cbf0d752-3b08-480d-a9cd-2e88f5e605ee · Kauno miesto apylinkės teismas

                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-7719-451/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04522-2012-8Procesinio sprendimo kategorija:116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 20 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo R.

J. ir trečiojo asmens V. J. atstovei advokatei Joanai Å arkelienei, atsakovei K. J., jos atstovei advokato padėjėjai Sigitai Varneckienei, trečiajam asmeniui V. J., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei, nedalyvaujant ieÅ¡kovui R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovei K. J., trečiasis asmuo – V. J., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (Tomas II, b.l. 26-32) praÅ¡o:1) iki dukros V. J. pilnametystės nustatyti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su R. J.;2) nustatyti tokiÄ V. J. bendravimo tvarkÄ su jos motina K. J.:             a) KiekvienÄ dienÄ per pokalbių programÄ " SKYPE";             b) Abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus:             motina K. J., pageidaudama bendrauti su dukra V. ( ne mokslo metų laiku) iÅ¡ anksto apie tai įspėja R.

J. ir paima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama dukros laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .             c) Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su tėvu R. J. ir iÅ¡ anksto susitarus dviem sav. K. J. paima dukrÄ V. J. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama laikinÄ dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ .              Per DidžiÄ sias Å ventes bendrauja:             a) Neporiniais metais - per Å v.

Kalėdas ir N. Metus- vienÄ savaitę V. J. bendrauja su tėvu R. J..             b) Neporiniais metais - per Å v. Velykas- vienÄ savaitę V. J. bendrauja su motina K. J., kuri dukrÄ paima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama dukros laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .             c) Poriniais metais prieÅ¡ingai.             3) Priteisti iÅ¡ K. J., a/k (duomenys neskelbtini) nepiln. dukros V.

J., gim. (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini) mat. iÅ¡laikymui po 300 Lt. (po tris Å¡imtus litų) kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, kas metus Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.             Šių piniginių iÅ¡mokų turto tvarkytoju uzufrukto teise iki dukros V. J., a/k (duomenys neskelbtini) pilnametystės paskirti mane, jos tėvÄ R. J. a/k (duomenys neskelbtini)             4) Nustatyti, kad K.

J., a/k (duomenys neskelbtini) dukrai priteistas mat. iÅ¡laikymo lėšas kiekvienÄ mėnesį perveda į R. J., a/k (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad dukra, gyvendama su mama, pastoviai jos bijojo, atsakovė prieÅ¡ dukrÄ naudojo fizinį bei psichologinį smurtÄ , vartojo alkoholį, į namus vedėsi vyrus. Dukra iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu. Atsakovė yra nuteista už smurtÄ prieÅ¡ dukrÄ , ji nevykdo nuosprendžio ir nelanko teismo įpareigotų programų.

Nurodė, kad sudarys geras gyvenimo sÄ lygas dukrai gyvenant Anglijoje. Atsakovė V. J. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (Tomas II, b.l. 73-77) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2007-06-04 nutraukiant santuokÄ su ieÅ¡kovu, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, nustatant dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama. Atsakovė visais įmanomais bÅ«dais rÅ«pinosi dukra, buvo dukrai reikli: liepdavo laiku eiti miegoti, ruoÅ¡ti pamokas, praustis ir pan., kÄ ne visada teigiamai priimdavo vaikas.

Tėvo nebuvimas, mamos reiklumas iÅ¡Å¡aukė konfliktus su mama, ko pasėkoje iÅ¡provokavo mamos elgesį panaudojant smurtÄ prieÅ¡ mergaitę. Nėra aiÅ¡ku, kur ir kokiomis sÄ lygomis pas atsakovÄ gyvens V. J.. Kol mergaitė gyveno Lietuvoje, ieÅ¡kovas nesistengė perimti vaiko globos, nesirÅ«pino mergaitės psichologine bÅ«kle, tačiau toliau prašė dėl globos pratęsimo. Tėvui nuolatos dirbant, mergaitei trÅ«ksta elementarios priežiÅ«ros. Atsakovas gyvendamas užsienyje su kita moterimi, neturi savo bÅ«sto.

Mergaitė skundžiasi, kad santykiai su tėvo drauge nėra pastovÅ«s ir geranoriÅ¡ki. Atsakovei nėra apribotos motinystės teisės, baudžiamojoje byloje yra panaikintas draudimas bendrauti su dukra. Atsakovė visais įmanomais bÅ«dais palaiko ryÅ¡ius dukra nevartoja alkoholio, Å¡iuo metu dirba, veda moralų gyvenimo bÅ«dÄ . Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , neaiÅ¡ku, kaip atsakovė galės įgyvendinti bendravimo tvarkÄ su vaiku. Tėvas iÅ¡veždamas vaikÄ Ä¯ užsienį, neinformavęs mamos ir vaiko teisių institucijos, pažeidė vaiko teises ir apribojo mamai galimybę matytis su vaiku.

Mamos gyvenimo sÄ lygos pagal Å¡eimos įvertinimo iÅ¡vadÄ yra geros, namuose Å¡varu ir tvarkinga, yra galimybės įrengti dukrai atskirÄ kambarį. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį (Tomas II, b.l. 40-42) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, nurodė, kad jos ir ieÅ¡kovo bendravimas su V. J. buvo sudėtingas, kai ji gyveno su atsakove, nes atsakovei nenorint, ji neleisdavo dukros bendrauti. V. mamos bijojo, patyrė fizinį ir psichologinį smurtÄ . Atsakovė grasino, kad pakeitus dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji pati nusižudys ir nužudys dukrÄ .

Atsakovė nesimoko, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, gyvena pas tėvus vieno kambario bute, daug metų turi priklausomybę alkoholiui, nesiima veiksmų jÄ gydyti. AnÅ«kė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi Anglijoje su tėčiu.              2012-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu apklausta Å¡alių nepilnametė dukra V. J. paaiÅ¡kino, kad gyvena pas tėtį Anglijoje su teta ir jos dukra S., pas kurį ir nori gyventi. Norėjo gyventi su abejais, bet kai mama pradėjo gerti, norėjo gyventi tik su tėčiu.

Pradžioje gyveno su mama po skyrybų, pradžioje buvo gerai, bet po to mama ėmė gerti, matydavo iÅ¡gertuves. Dabar mokosi Anglijoje Å¡eÅ¡toje klasėje, sekasi gerai, labai gerai moka matematikÄ . Lietuvoje į mokyklÄ Â dažniausiai ateidavo senelis - mamos tėtis, ateidavo ir mama, ir močiutė ateidavo. Bijo su mama kalbėtis, bijo mamos, nes ji geria, muÅ¡a, trenkia per veidÄ , miega prie durų, girta bÅ«na pastoviai. RaÅ¡telio raÅ¡yti nenorėjo, bet bijojo mamos, todėl rašė. Mama buvo paraÅ¡iusi viskÄ ant lapo ir liepė perraÅ¡yti, rašė du kartus.

Kai gyveno su mama, mama norėjo, kad su ja miegotų, tačiau ji nenorėjo, nes mama buvo girta tuo metu. Pyksta dar ant mamos. Mama dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (ten visokios vestuvės vykdavo), ji grįždavo po devynių, dirbdavo kas antrÄ savaitę, o kitÄ - gerdavo. Kai mama dirbdavo, su ja bÅ«davo L. - jis policininkas, dirba kas keturias dienas. Nenori su mama gyventi, nori gyventi pas tėtį. Gal ir norėtų vėl su mama bendrauti, jeigu ji negertų. Pas tėtį bute yra kambariai, yra salonas, porÄ sofų, didelis televizorius, židinys, ieÅ¡ko namo, kur gyvens visi kartu: tėtis, tėčio draugė dabartinė, kuri yra nėščia, ir ji.

Važiuoja pas tÄ draugę savaitgaliais, ten daug pavalgo, patinka tėčio draugė, visuomet bÅ«na daug maisto. Su tėčiu sutaria gerai, jis nemuÅ¡a, nerėkia. Nenori grįžti pas mamÄ . Jeigu su mama gyventų, pabėgtų iÅ¡ namų. Jeigu mama tėčio nevadintų visaip, jeigu kalbėtų gražiai, tai gal su ja kalbėtų. Su tėčiu apie mamytę kalba, jis pasakoja, kad ji daužė langus. Mano, kad jeigu mama jÄ mylėtų, ji taip negertų. Mažai kalbėdavo kaip mama su dukra.

Mano, kad jeigu mama nedirbtų, tai gertų kasdien (Tomas II, b.l. 67-69).              IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, jog V. J. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas – R. J., motina – K. J. (Tomas I, b.l. 16). V. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), su V. J. ir R. J. (Tomas I, b.l. 12, 15, 17), 2012 m. kovo 21 d. duomenimis V. J. Lietuvoje mokėsi (duomenys neskelbtini) 3 – ioje klasėje, kuriÄ baigė (Tomas I, b.l. 18, Tomas II, b.l. 94), laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2012-02-13 ji mokėsi (duomenys neskelbtini) (Tomas I, b.l. 19). 2007-07-05 buvo nutraukta santuoka, sudaryta 2000-07-27 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, nutraukiant santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (Tomas I, b.l. 20, 66-67). 2012-01-09 Kauno apskrities VPK praneÅ¡us Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tai, kad K.

J., bÅ«dama neblaivi, 2012-01-09 sudavė smÅ«gius į veidÄ dukrai V. J., 2012-01-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu V. J. buvo paimta iÅ¡ motinos, 2012-01-13, 2012-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais V. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinÄ ja globėja paskiriant V. J. (Tomas I b.l.21, 26, Tomas II, b.l. 10, 11). 2012-03-22 V. J. buvo grÄ Å¾inta R. J. (b.l. 23), o 2012-03-28 buvo panaikintas įsakymas dėl laikinosios globos V.

J. skyrimo (Tomas I, b.l. 25). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. (Tomas I, b.l. 28-29, 78). R. J. yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ - vadybos specialybės mokslo bakalauro laipsnį (Tomas I, b.l. 33). R. J. dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jo valandinis uždarbis sudaro 7,74 svarų, dirba 40 valandų per savaitę (Tomas I, b.l. 35, 38). A. J. nuomoja dviejų miegamųjų namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pagal nuomos sutartį gyvena su kÅ«dikiu ir R.

J. (Tomas I, b.l. 44,45-46, 88, 81-82, 83, 84, 85, 86, 87). 2012-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. J. pripažinta kalta dėl fizinio smurto savo dukros V. J. atžvilgiu panaudojimo ir fizinio skausmo jai sukėlimo (Tomas I, b.l. 48-52). 2012-04-05 atvejo peržiÅ«roje nutarta bendravimo tvarkÄ su V. J. nustatyti teisme, tęsti socialinį darbÄ su atsakove, teikti psichologinę pagalbÄ V. J., kad bÅ«tų atstatytas vaiko bendravimas su mama (Tomas I, b.l.74-75). 2012-04-03 vaiko apklausoje V. J. nurodė, kad nenori gyventi su mama, nes ji girtuokliavo, rėkė, muÅ¡davo, nežinodavo, kiek yra valandų, liepdavo ruoÅ¡tis į mokyklÄ , paaiÅ¡kino, kad mamos bijo, nori gyventi su tėčiu, su mama norėtų bendrauti po kokių 5-ių mėnesių, galėtų su ja bendrauti per „Skype“ (Tomas I, b.l. 76).

K. J. 2011-02-07 buvo įregistruota Darbo biržoje (Tomas I, b.l. 113), 2011 m. gruodžio mėnesį K. J. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 496,58 Lt. darbo užmokestį (Tomas I, b.l.114), o laikotarpiu nuo 2011-09 iki 2011-11 iÅ¡mokėjo 1624,50 Lt. (Tomas I, b.l. 126). Byloje pateiktas 2012-05-08 V. J. vardu pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis, kuriame nurodyta, kad V. J. mamos nebijo ir nori su ja matytis, kartais ir miegoti, nori, kad močiutė V. bÅ«tų Å¡alia, pas mamÄ grįžti gal ir norėtų, jei ji tikrai pasikeis (Tomas I, b.l. 125). 2012-05-11 Vaiko apklausoje V.

J. nurodė, kad mama atėjo pas jÄ Ä¯ mokyklÄ ir liepė perraÅ¡yti jos paraÅ¡ytus lapus, kadangi mamos bijojo, perrašė pateiktus lapus, nurodė, kad tvirtai apsisprendusi, kad nori gyventi su tėčiu, su mama norėtų susitikti, bet jos truputį bijo, nori matytis su močiute N., pas mamÄ grįžti nenori, nes ji gerdavo, rėkdavo, trankydavo per veidÄ , muÅ¡davosi su sugyventiniu Linu (Tomas II, b.l. 17). 2011-03-25 K. J. nustatytas socialinių paslaugų poreikis (Tomas II, b.l. 7, 8). 2011-12-27 Vaiko apklausoje V.

J. paaiÅ¡kino, jog gyvena su mama ir jos draugu L. K., su kuriuo sutaria normaliai, su mama sutaria blogai, nes ji beveik kasdien geria, iÅ¡gėrusi liepia 19 val. eiti miegoti, savaitgalį liepia eiti į mokyklÄ , atima telefonÄ , kad niekam neskambintų ir nepasakytų, buvo taip, kad visÄ dienÄ buvo alkana, mama reikalauja, kad meluotų, nesakytų, jog ji geria, slapstosi atėjus socialinei darbuotojai, su tėčiu sutaria geriau negu su mama, nori gyventi su tėčiu, nes ji negeria, normaliai elgiasi, ne taip kaip mama- geria, triukÅ¡mauja, kartais net muzikÄ garsiai pasileidžia (Tomas II, b.l. 9). 2012-05-15 raÅ¡te Kauno miesto socialinių paslaugų centras nurodė, kad K.

J. gyvena su tėvais L. P. ir N. P. vieno kambario namo dalyje, namuose yra tvarkinga, Å¡varu, yra galimybė įrengti atskirÄ kambarį V., K. J. bendravo geranoriÅ¡kai, į namus įsileisdavo, su ja pavykdavo susisiekti telefonu, nedirba, reiÅ¡kia ketinimus įsidarbinti, neigia girtavimo problemÄ , socialinio darbo metu girtavimo nepastebėta, psichologo konsultacijoje lankėsi tik vienÄ kartÄ , dukros jos gyvenamojoje vietoje nelanko dėl konfliktų su V. J. (Tomas II, b.l.18), 2012-05-07 Buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad L.

P. namuose yra tvarkinga, Å¡varu, sudarytos sÄ lygos vaikams laikytis higienos (Tomas II, b.l. 101). V. J. Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje labai gerai pradėjo mokslo metus, gerai sutaria su mokytoja, jai labai padeda teta, klasėje susirado draugų, yra Å¡vari ir tvarkinga, atrodo labai laiminga Anglijoje, iÅ¡ mokyklos pasiima ir atveda tėtis arba teta, vyriausioji mokytoja apsilankiusi namuose, nurodė, kad sÄ lygos namuose yra geros, namai tvarkingi, Å¡varÅ«s ir Å¡ilti, turi atskirÄ miegamÄ jį, patenkinti visi jos pagrindiniai poreikiai (Tomas II, b.l. 44, 134, 135, 136).

K. J. pateikė praÅ¡ymÄ pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių apsektų dėl V. J. neteisėto iÅ¡vežimo į užsienio valstybę (Tomas II, b.l. 56-60, 61, 140-141, Tomas III, b.l.9-14 ), tačiau 2012-10-29 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡te nurodė, jog praÅ¡ymai buvo užpildyti netinkamai, todėl Tarnyba Jungtinės Karalystės centrinei įstaigai nepateikė K. J. praÅ¡ymo (Tomas II, b.l. 152). 2011-12-27 – 2012-07-12 Å¡eimos įvertinime nurodyta, kad K.

J. stengiasi keisti savo elgesį, lankėsi pas psichologę, lankėsi smurto šeimoje programoje, išsiskyrė su sugyventiniu, dirba, gyvena pas tėvus, su dukra nori bendrauti tik individualiai (Tomas II, b.l. 62-63). 2012-07-12 sprendimu buvo sustabdytas socialinės priežiūros paslaugų teikimas K. J. (Tomas II, b.l. 97). K. J. laikotarpiu 2012-05-22 – 2012-06-29 dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2012-06-05 – 2012-06-29 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2012-07-05 dirba (duomenys neskelbtini) (Tomas II, b.l. 99). 2005-12-29 atliktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2005-12-28 apie 21 val. vyras R.

J. kumÅ¡tim sumušė K. J. galvÄ , suduodamas keletÄ smÅ«gių, nurodyta, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (Tomas II, b.l. 143). K. J. pateikė teismui bendravimo su dukra programa „Skype“ iÅ¡traukas (Tomas II, b.l. 144, 145). Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-7719-451/2012, kurioje nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinio reikalavimu dėl nepilnametės V.

J. gyvenamosios vietos nustatymo su juo (Tomas II, b.l. 5-6). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos              Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukė santuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės abiejų jų bendru sutarimu, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.

1. p. Å¡alys susitarė, kad V. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. J. (Tomas I, b.l. 66-67). Toks teismo sprendimas yra galutinis, todėl jam įsiteisėjus, įgyjo res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, Å¡alys negali iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų. Kartu 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės: iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iÅ¡ jų gali kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Pagrindas pakeisti sutartį ir teismo sprendimÄ gali bÅ«ti įvairios aplinkybės, tačiau jos gali lemti tik kai kurių santuokos nutraukimo padarinių pakeitimÄ , t.y. galima pakeisti tas sutarties sÄ lygas, kurios susijusios su trunkamaisiais teisiniais santykiais, t.y. nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymu ir jų gyvenamÄ ja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymu. Å i teisės norma suderinta su kitomis teisės normomis, pvz. su teisės norma, įtvirtinta LR CK 3.169 str., kurios 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kita vertus, Å¡ios teisės normos konkuruoja tarpusavyje.              LR CK 3.169 str. 1 d. nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (LR CK 3.169 str. 1 d. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tvirtina sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai laisva valia detaliai aptaria ir nustato be kita ko ir savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos ir tėvų dalyvavimo juos auklėjant klausimus (LR CK 3.53 straipsnio 3 d.), darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patvirtinimas teismo sprendimu negali bÅ«ti interpretuojamas kaip ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendimas, todėl ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje, negali bÅ«ti laikomas pakartotiniu ieÅ¡kiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos tarp Å¡alių nutraukimo abiejų sutikimu, įvertino visas svarbias aplinkybes dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Nagrinėjamojoje byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kvalifikuotinas kaip ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko gyvenamÄ ja vieta (LR CK 3. 53 straipsnio 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, nustatomos ir bylos nagrinėjimo ribos, įrodinėjimo pareigos byloje, nustatant, kad Å¡ame ginče ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių tarp Å¡alių buvo susitarta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove. Teismui Å¡ioje byloje svarbu nustatyti, ar esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė remdamasis tuo, kad atsakovė, su kuria buvo nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, naudojo prieÅ¡ dukrÄ psichologinį smurtÄ , vedė amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , yra priklausoma nuo alkoholio, trukdė ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, panaudojo prieÅ¡ nepilnametę dukrÄ fizinį smurtÄ ir už tai buvo nuteista, o po Å¡io įvykio mergaitė buvo paimta iÅ¡ mamos ir paskyrus laikinÄ globÄ kurį laikÄ gyveno su močiute (ieÅ¡kovo mama), vėliau ieÅ¡kovas iÅ¡vyko su dukra gyventi į AnglijÄ , kur užtikrina dukrai geras gyvenimo ir mokymosi sÄ lygas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad dukra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su juo ir nurodė, kad dukra mamos bijo. Teismas nustatė, kad po santuokos tarp Å¡alių nutraukimo iki 2012 m. sausio 9 d. Å¡alių dukra V. J. gyveno su atsakove K. J. V. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu K. J. Å¡eimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis dėl K. J. girtavimo. Å is faktas bei 2011-12-27 V. J. apklausoje duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad K.

J., gyvendama su dukterimi, piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai elgėsi su dukra, darydama jai blogÄ Ä¯takÄ , reikalaudama meluoti socialinei darbuotojai, kad ji negeria, gÄ sdindama, kad sukraus daiktus ir iÅ¡siųs jÄ gyventi pas tėtį, triukÅ¡maudama. Tai, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, neneigė ir pati atsakovė, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Å¡eimos įvertinime nurodyta kaimynės nuomonė, kad pastaruoju metu atsakovė negirtauja, stengiasi keisti savo elgesį, jos tėvai, esant reikalui, jÄ sudrausmina. 2012 m. sausio 10 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimu V. J. buvo laikinai paimta iÅ¡ motinos K. J. po to, kai, nepaisant socialinių paslaugų teikimo, 2012-01-01 – 2012-01-09 laikotarpiu K. J., bÅ«dama neblaivi, panaudojo prieÅ¡ dukrÄ fizinį smurtÄ ir sukėlė jai skausmÄ - už tai 2012 m. kovo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista, smurto artimoje aplinkoje tyrimo metu K. J. buvo įpareigota nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su dukra V. J. (įsiteisėjus nuosprendžiui, Å¡is įpareigojimas panaikintas).

Å alys teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad galiojant draudimui nebendrauti su dukra, prokurorui leidus, K. J. vienÄ kartÄ buvo susitikusi du dukra. Nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 m. gegužės 30 dienos V. J. gyveno su močiute V. J., kuri 2012-01-13 ir 2012-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo paskirta laikinÄ ja V. J. globėja. 2012 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatydamas laikinÄ atsakovės K. J. bendravimo tvarkÄ su dukra V., pagal kuriÄ ji su dukra bendrauja dalyvaujant globėjai V.

J.. Atsakovė 2012-12-03 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ignoravo teismo nustatytÄ bendravimo su dukra tvarkÄ (pirmos instancijos teismo nutartį atsakovė skundė, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas atskirojo skundo netenkino), nevykdydama teismo nutarties bei ignoruodama dukters interesus, kuri ne kartÄ nurodė, jog mamos bijo, ji tik vienÄ kartÄ susitiko su dukra globėjai žinant, kitais kartais ji susitikdavo su dukra atvykusi į dukters mokyklÄ , apie tai net neinformavusi globėjos. 2012 m. gegužės 30 dienÄ ieÅ¡kovas R.

J. iÅ¡vyko su dukra V. J. į AnglijÄ . Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių dukra patyrė motinos smurtÄ ir grasinimus, nusivylimÄ ir neigiamas emocijas dėl motinos alkoholio vartojimo ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių dukrai gyvenant su mama, jos interesai buvo pažeisti ne vienÄ kartÄ , aplinka dukrai tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokiÄ aplinkÄ dukrai užtikrina ieÅ¡kovas, su kuriuo Å¡alių dukra jau kurį laikÄ gyvena. Akivaizdu, kad vaiko sunki psichologinė bÅ«sena, baimės jausmas, noras pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , kÄ liudija V.

J. 2011-12-27, 2012-04-03 ir 2012-05-11 apklausų, atliktų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, protokolai, bei jos apklausa, atlikta 2012-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu, susiformavo ne staiga, ne dėl vienkartinio motinos netinkamo elgesio, bet dėl ilgalaikio motinos neigiamo poveikio vaikui. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog dukra V. yra aikštingo būdo, tai iš dalies patvirtina ir baudžiamosios bylos Nr. 1-904-530/2012 medžiaga, kurioje pateikta V.

J. charakteristika, įvardinant, kad mergaitė labai mėgsta visiems vadovauti, viskas turi bÅ«ti pagal jos norus ir supratimÄ , yra principinga. Tačiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė tik patvirtina atsakovės, kaip motinos, neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai, kadangi ji, gyvendama su dukra ir jÄ auklėdama, turėjo daugiausiai įtakos dukros, kaip asmenybės formavimuisi. Atsakovė nurodė, kad ji visada buvo reikli dukrai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės reiklumas buvo perdėtas (pvz. tuomet, kai dukrai buvo liepiama eiti miegoti 19 val.) bei peraugantis į agresijÄ ir smurtÄ prieÅ¡ dukrÄ . 2011-12-27 – 2012-07-12 Å¡eimos įvertinime nurodyta, kad K.

J. stengiasi keisti savo elgesį, lankėsi pas psichologę, lankėsi smurto Å¡eimoje programoje, iÅ¡siskyrė su sugyventiniu, dirba, gyvena pas tėvus, su dukra nori bendrauti. Tai, kad po smurto prieÅ¡ vaikÄ panaudojimo ir vaiko paėmimo iÅ¡ motinos, atsakovė stengiasi keisti savo elgesį, teismas vertina teigiamai, atsižvelgiant tai, kad prieÅ¡ingu atveju reiktų spręsti, ar, nėra pagrindo apriboti atsakovės motinos valdžiÄ dukros atžvilgiu. Tačiau Å¡ie neseniai atsiradę teigiami pokyčiai nepaneigia vaiko teisių pažeidimo fakto (juo labiau, kad dar yra neiÅ¡nykęs teistumas dėl smurto vaiko atžvilgiu panaudojimo) ir Å¡ios bylos aplinkybių kontekste neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ .

Teismas įvertina ir tai, kad atsakovei socialinės paslaugos buvo teikiamos beveik metus laiko iki smurto prieÅ¡ vaikÄ panaudojimo. Socialinių paslaugų ir socialinių darbuotojų atsakovė vengė, problemÄ neigė, o teigiami pokyčiai atsirado tik paėmus vaikÄ iÅ¡ motinos po smurto prieÅ¡ vaikÄ panaudojimo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad gyvenimo aplinka pas motinÄ vaikui tapo nesaugi ir nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Papildomai pažymėtina, kad, kaip nurodė ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo V.

J. bei nepilnametė duktė V. J., atsakovė ne visada leisdavo dukrai bendrauti su tėvu ir močiute (ieÅ¡kovo mama). Å iÄ aplinkybę patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paaiÅ¡kinimai 2012 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu bei tas faktas, kad atsakovė nebendravo su dukra, dalyvaujant jos laikinajai globėjai – močiutei V. J., kaip nustatė teismas, motyvuodama tuo, kad su ja nesutaria. Atsakovas pateikė teismui LR CPK 113 str. 3 d. nustatyta tvarka iÅ¡verstÄ ir patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ , patvirtinantį, kad V.

J. Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) Anglijoje, kurioje labai gerai pradėjo mokslo metus, gerai sutaria su mokytoja, jai labai padeda teta, klasėje susirado draugų, yra Å¡vari ir tvarkinga, atrodo labai laiminga Anglijoje; iÅ¡ mokyklos jÄ pasiima ir atveda tėtis arba teta; vyriausioji mokytoja apsilankiusi namuose, nurodė, kad sÄ lygos namuose yra geros, namai tvarkingi, Å¡varÅ«s ir Å¡ilti, V. turi atskirÄ miegamÄ jį, patenkinti visi jos pagrindiniai poreikiai (Tomas II, b.l. 44, 134, 135, 136). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada bei jo atstovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovo buities, gyvenimo aplinkos sÄ lygos yra tinkamos ir geresnės negu atsakovės, ieÅ¡kovas gali užtikrinti visas sÄ lygas dukrai V.

J. augti sveika, intelektualia dorovinga bei tvirta asmenybe ir tai jau daro. Tai, kad ieÅ¡kovas, nuolat gyvenantis užsienyje, ėmėsi skubių priemonių vaiko interesams apsaugoti – prašė laikinai skirti vaiko globėja vaiko močiutę kol mergaitė pabaigs mokslo metus, nepaneigia iÅ¡vados, kad atsakovas gali tinkamai pasirÅ«pinti vaiku. IeÅ¡kovas nurodė, kad nedraus bendrauti dukrai su mama, prašė teismo nustatyti jų bendravimo tvarkÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡vykus į užsienį, vaiko socialiniai ryÅ¡iai su Lietuvoje gyvenančia motina bei giminaičiais nebus prarasti.

Pati V. J. ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė norÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, o raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Anglijoje ji jaučiasi gerai, susirado draugų. Vertinant ieÅ¡kovo galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , buvusiÄ pas atsakovę vaiko nesaugiÄ gyvenimo aplinkÄ , gerus vaiko ir tėvo tarpusavio santykius, stiprų emocinį tarpusavio ryšį, abipusį norÄ gyventi kartu, jų nuolatinį siekį neprarasti tarpusavio ryÅ¡io, bendrauti, nežiÅ«rint į tai, kad tėvas nuolat gyvena užsienyje, stiprų ryšį su ieÅ¡kovo seserimi (su kuria jie kartu gyvena), įvertinus tai, kad vaiko nuomonė yra motyvuota ir neparemta kokia nors jo interesams prieÅ¡taraujančia nauda, darytina iÅ¡vada, kad vaiko noras neprieÅ¡tarauja jo interesams.

Pažymėtina ir tai, kad buities sÄ lygos pas ieÅ¡kovÄ namuose (gyvena nuomojamame name kartu su seserimi A. J. ir jos dukrele, V. J. skirtas atskiras kambarys antrajame namo aukÅ¡te, Å¡alia tėvo R. J. kambario) yra geresnės negu pas atsakovę, kuri gyvena kartu su tėvais jų 1,5 kambario bute ir, nors turi galimybę įrengti atskirÄ kambarį dukrai, tačiau iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų matyti, kad tam ji neturi lėšų, kadangi jos pajamos yra mažos. IeÅ¡kovas Anglijoje su drauge susilaukė sÅ«naus, todėl atsižvelgiama ir į vaiko teisę palaikyti ryÅ¡ius su broliu.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK3.156 str.), tėvo valdžiÄ naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogÄ Ä¯takÄ dukrai. Nors atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas geria alų, yra sirgęs psichinėmis ligomis, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodė, o jos teiginius, kad ieÅ¡kovas nepasiima dukros iÅ¡ mokyklos, kad dukrai Anglijos mokykloje yra sunku, paneigia (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog V.

J. iÅ¡ mokyklos pasiima ir atveda tėtis arba teta, ji labai gerai pradėjo mokslo metus, gerai sutaria su mokytoja, susirado draugų, jaučiasi laiminga Anglijoje. Atsakovė pateikė teismui 2005 m. specialisto iÅ¡vadÄ dėl jos sumuÅ¡imo, nurodant, kad jÄ sumušė atsakovas, tačiau ji nepateikė teismui teismo nuosprendžio dėl tokio sumuÅ¡imo, todėl daryti iÅ¡vados apie buvusį smurtÄ teismas negali. Be to, tai nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir iÅ¡eina iÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų.

Teismas vertina kaip nepagrįstus atsakovės atstovės argumentus, kad ieÅ¡kovas nuolat dirba, todėl negali prižiÅ«rėti dukters, kuri Anglijoje yra viena ir niekieno neprižiÅ«rima. Tai, kad ieÅ¡kovas turi nuolatinį legalų darbÄ , ir jo gaunamas darbo užmokestis užtikrina jo ir dukters poreikius, vertintina teigiamai ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip vaiko nepriežiÅ«ra. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas patvirtina, kad mergaitė yra prižiÅ«rėta, atvedama į mokyklÄ , ir pasiimama iÅ¡ jos.

Tai, kad atsakovui negalint, mergaitę iÅ¡ mokyklos pasiima ieÅ¡kovo sesuo, nepaneigia ieÅ¡kovo rÅ«pinimosi dukra. Teismas negali taikyti nevienodų standartų kiekvienam iÅ¡ tėvų. Atsakovė taip pat dirba, todėl nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, ji taip pat darbo metu negalėtų pasiimti dukters iÅ¡ mokyklos, todėl tikėtina, kad mergaitė iÅ¡ mokyklos pareitų namo pati, arba jÄ pasiimtų atsakovės giminaičiai. LR CK3.164 straipsnis numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ir priimant sprendimÄ Ä¯ jo norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

Visose nepilnametės Å¡alių dukters apklausose, vykusiose 2011-12-27, 2012-04-03 ir 2012-05-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, bei apklausoje, atliktoje 2012-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu, nepilnametė V. J. aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėčiu R. J., nurodydama, kad su juo gerai sutaria, jis negeria ir neÅ¡aukia, tėvo gyvenamojoje vietoje Anglijoje ji jaučiasi gerai, kad gerai sutaria su tėčio seserimi, su kuria gyvena viename name, bei tėčio drauge, su kuria ieÅ¡kovas neseniai susilaukė sÅ«naus.

Nors atsakovė bandė paneigti šį vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su tėčiu, nurodydama, kad ji pati savo noru parašė raÅ¡telį, kuriame nurodė, jog mamos nebijo ir nori su ja matytis, kartais ir miegoti, pas mamÄ grįžti gal ir norėtų, jei ji tikrai pasikeis, tačiau 2012-05-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusioje vaiko apklausoje V. J. nurodė, kad mama atėjo pas jÄ Ä¯ mokyklÄ ir liepė perraÅ¡yti jos paraÅ¡ytus lapus, o ji perrašė jai pateiktus lapus, kadangi mamos bijojo bei nurodė, kad yra tvirtinai apsisprendusi, kad nori gyventi su tėčiu, pas mamÄ grįžti nenori, o atsakovės bei liudytojo A.

K. paaiÅ¡kinimai dėl raÅ¡telio suraÅ¡ymo aplinkybių yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Tai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad dukra jos nebijo ir nori gyventi su ja. PrieÅ¡ingai – Å¡i aplinkybė leidžia spręsti ir apie tam tikrÄ atsakovės asmenybę, bÅ«do savybes, kuomet ji nepriima vaiko daug kartų iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės dėl noro gyventi su tėčiu, savo prieÅ¡ingÄ nusistatymÄ agresyviai rodo vaiko atžvilgiu ir daro neigiamÄ poveikį jo asmenybės formavimuisi. Net jeigu atsakovė ir nenurodė dukrai, kokį tekstÄ ji turi paraÅ¡yti, vien tas faktas, kad po smurto prieÅ¡ vaikÄ naudojimo ji papraÅ¡o vaiko paraÅ¡yti jo nuomonę apie konfliktinę situacijÄ , negali bÅ«ti vertinamas kitaip kaip spaudimas vaikui.

Atsakovė daro spaudimÄ vaikui, nepriimdama dukters nuomonės, vietoje to, kad dukrai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai parodytų, kad ji, jÄ mylėdama, besÄ lygiÅ¡kai pritaria jos padarytam apsisprendimui Å¡iame etape gyventi su tėvu ir kad ji gerbs dukros pasirinkimÄ , koks jis bebÅ«tų, įvertindama tai, kad galbÅ«t, atkÅ«rus Å¡iltÄ ir abipusiu pasitikėjimu pagrįstÄ bendravimÄ su mama, savo kategoriÅ¡kÄ nusistatymÄ dėl gyvenimo su mama dukra ateityje pakeis. Nors atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo mama moko dukrÄ kalbėti atsakovės nenaudai, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodė. 2011-12-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusioje apklausoje V.

J., dar gyvendama su atsakove, nurodė, jog nori gyventi su tėčiu. Tai paneigia močiutės įtakos vaikui galimybę tuo metu. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad V. J. turi objektyviÄ priežastį bijoti mamos – atsakovė yra nuteista už smurtÄ prieÅ¡ dukrÄ panaudojimÄ . Nors atsakovė pateikė teismui jos pokalbių su dukra programa „Skype“ iÅ¡traukas, tačiau jos nieko nei įrodė, nei paneigė, tiesiog patvirtino, kad atsakovė su dukra bendrauja programa „Skype“.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad byloje surinkta medžiaga suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygÄ dėl Å¡alių dukters gyvenamosios vietos - mažametės V. J. gyvenamoji vieta turi bÅ«ti pakeista ir nustatyta su tėvu (ieÅ¡kovu), kadangi atsakovės gyvenamoji aplinka tapo nesaugi vaikui, atsakovė nesudaro dukrai sÄ lygų užaugti sveika, intelektualia, dorovinga bei tvirta asmenybe, kaip buvo tikėtasi Å¡alims susitarus dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, o tokias gyvenimo sÄ lygas dukrai sudaro ieÅ¡kovas, kurio gyvenamoji aplinka yra saugi.

Teismo vertinimu, gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitiks vaiko interesus. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o, nustačius dukters V. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, priteisti iÅ¡ atsakovės materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai po 300,00 Lt. kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad gali dukters iÅ¡laikymui skirti tik 200 Lt. per mėnesį, kadangi jos mėnesinė alga yra minimali, tik kartais už virÅ¡valandžius uždirba Å¡iek tiek daugiau.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukdamas santuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės abiejų jų bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.2. p. Å¡alys susitarė, kad R. J. teiks dukters V. J., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 300 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡ios sutarties patvirtinimo dienos iki dukters pilnametystės. IÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, nustačius nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu R.

J., atsirado pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygÄ dėl iÅ¡laikymo dukrai teikimo.Å alių pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra lygi ir Å¡iÄ pareigÄ turi vykdyti abu tėvai.Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprÅ«pinimÄ , kuriÄ atitinka jo tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidÄ užtikrinančioms, jo gyvenimo sÄ lygoms: bÅ«stui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga iÅ¡laikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Tėvų turtinės galimybės iÅ¡laikyti vaikus gali bÅ«ti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai iÅ¡laikymÄ vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.

Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių.

Å ioje įstatymo nuostatoje iÅ¡laikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu. Pažymėtina tai, kad vaiko iÅ¡laikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, jog priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikams turi bÅ«ti remiamasi vienos minimalios mėnesio algos dydžiu.

Ä®statyme (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) yra nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – Å¡iais Å¡eimos santykių teisinį reglamentavimÄ grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011). Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).IÅ¡laikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko iÅ¡laikymui negali bÅ«ti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Dėl to bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡laidas, reikalingas bÅ«tiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R.

B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti jÄ , atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumÄ (tėvų sveikatÄ , jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti, iÅ¡laikytinių skaičių ir kt.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystimosi sÄ lygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.).

BÅ«tinoms vaiko vystimosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , įvertinus Å¡alių turtinę padėtį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu iÅ¡laikymo dydis, teikiamas vieno iÅ¡ tėvų periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Lt. nepilnametei Å¡alių dukrai per mėnesį yra optimalus.

Teismas, prieidamas Å¡ios iÅ¡vados, atsižvelgia į tai, kad Å¡alių dukra yra beveik vienuolikos metų amžiaus, lanko mokyklÄ . Nors ieÅ¡kovas nepateikė teismui dukters iÅ¡laikymo iÅ¡laidų detalaus apskaičiavimo, tačiau akivaizdu ir neįrodinėtina, kad vaiko iÅ¡laikymui reikia įsigyti maisto, drabužius ir avalynę, ugdymo priemones, vaistus, vitaminus, kitas prekes, mokėti už jo ugdymÄ , už keliones į mokyklÄ ir kitur, pramogas. Be to, vaikui augant, iÅ¡laidos didėja. Ä®vertinant tai, kad prekių ir paslaugų kainos Å¡iuo metu yra padidėjusios ir nuolatos auga, bei įvertinus tai, kad Å¡alių dukra gyvena Anglijoje, kur prekių ir paslaugų kainos yra dar didesnės, darytina iÅ¡vada, kad 600 Lt. suma per mėnesį tokio amžiaus vaiko iÅ¡laikymui yra suma, tenkinanti tik minimalius vaiko poreikius.

Todėl priteisdamas iÅ¡ atsakovės dukters iÅ¡laikymui dar mažesnę nei 300 Lt. per mėnesį sumÄ , teismas nusižengtų vaiko interesams. Pažymėtina, kad tokiÄ nuomonę pareiÅ¡kė ir institucijos, byloje teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė. KitÄ vertus, atsakovei teikti iÅ¡laikymÄ dukrai didesne suma nei 300 Lt. objektyviai neleidžia jos turtinė padėtis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, dirbdama (duomenys neskelbtini) gauna vidutiniÅ¡kai 1086,00 Lt. mėnesinį darbo užmokestį (Tomas III, b.l. 35), neturi aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo (todėl nėra galimybių siekti didesnio darbo užmokesčio), neturi jokio nekilnojamojo turto, daro iÅ¡vadÄ , kad ji nepajėgi teikti dukrai iÅ¡laikymÄ , užtikrinantį maksimalius vaiko poreikius.

Tačiau įvertinus tai, kad ieškovas, nors Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, tačiau gyvena ir dirba Anglijoje, jo valandinį darbo užmokestį sudaro 7,74 svarai (dirba 40 valandų per savaitę), bei atsižvelgiant į tai, kad Anglijoje socialinės garantijos vaikus auginantiems tėvams yra labai palankios (mokamos pašalpos, suteikiamos įvairios kompensacijos), darytina išvada, kad ieškovas turi galimybę prisiimti didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų, taip užtikrinant dukters didesnius nei minimalius poreikius.

             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, keistinas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-04 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2. p. , nustatant, kad atsakovė dukters V. J. iÅ¡laikymui teikia 300 Lt. kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės, Å¡ias lėšas kiekvienÄ mėnesį pervedant į R. J., a/k (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡laikymÄ priteisti nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. spalio 19 d. teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisė iÅ¡ atsakovės K. J. dukrai V. J. laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 200,00 kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovės priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o laikinoji apsaugos priemonė (priteistas laikinas iÅ¡laikymas) - naikintina. IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).

IÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės V. J. atstovas R. J. iÅ¡imtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.). Dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o, nustačius Å¡alių dukters V. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ . Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukdamas santuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės abiejų jų bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.3. p. Å¡alys susitarė, kad K. J. įsipareigoja netrukdyti tėvui R. J. bei kitiems artimiems giminaičiams dalyvauti dukters V.

J., gim. (duomenys neskelbtini) auklėjime, ugdyme bei rÅ«pintis jos sveikata, dvasiniu ugdymu, o tėvas, R. J., pageidaudamas bendrauti su dukra V.iÅ¡ anksto apie tai įspėja K. J. ir paima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, nustačius nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu R. J., atsirado pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygÄ dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ :             a) KiekvienÄ dienÄ per pokalbių programÄ " SKYPE";             b) Abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus:             motina K.

J., pageidaudama bendrauti su dukra V. ( ne mokslo metų laiku) iÅ¡ anksto apie tai įspėja R. J. ir paima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama dukros laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .             c) Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su tėvu R. J. ir iÅ¡ anksto susitarus dviem savaitėm K. J. paima dukrÄ V. J. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama laikinÄ dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ .

             Per DidžiÄ sias Å ventes bendrauja:             a) Neporiniais metais - per Å v. Kalėdas ir Naujus Metus- vienÄ savaitę V. J. bendrauja su tėvu R. J..             b) Neporiniais metais - per Å v. Velykas- vienÄ savaitę V. J. bendrauja su motina K. J., kuri dukrÄ paima iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama dukros laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .             c) Poriniais metais prieÅ¡ingai.             Atsakovė nurodė, jog yra neaiÅ¡ku, kaip realiai K.

J. galės įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkÄ , tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinio nepateikė, nenurodė, kokia bendravimo tvarka jai bÅ«tų priimtina.              Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nenustatytas atsakovės bendravimas Å¡alių dukters mokyklos atostogų metu. IeÅ¡kovas savo siÅ«lomoje bendravimo tvarkoje, siÅ«lo abipusiu susitarimu Å¡alims susitarti dėl atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos, o nepavykus to padaryti, nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ dukters ne mokslo metų laiku atsakovė galės bendrauti su dukra iÅ¡ anksto apie tai įspėjusi R.

J., paimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatant jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į atsakovės pageidavimÄ matytis su dukra jos mokslo atostogų metu, Å¡i ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka tikslinama, nurodant, kad atsakovė su dukra Å¡ia tvarka gali bendrauti ir dukters mokslo atostogų metu. Nors atsakovės atstovė neigiamai vertino Å¡iÄ tvarkÄ dar ir dėl to, kad joje nėra numatyta bendravimo tvarka su seneliai (atsakovės tėvais), tačiau Å¡ioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl bendravimo tvarkos su seneliais, todėl toks atsakovės atstovės argumentas nepagrįstas.

             IeÅ¡kovas siÅ«lo nustatyti, kad atsakovė su dukra kasdien bendrauja per pokalbių programÄ â€žSkype“. Teismas, įvertindamas nuolatinę technologijų kaitÄ , galimus programos „Skype“ trikdžius bei situacijÄ , kai atsakovė, ar Å¡alių dukra negalės prisijungti prie programos „Skype“, nustato, kad atsakovė su dukra kasdien bendrauja pokalbių programa „Skype“ ar kitomis susisiekimo priemonėmis. Nors atsakovės atstovė kritikavo Å¡iÄ tvarkÄ , nurodydama, kad joje nėra apibrėžtas konkretus bendravimo laikas, tačiau teismo vertinimu, tokio laiko nustatyti bÅ«tinybės nėra, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių dukra jau yra tokio amžiaus, kad pati sugeba naudotis programa „Skype“, į tai, kad tiek atsakovės, tiek Å¡alių dukros bendravimo tvarka neturi per daug suvaržyti, apribojant galimybes turėti tam tikrÄ valandÄ kitų planų.

             Dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos Å¡venčių dienomis bei vasaros atostogų metu tarp Å¡alių ginčo nekilo, o teismo vertinimu, Å¡i tvarka yra teisinga abiejų tėvų atžvilgiu, neprieÅ¡tarauja vaiko interesams ir nepažeis motinos teisių.              IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje įsipareigojo vienÄ kartÄ metuose K. J. ir dukrai apmokėti kelionę iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ ir atgal pasiimant dukrÄ bendravimui. Todėl darytina iÅ¡vada, kad kelionių iÅ¡laidų naÅ¡ta, susidaranti dėl bendravimo su vaiku, gyvenančiu kitoje valstybėje, motinai bus iÅ¡ dalies padengta ieÅ¡kovo sÄ skaita. Teismo vertinimu, pagal Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ motinai bus suteiktos galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , kiek tai objektyviai yra įmanoma dukrai ir motinai gyvenant skirtingose valstybėse.

Todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovės bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkinamas pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1000,00 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Tomas I, b.l.

8) bei ieÅ¡kovo sumokėtÄ 139,00 Lt. žyminį mokestį (Tomas I, b.l. 9) (LR CPK 93 str., 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.)Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 32,54 Lt. (CPK 88 str. l d. 3 p., 92 str., 96 str.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.              n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti.           Pakeisti 2007 m. birželio 4 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00191-199/2007 patvirtintÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktÄ , nustatant, kad Å¡alių dukros V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. J., a/k (duomenys neskelbtini). Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00191-199/2007 patvirtintÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktÄ , nustatant, kad motina K. J., a/k (duomenys neskelbtini) teikia iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai V.

J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, Å¡ias lėšas kiekvienÄ mėnesį pervedant į R. J. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . IÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės V. J. atstovas R. J., a/k (duomenys neskelbtini), iÅ¡imtinai vaiko interesams tenkinti.

             Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00191-199/2007 patvirtintÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktÄ , nustatant, kad nustatoma tokia K. J., a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra V. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka:             „K. J. su dukra V. J. kasdien bendrauja pokalbių programa „Skype“ ar kitomis susisiekimo priemonėmis.             K.

J. su dukra V. J. bendrauja abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus: motina K. J., pageidaudama bendrauti su dukra V. (ne mokslo metų laiku, taip pat jos mokslo atostogų metu) iÅ¡ anksto apie tai įspėja R. J. ir paima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama dukros laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .             Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su motina K. J., iÅ¡ anksto susitarus dviems savaitėms paimdama dukrÄ V.

J. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatydama dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodydama laikinÄ dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ .              Per DidžiÄ sias Å ventes K. J. su dukra V. J. bendrauja:             Poriniais metais - per Å v. Kalėdas ir Naujuosius Metus - vienÄ savaitę, dukrÄ paimant iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodant dukros laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .             Neporiniais metais – per Šv.

Vėlykas - vienÄ savaitę, dukrÄ paimant iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai nurodant dukros laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .             Su tėvu R. J. dukra V. J. DidžiÄ sias Å ventes praleidžia:             Neporiniais metais - per Å v. Kalėdas ir Naujuosius Metus - vienÄ savaitę.             Poriniais metais - per Šv. Vėlykas - vienÄ savaitę.Priteisti iÅ¡ atsakovės K.

J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo R. J., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1139,00 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis litus 00 ct.) jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės K. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 32,54 Lt. (trisdeÅ¡imt du litus 54 ct.) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.Panaikinti 2012-10-19 teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatytÄ laikinÄ V. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu R. J., laikinÄ K. J. bendravimo su dukra V. J. tvarkÄ bei priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ K. J.. Sprendimas iÅ¡laikymo dalyje bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dalyje dėl laikino iÅ¡laikymo vykdomas skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                          Giedrė Jakštienė