2013-11-06 Nr. AB-7681-3-62-3-00827-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-843/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00827-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 61, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (teisme gautas 2013 m. liepos 26 d., b. l. 2–5), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 578 dalį, kurioje nustatyta, jog kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo pradžia yra 1999 m. gegužės 1 d., ir nustatyti, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas pareiškėjui turėjo būti mokama nuo 1998 m. gegužės 1 d.; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių išmokėti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 1 d. iki 1999 m. gegužės 1 d. po 540 Lt kas mėnesį, iš viso 6 480 Lt; 3) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 10.19-1968 dalį, kurioje nustatyta, jog valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos skyrimo stažas yra 30 metų ir nustatyti, jog darbo stažas yra 48 metai ir 6 mėnesiai; 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją.

Pareiškėjas taip pat prašė teismą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, jog dėl mažų pajamų neturėjo lėšų apmokėti advokato teisinės pagalbos surašant skundą, todėl kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013 m. birželio 5 d. sprendimu nutarė teikti teisinę pagalbą. Gavęs šį sprendimą pareiškėjas kreipėsi į advokatą. Be to, skundžiamus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus pareiškėjas gavo tik 2013 m. liepos 22 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (b. l. 48–49) nustatė pareiškėjui A. M. terminą iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundo trūkumams pašalinti: pareiškėjui pasiūlyta patikslinti atsakovą, taip pat skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia skundo reikalavimus, t. y. nurodyti, kada pareiškėjas sužinojo apie savo pažeidžiamas teises, ką jis skundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2013 m. vasario 26 d. skundu, kada gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1985. Pareiškėjui taip pat pasiūlyta pateikti šio sprendimo gavimo datą patvirtinančius įrodymus bei 2013 m. vasario 26 d. skundą.

2013 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. M. patikslintas skundas (b. l. 52–56), kuriame pareiškėjas nurodo, jog su 2013 m. vasario 26 d. skundu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą jis kreipėsi dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumokėjimo už laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 1 d. iki 1999 m. gegužės 1 d., darbo stažo valstybinei socialinio draudimo invalidumo pensijai gauti papildymo ir invalidumo pensijos perskaičiavimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. atsakymą Nr. (6.5)I-1985 pareiškėjas gavo 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje, tačiau pašto voko neišsaugojo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi (b. l. 69–71) atmetė pareiškėjo A. M. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 32 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. TA858-69/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-540/2010, 2010 m. liepos 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-451-2010).

Iš prie skundo pridėtų dokumentų teismas nustatė, jog pareiškėjas 2013 m. vasario 26 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl paskirtos invalidumo pensijos perskaičiavimo bei dėl paskirtos kompensacijos už darbą ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. dėl VSDFV Jonavos rajono skyriaus 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 578 bei dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 10.19-1968 teisėtumo ir pagrįstumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1985 netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, jog minėtą sprendimą gali skųsti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog minėtą sprendimą gavo 2013 metų balandžio mėnesio pradžioje. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013 m. liepos 26 d. (išsiųsta registruotu paštu 2013 m. liepos 25 d., RN634118420LT), t. y. praleidus terminą skundui paduoti.

Termino praleidimo priežastimis pareiškėjas įvardija tai, jog kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tik 2013 m. birželio 5 d. sprendimu nutarė teikti teisinę pagalbą pareiškėjui. Gavęs sprendimą pareiškėjas kreipėsi į advokatą dėl skundo parengimo.

Iš pridėto prie skundo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-t-1924-2512 matyti, jog pareiškėjas į ją kreipėsi tik 2013 m. gegužės 20 d. Duomenų, kada kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, pareiškėjas teismui nepateikė. Teismui taip pat nepateikti tikslūs duomenys, kada pareiškėjui buvo įteiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1985. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog jis jam buvo įteiktas 2013 metų balandžio pradžioje, o pašto siuntos voko jis neišsaugojo.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-128 patvirtintas „Universalios pašto paslaugos kokybės reikalavimų aprašas“, kuriame nustatyti reikalavimai universalios pašto paslaugos teikėjui. Taip pat jame nustatytas ir maksimalus Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinės korespondencijos siuntų siuntimo laikas, kuris skaičiuojamas nuo pašto siuntos priėmimo siųsti iki jos pristatymo gavėjui datos, – penkios darbo dienos. Šis terminas taikytinas ir šiuo atveju konstatuojant, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1985, išsiųstas 2013 m. kovo 29 d., todėl pareiškėjas jį turėjo gauti 2013 m. balandžio 3 d. Taigi 20 dienų terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios datos. Tokiu būdu skundas Kauno apygardos administraciniam teismui turėjo būti pateiktas iki 2013 m. balandžio 23 d.

Iš pateiktų teismui skundo priedų (dokumentų) matyti, kad pareiškėjas į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2013 m. gegužės 20 d. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų patvirtinti kokius veiksmus jis atliko laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 3 d. (nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1985 gavimo) iki 2013 m. gegužės 20 d. (iki kreipimosi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu tai, kiek pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (2010 m. gegužės 14 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-191/2010).

Konstatuotina, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Todėl pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes nustatyta tvarka ir laiku pateikti teismui skundą ir prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai pareiškėjas galėjo ir privalėjo iškart po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1985 (jame nurodyta jo skundimo tvarka ir terminas) gavimo kreiptis į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), ir tai yra subjektyvios priežastys.

Esant minėtoms aplinkybėms ir dėl išdėstytų argumentų, darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjui atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 34 str. 2 d., 3 d.). Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu (b. l. 73–75) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1985 paduoti.

Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas yra neteisingas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra 71 metų amžiaus žmogus, neturintis teisinio išsilavinimo. Be to, pareiškėjui nustatytas neįgalumas, jis serga Parkinsono liga, širdies nepakankamumu. Bloga sveikatos būklė turėjo reikšmės tam, kad jis uždelsė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Taigi, terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Teismas be pagrindo šias termino praleidimo priežastis laikė subjektyviomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, praleidus skundo padavimo terminą.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nors nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti tikslūs duomenys, kada pareiškėjui buvo įteiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1985, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-128 patvirtinto Universalios pašto paslaugos kokybės reikalavimų aprašo nuostata, pagal kurią, maksimalus Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinės korespondencijos siuntų siuntimo laikas, kuris skaičiuojamas nuo pašto siuntos priėmimo siųsti iki jos pristatymo gavėjui datos, yra penkios darbo dienos, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1985, kuris pareiškėjui išsiųstas 2013 m. kovo 29 d., jis turėjo gauti 2013 m. balandžio 3 d. Ši išvada neprieštarauja pareiškėjo patikslintame skunde (b. l. 52–56) nurodytai aplinkybei, kad minėtas sprendimas jam buvo įteiktas 2013 metų balandžio pradžioje (pašto siuntos voko jis neišsaugojo). Be to, atskiruoju skundu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1985 pareiškėjas gavo vėliausiai 2013 m. balandžio 3 d., pats A. M. neginčija.

Iš pareiškėjo pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su ta Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalimi, kuria konstatuota, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjui atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei patikslintame skunde termino praleidimo priežastimis pareiškėjas įvardijo tai, kad kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ir teisinę pagalbą pareiškėjui teikti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutarė tik 2013 m. birželio 5 d. sprendimu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje padarytai išvadai, kad pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), nes elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, galėjo ir privalėjo iškart po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1985, kuriame nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, gavimo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš pridėto prie skundo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-t-1924-2512 matyti, kad pareiškėjas į tarnybą kreipėsi tik 2013 m. gegužės 20 d., o duomenų, kada pareiškėjas kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją byloje nėra. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei argumentų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1985 gavimo dienos (2013 m. balandžio 3 d.) iki kreipimosi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo dienos (2013 m. gegužės 20 d.) pareiškėjas ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kuriais siekė apginti savo pažeistas teises.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas termino skundui pateikti praleidimo priežastis, turėjo atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjas yra garbaus amžiaus asmuo (jam 71 metai), kuris neturi teisinio išsilavinimo. Be to, pareiškėjo manymu, reikšmės tam, kad jis uždelsė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turėjo ir bloga pareiškėjo sveikatos būklė (Parkinsono liga ir kt.).

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, o tokių terminų atnaujinimas iš esmės siejamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad liga ne visada yra pakankamas savarankiškas pagrindas terminui atnaujinti. Remiantis LVAT praktika, liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina tik tuo atveju, kai dėl jos asmens galimybės įgyvendinti savo teises buvo realiai apribotos (liga, susijusi su judėjimo apribojimais, gulėjimas gydymo įstaigos stacionare ir pan.) (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS403-219/2006, Nr. AS4-151/2007, Nr. A556-680/2008, Nr. AS146-305/2010). Taigi, tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (pvz., administracinės bylos Nr. AS6-219/2006, TA63-16/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, kad neleido jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo iškart po sprendimo, kuriuo pažeidžiamos jo teisės, gavimo. Be to, administracinių teismų praktikoje senyvas pareiškėjų amžiaus bei teisinio išsilavinimo neturėjimas pačios savaime taip pat nėra laikomos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis asmens nesikreipimą teisės aktų nustatytu laiku į teismą (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė