvimo Pagalbos centre metu stebimi vaikino savireguliacijos sunkumai (sunkiai valdomas, linkęs veikti impulsyviai, kyla sunkumų laikantis susitarimų, iÅ¡laikant tinkamas asmenines ribas, linkęs jas pažeisti, pykčio metu muÅ¡a brolį, stumdosi).

Buvimo Pagalbos centre metu S nesiekia kontakto su kitais vaikais, neįsitraukia į bendras veiklas su jais. Su naujai sutiktais suaugusiais, greitai mezga kontaktÄ , tačiau santykis iÅ¡lieka pavirÅ¡utiniÅ¡kas. S motyvacija psichodiagnostiniam tyrimui netolygi, noriai ateina į konsultacijas, santykyje yra įsitraukęs, atvirai dalinasi savo patirtimis, noriai atlieka užduotis. Sunkumų kyla struktÅ«ruotose užduotyse laikantis instrukcijų, stebimi dėmesio iÅ¡laikymo sunkumai, reikalingas paskatinimas veiklos pabaigimui.

Tokie vaikino ypatumai, gali bÅ«ti siejami su jo intelektinėmis charakteristikomis. Vertinimo metu atsiskleidžia Simo emociniai sunkumai, nerimas, įtampa sietini su tarpasmeninėmis patirtimis Å¡eimoje. Tiek vaiko pasakojimuose, tiek projekcinėje veikloje atsispindi įtempti santykiai su broliu ir tėčiu. Konsultacijų metu S spontaniÅ¡kai dalinasi traumuojančiomis bei neigiamai jo psichikÄ veikiančiomis patirtimis. S pasakoja apie patiriamÄ fizinį bei emocinį smurtÄ iÅ¡ tėčio („bijau aÅ¡ jo, jis labai griežtas, keikiasi, daužo stiklus, muÅ¡asi), stebėtÄ tėčio smurtÄ prieÅ¡ mamÄ („tėtis smarkiai jÄ daužo, buvo su peiliu paÅ¡okęs prieÅ¡ mamÄ norėjo užmuÅ¡ti“), tėčio rodytÄ jo amžiaus neatitinkančiÄ seksualinio turinio vaizdo medžiagÄ („duodasi jie ten, čiulpia, baisu ten“).

Vertinimo metu iÅ¡ryÅ¡kėja adekvačios mamos reakcijos stoka į galimÄ pavojų vaikams bei jos pasyvumas. Vertinimo metu iÅ¡ryÅ¡kėja ryÅ¡kus neatitikimas tarp vaikino fizinės ir emocinės brandos. Stebimi emocijų diferenciacijos sunkumai, sunkiai skiria emocijas, negali susieti jų su situacijomis, numatyti kilimo priežasčių. Sutrikusi savireguliacija, emocijas linkęs reikÅ¡ti impulsyviais veiksmais, negalvojant apie tokio elgesio pasekmes. Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrÄ priežastis S pasakoja tiek apie brolio T, tiek apie tėvo netinkamÄ elgesį.

S iÅ¡sako, kad brolis T „davė pimpalÄ Äiulpt, sakė laižyt užpakalį“. Tikslinantis papasakoja, kad visa tai vyko namuose, matant tėčiui. Taip pat S dalinasi ir apie kitas patirtis su broliu „T laiptinėje sakė, man nusimauti kelnes ir bučiavo mano pimpalÄ â€œ. Konsultacijų eigoje S pasakoja apie galimai, netinkamÄ tėvo elgesį, kuomet ne tik neužtikrinama vaiko apsauga nuo netinkamo ir psichikÄ Å¾alojančio turinio, tačiau, pasak vaikino, tikslingai rodoma seksualinio turinio medžiaga, kurios metu „tėtis nusimauna kelnes, liečia savo pimpaliukÄ ir jam bėga sperma“.

Šių pasidalinimų metu stebimas stiprus berniuko nerimas ir gėdos reakcijos. Vertinimo metu stebimas, susirūpinimas lytiškumo tema, kuris reiškiasi tiek dideliu interesu pokalbiams apie intymias patirtis, tiek piešiniuose (brolis T ir tėtis vaizduojami su lytiniais organais. Tikslinantis S paaiškina, kad „čia yra pimpalai ir iš jų bėga sperma“). S stokoja žinių lytiškumo tema: neskiria atvirų ir intymių kūno vietų, nežino su kūno saugumu susijusių taisyklių. Vertinimo metu sudėtinga atskirti, kiek tai sietina su intelektinių gebėjimų ypatumais, edukacijos lytiškumo tema stokos, kiek su negatyviomis patirtimis.

Apibendrinus vertinimo metu surinktos medžiagos duomenis, galima kelti prielaidÄ apie S galimai patirtÄ seksualinį smurtÄ . Vaikino naivumas, patiklumas, intelektinės charakteristikos, žinių lytiÅ¡kumo tema, stoka gali jį daryti pažeidžiamÄ iÅ¡naudojimui (1 t., b. l. 147-148). 2019 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktų T. S. ir S. S. sveikatos raidos istorijų bei dokumentų kopijų (1 t., b. l. 151-161). 2015 m. rugsėjo 24 d. mokinio S. S. charakteristikos matyti, kad nurodyta apie iÅ¡aiÅ¡kėjusį S. S. seksualizuotÄ elgesį (1 t., b. l. 152). 2019 m. rugsėjo 16 d. apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2019 m. sausio 9 d. raÅ¡tu Nr. S-6-(13.8) Kauno (duomenys neskelbtini) pateikta T.

S. ambulatorinė asmens sveikatos istorija. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad apžiÅ«rimÄ T. S. ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ sudaro 12 lapų. Pirmas įraÅ¡as 2018 m. kovo 29 d., kuriame nurodyta, kad berniukas priimtas į mokyklos 9 b klasę nuo 2019 m. kovo 26 d. 10 psl. matomi 2018 m. lapkričio 26 d. įraÅ¡ai: ,,Berniukas ugdomas 10b lavinimo klasėje. Nusiskundimų sveikata neiÅ¡sako. Obj. tvarkingos iÅ¡orės, kiek nerimastingas, nuolat kalbantis, klausinėjantis. Supranta ir vykdo pavedimus.

Ä® klausimus atsako nuosekliai, pagal prasmę, tačiau kalba skubotai, jaudinasi, nerimauja. Neklausiamas pradeda kalbėti apie blogÄ brolio elgesį, sakydamas, kad ,,jis viskÄ meluoja, iÅ¡sigalvoja“, nors nepaaiÅ¡kina, kÄ bÅ«tent. Staiga ima pasakoti apie tai, kad jam teko pačiam skambinti ir kviesti policijÄ , kai ,,tėtis mušė mamÄ â€œ. Nurodo, jog tokie įvykiai buvo rugsėjo ir spalio mėn. Kalbėdamas apie tai, jaudinasi, akyse aÅ¡aros. Pažymi, kad ,,yra labai baisu“. Klausiant ar jo atžvilgiu nebuvo smurto ar netinkamo elgesio, skubotai neigia, įtikinėja, vėl kaltina brolį, nors nieko neklausiamas.

Vienuoliktame puslapyje matomi įraÅ¡ai: mÄ stymas nuoseklus. Mokyklinės žinios silpnos, tačiau sugeba paskaityti trumpÄ tekstÄ , atlikti aritmetinius veiksmus dvideÅ¡imties ribose. MÄ stymas konkretus. Intelektiniai gebėjimai labai žemi. Labilių emocijų, yra vidinė įtampa, nerimas, nesaugumas. gynybiÅ¡kas, nėra atviras, nepasitikintis. Kartoja ,,dabar viskas gerai, ten buvo anksčiau“, tačiau vengia kalbėti apie tai, kas vyko, nedetalizuoja. F7.1.1 vidutinis protinis atsilikimas, elgesio reikÅ¡mingas sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

Ä®rašų pabaigoje matomas spaudas, kuriame nurodyta: gyd. Vitalija S. K. (1 t., b. l. 162-163). 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad užfiksuoti duomenys, gauti apžiÅ«rint 2019 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tu Nr. S-6-(13.8) Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktÄ S. S. ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ . ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad apžiÅ«rimÄ S. S. ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ sudaro 33 lapai. Pirmas įraÅ¡as 2015 m. rugsėjo 4 d., kuriame nurodyta, kad berniukas priimtas į mokyklos 5 b lavinamÄ jÄ klasę, suraÅ¡ytos diagnozės (vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai), kokiose įstaigose konsultuotas, tirtas.

Vienuoliktame lape matomi 2015 m. rugsėjo 11 d. įraÅ¡ai: ,,atėjo klasės auklėtoja, kuri pasakojo, jog vaiko mama jÄ Ä¯spėjo dėl to, kad berniukas kiÅ¡a pirÅ¡tus į iÅ¡angę ir reikalavo vaikÄ stebėti, kad nebÅ«tų sužalojimų. Mokytoja iÅ¡kvietė mamÄ pokalbiui pas gydytojÄ . Motina nurodo, jog berniukui bÅ«na užkietėję viduriai ir jis yra bandęs pats, pirÅ¡tais iÅ¡krapÅ¡tyti iÅ¡matas, lankėsi pas proktologÄ , paskirti vidurius laisvinantys vaistai. Stacionare vaikas netirtas.

Konsultuotas LSMUL KK psichiatro bei Dainavos poliklinikos psichiatrės. <...> Motina teigia, jog berniukas nesutaria su vyresniu broliu, kuris yra neįgalus. SeksualizuotÄ elgesį motina neigia. <...>. Lapo pabaigoje spaudas su gydytojos duomenimis: Gyd. Vitalija-S. K.. 14 psl. antroje pusėje matomi 2015 m. rugsėjo 23 d. įraÅ¡ai: ,,Dalyvavau spec. mokyklos Vaikų gerovės komisijos posėdyje, kur buvo aptariamas atvejis, kai kyla tam tikri įtarimai dėl vaiko seksualizuotos elgsenos bei neaiÅ¡kių aplinkybių, galinčių turėti tam įtakos.

Nuspręsta informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , kad bÅ«tų atkreiptas dėmesys į Å¡eimÄ bei galimus auklėjimo sunkumus, prižiÅ«rint du neįgalius vaikus“. Lapo pabaigoje spaudas su gydytojos duomenimis: Gyd. V-S. K.. 15 psl. įklijuotame lape matoma, Psichologo įvertinimo iÅ¡vada, tyrimo data 2015 m. rugsėjo 17 d., matomi tokio turinio įraÅ¡ai: ,,Berniukas vertintas dėl elgesio ypatumų klasėje. Kontaktas apsunkintas. Berniukas labai judrus, manieringas, ribų nesilaiko, visÄ laikÄ muistosi, ima pieÅ¡tukus, juos kaiÅ¡ioja į batus, rankoves.

Dėmesys trumpalaikis, sutrikimo lygyje. Berniukas daug kalba, kartais be prasmės, kartoja tuos pačius sakinius, kalboje stebimos keisto turinio frazės, kaip pvz. ,,kas bÅ«tų, jei policijai parodyčiau užpakalį“ ir juokiasi. Berniukui nustatytas vidutinio sunkumo intelekto sutrikimas, kiti elgesio sutrikimai. Apibendrinimas dėl intelektinio nepakankamumo, verbalinio bei pažintinių procesų neiÅ¡sivystymo, užduočių standartizuotomis metodikomis atlikti nepajėgus. Galima kelti prielaidÄ apie seksualizuoto elgesio tendencijas, rekomenduotina iÅ¡siaiÅ¡kinti elgesio priežastis berniuko aplinkoje.“ Lape matomas spaudas su iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusio asmens duomenimis: m. psich.

J. S.. 16 lape matomi 2015 m. rugsėjo 25 d. įraÅ¡ai: ,,Atvyko klasės mokytoja, aptarta situacija dėl tolimesnio ugdymo bei auklėjimo klausimai. Mokytoja atžymi, jog berniuko elgesys iÅ¡liko neadekvatus pamokose, pvz: vandens buteliukÄ spraudžia tarp kojų sau, rodo seksualinę prasmę turinčius veiksmus rankomis ir priemonėmis, nuolat reikalauja sau dėmesio ir blaÅ¡ko vaikus pamokų metu. Gautas psichologinio įvertinimo apraÅ¡ymas, kur atsispindi seksualinę prasmę turintys vaiko iÅ¡sireiÅ¡kimai.

Lapo pabaigoje spaudas su gydytojos duomenimis: Gyd. V-S. K.. 17 psl. 2015 m. lapkričio 3 d. VÅ¡Ä® ,,Kauno Dainavos poliklinika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/ siuntimas vaikų ir paauglių psichiatrei, kurio antroje pusėje yra matomas ir tokio turinio įraÅ¡as: ,,Pacientas psichiatrų žinioje nuo 2008 m. <...> Buvo sumušęs tėvas, kuris mamos teigimu turi problemų dėl alkoholio. Tėvas buvo nukreiptas į priklausomybių centrÄ dėl gydymo <...>. Lapo pabaigoje spaudas su gydytojos duomenimis:

Gyd. J. Å .. 30 psl. ir 31 psl. matomi 2018 m. lapkričio 16 d. įraÅ¡ai: ,,Mokytojos iÅ¡kviesta, atvyko mama su sÅ«numi pokalbiui. Mama iÅ¡sako susirÅ«pinimÄ , kad berniukas yra dirglus, kartais elgiasi agresyviai. Buvo mama iÅ¡kvietusi GP, kai berniukas tapo sujaudintas, Å¡aukė, mėtė daiktus. Konsultuotas LSMUL KK psichiatrės, nestacionarizuotas tik koreguotas, skiriamas gydymas <...> Obj. berniukas tvarkingos iÅ¡orės, bendraujantis. Ä® klausimus atsako pagal prasmę. Pasisako, kad brolis su juo ,,negražiai daro“, tačiau vengia konkretizuoti.

Pasako, jog nusimauna kelnes jis ir brolis, spontaniÅ¡kai pasako, kad ir tėtis nusimauna kelnes, rodo priekį ir užpakalį. Mamai bandant jį nutildyti, neklausiamas pasisako, jog ir tėtis negražiai su mumis daro. Berniuko veidas įrausta, sėdi susigūžęs, nuleidęs galvÄ , nervingai kikena. Mamai liepiant ,,S, nustok juoktis, nemeluok“, berniukas žiÅ«ri į gydytojÄ ir keletÄ kartų tvirtina ,,aÅ¡ nemeluoju, sakau tiesÄ â€œ. Klausiant, kaip jis jaučiasi, kai tėtis ,,negražiai daro“, atsako ,,man pilvÄ skauda, blogai“.

Mamai užginčijus, jog jis iÅ¡sigalvoja, nes ji visada bÅ«na namuose, berniukas sako ,,tu buvai išėjusi pas draugę“. Mama patvirtina, jog anksčiau yra buvęs atvejis, kai vyras, bÅ«damas girtas, iÅ¡sirenginėjo, nusimaudavo kelnes vaikų akivaizdoje, tačiau pastaruoju metu alkoholio nevartoja ir taip nesielgia. Berniuko klausiant ar nori, kad tėtis bÅ«tų su Å¡eima, atsako: ,,nenoriu, kad tėtis gyventų, noriu, kad iÅ¡eitų“. MÄ stymas nuoseklus. Situacijoje elgesys adekvatus. Intelektiniai gebėjimai labai žemi, emocijos pavirÅ¡utinės, labilios.

Yra vidinis nerimas, įtampa, nesaugumas. F71.1 Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Z61.4 Problemos, susijusios su įtariamu artimo asmens seksualiniu elgesiu su vaiku.

1) Aptarta su darbuotoja dėl informacijos VTAT. Lapo pabaigoje spaudas su gydytojos duomenimis: Gyd. V-S. K.. 32 psl. matomi 2018 m. lapkričio 19 d. įraÅ¡ai: ,,Kartu su mokyklos socialine pedagoge buvo informuota mokyklos direktorė apie pokalbį su vaiku, jo mama ir gautÄ informacijÄ apie galimai blogÄ seksualinį elgesį su vaiku artimoje aplinkoje. Å ių metų lapkričio 16 d. pokalbio su mama ir vaiku pabaigoje buvo pakviesta ir dalyvavo mokyklos soc. pedagogė. direktorė pritarė dėl informacijos pateikimo VTAT.

Soc. darbuotoja nurodo, jog nepavyksta prisiskambinti į VTAT. Suformuluota raÅ¡tiÅ¡ka paraiÅ¡ka į VTAT, suderinus su mokyklos direktore. Lapo pabaigoje spaudas su gydytojos duomenimis: Gyd. V-S. K. (1 t., b. l. 164-166). 2019 m. vasario 11 d. raÅ¡tu Nr. S-212 (1.14), iÅ¡ kurio matyti kad VÅ¡Ä® ,,Kauno miesto poliklinika“ pateikto Psichikos sveikatos centro S ir T. S. ambulatorines asmens sveikatos istorijas (1 t., b .l. 169). 2019 m. rugsėjo 18 d. apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad užfiksuoti duomenys, gauti apžiÅ«rint 2019 m. vasario 11 d. raÅ¡tu Nr. S-212 (1.14) VÅ¡Ä® ,,Kauno miesto poliklinika“ pateiktÄ Psichikos sveikatos centro S. S. ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ (1 t., b. l. 173-174). 2019 m. rugsėjo 18 d. 2019 m. rugsėjo 19 d. apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad užfiksuoti duomenys, gauti apžiÅ«rint 2019 m. vasario 11 d. raÅ¡tu Nr. S-212 (1.14) VÅ¡Ä® ,,Kauno miesto poliklinika“ pateiktÄ Psichikos sveikatos centro T.

S. ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ (1 t., b. l. 170-172). 2019 m. vasario 12 d. LSMUL Kauno klinikos raÅ¡tu Nr. S-(1.22)-1367, kuriame matyti, kad pateikta T ir S. S. medicininius dokumentus (1 t., b. l. 177). 2019 m. rugsėjo 16 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame matyti, kad apžiÅ«rėta 2019 m. vasario 12 d. LSMUL Kauno klinikos raÅ¡tas Nr. S-(1.22)-1367, kuriame matyti, kad pateikta T. S. gydymo stacionare ligos istorija. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. 2017-0189331 sudaro 14 lapų.

Pirmajame jos lape nurodyti pagrindiniai duomenys: paciento vardas, pavardė - T. S., jo asmens kodas, gimimo data, lytis, telefonas, adresas; atvykimo data 2017 m. liepos 24 d. 08.33 val., iÅ¡raÅ¡ytas liepos 25 d., lovadieniai - 1. Paguldytas - Vaikų chirurgijos skyriuje; siunčiančios įstaigos diagnozė: N47 apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė. Gydytojas - D. M.. Kituose ligos istorijos lapuose - med. dokumentų iÅ¡raÅ¡ai/ siuntimai, anemnezės santrauka, chirurginės operacijos protokolas, kiti dokumentai, kuriuose tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nėra (1 t., b. l. 178-179). 2019 m. vasario 18 d. savanoriÅ¡ku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad įtariamasis E. S. pateikė USB laikmenÄ su įraÅ¡ytais pokalbiais (1 t., b. l. 187). 2019 m. spalio 17 d.-2019 m. spalio 18 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame matyti, kad apžiÅ«rėti 2019 m. vasario 18 d. savanoriÅ¡ku daiktų pateikimo protokolu E. S. pateikti kompiuterinėje laikmenoje, esantys garso įraÅ¡ai.

ApžiÅ«ros metu užfiksuota, kad kompiuterio pagalba atidaroma kompiuterinė laikmena, kurioje matome aplankus: ,,Balsas 001.m4a“, ,,Balsas 002.m4a“, ,,Balsas 003.m4a“, ,,Balsas 004.m4a“, ,,Balsas 005-1.m4a“, ,,eSTAR Video for Tvs.mp4“. Atidarius aplankÄ ,,Balsas 002.m4a“ girdisi garso įraÅ¡as: S: ...kraujas bėga? Vyras: S. S: kÄ ? Vyras: o tai jisai tau davė jo S: taip. Vyras: nu va T anksčiau davė? S: anksčiau, anksčiau davė Vyras: o ko tu psihologei pasakei apie mane nesÄ mones.

S: dėl to aÅ¡ netyčia pasakiau, T, aÅ¡ apkaltinau tave, bet išėjo ir taip va gavosi. Moteris: S paklausyk, ne taip buvo, ne taip buvo, su manim pakalbėjo, manęs paklausė ko tavęs paklausė, pirma sako, ko paklausė, kodėl jÅ«s kreipėtės pagalbos, aÅ¡ atsakiau, kad jisai atsikėlė, mėto daiktus, viskÄ daužo ir eina ramus, sakau ir patikėtumėt....( neaiÅ¡kus tekstas), ko jam, kÄ padėt, galima padėt jinai žino, kad tave buvo į ligoninę iÅ¡vežę ir viskÄ ir ji paskui tavęs klausė, S. Kodėl tu taip elgiesi, kÄ tu darai, kas tave nervina? o tu iÅ¡ karto pasakei, man nepatinka.

Kas nepatinka?, tėtis. Kodėl tau tėtis nepatinka? už tai, kad jis negražiai daro. Kodėl jis negražiai daro? aÅ¡ dabar jau negaliu, kad aÅ¡ tau. S: aÅ¡ galiu pasakyti, aÅ¡ galiu Tomas pasakyti? Moteris: o tu pasakei, kad man nepatinka kaip tėtis čia yra? Vyras: o tu pats pasakei ant tėčio, nu? S: jeigu jisai man davė čiulpti prie ko čia tu. Vyras: o tai kodėl ant manęs pasakei? Simukas: neiÅ¡sigalvok, jisai man čiulp davė, jisai man davė. Vyras: Tomas? S: taip prie ko čia tu. Vyras: o tai, kodėl ant tėčio pasakei visokių? S: teti aÅ¡ pagalvojau, galvojau, sumaiÅ¡iau, kaip tu per kompÄ Ä¯jungei mums seksÄ ir viskas.

Moteris: o tai, kodėl psichiatrei ant manęs paklausė, tai kÄ jÅ«sų vyras toks seksovas, aÅ¡ sėdėjau ir klausiau , nuo kėdės nukrisiu. S: dar jisai vienÄ kartÄ mokykloj pasakojo apie tėtį, buvo policija, atvažiavę mentai, dar jie pasakojo, pasakojo. T: mačiau O darė spaudimÄ , o ne psichologė, durneli tu, O klausinėjo, kodėl pas jumis buvo. Pokalbio pabaiga. Aplanke ,, eSTAR Video for TVs.mp4“ ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nerasta. Perklausyti garso įraÅ¡ai perkelti į kompaktinį diskÄ (1 t., b. l. 188-194). 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius raÅ¡tu Nr. 2SD-2991, kuriame nurodyta, kad papildomų duomenų apie V. S. ir E. S. Å¡eimÄ tarnyboje nebuvo gauta. Å eimai teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugos. (2 t., b. l. 76-84). IÅ¡tirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. S. daliniu prisipažinimu, nepilnamečių nukentėjusių T. S. ir S. S. parodymais, liudytojų V S. K., N. Å ., Ž.

V., J. R., D. M. bei kitais byloje, esančiais surinktais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad E. S. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, jaunesniems negu Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus savo sÅ«nums – S. S., ir T. S. prisijungęs prie tyrimu nenustatytos interneto svetainės stacionariame kompiuteryje (duomenys neskelbtini) mažiausiai vienÄ kartÄ demonstravo pornografinio turinio dalykus, t.y. rodė pornografinio turinio filmÄ , taip pat demonstravo savo apnuogintus lytinius organus, liepė S. S. rodyti T.

S. savo lytinius organus ir čiulpti T. S. lytinius organus, jiems bučiuotis, liepė S. S. Å¡okti striptizÄ , tokiu bÅ«du atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečiams lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ , tokiu bÅ«du atliko jaunesnių negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenų S. S. ir T. S. tvirkinimo veiksmus, todėl E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, tas, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri bÅ«tų pagrindas kaltinamÄ jį E. S. pripažinti kaltu, padarius BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir paskirti bausmę. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ .

E. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės apribojimu, jos dydžiu bei įpareigojimais (2 t., b. l. 166-169). Skiriant bausmę kaltinamajam E. S. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis E. S. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 102-103), baustas administracine tvarka, negaliojančios (2 t., b. l. 116-119), nedirbantis ( 2 t., b. l. 121), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale bei VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. ar gydėsi nėra duomenų. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pagrįstai praÅ¡oma skirti 153 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ .

Prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, todėl paskirta bausmė nemažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-203-300/2017). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), Kauno m., nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaune bei nebendrauti su S. S. ir T.

S., esančių (duomenys neskelbtini)“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 137-138, 158-159). Kaltinamasis E. S. laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas, kuriame CD, DVD – R, CD – R laikmenos, 4 vnt., medicininių dokumentų kopijos, 63 lapai, esantys prie bylos, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas COMPUTERS ACC-5AD Nr. 85783, saugomas Kauno apskrities VPK, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė ir sunaikintini. USB laikmena, esanti voke prie bylos, grÄ Å¾intina E. S. baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. bÅ«ti savo namuose (faktinėje gyvenamojoje vietoje), jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, iÅ¡dirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (deÅ¡imt) valandų.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Kauno m., nesilankyti (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune bei nebendrauti su S. S. ir T. S., esančių (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti – vokÄ , kuriame CD, DVD – R, CD – R laikmenų, 4 vnt., medicininių dokumentų kopijas, 63 lapus, esančius prie bylos, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Stacionaraus kompiuterio sisteminį blokÄ COMPUTERS ACC-5AD Nr. 85783, saugomÄ Kauno apskrities VPK, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę ir sunaikinti. USB laikmenÄ , esančiÄ voke prie bylos, grÄ Å¾inti E. S., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti E. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

E. S. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d.).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Sigita MeÅ¡kauskienė