cbeb6799-377b-4967-b2df-39cb8d3ac41f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-1225-253/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02570-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui K.

K. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – V. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iÅ¡ atsakovo K. K. 605,08 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2003–2019 metus, 43,39 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas K. K. yra valstybinės žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudotojas. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, jog atsakovas yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. Valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta. Valstybinės žemės nuomos mokestį Kauno miesto savivaldybės administracija administruoja vadovaudamasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau – ir Taisyklės).

Atsakovui kaip faktiniam valstybinės žemės naudotojui kyla prievolė mokėti už valstybinės žemės nuomÄ , tačiau atsakovas minėto mokesčio nustatytais terminais nesumokėjo. Pagal 2021 m. sausio 20 d. Mokesčių mokėtojo kortelę, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijai yra skolingas 605,08 Eur žemės nuomos mokesčio už 2003–2019 metus ir 43,39 Eur delspinigių už laikotarpius 2003–2019 metais. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai – 0,02 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitÄ dienÄ po to, kai baigėsi nuomos mokesčio sumokėjimo terminas ir skaičiuojami už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ ne ilgiau kaip 180 dienų. Kadangi atsakovas valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatytais terminais nesumokėjo, pagal 2021 m. sausio 20 d. mokesčių mokėtojo kortelę, atsakovui už 2003–2019 metus buvo priskaičiuota 43,39 Eur delspinigių. 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovui iÅ¡siųstas priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, tačiau atsakovas nei skolos, nei delspinigių nepadengė ir Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ viso yra skolingas 648,47 Eur.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. liepos 3 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniÅ¡kai. Atsiliepimų į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė.

IeÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovo K. K. 605,08 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2003–2019 metus, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (605,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 14,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

5. Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio teismas nustatė, kad atsakovas yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudotojas. Atsakovas yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. Už žemės sklypo naudojimÄ atsakovas nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Pagal nurodytus ieÅ¡kovės duomenis, atsakovas yra skolingas 605,08 Eur nesumokėto valstybinės žemės mokesčio už 2003–2019 metus.

6. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad nurodytas žemės sklypas atsakovui perduotas laikinai valdyti ir naudoti. Tokiu atveju tarp atsakovo, kaip naudotojo, ir valstybės susiklostė faktiniai žemės nuomos santykiai, o už žemės sklypo valdymÄ ir naudojimÄ atsakovas turi mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pagal Savivaldybės tarybos patvirtintuose sprendimuose nustatytus tarifus administruoja ir apskaičiuoja žemės nuomos mokestį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo prievolė sumokėti minėtÄ Å¾emės nuomos mokestį yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, todėl atsakovui nepaneigus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo pagrįstumo, Å¡is reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

7. Dėl ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovo praÅ¡omų priteisti 43,39 Eur delspinigių teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi netesybas turi nustatyti įstatymas, Å¡alių susitarimas arba teismas. Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios normos pagrindu teismas netesybas gali nustatyti tada, kai tokia teismo kompetencija įtvirtinta įstatyme.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iÅ¡ įstatymo, todėl byloje spręstinas klausimas, ar Å¡ioje situacijoje įstatymas nustato atsakovui pareigÄ mokėti delspinigius ir ar nustato jų dydį.

9. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatÄ , o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

10. Nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar atitinkamai savivaldybių taryboms nustatyti tokį delspinigių dydį.

Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius (Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę)“. Be to, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iÅ¡ įstatymo (žr.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1280-413/2021, teisėjos Danguolės Bublienės atskirÄ jÄ nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018).

11. Teismas nurodė, kad po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 priėmimo, kitoje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta, kad prievolė sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) yra viena iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės taikymo formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kadangi tarp bylos Å¡alių jokios sutarties nebuvo, todėl laikytina, kad tarp jų buvo susiformavę deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, vadinasi, ieÅ¡kovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 124–145).

12. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama priteisti delspinigius, remiasi, be kita ko, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491, 35 punktu. Å ios Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, jo 35 punktas nustato delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , bet ne prievolę juos mokėti (tokiÄ prievolę gali nustatyti tik sutartis, įstatymas arba teismas). Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d.

įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintos taisyklės nustato delspinigių už ne laiku sumokėtus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme iÅ¡vardytus mokesčius ir su jais susijusias sumas skaičiavimo tvarkÄ . Žemės nuomos mokestis nenurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®). Pagal MAÄ® administruojami tik mokesčiai, nurodyti Å¡io įstatymo 13 straipsnyje. Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Žemės reformos įstatymo nustatytas žemės nuomos mokestis nepatenka į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä (žemės mokestis – ne žemės nuomos mokestis), todėl MAÄ® nuostatos, susijusios su delspinigių skaičiavimu, nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomos (MAÄ® 96 straipsnis, 2 straipsnio 9, 25 punktai).

13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nenustatyta įstatymu. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti delspinigius teismas netenkino.

14. Dėl procesinių palÅ«kanų teismas nurodė, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kadangi atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė, t. y. praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl iÅ¡ jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. Kadangi ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio (15,00 Eur) mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, todėl, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (93,31 procento ieÅ¡kinio reikalavimų), valstybei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 14,00 Eur žyminis mokestis. III. Apeliacinio skundo argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais motyvais.

17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iÅ¡ įstatymo. Nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog valstybinės žemės faktiniai naudotojai, nors ir nėra sudarę žemės nuomos sutarties, privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tokia pareiga jiems numatyta Žemės reformos įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

AnalogiÅ¡ka nuostata taip pat yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1 punkte. Minėto nutarimo 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

18. Apeliantė teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, „kad nėra teisinio pagrindo Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį aiÅ¡kinti kaip nustatančių pareigų valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja teisės aktų nustatyta tvarka suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų. <...> PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas paneigtų įstatymo leidėjo tikslų dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, neužtikrintų valstybinės žemės socialinės paskirties – teikti visuomeninę naudÄ bei pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , be to, nepagristai suteiktų daugiau privilegijų asmeniui, kuris naudoja valstybinę žemę nesudaręs nuomos sutarties, negu asmeniui, naudojančiam žemę valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu“.

Be to, kasacinis teismas nuosekliai savo praktikoje akcentuoja, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3k-3-280-611/2016, 18 punktas). Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį iki valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nustatyta įstatymo (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), už Å¡ios pareigos nevykdymÄ (nuomos mokesčio nesumokėjimÄ laiku) ieÅ¡kovei taip pat priteistini delspinigiai – 50,14 Eur (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).

19. Kauno miesto savivaldybės administracija, administruodama valstybinės žemės nuomos mokestį, mokėtojams, praleidusiems terminÄ Ä¯vykdyti prievolę sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, siunčia priminimus dėl mokestinės prievolės nevykdymo, vykdo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ teismine tvarka, taip patirdama finansinių nuostolių, todėl delspinigių skaičiavimas asmenims, praleidusiems terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, laikomas minimaliu kreditoriaus nuostolių atlyginimu. Teismų praktika, kai delspinigiai negali bÅ«ti priteisiami iÅ¡ valstybinės žemės naudotojų, nesudariusių nuomos sutarties, sukurtų pavojingÄ precedentÄ â€“ Å¡ie asmenys nepagrįstai įgytų privilegijų prieÅ¡ asmenis, sudariusius nuomos sutartis, ir tokia praktika skatintų asmenis ir toliau naudotis valstybine žeme nesudarant nuomos sutarties, neskatintų sÄ Å¾iningai ir laiku vykdyti prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nustatytais terminais.

Tai niekaip neatitiktų valstybinės žemės socialinės paskirties – teikti visuomeninę naudÄ â€“ bei pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

20. Nuosekliai formuojamoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla iÅ¡ Žemės reformos įstatymo, todėl net ir nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, delspinigiai priteisiami. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ už akių iÅ¡imtinai rėmėsi teisėjos D. Bublienės atskirÄ ja nuomone dėl Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018, tačiau Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose ir po minėtos teisėjos D. Bublienės atskirosios nuomonės nesikeitė.

21. Apeliantės nuomone, Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti analogijÄ sprendžiant dėl delspinigių priteisimo už laiku nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį – vadovautis teisės normomis, taikomomis žemės mokesčiui. Skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimÄ dėl delspinigių priteisimo, kai nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pasisakė, kad: „Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyse Å¡alys nesusitarė dėl netesybų skaičiavimo tvarkos atsakovei pažeidus pareigÄ mokėti nuomos mokestį.

Šį klausimÄ reglamentuoja pirmiau minėtas ApraÅ¡as, kurio 28 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra nustatomas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai suėjo mokesčio mokėjimo terminas, ir skaičiuojami ne daugiau kaip už 180 d.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-355-790/2019).

22. Byloje nėra ginčo, kad Taisyklės yra galiojantis norminis administracinis teisės aktas, kuris nėra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu teisės aktų nustatyta tvarka, todėl turi bÅ«ti taikomas ir atsakovui K. K.. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad Taisyklės, o bÅ«tent jų 35 punktas, kuriame numatyta prievolė mokėti delspinigius, prieÅ¡tarauja teisės aktams ar Vyriausybėms nutarimams, todėl negali bÅ«ti taikomas, galėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Tačiau apylinkės teismas to nepadarė ir nesant įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo dėl norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, nepagristai netaikė norminio administracinio teisės akto nuostatos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo.

23. Apeliantė skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo laiko neteisinga dar ir dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracija jau nuo 2003 metų administruoja žemės nuomos mokesčio surinkimÄ , tačiau iki Å¡iol teismų praktikoje delspinigių priteisimas teismams nekėlė jokių abejonių. Pažymi, kad delspinigiai už pavėluotÄ sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį buvo priteisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu, kuris buvo apeliaciniu skundu apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris jau minėta 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-790/2019 apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, tačiau delspinigius taip pat priteisė.

Tokia teisminė praktika formuojama ir žemesnės instancijos teismų, kurių sprendimai nebuvo apskųsti apeliacine tvarka, pavyzdžiui, Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. e2-2255-1067/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. e2-2786- 566/2020, Šiaulių apylinkės teismo sprendimas už akių byloje Nr. e2-9667-1051/2019, Panevėžio apylinkės teismo sprendimas už akių byloje Nr. e2-3946-l 105/2021 ir kt.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

27. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių dalies dėl delspinigių (ne)priteisimo, kai asmuo naudojo valstybinę žemę nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 28. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. K. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2003 m. iki 2019 m. naudojo valstybinį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir yra minėtame sklype esančių pastatų savininkas.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta. Minėtu laikotarpiu atsakovas nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl ieÅ¡kovė apskaičiavo žemės nuomos mokesčio skolÄ ir delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 605,08 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 43,39 Eur delspinigių priteisimo, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nėra nustatyta įstatyme.

Dėl delspinigių (ne)priteisimo 29. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturi materialiosios teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo delspinigių, todėl nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 43,39 Eur delspinigių sumos, tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija negali sutikti.

30. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Å alių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Taigi pagal pateiktÄ netesybų sÄ vokÄ netesybos turi bÅ«ti nustatytos įstatymu, Å¡alių susitarimu arba teismo.

31. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Å¡alys nebuvo sudariusios valstybinės žemės nuomos sutarties (susitarimo), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, jog tokiu atveju (kai nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) iÅ¡ Žemės reformos įstatymo kyla pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, bet nekyla pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį.

32. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai. Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatÄ , o 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nenumato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat minėti teisės aktai nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar savivaldybių taryboms nustatyti delspinigių dydžio. Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Taip pat sutiktina ir su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog aptartas teisinis reguliavimas nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimÄ .

34. Nors apeliantė savo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo grindžia itin akcentuodama Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491, 35 punktÄ , tačiau Å¡ios Taisyklės nepatenka tarp CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų, nustatančių netesybas. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, minėtos Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas (t. y., žemesnės teisinės galios teisės aktas, kuris negali pakeisti įstatymų numatyto reguliavimo), kurio 35 punktas nustato delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , bet ne prievolę juos mokėti (kaip jau minėta, tokiÄ prievolę gali nustatyti tik sutartis, įstatymas arba teismas).

35. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad Taisyklės (kuriose numatyta prievolė mokėti delspinigius ir kurios, apeliantės nuomone, Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomos atsakovui), prieÅ¡tarauja teisės aktams ar Vyriausybės nutarimams, todėl negali bÅ«ti taikomos, turėjo sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ ir dėl Å¡io norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo patikrinimo kreiptis į administracinį teismÄ , tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai Å¡io akto netaikė.

Å ie argumentai yra nepagrįsti, nes iÅ¡ skundžiamo sprendimo už akių turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesuabejojo minėtų Taisyklių teisėtumu (aplinkybe, kad jos atitinka įstatymÄ ir (ar) Vyriausybės norminį teisės aktÄ ), o atsižvelgdamas į teisės aktų hierarchijos principus, CK nuostatas ir teismų praktikÄ , argumentuotai motyvavo, kodėl minėtos Taisyklės nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos sprendžiant klausimÄ dėl delspinigių už laiku nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomÄ priteisimo.

36. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ už akių iÅ¡imtinai rėmėsi teisėjos D. Bublienės atskirÄ ja nuomone dėl Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018. IÅ¡ skundžiamo sprendimo už akių turinio aiÅ¡kiai matyti, jog spręsdamas delspinigių priteisimo klausimÄ savo iÅ¡vadoms pagrįsti pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik minėta teisėjos D. Bublienės iÅ¡dėstyta atskirÄ ja nuomone, bet ir nagrinėjamai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1280-413/2021, kurios faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

37. Apeliaciniame skunde skundžiamo sprendimo už akių dalies neteisėtumas grindžiamas ir tuo, kad nuo 2003 m. iki Å¡iol teismų praktikoje delspinigių priteisimas teismams nekėlė jokių abejonių, visų instancijų teismai priteisinėjo valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius už laiku nesumokėtÄ nuomos mokestį, taip pat akcentuojama, jog Å¡ioje byloje reikėtų remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-790/2019, taip pat nurodomi įvairÅ«s apylinkių teismų sprendimai, kuriais delspinigiai buvo priteisti.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minimos Lietuvos apeliacinio teismo bylos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi tuo, jog minėtoje byloje ieÅ¡kovė Molėtų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės 33 222,25 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 1 701,26 Eur delspinigių už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. tinkamai neatsiskaitė su ieÅ¡kove pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl iki įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsiradusių įsiskolinimų priteisimo.

Tuo tarpu, kaip jau ne kartÄ minėta, nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-790/2019 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismams nėra privaloma remtis apylinkių teismų procesiniuose sprendimuose formuluojama teismų praktika.

39. Apeliantė mano, jog formuojama nauja teismų praktika (kurioje įtvirtinama, jog delspinigiai negali bÅ«ti priteisiami iÅ¡ valstybinės žemės naudotojų, nesudariusių nuomos sutarties) sudarytų sÄ lygas piktnaudžiavimui, nes tokie asmenys nepagrįstai įgytų privilegijų prieÅ¡ sudariusius nuomos sutartis asmenis, taip pat skatintų ir toliau naudotis valstybine žeme nesudarant nuomos sutarties, be to, neskatintų sÄ Å¾iningai ir laiku vykdyti prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ pati Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi gero administravimo principu, turi pareigÄ užtikrinti tinkamÄ ir atitinkantį įstatymus valstybinės žemės nuomos teisinių santykių įforminimÄ (sudaryti sutartis, susitarimus dėl žemės nuomos), kuriuose bÅ«tų galima numatyti asmenims delspinigius už prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį vykdymo pažeidimus.

40. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių (ne)priteisimÄ , kai nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl apylinkės teismo sprendimo už akių dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 43,39 Eur delspinigių priteisimo, paliktina nepakeista.

41. Ä®vertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 42. Vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 43. Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo valstybei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas