cbf0caeb-8ccf-4a98-8ea7-882aa225ae35 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1258-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15436-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.10; 42.11.1; 42.11.2; 63.2; 121.18; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K.

A. ir E. A. bei atsakovo AB „Citadele“ banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų K. A. ir E. A. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Citadele“ bankui dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai K. A. ir E. A. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas UAB „Citadele“ bankas 2013-04-04 neteisėtai nutraukė Å¡alių 2007-08-20 kreditavimo sutartį, ir pakeisti kreditavimo sutartį, atidedant kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ 18 mėn. terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nurodė, kad Å¡alys 2007-08-20 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas suteikė ieÅ¡kovams iÅ¡ viso 897 822 eurų kreditÄ gyvenamajam namui ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pirkti, taip pat namui remontuoti.

Tam, kad užtikrintų kredito grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovai įkeitė atsakovui žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2007 m. siekė 2,8 mln. Lt, bei devynis žemės Å«kio paskirties sklypus (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 10,50 ha, vertė 2007 m. siekė 6 mln. Lt. Kreditavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovų bendros pajamos buvo 3 500 Lt per mėnesį, o mokėtina įmoka kreditui grÄ Å¾inti ir palÅ«kanos – 15 000 Lt. DidžiÄ jÄ kredito dalį ieÅ¡kovai planavo grÄ Å¾inti pakeitę devynių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į gyvenamÄ jÄ ir juos pardavę.

Nurodė, kad atsakovas, suteikdamas kreditÄ , žinojo, iÅ¡ kokių lėšų ieÅ¡kovai ketina grÄ Å¾inti kreditÄ , dėl to atsakovas turėjo tinkamai įvertinti nurodytÄ rizikÄ . IeÅ¡kovai yra silpnesnioji sutarties Å¡alis, nes sutartis yra vartojimo sutartis. IeÅ¡kovai atkreipė dėmesį į tai, kad jų turimos žemės Å«kio paskirties žemės vertė Å¡iuo metu mažesnė už buvusiÄ 2007 m. Pardavus žemę nepakeitus jos paskirties, neparengus detaliojo plano, nenutiesus komunikacijų ir privažiavimo kelių, bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovų interesai, nes jie gautų ženkliai mažesnę kainÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovų ketinimÄ keisti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paskirtį patvirtina tai, jog ieÅ¡kovas K. A. ir UAB „Klaipėdos projektas“ 2007-08-06 sudarė rangos projektavimo darbų sutartį, pagal kuriÄ rangovas turėjo atlikti analizę, parengti koncepcijÄ ir detalųjį planÄ iki 2008-12-25, tačiau rangovas sutarties laiku neįvykdė. 2008 m. prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, dėl to ieÅ¡kovai nusprendė turimÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) padalyti į dvi dalis – individualių gyvenamųjų namų kvartalÄ ir mažaaukščių gyvenamųjų namų zonÄ .

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011-06-30 sprendimu patvirtino detaliojo plano koncepcijÄ . IeÅ¡kovai 2012-09-05 gavo planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2012-06-18 pasiraÅ¡yta detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis rengti kelių žemės sklypų detaliuosius planus. IeÅ¡kovai ir UAB „Klaipėdos projektas“ 2012-11-14sudarė darbų grafikÄ keturių ieÅ¡kovams priklausančių sklypų teritorijoje (duomenys neskelbtini) suformuoti 33 sklypus po 9 arus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, nustatytas baigiamasis etapas iki 2013-04-08.

Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos zonoje planavimo darbų pabaiga nustatyta iki 2014 m. balandžio mėn. Å iuo metu pirmosios zonos detalusis planas parengtas, jį nagrinėja Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba jį turėjo patvirtinti 2013 m. liepos mėn. Nurodytos aplinkybės nepriklauso nuo ieÅ¡kovų valios, todėl jie negali parduoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Mano, kad nurodytos aplinkybės yra sutarties vykdymo suvaržymas, iÅ¡ esmės pakeičiantis sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , todėl ieÅ¡kovai turi teisę praÅ¡yti pakeisti sutartį ir aptariamos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas sutarčiai nutraukti.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai tinkamai vykdė sutartį penkerius metus, bet dabar nebegali to daryti, todėl 2012-09-29 pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ atidėti 18 mėn. kredito grÄ Å¾inimÄ ir palÅ«kanų mokėjimÄ , suteikti galimybę rasti sklypų (duomenys neskelbtini) pirkėjÄ . Nurodė, kad atsakovas siÅ«lė keisti sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovams nepalankiu bÅ«du, t. y. sutrumpinti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2013-12-31, pakeisti kredito paskirtį iÅ¡ bÅ«sto į veiklos, taip pat pakeisti palÅ«kanų normÄ ir kt.

IeÅ¡kovams nesutikus, 2013-02-15 atsakovas pateikė kitÄ pasiÅ«lymÄ , kuriuo siÅ«lė pakeisti kredito paskirtį, viso kredito grÄ Å¾inimo terminÄ sutrumpinti iki 2024 m., pakeisti palÅ«kanų normÄ Ä¯ 6 mėn. EURIBOR plius 2,5 proc. metinė banko marža. IeÅ¡kovai 2013-03-27 raÅ¡tu iÅ¡ esmės sutiko su atsakovo 2013-02-15 pasiÅ«lymu, tačiau nesutiko sutrumpinti kredito grÄ Å¾inimo termino, pakeisti kredito paskirtį, nustatyti minimaliÄ sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo kainÄ â€“ 2 500 Lt už arÄ .

Teigia, kad ieÅ¡kovai neatliko veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti pripažįstami esminiu sutarties pažeidimu. Nutraukdamas sutartį atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ji yra vartojimo sutartis. Be to, mano, kad įsipareigojimai atsakovui yra pakankamai apsaugoti hipoteka. Nurodė, kad ieÅ¡kovai patirtų didelių nuostolių, nes atsakovas galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų sklypus (duomenys neskelbtini), kurių vertė, pakeitus žemės paskirtį, ženkliai iÅ¡augtų, taip pat iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima bÅ«tų nukreipti į ieÅ¡kovų bÅ«stÄ Trakuose.

IeÅ¡kovų nuostoliai bÅ«tų neproporcingai dideli lyginant su galbÅ«t atsakovo iki kreditavimo sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais. IeÅ¡kovų neįvykdytos prievolės dalis sutarties nutraukimo dienÄ buvo apie 20 000 eurų, t. y. 2 proc. viso kredito, taigi ieÅ¡kovų neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę visų ieÅ¡kovų prievolių dalį. Atsakovas AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį, nes ieÅ¡kovai netinkamai vykdė sutartį, nesilaikė mokėjimo terminų, nuo 2010 m. sausio mėn. sistemingai juos pažeidinėjo, nuo 2012-08-06 iÅ¡ esmės juos nustojo vykdyti, nereagavo į banko įspėjimus.

Sutarties nutraukimo metu pradelstos negrÄ Å¾into kredito įmokos ir palÅ«kanos buvo 20 449,61 eurai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kreditavimo sutartį kredito davėjo interesas yra ne tik susigrÄ Å¾inti kreditÄ , bet taip pat ir gauti palÅ«kanas. PasiraÅ¡ydami sutartį, ieÅ¡kovai sutiko su jos 8.2.1.1 p., pagal kurį net ir vienos įmokos pradelsimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu. ReikalavimÄ pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovai teisme pareiÅ¡kė tik po to, kai atsakovas nutraukė sutartį.

Mano, kad pasaulinė krizė yra nepakankamas pagrindas pakeisti kreditavimo sutartį ieÅ¡kovų naudai. Tik įkeisto turto vertė, nesant duomenų apie ieÅ¡kovų pajamas, nėra pagrindas pratęsti terminÄ kreditui grÄ Å¾inti. Nurodė, kad sutarties pakeitimas ieÅ¡kovų siÅ«lomu bÅ«du reikÅ¡tų ieÅ¡kovų interesų prioritetÄ prieÅ¡ atsakovo interesus, pateisintų tai, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės nevykdė įsipareigojimų nuo 2012-08-06. IeÅ¡kovų reikalavimas atidėti kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ reiÅ¡kia, kad jie pripažįsta, jog yra nepajėgÅ«s vykdyti kreditavimo sutarties sÄ lygų.

Atsakovo nuomone, Å¡alių sutartis nėra vartojimo sutartis, nes ieÅ¡kovai pripažino, kad kreditÄ ketino grÄ Å¾inti pardavę sklypus (duomenys neskelbtini). Be to, ieÅ¡kovų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), bet ne pagal kreditavimo sutartį įsigytame bÅ«ste Trakuose. Dėl to mano teigia, kad ieÅ¡kovams suteiktas ne bÅ«sto, bet veiklos kreditas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-21 sprendimu ieÅ¡kovų K. A. ir E. A. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Citadele“ bankui tenkino iÅ¡ dalies – pripažino, kad atsakovas AB „Citadele“ bankas neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai 2013-04-03 nutraukė Å¡alių 2007-08-20 kreditavimo sutartį, ir pakeitė ieÅ¡kovų bei atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties sÄ lygas, atidedant mėnesinių kredito grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimÄ aÅ¡tuoniolikos mėnesių terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, neatidedant mėnesinių palÅ«kanų mokėjimo, taip pat atidedant iki teismo sprendimo priėmimo dienos pradelstų įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir nesumokėtų palÅ«kanų bendros sumos mokėjimÄ trijų mėnesių terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija to, jog ieÅ¡kovams suteiktas kreditas panaudotas pagal paskirtį, o atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ne dėl to, jog kredito gavėjai paskolÄ panaudojo ne pagal sutartyje nustatytÄ tikslinę paskirtį, bet dėl to, kad kredito gavėjai laiku negrÄ Å¾ino eilinės paskolos sumos dalies. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovai yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitame bÅ«ste ((duomenys neskelbtini)), savaime neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog namÄ ir sklypÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai įsigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, nes ir ieÅ¡kovai nurodė, kad įsigydami aptariamÄ bÅ«stÄ , ketino jį suremontuoti ir po to persikelti gyventi į jį.

Pažymėjo, kad atsakovas yra kredito įstaiga, ji teikia kreditavimo paslaugas ir kreditavimo srityje veikia verslo tikslais, taigi atsakovas laikytinas verslininku. Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ieÅ¡kovams, kaip vartotojams ir silpnesniajai vartojimo sutarties Å¡aliai, taikomas įstatymuose nustatytas padidintas jų teisių ir interesų apsaugos režimas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų argumentus, jog krito sklypų vertė, patvirtina atsakovo ieÅ¡kovams siųstuose raÅ¡tuose nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovams suteikto ir negrÄ Å¾into kredito santykio su kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonėmis rodiklis virÅ¡ija 100 proc.

Pažymėjo, kad jeigu Å¡alys dėl kreditavimo sutarties sudarymo bÅ«tų sutarusios esant pasikeitusioms aplinkybėms, atsakovas bÅ«tų nustatęs kitokias sÄ lygas – didesnę palÅ«kanų normÄ ir banko marÅ¾Ä , taip pat bÅ«tų siÅ«lęs kitokiÄ kredito paskirtį, trumpesnį terminÄ . Atkreipė dėmesį, kad aptariamos aplinkybės ieÅ¡kovams tapo žinomos po sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovai negalėjo jų protingai numatyti, taip pat jie negali kontroliuoti Å¡ių aplinkybių ir nebuvo prisiėmę aplinkybių atsiradimo rizikos.

Nurodė, kad bylos Å¡alys intensyviai derėjosi dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, Å¡alių derybos vyko nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. kovo mėn., ir per tÄ laikÄ atsakovas jau kelis kartus buvo įspėjęs apie vienaÅ¡alį kreditavimo sutarties nutraukimÄ , bet jo neįvykdė ir toliau tęsė derybas. Taigi, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai į atsakovÄ ir į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo kreipėsi per protingÄ terminÄ . Ä®vertinęs ieÅ¡kovų ir atsakovo derybų metu pateiktus pasiÅ«lymus dėl kreditavimo sÄ lygų pakeitimo, ieÅ¡kovų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į atsakovo pateiktos AB „Citadele“ grupės kredito rizikos valdymo politikos nuostatas bei bÅ«sto kreditų pertvarkymo bÅ«dus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo tenkintinas iÅ¡ dalies, mėnesinių įmokų kreditui grÄ Å¾inti mokėjimÄ atidedant 18 mėn. terminui nuo teismo sprendimo priėmimo, paliekant ieÅ¡kovams prievolę mokėti mėnesio palÅ«kanas, bei iki teismo sprendimo priėmimo dienos pradelstų įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir nesumokėtų palÅ«kanų bendros sumos mokėjimÄ atidedant 3 mėn. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Taip pat teismas pripažino negaliojančia Å¡alių kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2.1.1 p. nurodytÄ nesÄ Å¾iningÄ vartojimo sutarties sÄ lygÄ ta apimtimi, kiek pagal nurodytÄ sÄ lygÄ kredito davėjui suteikta teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį kredito gavėjams sutartyje nustatytais terminais vienÄ kartÄ negrÄ Å¾inus vienos kredito grÄ Å¾inimo įmokos ir nesumokėjus palÅ«kanų. Teismas konstatavo, kad buvo visos CK 6.204 str. įtvirtintos sÄ lygos sutarčiai pakeisti, todėl pripažino, kad Å¡alių kreditavimo sutartis negalėjo bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė Å¡alių kreditavimo sutarties 8.2.1.1 p., nes netinkamai pranešė ieÅ¡kovams apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , todėl vertino atsakovo atliktÄ vienaÅ¡alį kreditavimo sutarties nutraukimÄ pagal CK 6.217 str. 1, 2 d. Teismas taip pat konstatavo, kad eilines kredito grÄ Å¾inimo įmokas ir paskaičiuotas palÅ«kanas ieÅ¡kovai tinkamai mokėjo iki 2012 m. liepos mėn., t. y. sutartines prievoles tinkamai vykdė iÅ¡ esmės penkis metus, ir ieÅ¡kovai yra grÄ Å¾inę atsakovui iÅ¡ viso 196 763,29 eurus (679 384,29 Lt), tuo tarpu bendra ieÅ¡kovų skola atsakovui sudaro 872 593,50 eurų (3 012 890,84 Lt).

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog po to, kai ieÅ¡kovai nesugebėjo tinkamai vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atotrÅ«kis tarp pradelstų įsipareigojimų ir įvykdytų įsipareigojimų yra didelis, nes nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovai turėjo sumokėti 20 446,61 eurus (70 598,05 Lt), bet sumokėjo 2 279,89 eurus (847,84 Lt), t. y. per devynis mėnesius iÅ¡ esmės sumokėjo vieno mėnesio dydžio įmokÄ (2 404,81 eurai). Vertino, kad nurodytÄ atotrÅ«kį iÅ¡ esmės lėmė užsitęsusios Å¡alių derybos dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Atkreipė dėmesį, kad, nebegalėdami tinkamai vykdyti kreditavimo sutarties, ieÅ¡kovai vis tiek dėjo pastangas ir stengėsi jÄ vykdyti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų sumokėtÄ atsakovui sumÄ sudaro 79,66 proc. bankui sumokėtų palÅ«kanų dalis, ir 19,05 proc. – grÄ Å¾into kredito dalis. Pažymėjo, kad Å¡alims sudarant kreditavimo sutartį, ieÅ¡kovų mėnesinės pajamos buvo 3 500 Lt, taigi atsakovas, suteikdamas ieÅ¡kovams (fiziniams asmenims) 897 822 eurų (apie 3 100 000 Lt) kreditÄ bÅ«stui įsigyti, turėjo pareigÄ Ä¯vertinti esminį kredito rizikos vertinimo kriterijų – ieÅ¡kovų reguliarias pajamas, kurios akivaizdžiai buvo nepakankamos eilinėms kredito įmokoms ir mėnesio palÅ«kanoms mokėti.

Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esminis kriterijus, dėl kurio atsakovas suteikė tokio dydžio kreditÄ ieÅ¡kovams – tai kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimas, t. y. hipoteka įkeistas turtas ir jo vertė. Tai, kad sudarydamas kreditavimo sutartį atsakovas netinkamai įvertino kredito grÄ Å¾inimo Å¡altinį, patvirtina paties atsakovo derybų su ieÅ¡kovais metu pateiktas siÅ«lymas pakeisti ginčo kredito paskirtį iÅ¡ bÅ«sto į veiklos kreditÄ . Teismo vertinimu, aptartomis aplinkybėmis suteikęs ieÅ¡kovams ginčo kreditÄ , atsakovas prisiėmė rizikÄ , kad kredito gavėjai gali grÄ Å¾inti kreditÄ griežtai nesilaikydami sutarties sÄ lygų, o Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina taip pat ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimas (derybos) raÅ¡tu dėl kreditavimo sÄ lygų pakeitimo, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas siÅ«lė keisti ieÅ¡kovams suteikto kredito paskirtį iÅ¡ bÅ«sto į veiklos, kapitalizuoti pradelstus mokėjimus, padidinti palÅ«kanų normÄ ir banko marÅ¾Ä , sutrumpinti terminÄ kreditui grÄ Å¾inti, nors ieÅ¡kovai, kaip vartotojai, yra silpnesnioji Å¡alių kreditavimo sutarties Å¡alis.

Taip pat teismas vertino, kad ieÅ¡kovai aktyviai veikė siekdami grÄ Å¾inti kreditÄ â€“ jie vykdo atsakovui įkeistų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paskirties keitimÄ iÅ¡ žemės Å«kio į gyvenamÄ jÄ paskirtį, siekdami padidinti nurodytų sklypų vertę, juos parduoti ir grÄ Å¾inti atsakovui kreditÄ , ir apie nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovai informavo atsakovÄ . IÅ¡ byloje pateiktų aplinkybių ir įrodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai turi galimybių vykdyti kreditavimo sutartį ateityje.

Be to, ieÅ¡kovai taip pat turi kito, atsakovui neįkeisto nekilojamojo turto, iÅ¡ kurio gali vykdyti sutartines prievoles atsakovui. Taigi teismas vertino, kad ieÅ¡kovų prievolės neįvykdymas Å¡iuo konkrečiu atveju nukentėjusiai Å¡aliai (atsakovui) teikia pagrindÄ tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. IeÅ¡kovų veiksmai ir elgesys neteikia pagrindo konstatuoti, kad jie sutartinės prievolės atsakovui negali tinkamai įvykdyti tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Pažymėjo, kad po to, kai ieÅ¡kovams tapo sunku vykdyti kreditavimo sutartį, jie stengėsi grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėjo mažas įmokas, derėjosi su atsakovu dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad įkeisto turto vertės nepakanka ieÅ¡kovų gautam kreditui grÄ Å¾inti. Dėl to, teismo vertinimu, negalima daryti iÅ¡vados, kad pratęsus Å¡alių kreditavimo santykius atsakovas patirtų labai didelių nuostolių. PrieÅ¡ingai, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovai ėmėsi aktyvių veiksmų hipoteka įkeisto turto vertei didinti ir bankui penkerius metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo tam pritariant, teismas pripažino, kad nutraukus kreditavimo sutartį ir Å¡iuo metu pardavus hipoteka įkeistÄ turtÄ , ieÅ¡kovai CPK 6.217 str. 2 d. 5 p. prasme patirtų labai didelių nuostolių, nes įkeisti sklypai (duomenys neskelbtini), buvusiame (duomenys neskelbtini), bÅ«tų parduoti nepakeitus jų paskirties iÅ¡ žemės Å«kio į gyvenamÄ jÄ , todėl bÅ«tų gauta mažesnė kaina.

Teismo vertinimu, kad tai neatitiktų tiek ieÅ¡kovų, kaip vartojimo sutarties silpnesniosios Å¡alies, tiek atsakovo interesų.III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentaiAtsakovas AB „Citadele“ bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad faktas, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo sutartis, negali bÅ«ti suabsoliutinamas, paneigiant kitų kreditoriaus teisinių gynimo bÅ«dų.

Mano, kad paskolos sutartis iÅ¡ esmės pažeidžiama, kai paskolos gavėjui laiku nemokant įmokų, paskolos davėjui iÅ¡kyla grėsmė negauti to, ko tikėtasi iÅ¡ sutarties – susigrÄ Å¾inti paskolintÄ sumÄ ir gauti palÅ«kanas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp Å¡alių sudarytos sutarties 8.2.1.1 p. pripažino nesÄ Å¾ininga vartojimo sutarties sÄ lyga, nes sutarties nutraukimas ieÅ¡kovams ilgÄ laikÄ nevykdant įsipareigojimų yra pagrįstas. Pažymėjo, kad sutartis su ieÅ¡kovais buvo nutraukta ne tuomet, kai pagal sutartį atsakovas įgijo teisę jÄ nutraukti po pirmųjų ieÅ¡kovų įmokų nesumokėjimo, o tik tada, kai tapo aiÅ¡ku, kad kreditavimo sutarties pažeidimai yra nuolatinio pobÅ«džio, tęstiniai.

Nurodo, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pažymėjo, kad kreditavimo sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties Å¡alies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai turi galimybių vykdyti kreditavimo sutartį ateityje, nes ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė įrodymų, jog parengus ir patvirtinus detalųjį planÄ sklypų vertė iÅ¡augs, taip pat, jog minėtÄ planÄ pavyks suderinti ir kada tai įvyks.

Byloje yra prieÅ¡ingi įrodymai, jog 2013-09-25 Klaipėdos savivaldybės Nuolatinės statybos komisija nutarė pateikto teritorijų planavimo dokumento nederinti. Taip pat akivaizdu, jog detaliojo plano patvirtinimas dar nereiÅ¡kia, kad nekilnojamasis turtas bus realizuotas, o ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog turi potencialių investuotojų, jog sklypų vertė iÅ¡augs. IeÅ¡kovai neturi lėšų investicijoms, taigi nėra galimybių atlikti sklypų kadastrinių matavimų. Tai, kad ieÅ¡kovai prašė teismo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ atidėti 18 mėn. terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrodo, jog jie yra nepajėgÅ«s vykdyti kreditavimo sutarties sÄ lygas.

Taigi, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovų nurodytu pasaulinės ekonominės krizės faktu, o ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kaip ji juos paveikė. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ sutarties negavo to, ko tikėjosi, prieÅ¡ingai nei atsakovas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovų mokamos įmokos sutarties vykdymo metu net sumažėjo. Nesutinka, kad ieÅ¡kovai su praÅ¡ymu dėl kreditavimo sutarties nutraukimo kreipėsi per protingÄ terminÄ .

Taigi, mano, kad teismas taip pat nepagrįstai atidėjo mėnesinių kredito grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimÄ 18 mėn. terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai kreditavimo sutartį kvalifikavo kaip kylančiÄ iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), be to, ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas. Taigi, mano, kad ieÅ¡kovai siekė ne asmeninio naudojimosi turtu, bet ekonominės naudos, todėl akivaizdu, kad bankas suteikė kreditÄ ieÅ¡kovams ne gyvenamajam bÅ«stui įsigyti, o veiklai vykdyti.IeÅ¡kovai K.

A. ir E. A. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-21 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos pradelstų įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir nesumokėtų palÅ«kanų bendros sumos sumokėjimÄ 3 mėn. terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, panaikinti, taip pat panaikinti minėto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovams 563,5 Lt žyminio mokesčio ir 5 717,25 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį.

Nurodė, kad teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kuo remdamasis priėmė sprendimÄ dėl susikaupusios sumos atidėjimo 3 mėn. terminui. Sprendime net nėra nurodyta, kokio dydžio sumÄ sudarytų pradelstos įmokos, nes, ieÅ¡kovų paskaičiavimu, Å¡i suma siekia apie 120 000 Lt, kurios ieÅ¡kovai neįstengtų sumokėti. Å i teismo pozicija yra prieÅ¡taraujanti visai teismo argumentacijai, nes teismas iÅ¡ esmės sutiko su visais ieÅ¡kovų reikalavimais dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartimi iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i teismo sprendimo dalis gali bÅ«ti priverstinai vykdoma, nepaisant to, ar bus apskųsta apeliacine tvarka.

Tokiu būdu pažeidžiamos ieškovų teisės ir principas, kad teismo sprendimai vykdomi tik jiems įsiteisėjus. Pažymėjo, kad skubus vykdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kurių teismas šiuo atveju nenustatė. Teismas to nustatyti neturėjo teisinio pagrindo, nes net atsakovas to neprašė. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad patenkino 10 proc. antrojo ieškovų reikalavimo, nes antrasis reikalavimas turi būti vertinamas ne pakeistos sutarties dalies pinigine išraiška ir jos santykiu su visa kredito suma, o kaip reikalavimas dėl sutarties pakeitimo.

Kadangi teismas iÅ¡ esmės šį reikalavimÄ tenkino ir pripažino, kad sutartis turi bÅ«ti pakeista, tik dalies pradelsto kredito sumos mokėjimÄ atidėjo trumpesniam terminui, laikytina, kad Å¡is reikalavimas patenkintas 75 proc. Tokiu bÅ«du bendra patenkintų reikalavimų suma sudaro 87,5 proc. Nurodė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡yta priteisti iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ suma – 6 534 Lt – nepažeidžia teisės aktų nuostatų, todėl priteistinÄ sumÄ sudaro 5 717,25 Lt (87,5 proc. turėtų iÅ¡laidų).Atsakovas AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-21 nutartį nepagrįstas, nes joje nurodyta apskundimo tvarka, kurios ieÅ¡kovai nesilaikė. Taigi, kadangi skundžiama nutartis negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektu, Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas atmestinas. Nurodo, kad net ir visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį prievolė vykdyti savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį neiÅ¡nyksta, o ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimų dėl iki teismo sprendimo priėmimo dienos pradelstų įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir nesumokėtų palÅ«kanų mokėjimo atidėjimo, iÅ¡dėstymo ir pan.IeÅ¡kovai K.

A. ir E. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kurį praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad atsakovas jokių pretenzijų ieÅ¡kovui dėl sutarties sÄ lygų nevykdymo iki 2012 m. rugsėjo mėn. nereiÅ¡kė, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovai pažeidinėjo sutarties sÄ lygas nuo 2010 m. sausio mėn. IeÅ¡kovai derybų su atsakovu metu buvo aktyvus, bendradarbiavo, iÅ¡ dalies vykdė mokėjimus, dėl to nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį tik įsitikinęs, jog sutarties pažeidimai yra nuolatinio pobÅ«džio, tęstiniai.

Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai turi galimybių kreditavimo sutartį įvykdyti ateityje, o tai, kad detaliojo plano rengimo procesas juda į priekį, įrodo į bylÄ pateikti įrodymai. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo įvertinti ieÅ¡kovų sutarties įvykdymo rizikÄ ir jų pajamas sutarties sudarymo metu. Mano, kad sutarties nutraukimo sÄ lyga, numatyta sutartyje, pagrįstai pripažinta nesÄ Å¾ininga ir pagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovai su praÅ¡ymu pakeisti sutartį kreipėsi per protingÄ terminÄ , t. y. iÅ¡kart po nepavykusių Å¡alių derybų.

Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovai rėmėsi ne vien pasaulinės ekonominės krizės faktu, bet ir tuo, jog neplanuotai ilgai užtruko detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procesas bei nukrito įkeistų žemės sklypų vertė, ko atsakovas neginčijo. Atsakovo argumentai, kad sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip vartojimo sutartis dėl to, jog ieÅ¡kovai savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę kitoje vietoje ir negyvena už kreditÄ Ä¯sigytame name, nepagrįsti, nes atsakovui žinoma, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovai negali persikelti ten gyventi – neiÅ¡duodamas leidimas rekonstrukcijai, vyksta projekto derinimas su atitinkamomis institucijomis.

Kol ieÅ¡kovai nepersikėlė gyventi į šį bÅ«stÄ , negali parduoti buto (duomenys neskelbtini), taigi dėl to nėra pagrindo teigti, jog kreditas buvo paimtas siekiant ekonominės naudos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, dėl to Å¡alių pateikti apeliaciniai skundai nagrinėtini vertinant apeliantų pateiktus argumentus.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2007-08-20 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas suteikė ieÅ¡kovams 25 metų terminui (t. y. iki 2032-08-05) 781 974 eurų kreditÄ gyvenamajam namui ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pirkti, taip pat 115 848 eurų kreditÄ namui remontuoti, iÅ¡ viso – 897 822 eurų.

IeÅ¡kovai už gautÄ kreditÄ nusipirko nurodytÄ namÄ ir žemės sklypÄ , tačiau namo nepavyko rekonstruoti, nes negavo kompetentingų institucijų sutikimų namui griauti, naujam statyti, taip pat pirčiai statyti. Tam, kad užtikrintų kredito grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovai įkeitė atsakovui žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2007 m. siekė 2,8 mln. Lt, bei devynis žemės Å«kio paskirties sklypus (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 10,50 ha, vertė 2007 m. siekė 6 mln.

Lt. Kreditavimo sutartyje nustatyta, kad kredito ir įkeisto turto rinkos vertės santykis turi bÅ«ti ne daugiau kaip 40 proc., t. y. įkeisto turto rinkos vertė turi bÅ«ti 2,5 karto didesnė už kredito likutį ir priskaičiuotas palÅ«kanas. Kreditavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovų bendros pajamos buvo 3 500 Lt per mėnesį, o mokėtina įmoka kreditui grÄ Å¾inti ir palÅ«kanos – 15 000 Lt. DidžiÄ jÄ kredito dalį ieÅ¡kovai planavo grÄ Å¾inti pakeitę devynių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į gyvenamÄ jÄ ir juos pardavę.

Atsakovas 2012-09-12 raÅ¡tais įspėjo ieÅ¡kovus, kad jis turi teisę nutraukti sutartį. IeÅ¡kovai 2012-09-28 pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ atidėti kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo terminÄ 18 mėn. Atsakovas 2012-10-09 raÅ¡tu pareikalavo, kad ieÅ¡kovai pateiktų dokumentus, kurių reikia banko sprendimui priimti, bet ieÅ¡kovai tokių dokumentų nepateikė. Atsakovas 2012-10-22 ir 2012-10-29 pranešė ieÅ¡kovams dar du kartus apie jo teisę nutraukti sutartį. IeÅ¡kovai 2012-10-29 pateikė antrÄ praÅ¡ymÄ atidėti kredito skolos ir palÅ«kanų mokėjimÄ 18 mėn. IeÅ¡kovai 2012-11-06 prašė atsakovo pratęsti terminÄ dokumentams pateikti, taip pat prašė atidėti kredito įmokų ir palÅ«kanų mokėjimo terminÄ dvejiems metams.

IeÅ¡kovai 2012-11-09 praÅ¡ymu taip pat prašė atidėti kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimo terminÄ dvejiems metams. Atsakovas 2012-11-09 ir 2012-11-13 raÅ¡tais informavo ieÅ¡kovus apie bankui reikalingų dokumentų nepateikimÄ , reikalavo pateikti dokumentus. IeÅ¡kovai 2012-11-22 pateikė atsakovui pastarojo reikalaujamus dokumentus. KitÄ dienÄ atsakovas dar kartÄ perspėjo ieÅ¡kovus apie banko teisę nutraukti sutartį. Atsakovas 2012-12-20 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovus apie jam priimtinas kreditavimo sutarties pakeitimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovas K. A. 2013-01-09 pranešė atsakovui, kad nesutinka su banko siÅ«lomomis sutarties pakeitimo sÄ lygomis, prašė atidėti kredito ir dalies palÅ«kanų mokėjimÄ dvejiems metams. Atsakovas 2013-02-15 raÅ¡te nurodė banko siÅ«lomas sutarties pakeitimo sÄ lygas. IeÅ¡kovai 2013-03-04 pranešė atsakovui, kad sutinka su dalimi banko sÄ lygų, bet su kitomis nesutinka ir pateikė savo pasiÅ«lymus. Atsakovas 2013-03-18 pateikė galutinius pasiÅ«lymus pakeisti sutartį, taip pat įspėjo, kad negrÄ Å¾inus vėluojamos mokėti skolos arba nepakeitus sutarties pagal banko pasiÅ«lymus nutrauks sutartį.

IeÅ¡kovai 2013-03-27 dar kartÄ kreipėsi į atsakovÄ ir nurodė savo sÄ lygas sutarčiai pakeisti. Atsakovas 2013-04-04 raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovams, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ir 2013-04-10 kreipėsi į Vilniaus miesto 45â€“Ä jį notarų biurÄ dėl vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimo. Nuo 2012-10-11 iki 2013-03-30 ieÅ¡kovai atsakovui sumokėjo 7 847,84 Lt. Dėl kreditavimo sutarties kvalifikavimo Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių, pirma, ginčas kyla dėl 2007-08-20 sudarytos kreditavimo sutarties kvalifikavimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad bylos šalių kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, kreditavimo sutartis negali bÅ«ti laikoma kylančia iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, nes ieÅ¡kovai gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), be to, ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas, todėl mano, kad ieÅ¡kovai siekė ne asmeninio naudojimosi turtu, bet ekonominės naudos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieÅ¡kovai yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitame bÅ«ste, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog namÄ ir sklypÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai įsigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, jog ieÅ¡kovai iki Å¡iol nepersikėlė gyventi į nurodytÄ bÅ«stÄ , nepaneigia, jog jis buvo įsigytas asmeniniams poreikiams tenkinti, nes byloje pateikti paaiÅ¡kinimai, jog ieÅ¡kovams nėra iÅ¡duotas leidimas rekonstrukcijai, vyksta projekto derinimas su atitinkamomis institucijomis.

Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovai turi ir kito nekilnojamojo turto, taip pat nepagrindžia fakto, jog ginčo sklypas ir namas buvo įsigytas verslo tikslais. Taigi, pirmosios instancijos teismui padarius pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai, fiziniai asmenys, ginčo sklypÄ ir bÅ«stÄ Ä¯sigijo ne dėl savo Å«kinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, taip pat nustačius, jog kita kreditavimo sutarties Å¡alis – atsakovas – yra juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais, konstatuotina, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo sutartis.

Dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . Jeigu per protingÄ terminÄ Å¡alys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į atsakovÄ su praÅ¡ymu pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas, nurodė, jog pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių iÅ¡ esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra, lėmė pasaulinė krizė, dėl kurios krito nekilnojamojo turto, taip pat ir atsakovui įkeistų sklypų (duomenys neskelbtini), buvusiame (duomenys neskelbtini), vertė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylÄ pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, jog bylos Å¡alys intensyviai derėjosi dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau 2013-04-02 gavęs ieÅ¡kovų 2013-03-27 raÅ¡tÄ atsakovas derybas nutraukė ir 2013-04-04 pranešė ieÅ¡kovams, kad nuo 2013-04-03 kreditavimo sutartis yra nutraukta.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokie atsakovo veiksmai yra nepagrįsti, o ieÅ¡kovų pateiktas praÅ¡ymas dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo turėjo bÅ«ti tenkintas. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, dėl kokių priežasčių ir kokia apimtimi ieÅ¡kovų atsakovui pateiktas praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti patenkintas. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas pakeitė ieÅ¡kovų bei atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties sÄ lygas, atidedant mėnesinių kredito grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimÄ aÅ¡tuoniolikos mėnesių terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, neatidedant mėnesinių palÅ«kanų mokėjimo, taip pat atidedant iki teismo sprendimo priėmimo dienos pradelstų įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir nesumokėtų palÅ«kanų bendros sumos mokėjimÄ trijų mėnesių terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai reiÅ¡kia, ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ teismas tenkino iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo argumentais negalima įvertinti, dėl ko ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡spręstas bÅ«tent tokiu bÅ«du. Tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija vertina, jog atsakovas, gavęs ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, jį nagrinėjo, vertino, siÅ«lė ieÅ¡kovams tam tikras sÄ lygas dėl susitarimo dėl sutarties pakeitimo pasiraÅ¡ymo, t. y. pusę metų vedė derybas dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog tai, kad Å¡alims nesusitarus nebuvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus.

PrieÅ¡ingai, siekdamas priimti abipusiÅ¡kai naudingÄ sprendimÄ , minėta, atsakovas derėjosi su ieÅ¡kovais dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau jokio sprendimo priimti nepavyko dėl ieÅ¡kovų delsimo priimti siÅ«lomas sutarties pakeitimo sÄ lygas ir pasiraÅ¡yti abiems sutarties Å¡alims naudingÄ sprendimÄ . Taigi, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog kreditavimo sutarties sÄ lygos turėjo bÅ«ti pakeistos tenkinant ieÅ¡kovų reikalavimÄ . Dėl kreditavimo sutarties 8.2.1.1 p. pripažinimo nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga ir vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu Byloje taip pat kilo ginčas dėl Å¡alių sudarytoje kreditavimo sutartyje numatyto 8.2.1.1 p. pripažinimo nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga.

Minėtoje sutarties nuostatoje nurodyta, jog bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieÅ¡ penkiolika dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjus, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ , jeigu kredito gavėjai kartu ar bet kuris iÅ¡ jų atskirai ilgiau kaip trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina sutartyje nustatytais terminais nustatytos kredito dalies ir (ar) nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir (ar) kitų mokėjimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditavimo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d.), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi aiÅ¡kintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikÅ¡mis, vienkartinis, ar nagrinėjamu atveju bankas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo pranaÅ¡umu prieÅ¡ vartotojÄ sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iÅ¡ esmės ir ar sutartis gali bÅ«ti laikoma nutraukta. Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditavimo sutarties 8.2.1.1 p. pripažinimo nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, vertino, jog minėtas punktas pripažintinas negaliojančia nesÄ Å¾ininga vartojimo sutarties sÄ lyga ta apimtimi, kiek pagal nurodytÄ sÄ lygÄ kredito davėjui suteikta teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį kredito gavėjams sutartyje nustatytais terminais vienÄ kartÄ negrÄ Å¾inus vienos kredito grÄ Å¾inimo įmokos ir nesumokėjus palÅ«kanų (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d., 7 d.).

Nors nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, padaryta remiantis suformuota teismine praktika, tačiau, pažymėtina, kad, minėta, Å¡iais atvejais teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo pagrįstumo, turi aiÅ¡kintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikÅ¡mis, vienkartinis.IÅ¡ bylos duomenų ir atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, jog ieÅ¡kovų atsiskaitymai atsakovui pradėjo vėluoti nuo 2010 m. sausio mėn., o iÅ¡ esmės sutriko – nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Nors ieÅ¡kovai į atsakovÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo kreipėsi 2012 m. rugsėjo mėn., tačiau tarp Å¡alių vykusių derybų metu iki 2013 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės nevykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovui, t. y. per laikotarpį nuo 2012-10-11 iki 2013-03-30 ieÅ¡kovai atsakovui sumokėjo iÅ¡ viso tik 7 847,84 Lt, taigi, vertintina, kad ieÅ¡kovų atsiskaitymų uždelsimai buvo tęstiniai, ilgalaikiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog, jų paskaičiavimu, iki sprendimo priėmimo dienos pradelstų kredito įmokų ir nesumokėtų palūkanų bendra suma sudaro 120 000 Lt. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikytinas vienkartiniu ar mažareikšmiu.Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.). Analizuojant CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju.

Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę, vertintina, ar konkrečios sutarties sÄ lygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimÄ . Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, bÅ«tina analizuoti pažeidėjo kaltės formÄ pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios Å¡alies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis.

Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, bÅ«tina nustatyti, ar sutartį pažeidusi Å¡alis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iÅ¡ viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.

Å iuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po to, kai ieÅ¡kovai nesugebėjo tinkamai vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atotrÅ«kis tarp pradelstų įsipareigojimų ir įvykdytų įsipareigojimų yra didelis, nes nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovai turėjo sumokėti 20 446,61 eurus (70 598,05 Lt), bet sumokėjo 2 279,89 eurus (847,84 Lt), t. y. per devynis mėnesius iÅ¡ esmės sumokėjo vieno mėnesio dydžio įmokÄ (2 404,81 eurai), kÄ iÅ¡ esmės lėmė užsitęsusios Å¡alių derybos dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Pažymėtina, kad tarp Å¡alių vykusių derybų faktas nesuponavo ieÅ¡kovams pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, tokiu bÅ«du didinant įsiskolinimÄ atsakovui. Nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai dar 2012-09-28 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu 18 mėn. atidėti skolos ir palÅ«kanų mokėjimÄ , tačiau iki Å¡iol, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams, byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovai bent iÅ¡ dalies pradėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovui.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai 2013-05-06 pateikė teismui ieÅ¡kinį su praÅ¡ymu atidėti kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ 18 mėn. terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai reiÅ¡kia, šį terminÄ praÅ¡ant atidėti dar ilgesniam terminui nei pradiniame ieÅ¡kovų atsakovui pateiktame praÅ¡yme. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino, jog ieÅ¡kovai turi galimybių vykdyti kreditavimo sutartį ateityje, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovai bus pajėgÅ«s ateityje teismo sprendime nurodytais terminais įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

PrieÅ¡ingai, nors byloje pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovai siekia parengti detalųjį planÄ , kuris bÅ«tų pagrindas pakeisti žemės sklypų paskirtį, tokiu bÅ«du padidinant žemės sklypų vertę ir visiÅ¡kai atsiskaitant su atsakovu, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2013-09-25 Klaipėdos savivaldybės Nuolatinės statybos komisija nutarė pateikto teritorijų planavimo dokumento nederinti, o mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos zonoje planavimo darbų pabaiga nustatyta iki 2014 m. balandžio mėn., tačiau byloje nėra duomenų apie jų pabaigÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad byloje pateikti įrodymai ir ieÅ¡kovų argumentai neįrodo, jog jie ateityje bus pajėgÅ«s įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes nėra garantijų, kad nekilnojamasis turtas bus realizuotas už didesnę kainÄ . Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai turi galimybių vykdyti kreditavimo sutartį ateityje. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pratęsus Å¡alių kreditavimo santykius atsakovas patirtų labai didelių nuostolių, tačiau teisėjų kolegija Å¡iuo atveju vertina prieÅ¡ingai, kad ilgalaikis ieÅ¡kovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, daugiau nei 120 000 Lt įsiskolinimo pradelsimas pažeidžia atsakovo, kaip kredito davėjo, interesus ir vertintinas kaip atsakovo patirti nuostoliai.

Tuo tarpu ieÅ¡kovų galimi nuostoliai, susiję su mažesnės kainos gavimu įkeistus sklypus (duomenys neskelbtini), buvusiame (duomenys neskelbtini), pardavus nepakeitus jų paskirties iÅ¡ žemės Å«kio į gyvenamÄ jÄ , nėra įrodyti.Å iuo atveju vertintina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, kaip savo srities profesionalas, kurio viena pagrindinių veiklų yra teikti kreditavimo paslaugas, privalėjo tinkamai įvertinti sudaromo sandorio rizikingumÄ ir galėjo protingai numatyti kredito grÄ Å¾inimo rezultatÄ , atsižvelgiant į Å¡alių gaunamas pajamas sutarties sudarymo metu.

Pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas sandorio sudarymo rizikingumÄ Ä¯vertino prievolės įvykdymÄ papildomai užtikrindamas turto įkeitimu, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog atsakovas privalėjo numatyti, kad ieÅ¡kovai galimai negalės vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Be to, nors byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovų prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, tačiau Å¡iuo atveju taip pat vertintina, jog ieÅ¡kovai, kaip fiziniai asmenys, gavę aukščiau minėto dydžio kreditÄ asmeninėms reikmėms, turėjo įsivertinti sandorio sudarymo rizikingumÄ ir jo neįvykdymo teisines pasekmes.Pažymėtina ir tai, kad nutraukiant sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė Å¡alių kreditavimo sutarties 8.2.1.1 p., nes netinkamai pranešė ieÅ¡kovams apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nors atsakovas 2013-03-18 raÅ¡te nustatė keturiolikos dienų terminÄ pradelstoms sutartinėms prievolėms įvykdyti, o Å¡alių kreditavimo sutarties 8.2.1.1 p. nustatyta banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį apie tai įspėjus ne mažiau kaip prieÅ¡ penkiolika dienų, ir gavęs 2013-04-02 ieÅ¡kovų 2013-03-27 pasiÅ«lymus atsakovas po dviejų dienų pranešė, kad laiko, jog kreditavimo sutartis nutraukta nuo 2013-04-03, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog ir 2012-10-29, 2012-11-09, 2012-12-20 bei 2013-02-15 atsakovo ieÅ¡kovams siųstuose raÅ¡tuose nurodyta, jog ieÅ¡kovams neatlikus nurodytų veiksmų, bankas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį ir pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai jau ne kartÄ buvo įspėti apie galimÄ sutarties nutraukimÄ , jiems buvo suteiktas terminas įvykdyti banko reikalavimus, tačiau ieÅ¡kovams ir toliau delsiant bei nuolat derantis dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nuo 2013-04-03 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė tarp Å¡alių sudarytÄ kreditavimo sutartį.Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas.

Dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentų IeÅ¡kovai pateiktame apeliaciniame skunde prašė teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-21 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos pradelstų įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir nesumokėtų palÅ«kanų bendros sumos sumokėjimÄ 3 mėn. terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, panaikinti. Pažymėtina, kad aukščiau konstatavus, jog atsakovas pagrįstai nutraukė tarp Å¡alių sudarytÄ kreditavimo sutartį, Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas atmestinas.

Be to, ieÅ¡kovai apeliaciniu skundu taip pat prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį, kuria iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minėta teismo sprendimo dalis gali bÅ«ti priverstinai vykdoma, nepaisant to, ar bus apskųsta apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje nurodyta nutarties apskundimo tvarka – paduodant atskirÄ jį skundÄ per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai laikėsi nurodytos nutarties apskundimo tvarkos, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, minėtai nutarčiai nesant apeliacinio apskundimo objektu, dėl Å¡io ieÅ¡kovų apeliacinio skundo reikalavimo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai tarp Å¡alių perskirstomos jų patirtos iÅ¡laidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovas į bylÄ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl jos priteistinos atsakovui lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų K.

A. ir E. A., t. y. iÅ¡ kiekvieno po 250 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-331 str.,n u s p r e n d ž i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų K. A. ir E. A. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui AB „Citadele“ bankui iÅ¡ ieÅ¡kovų K. A. ir E. A. lygiomis dalimis 500 Lt iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 250 Lt. Teisėjai                                                              Laima Gerasičkinienė                                                                            JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                            Dainius Rinkevičius