2016-11-03 Nr. AB-20867-3-61-3-00389-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3496-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00389-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-9585(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir priteisti iš atsakovo Ministerijos 2012–2013 metais neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo neteisėtai mokama mažesnė pareigūnų ir karių valstybinė pensija nei paskirtoji, bei paaiškino, jog pensija buvo mažinama vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis gauti pensiją yra sietinas su nuosavybės teisės apsauga. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovai paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti. Atsakovai pažymėjo, kad Ministerija skundžiamo sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką. Pareiškėjo pensijos perskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas jau yra įvykdytas. Ministerija veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią Ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą. Atsakovai akcentavo, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 818,87 Eur, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas; panaikino Ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1D-9585(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Teismas, spręsdamas dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, vadovavosi Laikinajame įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu (jo pasikeitimais). Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, teismas konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, atmetė.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neišmokėta 2 827,40 Lt (818,87 Eur) dydžio pensijos dalis. Teismas pažymėjo, kad Ministerija atsiliepime į skundą neginčija pensijos nepriemokos dydžio pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kuris apskaičiuotas ir nurodytas Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 11DP(P)-6487 (toliau – ir Pažyma). Teismo vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neišmokėtos valstybinės pensijos dalis (514,82 Eur) pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, kaip prašė pareiškėjas, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-9585(11), kuriame ji nurodė, kad remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, nenagrinės pareiškėjo prašymo dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, teismas darė išvadą, kad skundžiamas atsakovo sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-1377/2014), nes ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Teismo vertinimu, Ministerija, nagrinėdama pareiškėjo 2014 m. gruodžio 1 d. prašymą, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, o netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimta skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Kadangi ginčijamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, yra teisėta, teismas šią skundo dalį atmetė.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir sumažinti priteistą pareiškėjui A. G. sumą iki 514,82 Eur.

Atsakovas pažymi, kad priteista suma neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatyto skundo tenkinimo pagrindo, t. y. skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista per didelė suma. Atsakovo teigimu, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo pareiškėjui neišmokėtos pensijos dydžiai nurodyti Pažymos 6 stulpelyje (nurodomi skirtumai iš pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintos pensijos sumų atėmus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažintos pensijos sumas). Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi Pažymos 7 stulpeliu, kuriame nurodomi paskirtos (be jokių taikytų mažinimų) ir išmokėtos (po pritaikytų Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatų) pensijos dydžių skirtumai. Atsakovas nurodo, kad susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo yra 514,82 Eur, o ne 818,87 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui A. G. 2012–2013 metais neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo.

Nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 10–11). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais, sprendė, kad pareiškėjui valstybinės pensijos dalis pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo neišmokėta teisėtai, nes Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusią pensijos nepriemoką (818,87 Eur), kurią nustatė pagal Pažymą (b. l. 10–11).

Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, iš kurio apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis pateikė apeliacinį skundą siekdamas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas ir pareiškėjui priteista suma sumažinta, nes, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kokia suma ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo neišmokėta dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų taikymo, padarė klaidą, o būtent suklydo nustatydamas pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nepagrįstai neišmokėtą pensijos dalį, nors Pažymoje pateikti skaičiavimai yra teisingi. Todėl teisėjų kolegija iš esmės patikrina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsniu ir patikrinusi visą bylą, taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo 2012–2013 metais neišmokėtą pensijos dalį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-936-756/2015).

Šiame kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, jog yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusią pensijos nepriemoką. Tačiau, kaip jau minėta, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo ginčo laikotarpiu priteistu dydžiu, teigdamas, kad ši suma yra per didelė.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią pensijos nepriemokos sumą, rėmėsi byloje surinktais įrodymais, o būtent Pažyma (b. l. 10–11). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti Pažymos 7 stulpelyje nurodytą 2010–2013 metų pensijos skirtumo sumą – 12 651,22 Lt (b. l. 1–7), tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjo pensija buvo mažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, bet ir pagal šio įstatymo 4 straipsnį, dėl kurio taikymo susidariusios nepriemokos nėra pagrindo priteisti. Pažymėtina, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista suma nėra tiesiogiai nurodyta Pažymoje, ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, kaip apskaičiavo pareiškėjui priteistą sumą, tačiau iš priteistos sumos dydžio (818,87 Eur), Pažymoje pateiktų duomenų ir pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties turinio (b. l. 56–57) galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma apskaičiuota sudėjus Pažymos 7 stulpelyje nurodytus skirtumus, susidariusius nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (381,25 Lt + 364,24 Lt + 380,60 Lt + 319,89 Lt + 293,72 Lt + 417,24 Lt + 341,34 Lt + 329,12 Lt = 2 827,40 Lt (818,87 Eur)).

Akcentuotina, kad byloje nėra ginčo dėl Pažymoje esančių skaičiavimų teisingumo, t. y. nei pareiškėjas, nei atsakovai netvirtina ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Tarnyba atliko klaidingus skaičiavimus, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidaręs skirtumas yra nurodytas Pažymos 7 stulpelyje, ir teigia, jog jis nurodytas Pažymos 6 stulpelyje. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Taigi skiriasi atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijos, kurie Pažymoje esantys duomenys reiškia pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusią pensijos nepriemokos sumą (kuriame Pažymos stulpelyje ji nurodyta).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui paskirta pensija pirmiausia būdavo sumažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, tada dar mažinama pagal šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir po šių sumažinimų apskaičiuota pensijos suma išmokama. Iš Pažymos matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma (Pažymos 7 stulpelyje nurodytų skirtumų, susidariusių nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., suma) parodo bendrą skirtumą, kuris susidarė dėl abiejų Laikinojo įstatymo straipsnių, t. y. 4 ir 5 straipsnių, taikymo. Taigi tai yra tik hipotetinis apskaičiavimas, kokia pensijos nepriemoka pareiškėjui turėtų būti priteista, jeigu ne tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnis, bet ir šio įstatymo 4 straipsnio taikymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo perskaičiuojama pagrįstai, nes Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose iš esmės yra pripažinęs, kad valstybinės pensijos perskaičiavimas (mažinimas) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo teisėtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad asmeniui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo priteistina neišmokėta valstybinės pensijos dalis turi būti apskaičiuota kaip skirtumas tarp taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas apskaičiuotos pensijos, t. y. pensijos sumos, kuri ją perskaičiavus pagal Konstitucijai neprieštaraujančias įstatymo nuostatas turėjo būti asmeniui išmokėta, ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos pensijos, t. y. sumos, kuri iš tikro per ginčui aktualų laikotarpį buvo išmokėta asmeniui (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-756/2016).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 2016 m. kovo 14 d. prašymą dėl aiškių klaidų ištaisymo sprendime, 2016 m. kovo 23 d. nutartyje pripažino padarytą klaidą, tačiau šio prašymo netenkino, nurodydamas, jog ši klaida negali būti ištaisyta vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (b. l. 54, 56–57).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju turėjo būti priteista Pažymos 6 stulpelyje nurodytų skirtumų, susidariusių nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., suma (250,02 Lt + 233,01 Lt + 249,37 Lt + 188,66 Lt + 162,49 Lt + 286,01 Lt + 210,11 Lt + 197,89 Lt = 1 777,56 Lt (514,82 Eur)), t. y. atsakovo nurodytas dėl nepagrįsto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimo metodas yra teisingas, nes būtent jis parodo, kokio dydžio praradimus pareiškėjas patyrė dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo įtvirtinimo ir taikymo, t. y. kokio dydžio skirtumas yra tarp pareiškėjui taikant Konstitucijai neprieštaraujančias nuostatas (Laikinojo įstatymo 4 str.) turėjusios būti išmokėtos pensijos ir realiai išmokėtos pensijos. Dėl to darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistą sumą, priteisiant jam atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą sumą – 514,82 Eur.

Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią pensijos nepriemoką, neteisingai nustatė dėl šio mažinimo susidariusį pensijos nepriemokos dydį ir todėl pareiškėjui priteisė per didelę nepriemokos sumą, kuri mažintina iki atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto dydžio. Dėl to atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant pareiškėjui priteistą sumą iki 514,82 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 818,87 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos sumą sumažinti iki 514,82 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų ir 82 centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė