cbf20238-32e8-4eaa-8472-6320fc7e9058 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-165-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00602-2021-3. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.10.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2765-839/2021 pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui R.

B. dėl darbo ginčo dėl veiklos vertinimo iÅ¡vados iÅ¡nagrinėjimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) (toliau ir – IeÅ¡kovė) pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo 2020 m. veiklos vertinimÄ â€žpatenkinamai“ teisėtu ir pagrįstu bei 2021-01-21 atsakovo veiklos vertinimo iÅ¡vados nenaikinti, netenkinti atsakovo praÅ¡ymų iÅ¡mokėti jam premijÄ ir atlyginti jam neturtinę žalÄ .

2. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijÄ (toliau – DGK), praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ , įpareigoti ieÅ¡kovę iÅ¡mokėti vienkartinę iÅ¡mokÄ , panaikinti kasmetinės veiklos vertinimÄ . DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ieÅ¡kovės atliktÄ atsakovo 2021-01-22 veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ , kuria jo veikla už 2020 metus vertinama „patenkinamai“, iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 721,60 Eur premijÄ bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kovės nuomone DGK sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovo veikla 2020 metais buvo įvertinta patenkinamai dėl netinkamų pareigybės apraÅ¡yme numatytų funkcijų atlikimo – užtikrinti higienÄ , profilaktinių užduočių prieÅ¡ COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, (duomenys neskelbtini) darbuotojų elgesio kodekso nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su kitais darbuotojais. Atsakovo 2020 metų veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Premija atsakovui neskirta, nes per paskutinius 12 mėnesių jis buvo padaręs darbo pareigų pažeidimÄ . Atsakovo veiklos vertinimas, premijos jam neskyrimas, įspėjimų už darbo pareigų pažeidimÄ pareiÅ¡kimas buvo teisėti ir pagrįsti, todėl neturtinė žala neturi bÅ«ti atlyginama, o teisėtų reikalavimų atlikti pavestas funkcijas, laikytis teisės aktų nuostatų, elgtis tinkamai nėra psichologinis spaudimas ir persekiojimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – panaikino (duomenys neskelbtini) atliktÄ atsakovo R.

B. 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ , kuria R. B. veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B. 721,60 Eur premijÄ ; atmetė atsakovo R. B. praÅ¡ymo, teikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkinto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 6459/2021, dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo; taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atsakovui R.

B. 789 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, pagal byloje pateiktus duomenis yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo veiklos vertinimo procedūra atlikta netinkamai, todėl negali būti pripažintas pagrįstu veiklos vertinimo rezultate priimtas sprendimas. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas, jo pareigybę priskyrus C lygiui, buvo supažindintas su minėtu įsakymu ir jam išaiškinta, kad pagal jame nurodytus kriterijus bus vertinama jo veikla. 2017-03-19 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte nurodyta, kad padalinių vadovai įpareigojami pasirašytinai supažindinti visus pavaldžius darbuotojus su įsakymu.

Duomenys, kad atsakovas su minėtu įsakymu bÅ«tų supažindintas pasiraÅ¡ytinai, į bylÄ nepateikti. Atsakovo pareigybė C lygiui buvo priskirta 2020 m. sausio 21 d. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodė atlikusi Veiklos vertinimo apraÅ¡o 11 punkte ir 9.2 papunktyje (pokalbio su darbuotoju metu užpildant veiklos vertinimo iÅ¡vados formos 2 ir 3 p.) nurodytus veiksmus, tik paaiÅ¡kino, kad po pareigybės lygio pakeitimo su darbuotojais buvo kalbėta apie pasikeitimus, sudaryta galimybė slaugytojos poste susipažinti su 2017-03-19 įsakymu.

Taip pat atsakovui nebuvo nurodyta ir jis nebuvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, jog veiklos vertinimo rodikliu taps tai, kaip jis laikosi prevencinių ir profilaktikos priemonių dėl kilusios COVID-19 pandemijos, nors teikti paaiÅ¡kinimai, vertinimo iÅ¡vadoje nurodytas vertinimo pagrindimas ir siÅ«lymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vertinant atsakovo veiklÄ Ä¯ tai buvo atsižvelgta. Visa tai leidžia spręsti, jog atsakovui Apmokėjimo įstatymo ir Veiklos vertinimo apraÅ¡o tvarka nebuvo nustatytos 2020 metų veiklos užduotys, susijusios su jo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai.

Atsakovo 2020 metų veiklos vertinimo procedÅ«ra, nesant nustatytų aiÅ¡kių, įvykdomų, turinčių nustatytÄ Ä¯vykdymo terminÄ , siektinų rezultatų vertinimo rodiklių, negali bÅ«ti pripažinta atitinkančia teisėtus darbuotojo lÅ«kesčius žinoti tikslius reikalavimus jo darbinėms funkcijoms ir jų įvertinimo pasekmes.

5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad iÅ¡ atsakovo buvo reikalauta raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo dėl 2020-11-11 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto pažeidimo. 2020-11-10 vyresniosios slaugytojos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, jog atsakovas buvo kviestas paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ telefonu ir SMS žinute, nėra įrodyta, todėl negali bÅ«ti laikoma tinkamu darbdavio reikalavimu pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .

Juolab, jog iÅ¡ tokio praneÅ¡imo bÅ«do, jeigu jis buvo, nėra aiÅ¡kios konkretaus pažeidimo, dėl kurio turi pasiaiÅ¡kinti atsakovas, aplinkybės, t. y. jo galimo drausmės pažeidimo aplinkybės. Kita vertus, nėra jokių duomenų, jog vyresnioji slaugytoja turi įgaliojimus reikalauti pasiaiÅ¡kinimų, kai pagal rezoliucijÄ ant 2020-10-26 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalauti pasiaiÅ¡kinimo pavesta J. D. (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 54-56 b. l.). Dėl Å¡ių trÅ«kumų objektyviai nėra galimybės nustatyti visų atsakovo galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybių dėl ko nėra galimybės patvirtinti buvus visas darbo pareigų pažeidimo sÄ lygas drausminei nuobaudai skirti, todėl 2020-11-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta nuobauda negali bÅ«ti laikoma pagrįsta.

Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms nebuvo pagrindo neskirti atsakovui premijos. IeÅ¡kovė nepateikė objektyviai pagrįstų paaiÅ¡kinimų ir premijos dydžio apskaičiavimo kriterijų, kodėl 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vieniems darbuotojams buvo skirta 80 procentų, o kitiems 100 procentų pagrindinės algos pastoviosios dalies dydžio premija. Todėl vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbÄ principais, darbuotojo interesais, yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisti 100 procentų jo pareiginės algos pastoviosios dalies premijos dydį, t. y. 721,60 Eur (4,10 Eur x 176 Eur) (suma neatskaičius mokesčių).

6. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo iÅ¡vada, kuria atsakovo veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, yra panaikinama ir atsakovui priteisiama 100 procentų dydžio premija, todėl tai yra pakankama satisfakcija tikėtinai galimų atsakovo neturtinių teisių pažeidimui kompensuoti. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors atsakovas nurodo, kad darbdavys prieÅ¡ jį naudoja psichologinį smurtÄ , jis jaučia persekiojimÄ , psichologinį spaudimÄ , atsirado baimė prarasti darbÄ , tačiau tokios aplinkybės nėra pakankamai pagrįstos ir įrodytos.

Teismo vertinimu, reikalavimai laikytis vidaus darbo tvarkos, praÅ¡ymai vykdyti pavedimus pagal vidaus teisės aktus ar nusistovėjusiÄ vidaus darbo tvarkÄ negali bÅ«ti laikomi psichologiniu smurtu ar spaudimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal byloje pateiktus duomenis (2020-01-23/28 (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytiniai pasiaiÅ¡kinimai (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 46-50), kylantys dviprasmiÅ¡ki bei skirtingi subjektyvÅ«s vertinimai dėl pareiginių funkcijų vykdymo yra labiau nulemti pareigybių apraÅ¡ymų konkretumo ir iÅ¡samesnio bei detalesnio reglamentavimo trÅ«kumo, darbo organizavimo ir funkcijų pasiskirstymo formalaus neapibrėžtumo tarp darbuotojų jų pamainos metu.

Dėl ko pamainos darbuotojams ((duomenys neskelbtini)) tenka patiems tarpusavyje skirstytis funkcijas (kaip įvardinta R. B. 2020-01-28 pasiaiÅ¡kinime „tvarka senai yra nusistovėjusi“ (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 49)), taigi neabejotinai galimi dviprasmiÅ¡ki interpretavimai, tačiau to negalima vertinti kaip iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ atsakovÄ . Pateiktos psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo iÅ¡vados patvirtina, kad rizikos dėl psichosocialinių veiksnių yra priimtinos. Bylos duomenimis, pastabos dėl apsauginių veido kaukių netinkamo dėvėjimo buvo iÅ¡sakomos ne tik atsakovui, bet ir kitiems darbuotojams (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 230).

Taigi byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas kentėjo moraliai ir psichologiÅ¡kai, iÅ¡gyveno nepatogumų, didelį nerimÄ , buvo dvasiÅ¡kai sukrėstas, kad jam bÅ«tų tekę kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoti vaistus, ieÅ¡koti psichologinės pagalbos, bendradarbių nuomonė apie jį tapo neigiama. Teiginiai apie neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžiami atsakovo subjektyviu vertinimu ir teikiamais paaiÅ¡kinimais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui nepriteista neturtinė žala ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , o taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Apeliantas pabrėžia, jog DGK sprendime konstatuota, kad darbo santykiai ieÅ¡kovės įstaigoje reguliuojami pagal asmeninį vyriausiosios slaugytojos, Utenos ekspertinio skyriaus virÅ¡ininkės nusistatymÄ , nepaisant darbo įstatymų reikalavimų (pavyzdžiui, R. B. veikla už 2020 m. įvertinta „patenkinamai", nors tiek jam, tiek ir kitiems darbuotojams net nebuvo nustatytos einamųjų metų užduotys, R. B. nebuvo skirta premija už ypač svarbias užduotis užtikrinant skyriaus darbuotojų darbo sÄ lygas, nors darbdavys nepateikė įrodymų, kad tokios užduotys buvo nustatytos visiems darbuotojams, ir R.

B. jų neįvykdė, buvo skirti įspėjimai, tačiau įsakymuose dėl įspėjimų skyrimo nebuvo nurodyta kokius teisės aktus R. B. pažeidė netinkamai atlikdamas darbo pareigas). IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kaip atsakovo R. B. atsisakymas vaduoti susirgusius darbuotojus pakenkė ieÅ¡kovės veiklai, nors pati ieÅ¡kovė nurodo, kad R. B. atsisakymas vaduoti susirgusį kolegÄ nelaikytinas darbo pareigų pažeidimu. 7.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos darbo bylos specifikÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ tokio pobÅ«džio bylose, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti patirtÄ psichologinį smurtÄ , spaudimÄ ar persekiojimÄ .

Å iuo atveju atsakovas nurodė aplinkybes, patvirtinančias jo persekiojimÄ , prieÅ¡ jį naudojamÄ psichologinį smurtÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas S. Ū. bei liudytoja apklausta tiesioginė R. B. vadovė - L. D., nurodydama, kad su R. B. yra konfliktiniuose santykiuose nuo 2013 metų dėl R. B. ir kito darbuotojo S. U. inicijuoto darbo ginčo nagrinėjimo teisme, kuriame buvo apgintos darbuotojų teisės. Be to, apklausiama L. D. tiesiogiai ėmė kaltinti R. B. neva tai jÄ privedus prie savižudybės, nors konkrečių faktų nepateikė (kÄ iÅ¡ esmės taip pat galima traktuoti, kaip psichologinį smurtÄ ).

Tai, kad atsakovo R. B. atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas patvirtina bylos duomenys, t.y. nuolatiniai nepagrįsti ir neteisėti ieÅ¡kovės priimti įsakymai dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų, DGK ir Teismo konstatuoti neteisėti ieÅ¡kovės sprendimai neskiriant premijos ir neigiamas įvertinimas. 7.3. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad dėl ieÅ¡kovės, kaip darbdavio, priimtų neteisėtų sprendimų atsakovo atžvilgiu, atsakovas R. B. patyrė iÅ¡gyvenimus, nesaugumo jausmÄ , pažeminimÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės veiklos neteisėtumo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama satisfakcija ir suponuoja sÄ lygÄ neturtinės žalos atsiradimui ir atlyginimui. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad pagal byloje pateiktus duomenis (2020-01-23/28 (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytiniai pasiaiÅ¡kinimai (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 46-50), kylantys dviprasmiÅ¡ki bei skirtingi subjektyvÅ«s vertinimai dėl pareiginių funkcijų vykdymo yra labiau nulemti pareigybių apraÅ¡ymų konkretumo ir iÅ¡samesnio bei detalesnio reglamentavimo trÅ«kumo, darbo organizavimo ir funkcijų pasiskirstymo formalaus neapibrėžtumo tarp darbuotojų jų pamainos metu, t.y. galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo R.

B. pareiginėse instrukcijose nėra konkrečiai nurodomos jo pareigos, o ieÅ¡kovė reikalaudama atlikti pareiginėse instrukcijose nenurodytas darbo funkcijas - elgiasi neteisėtai ir R. B. „neatliekant neteisėtų“ reikalavimų, akivaizdu, kad darbdavys turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ atsakovÄ . Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie R. B. neteisėtai skirtus nepagrįstus įspėjimus apie galimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, kas iÅ¡ esmės patvirtina esant psichologinio spaudimo ir smurto atvejams R.

B. atžvilgiu.

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 8.1. Nurodo, kad teismo procesas buvo teisingas ir nepažeidė Å¡alių teisių, teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės nuostatas, apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo iÅ¡nagrinėto pirmosios instancijos teismo. Be to, paties atsakovo veiksmai ir elgesys darbe buvo netinkami – jis tyčiojosi iÅ¡ slaugytojų, nesilaikė privalomų saugos priemonių dėl pandeminės situacijos, nesitestavo dėl užsikrėtimo COVID-19 virusu, dažnai buvo perspėjamas dėl netinkamo kaukės dėvėjimo.

IeÅ¡kovės vertinimu bÅ«tent paties atsakovo netinkami veiksmai kÅ«rė įtampÄ darbe bei sudarė konfliktines situacijas. 8.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad atsakovas savo teiginiams dėl patirto psichologinio smurto pagrįsti nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, o nurodomo liudytojo S. U. parodymai, atsižvelgiant į tai, kad Å¡is asmuo taip pat bylinėjasi su ieÅ¡kove, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Papildomai ieÅ¡kovė pabrėžia, kad atsakovui iÅ¡dėstytos pastabos dėl darbo ar jo elgesio negali bÅ«ti vertinamos, kaip psichologinis smurtas.

Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų ir aplinkybių, leidžiančių pagrįstai spręsti dėl jam padarytos neturtinės žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacijos dalykÄ nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui R. B. nepriteista 500 Eur dydžio neturtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, neįvertino byloje esančių įrodymų ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, o atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundÄ padavė tik atsakovas ir tik dėl teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinę bylÄ nagrinėja pareikÅ¡to apeliacinio skundo ribose.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas kentėjo moraliai ir psichologiÅ¡kai, iÅ¡gyveno nepatogumų, didelį nerimÄ , buvo dvasiÅ¡kai sukrėstas, kad jam bÅ«tų tekę kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoti vaistus, ieÅ¡koti psichologinės pagalbos, bendradarbių nuomonė apie jį tapo neigiama, todėl Å¡iuo atveju 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo iÅ¡vados, kuria atsakovo veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, panaikinimas ir priteisimas atsakovui 100 procentų dydžio premijos yra pakankama satisfakcija tikėtinai galimų atsakovo neturtinių teisių pažeidimui kompensuoti.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių nurodytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nenustatė pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl netinkamo materialinės ar procesinės teisės normų taikymo bei aiÅ¡kinimo.

12. Kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

14. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. B. tvirtina, kad vien aplinkybė, kad jis kasmetinio vertinimo metu buvo nepagrįstai iÅ¡skristas ir įvertintas „nepatenkinamai“ rodo psichologinio smurto naudojimÄ , kuris susiklostė, atsakovo tvirtinimu, dėl jo aiÅ¡kiai ir konkrečiai iÅ¡reiÅ¡kiamos nuomonės bei atitinkamos kritikos konkrečiais atvejais. Be to, toks nepagrįstas vertinimas, atsakovo vertinimu, jam sukÅ«rė nesaugumo jausmÄ ir baimę prarasti darbÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia vertinti, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo kilę tarpusavio nesutarimai iÅ¡ dalies buvo nulemti ir ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡to reikalavimo laikytis vidaus darbo tvarkos, vykdyti pavedimus ar vykdyti nusistovėjusias funkcijas, kurias atsakovas, dirbdamas daugiau nei 10 metų suvokė, suprato bei žinojo.

Nesutikdamas su atitinkamo reglamentavimo trūkumu atsakovas turėjo galimybę kreiptis į ieškovę dėl neapibrėžtumo pašalinimo, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad atsakovas tokių veiksmų būtų ėmęsis, o taip pat jog būtų kreipęsis dėl konkretaus galimai netinkamo ieškovės elgesio iki atsakovui nepalankios vertinimo išvados 2021 metais priėmimo.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė procesinės teisės nuostatas, kadangi nustatė nepagrįstÄ pareigÄ darbuotojui, t.y. atsakovui, pateikti įrodymus, nors ginčas yra kilęs iÅ¡ darbo santykių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog savaime darbuotojo statusas darbo ginče neeliminuoja Å¡io proceso dalyvio pareigos teikti įrodymus. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ bei priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ analizavo bei vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, aptarė susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl faktinio darbo funkcijų paskirstymo bei nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju veiklos vertinimo iÅ¡vados panaikinimas ir 100 procentų dydžio premijos priteisimas yra pakankama satisfakcija.

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog vien netinkamas veiklos vertinimo nustatymas bei nepagrįstas premijos neskyrimas yra itin Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo teisių pažeidimas, sukėlęs pakenkimÄ dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimÄ , Å¡eimos santykių pablogėjimÄ , dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradusį sveikatos sutrikimÄ ar panaÅ¡iai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Å¡iuo atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra sprendžiama ne bendrai dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklosčiusių tarpusavio santykių ar galimų nesutarimų, dėl ko atsakovas, tvirtina patyręs konkrečius itin stiprius bei neigiamas pasekmes turėjusius iÅ¡gyvenimus.

18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamu sprendimu yra nustatyta ir ginčas Å¡ioje dalyje nekyla, jog atsakovo vertinimo iÅ¡vada panaikinta dėl to, jog kasmetinio vertinimo formalioji procedÅ«ra atlikta netinkamai, t.y. atsakovui nebuvo nustatytos užduotys, susijusios su jo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai; o taip pat konstatuota, jog premija atsakovui skirta nepagrįstai ieÅ¡kovei netinkamai įvertinus teisės aktų nuostatas bei iÅ¡ esmės pažeidus procedÅ«rÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovei buvo teikti kartu su atsakovu dirbančių kolegų tarnybiniai pranešimai dėl atsakovo neatliekamų darbo funkcijų bei netinkamo darbinio elgesio dėl kurio atsakovas buvo nepageidaujamas dirbti pamainoje bei buvo gavęs žodinius įspėjimus (2020-01-31 J. D. Tarnybinis pranešimas, 2020-01-23 L. D. T. pranešimas, 2020-01-23 R. G. raportas, 2020-01-23 V. Š., M. Ž. pasiaiškinimai, 2020-10-26 Tarnybinis pranešimas, 2020-11-11 Tarnybinis pranešimas, 2020-11-10 Tarnybinis pranešimas, 2020-12-03 Raportas ir kt. dokumentai, esantys ).

Taigi, nustatyti procedÅ«riniai vertinimo proceso bei nuobaudų skyrimo pažeidimai nepaneigia ir nepaÅ¡alina byloje esančių duomenų, susijusių su atsakovo kolegų iÅ¡reikÅ¡tu nepasitenkinimu jo darbiniu elgesiu, kas neleidžia sutikti su atsakovo tvirtinimu, jog ieÅ¡kovė, t.y. darbdavys, imdamasis priemonių dėl galimo atsakovo netinkamo darbinio elgesio naudojo psichologinį smurtÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

20. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino surinktus byloje įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), tinkamai taikė teismų praktikÄ bei teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ (DK 151 straipsnis, CK 6.250 straipsnis), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas