cbf331d7-ac9f-4d01-be4f-cde13d3c6c7c · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-391-383/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00986-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.9.12;

21.11.10

Kauno apygardos teismas

N u T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 4 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Institucijos 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu G. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 3 dalį, 428 straipsnio 1 dalį, 5 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 19 d. 16.00 val., vairuodamas dviratį, bÅ«damas neblaivus (daugiau, nei 0,40 promilių), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , kur eismas vyksta ratu, neįvykdė kelio ženklo Nr. 20, ,,Duoti keliÄ â€œ reikalavimų, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir dviratis. Nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių su automobilio vairuotoju, neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį nepranešęs policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Už Å¡ių administracinių nusižengimų padarymÄ G. G. buvo paskirta 170 eurų bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. G. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. liepos 4 d. nutarimu skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Institucijos 2019 m. balandžio 26 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė.

3. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 4 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ palikti galioti Institucijos nutarimÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Institucijos teigimu, teismas nevertino pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodomų aplinkybių, kad apie 16 val. 15 min. iÅ¡ Kauno AVPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), yra įvykęs eismo įvykis, kuriame dalyvauja dviratininkas ir automobilis. Nuvykus į įvykio vietÄ , eismo įvykio dalyviai konfliktavo ir nurodė, kad eismo įvykis buvo ne ten kur jie buvo, tačiau pačiame (duomenys neskelbtini) žiede. Dviračio vairuotojui nustatytas 0,31 promilės girtumas. Jis paaiÅ¡kino, kad įvažiavo į žiedÄ iÅ¡ antros eismo juostos bei ja važiavo norėdamas iÅ¡sukti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu iÅ¡ paskos važiavęs automobilis naudojo garsinį signalÄ , kad jis pasitrauktų į Å¡alį. Jam pasitraukus deÅ¡iniau, vairuotojas, važiuodamas pro Å¡alį, kliudė jį deÅ¡inės pusės veidrodėliu. Automobilio vairuotojas L. U. buvo blaivus, teigė, kad, jam važiuojant žiedu, dviratininkas įvažiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į žiedÄ , nedavė kelio, dėl ko kliudė jį veidrodėliu. Eismo įvykio metu dviratininkas G. G., esant intensyviam eismui prireikus kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, nebuvo nulipęs nuo dviračio ir nepersivedė jo per pėsčiųjų perėjÄ , nevažiavo prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to bei atsitrenkė į sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. PareigÅ«nas įvertino transporto priemonės ir dviračio apgadinimus po eismo įvykio, iÅ¡ apgadinimų nustatė, kad dviratis turėjo važiuoti greičiau už automobilį ir rankena trenktis į veidrodėlio stiklÄ , o pedalu į duris, dėl Å¡ios priežasties asmeniui buvo suraÅ¡ytas protokolas. Taip pat G. G. po eismo įvykio nuvažiavo toliau, automobilio vairuotojas jį pasivijo ir sustabdė (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). G. G. ant protokolo nepasirašė, nurodęs, kad jis sutinka dėl to, kad važiavo, kur jam negalima, tačiau dėl eismo įvykio kaltės nepripažįsta.

3.2. Skunde teigiama, kad specialistas, remiantis specialiomis žiniomis bei susipažinęs su bylos medžiaga, teigė, jog G. G. neblaivumas eismo įvykio metu, buvo daugiau, nei 0,40 promilių. Eismo įvykio liudytojas S. S. atvyko po eismo įvykio, pats eismo įvykio nematė, eismo įvykio dalyvių parodymai skyrėsi jam atvykus. KitÄ dienÄ darbe papasakojo apie įvykį, jo bendradarbis papasakojo, kad matė automobilio ir dviratininko eismo įvykį, tačiau pačio susidÅ«rimo taip pat nematė. Kitas liudytojas A. F. važiavo tuo žiedu, kur įvyko eismo įvykis, matė susidÅ«rus dviratį su automobiliu, tačiau pačio susidÅ«rimo nematė.

3.3. Skunde nurodoma, jog siekiant policijos įstaigoje iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinio nusižengimo bylÄ , praėjo daug laiko nuo nusižengimo padarymo dienos iki skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nėra argumentas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Pažeidėjo kaltė yra pilnai įrodyta, nėra jokios protingos abejonės dėl asmens kaltės. Teismas, teigdamas, kad medžiaga surinkta nepakankamai iÅ¡samiai, nerinko įrodymų savo iniciatyva.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Institucijos skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka G. G. pripažinti kaltu, padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ .

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad surinktų įrodymų visetas nepatvirtina G. G. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 3 dalyje, 428 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos 2019 m. balandžio 26 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi Institucija iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog G. G. vairuodamas dviratį, bÅ«damas neblaivus, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į žiedinę sankryÅ¾Ä , neįvykdė kelio ženklo Nr. 20, ,,Duoti keliÄ â€œ reikalavimų, neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir į jį atsitrenkė, ko pasekoje buvo apgadintas automobilis ir dviratis. Be to, jis nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių su automobilio vairuotoju, neužsipildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 3 dalyje bei 428 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje.

8. ANK 426 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kitų eismo dalyvių, iÅ¡skyrus vairuotojÄ , pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė <...> dviračius vairuojančiam asmeniui <...> už nepaklusimÄ eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymÄ <...>. To paties straipsnio 5 dalis užtraukia administracinę atsakomybę tam, kas, padarydamas nusižengimÄ , numatytÄ straipsnio 1 dalyje, nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatÄ , sugadino (apgadino) transporto priemones ir pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus.

9. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai G. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau su tokiu vertinimu apygardos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, byloje yra surinkta pakankamai G. G. kaltę, padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus, patvirtinančių įrodymų. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, visų pirma, G. G. kaltę patvirtina 2018 m. rugsėjo 19 d. policijos pareigÅ«no L. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuvykus į įvykio vietÄ , eismo įvykio dalyviai konfliktavo ir nurodė, kad eismo įvykis buvo ne ten, kur jie buvo, tačiau pačiame (duomenys neskelbtini) žiede. Dviračio vairuotojui nustatytas 0,31 promilės girtumas. Jis paaiÅ¡kino, kad įvažiavo į žiedÄ iÅ¡ antros eismo juostos bei ja važiavo norėdamas iÅ¡sukti į (duomenys neskelbtini), tuo metu iÅ¡ paskos važiavęs automobilis naudojo garsinį signalÄ , kad jis pasitrauktų į Å¡alį. Jam pasitraukus deÅ¡iniau, vairuotojas važiuodamas pro Å¡alį kliudė jį deÅ¡inės pusės veidrodėliu. Automobilio vairuotojas L. U. buvo blaivus, teigė, kad jam važiuojant žiedu, dviratininkas įvažiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į žiedÄ , nedavė kelio, dėl ko kliudė jį veidrodėliu (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 29). Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes ir aplinkybę, kad nusižengimo padarymo metu G. G. buvo neblaivus, patvirtina 2019 m. kovo 15 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokolas, kuriame nurodoma, jog dviratininko G. G. neblaivumas eismo įvykio metu buvo didesnis, nei 0,40 prom. (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 12-13). Aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, patvirtina nukentėjusiojo L. U. paaiÅ¡kinimai bei fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad apgadintas automobilio ,,Mercedes Benz“ deÅ¡inės pusės veidrodėlis (veidrodėlis užlenktas, stiklas suskilęs (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 23-25)).

10. Paties eismo įvykio fakto nuo pat pradžių neginčijo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G., tačiau, policijos pareigÅ«nui atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusysis L. U. ir G. G. eismo įvykio aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai. Transporto priemonę susidÅ«rimo metu vairavęs nukentėjusysis L. U., po eismo įvykio atvykus policijos pareigÅ«nui, paaiÅ¡kino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), esančiu žiedu, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo dviratininkas.

Jam sukant į deÅ¡inę, dviratininkas atsitrenkė į jo vairuojamos transporto priemonės Å¡onÄ , sugadino veidrodėlį (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 27). Nukentėjusiojo L. U. nurodytos aplinkybės atitinka eismo įvykio faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) esančios žiedinės sankryžos. Ä® jÄ Ä¯važiavo įsitikinęs, kad iÅ¡ kairės pusės nėra kliÅ«ties, tačiau iÅ¡ paskos važiavęs vairuotojas pradėjo signalizuoti, spausti savo deÅ¡ine puse ir su veidrodėliu kliudė rankÄ (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 28).

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. paaiÅ¡kinimus paneigia administracinio nusižengimo byloje esančios aukščiau minėtos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti pats eismo įvykio mechanizmas (faktas, kad su dviračio rankena buvo atsitrenkta į automobilio Å¡oninį veidrodėlį). Be to, atsiradus prieÅ¡taravimams tarp eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimų, policijos pareigÅ«nas apžiÅ«rėjo eismo įvykio metu apgadintÄ transporto priemonę ,,Mercedes Benz“ ir G. G. dviratį.

ApžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes pareigÅ«nas užfiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime, kuriame nurodė, jog ant veidrodžio sudužusio stiklo matosi gumos braukimo žymė, ant dviračio rankenos rasta stiklo dalelių, dviratininko deÅ¡inė plaÅ¡taka buvo įbrėžta nuo stiklų. Å ios aplinkybės rodo, kad dviratis turėjo važiuoti greičiau už automobilį ir rankena trenktis į veidrodėlio stiklÄ , o pedalu – į duris. Jei automobilis bÅ«tų važiavęs greičiau ir kliudęs dviratininkÄ â€“ veidrodėlis bÅ«tų užlinkęs link durelių lango.

Be to, pažymėta, kad dviračio vairuotojas sutiko, kad važiavo ten, kur jam negalima (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 20). Tuo remiantis, priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, G. G. kaltę pagrindžia ne tik nukentėjusiojo L. U. parodymai, tačiau ir eilė kitų objektyvių rašytinių įrodymų, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir nekelia abejonių jų teisingumu.

11. G. G. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , patvirtina jo paties parodymai, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, įvykus eismo įvykiui (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 29). Å iÄ aplinkybę savo paaiÅ¡kinime nurodė ir nukentėjusysis L. U. (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 27). Nukentėjusiojo L. U. ir G. G. nurodytÄ aplinkybę dėl eismo įvykio vietos patvirtina ir liudytojo A. F. parodymai. Nors ir sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad Å¡is liudytojas paties eismo įvykio mechanizmo nematė, tačiau jis nurodė, kad matė žiedinėje sankryžoje važiuojanti ,,Mercedes“ kabrioletÄ , kuris prie (duomenys neskelbtini) esančios salelės buvo susidÅ«ręs su dviratininku. Tuo remiantis, Å¡io liudytojo parodymai patvirtina ir eismo įvykio dalyvių nurodytÄ aplinkybę, kad transporto priemonės ir dviračio susidÅ«rimas įvyko žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jis, įvykus eismo įvykiui, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, o Å¡io fakto, kaip minėta, pažeidėjas ir pats neneigė.

12. Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog G. G., vairuodamas dviratį, buvo neblaivus, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Be to, neginčijamai įrodyta ir tai, kad G. G. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nesusitaręs su transporto priemonės vairuotoju, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai. Jo veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 3 dalyje, ANK 428 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 4 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK 18091950628 ir G. G. skundo netenkinti.

Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Vitunskas