cbe91758-e687-497b-9db6-588782decbe5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-122-1019/2020 Proceso Nr. 2-68-3-09245-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3., 2.3.2.7., 2.3.2.8., 2.4.2.9.1., 3.2.6.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. S., jo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovei J. S., jo atstovui advokatui Aleksandrui DoroÅ¡evui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei J.

S. ir pagal atsakovės J. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „IPF Digital Lietuva“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas, galutinai patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, 2019-08-22 teisme priimtu ieÅ¡kiniu ir 2019-09-10 parengiamojo teismo posėdžio metu prašė nutraukti jo ir atsakovės santuokÄ dėl atsakovės kaltės; pavardes po santuokos nutraukimo palikti nepakeistas; dukterų, E. S. ir A.

S., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu E. S.; priteisti iÅ¡ atsakovės dukrų iÅ¡laikymui po 150,00 Eur kasmėnesines periodines iÅ¡mokas, pradedant skaičiuoti nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki joms sukaks 18 metų; žemės sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 859 Eur, pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, o atsakovės naudai priteisti 107,37 Eur kompensacijÄ už tenkančiÄ Â½ turto dalį; prievolę atsiskaityti su UAB „IPF Digital Lietuva“ pripažinti asmenine atsakovės prievole; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 3000 Eur neturtinę žalÄ ; nustatyti atsakovei bendravimo tvarkÄ su vaikais.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad nuo 2017 m. pradžios ieÅ¡kovas su atsakove kaip sutuoktiniai nebegyvena, Å¡eiminiai santykiai nutrÅ«kę. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui, kad turi Å¡irdies draugÄ ir jam užleidžia Å¡irdį ir tÄ pačiÄ dienÄ išėjo iÅ¡ namų. Per tÄ laikotarpį nebuvo pasirodžiusi, nesirÅ«pina Å¡eima ir nevykdo jai tenkančių pareigų, nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Kadangi atsakovė netinkamai auklėja vaikus, veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , vartoja alkoholinius gėrimus, santuokos metu gyvena su kitu vyru, tokiu bÅ«du daro neigiamÄ Ä¯takÄ nepilnamečių vaikų gyvenimui, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Atsakovė paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pina tuo pažeisdama sutuoktinės pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, tai iš jos ieškovo turi būti priteista 3000 Eur neturtinė žala. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra sudariusi su UAB „IPF Digital Lietuva“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos suma 2500 Eur. Sutartį atsakovė sudarė savarankiškai, pasiskolintas lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su UAB „IPF Digital Lietuva“ pripažinti atsakovės asmenine prievole.

Atsakovė atsiliepimu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Neturtinė žala negali bÅ«ti ieÅ¡kovui priteista, nes pats ieÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovė J. S. prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir 2019-04-18 parengiamojo teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimus prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės; dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina J. S.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. S. dukrai E. S. ir dukrai A.

S. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienai po 150 Eur iki jų pilnametystės; nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su dukromis tvarkÄ ; E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti 618/2375 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokant atsakovei kompensacijÄ paimtai Å¡eimos poreikiams paskolai padengti; po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrÄ ja solidaria Å¡alių prievole;

E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalis 0,29 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), palikti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, iÅ¡mokant atsakovei kompensacijÄ paimtai Å¡eimos poreikiams paskolai padengti; iÅ¡mokama E. S. kompensacijos atsakovei suma yra lygi 2500 Eur ir atitinka paskolos įsigyti šį turtÄ bei kitiems Å¡eimos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti dydį.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad nuo 2017 m. pradžios ieÅ¡kovas su atsakove kaip sutuoktiniai nebegyvena, Å¡eiminiai santykiai nutrÅ«kę. IeÅ¡kovas yra karÅ¡to bÅ«do impulsyvi asmenybė, dažnai linkęs į psichologinį ir fizinį smurtÄ . Ne kartÄ yra pakėlęs rankÄ prieÅ¡ sutuoktinę, taip pat pakėlęs rankÄ prieÅ¡ vaikus. Taip, pavyzdžiui, yra net sumušęs atvažiavęs pasiimti iÅ¡ darbo (trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ ir todėl atsirado mėlynė po akimi), tÄ kartÄ maÅ¡inoje buvę ieÅ¡kovo tėvai klausinėjo, kodėl atsakovė sumuÅ¡ta, ir jo tėvas net aiÅ¡kino, kad negražu kelti rankÄ prieÅ¡ moterį.

Tokie konfliktai buvo pakankamai dažni, tačiau atsakovė gėdydavosi apie tai kam kalbėti ar kreiptis pagalbos į policijÄ ar Vaiko teisių tarnybÄ . Tai silpnino sutuoktinių jausmus. 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovei vieÅ¡int su vaikais kaime, kol ieÅ¡kovė lankė savo tėvÄ , ieÅ¡kovas atvažiavo į kaimÄ , pasigėrė pas kaimynÄ ir sumušė atsakovę, o taip pat pakėlė rankÄ ir prieÅ¡ vaikus. Nuo tada atsakovė apsisprendė, kad su ieÅ¡kovu toliau gyventi nesaugu ir išėjo gyventi pas tėvo draugÄ , kuris matė smurto scenÄ ir pasiÅ«lė pagalbÄ .

Tai buvo nesavanaudiÅ¡ka, neįpareigojanti pagalba ir jokie artimi santykiai su Å¡iuo tėvo draugu atsakovės nesiejo. Dabartinį savo sugyventinį atsakovė sutiko tik 2017 metų lapkričio mėnesį, todėl ieÅ¡kovo pateikti kaltinimai dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių yra nepagrįsti ir neteisingi. Santuoka iÅ¡ esmės iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, jo konfliktinio ir į smurtavimÄ linkusio bÅ«do. Sutuoktinis visada sutuoktinės pareigÄ vykdyti jai tenkančias pareigas suprato kaip nuolankų sutuoktinės pataikavimÄ vyro diktatui, savivalei ir smurtui.

Su tuo atsakovė nepajėgė susitaikyti. Santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovo polinkio į smurtavimÄ . Ginčo dėl turto padalijimo nėra, atsakovė santuokoje įgytÄ turtÄ palieka ieÅ¡kovui ir praÅ¡o jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 618/2375 0,95 ha žemės sklypo, iÅ¡mokant atsakovei 2500 Eur kompensacijÄ paimtai Å¡eimos poreikiams paskolai padengti. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra sudariusi su UAB „IPF Digital Lietuva“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į Å¡eimos poreikius ir suderinusi su ieÅ¡kovu, visos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su UAB „IPF Digital Lietuva“ pripažinti bendrÄ jÄ solidaria Å¡alių prievole. Atsakovė pasiruoÅ¡us geranoriÅ¡kai padengti Å¡iÄ prievole iÅ¡ priteistos kompencacijos už nekilnojamÄ jį turtÄ lėšų. IeÅ¡kovas 2019-09-10, 2019-10-24 teismo posėdžių metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad su atsakove susipažino 2009 metais, susituokė (duomenys neskelbtini). Gimus E., ieÅ¡kovas dirbo, vaikÄ prižiÅ«rėjo atsakovė, padėjo ieÅ¡kovo tėvai, pas kuriuos Å¡eima gyveno.

Santykiai paÅ¡lijo 2017 metais, tuomet, kai atsakovė pradėjo klausyti draugų, kad skirtųsi, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų nakčiai. Nors sakydavo, kad eina pas draugę, ieÅ¡kovas mano, kad eidavo pas draugÄ . IeÅ¡kovas yra girdėjęs, kaip atsakovė telefonu sakė kitam vyrui (V. G.), kad bus su juo. IeÅ¡kovo teigimu, jis nekreipė į tai dėmesio, nes Å¡eima jau iro. 2017 m. rugpjūčio mėnesį žmona išėjo pas kitÄ vyrÄ ir sakė, kad nebegrįš. IeÅ¡kovo teigimu, grįžusi po mėnesio norėjo taikytis, bet ieÅ¡kovas nesutiko.

IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes išėjo pas kitÄ vyrÄ ir susilaukė vaiko. Pasak ieÅ¡kovo, apie atsakovės dabartinį sugyventinį S. A. sužinojo iÅ¡ vaikų tada, kai Å¡alys gyveno atskirai. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė vartojo alkoholį, ieÅ¡kovas – ne. Pasak ieÅ¡kovo, jis atsakovės atžvilgiu nėra vartojęs smurto, nėra pakėlęs balso nei ant atsakovės, nei ant vaikų. Å eima planavo keltis gyventi į kaimÄ , pirko žemės sklypÄ . Atsakovė, kai pykdavo, nesakydavo, dėl ko.

Dėl bendros Å¡eimos veiklos paaiÅ¡kino, kad jis padėdavo tvarkyti kambarius, padaryti valgyti, kartu eidavo į parduotuvę. Sutuoktiniai nėra buvę kartu spektaklyje, kine, nes atsakovė nepraÅ¡ydavo. Santuokos metu sutuoktinei gėlių yra dovanojęs penkis kartus. Dėl praÅ¡omos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad atsakovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, jis bandė iÅ¡saugoti santuokÄ , bet pastebėjo, kad ji nenori. Dėl turto padalijimo nurodė, kad santuokos metu įgytas žemės sklypas priteistinas ieÅ¡kovui, iÅ¡mokant atsakovei 107,37 Eur kompensacijÄ .

Dėl prievolės paaiÅ¡kino, kad kreditÄ atsakovė paėmė be jo žinios, byloje nėra įrodymų, kad pinigai panaudoti Å¡eimos poreikiams. IeÅ¡kovo teigimu, jis nežino, kam buvo panaudoti pinigai. 2015 metais pinigų užtekdavo, nes abu dirbo. Atsakovė ir anksčiau yra ėmusi paskolų. Nors atsakovė nurodo, kad kreditas paimtas jo tėvams įsigyti žemės sklypÄ su pastatais, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, tėvai kaimÄ pirko iÅ¡ savo santaupų. Å eima turėjo planų keltis gyventi į kaimÄ , kai jo mama nusipirko kaime namÄ 2016 metais.

Å alys nusipirko žemės sklypÄ Å¡alia tėvų namo, siekiant auginti daržoves. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžių metu palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovės kaltę patvirtina teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta ieÅ¡kovo tėvystė – atsakovė santuokoje buvo neiÅ¡tikima. Sutuoktiniai turi teisėtų lÅ«kesčių, gyvendami Å¡eimoje, tačiau tai buvo paminta, padaryta moralinė skriauda.

IeÅ¡kovas stengėsi rÅ«pintis vaikais, jis juos myli. PraÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis, atsižvelgiant į santuokoje pragyventÄ laikÄ . Atsakovė J. S. 2020-01-07 teismo posėdžio metu su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad Å¡eima gyveno kartu su ieÅ¡kovo tėvais. Laukiantis antros dukros, ieÅ¡kovas smurtavo jos atžvilgiu. Fizinis smurtas kartojosi, ieÅ¡kovas jÄ iÅ¡varydavo iÅ¡ namų.

Atsakovė dirbdavo iki vėlumos, dėl to ieÅ¡kovas pykdavo, trenkdavo, iÅ¡varydavo iÅ¡ namų. Pasak atsakovės, jų santykiai ypač paÅ¡lijo mirus ieÅ¡kovo mamai (2016 m. birželį), nes jis buvo labai prisirišęs prie savo mamos, labai klausė jos, viskÄ pasakojo, todėl ieÅ¡kovas labai gedėjo. Smurto atvejų nuo 2016 metų buvo 10 kartų (spardydavo, trankydavo kumščiais). Atsakovė į darbÄ eidavo „mėlyna“ (kÅ«nas buvo su mėlynėmis). Dėl smurto į policijÄ nesikreipė, nes ieÅ¡kovas ir jo mama grasindavo, kad ji liks be vaikų.

Mirus ieÅ¡kovo mamai, prasidėjo psichologinis smurtas. IeÅ¡kovas santuokos metu atsakovei neleido bendrauti net su kaimynėmis, draugėmis, sesėmis. IeÅ¡kovas buvo labai pavydus – kaltindavo, kai ji kiek užtrukdavo, net kai bÅ«davo su vaikais. 2017-08-24 atsakovė nusprendė skirtis, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas iÅ¡gėręs, smurtavo prieÅ¡ atsakovę (tai matė vaikai, R. Å .). 2017 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Skyrybų centrÄ , tačiau ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti dokumentus.

Dėl alkoholio vartojimo paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje vartojo abu, taip pat jo motina. Atsakovės teigimu, Å¡alys neturėjo intymių santykių nuo 2015 metų vidurio. Dėl Å¡eimos laisvalaikio paaiÅ¡kino, kad santuokos metu Å¡eima tik vienÄ kartÄ buvo prie jÅ«ros (2015 metų liepÄ ), važiavo kartu ir jo mama (mama su ieÅ¡kovu kopose prisigėrė). Atsakovės teigimu, po 2017-08-24 konflikto, ji iÅ¡važiavo pas R. Å ., kuris yra labai geras jos tėčio draugas, yra atsakovei kaip tėtis, nes pažįsta nuo vaikystės. 2017-08-26 atsakovė pasiėmė ir vaikus.

Pas R. Å . gyveno iki 2018-10-16, kai persikėlė į nuomojamÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Su S. A. susipažino 2017 metų lapkričio mėnesį, kartu pradėjo gyventi 2017 metų gruodį, (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuri gimė anksčiau laiko (6 mėn.). Atsakovės teigimu, Å¡alims pradėjus gyventi atskirai, ieÅ¡kovas nesiekė taikytis ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Dėl turto padalijimo paaiÅ¡kino, kad sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu žemės sklypÄ priteisti ieÅ¡kovui, jai iÅ¡mokant kompensacijÄ .

Dėl prievolės paaiÅ¡kino, kad kreditas paimtas (duomenys neskelbtini). Apie paskolÄ Å¾inojo ieÅ¡kovas, jo mama, nes jo mamos pirktam namui trÅ«ko pinigų – kainavo 7500 Eur, trÅ«ko 2500 Eur. NamÄ ieÅ¡kovo mama įsigijo 2016 m. vasario mėnesį savo vardu, tačiau jame ketino gyventi Å¡alys. Atsakovės teigimu, paskolÄ gavo į savo sÄ skaitÄ , kiekvienÄ mėnesį nusiimdavo po 500 Eur ir grynaisiais perduodavo ieÅ¡kovo mamai. Atsakovė kreditÄ paėmė savo vardu, nes ieÅ¡kovas tuo metu nedirbo, tačiau dalį kredito įmokų jis pervedė atsakovei (iÅ¡ viso apie 800 Eur).

Paskolos likutis – apie 1650 Eur. Atsakovė praÅ¡o priteisti 2500 Eur kompensacijÄ , nes paėmė 2500 Eur kreditÄ ieÅ¡kovo naudai – po ieÅ¡kovo mamos mirties jis paveldėjo mamos namÄ , turtu naudojasi tik ieÅ¡kovas. Liudytojas R. Å . nurodė, kad pažįsta abi Å¡alis – atsakovę pažįsta nuo vaikystės, o ieÅ¡kovÄ yra matęs tris kartus. Kai buvo susitikę su ieÅ¡kovu, kartu gėrė alų. Kai ieÅ¡kovas iÅ¡varė atsakovę iÅ¡ namų, jis priėmė jÄ pas save.

Tuo metu atsakovė buvo su mėlynėmis ant rankų. Dėl įvykio 2017 metų rugpjūčio mėnesį nurodė, kad ieÅ¡kovas liudytojo paprašė nuvežti daiktus į kaimÄ . Ten su ieÅ¡kovu liudytojas vartojo alkoholį (alų). Liudytojas matė, kaip ieÅ¡kovas stumdė, purtė atsakovę. Ten taip pat buvęs liudytojo draugas bandė juos iÅ¡skirti, o liudytojas nuvedė vaikus į kambarį. Liudytojo teigimu, kitÄ dienÄ atsakovė jam paskambino, kad jÄ iÅ¡varė iÅ¡ namų. Atsakovė su vaikais pas liudytojÄ gyveno apie mėnesį.

IeÅ¡kovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad dėl prievolės pobÅ«džio atsakovės pareiga yra įrodyti, kad paskola panaudota Å¡eimos interesams. Nėra objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas apie paskolÄ Å¾inojo ir padėjo jÄ dengti. Nėra įrodymų, kad pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovo mamai. Advokato teigimu, atsakovė bendraudavo su nevengiančiais vartoti alkoholį asmenimis, ji pati nesikreipė į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, todėl jÄ , matyt, tenkino laisvas gyvenimo bÅ«das.

Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas keltų grėsmę dėl smurto. Atsakovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama – santuokoje, net nepradėjus skyrybų proceso, atsakovė pradėjo gyventi intymų gyvenimÄ su kitu vyru ir susilaukė vaiko. Ji pažeidė pareigÄ bÅ«ti iÅ¡tikima. Nėra reikalavimo pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, todėl neiÅ¡tikimybės faktas turi bÅ«ti vertinamas. Atsakovės reikalavimas priteisti 2500 Eur kompensacijÄ yra nepagrįstas, nes neaiÅ¡kus pagrindas – nėra įrodymų, kad pinigai perduoti ieÅ¡kovo mamai.

Kelia abejonių tai, kad ieÅ¡kovo mama negalėtų susitaupyti per visÄ gyvenimÄ 7500 Eur. Imant kreditÄ , atsakovės pajamos buvo minimalios. Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ieÅ¡kovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes pažeidė pareigÄ rÅ«pintis, bÅ«ti lojaliu, gerbti. IeÅ¡kovas uždaro bÅ«do, riboto bendravimo, linkęs smurtauti. Atsakovė gyveno jo tėvų namuose, nesijautė gerai. IeÅ¡kovo mama kiÅ¡osi į Å¡eimos santykius, atsakovė turėjo prie visko taikytis.

Nebuvo jokio bendro laisvalaikio – tik kartu nueidavo į parduotuvę. Atsakovė Å¡eimoje nesijautė laiminga. IeÅ¡kovo smurtÄ atsakovės atžvilgiu pagrindžia atsakovės paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, mokyklos psichologės informacija apie ieÅ¡kovÄ . Atsakovė apie smurtÄ nepranešė, nes dauguma moterų slepia dėl baimės ir gėdos. Po išėjimo iÅ¡ Å¡eimos atsakovė kreipėsi į tesininkus dėl skyrybų, bet ieÅ¡kovas ignoravo tai. Kitas vyras atsirado Å¡alims gyvenant atskirai, Å¡eima iÅ¡iro 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

Dėl paskolos nurodė, kad paskolos tikslas – ieÅ¡kovo mamos namo įsigijimui, kuris buvo skirtas Å¡alių Å¡eimai. Atsakovė įmokas perdengė savo darbo užmokesčiu. Tai, kad ieÅ¡kovas žinojo apie paskolÄ , patvirtina jo paaiÅ¡kinimai, kad Å¡alių santykiai iki 2017 metų buvo geri. Teisinga kompensuoti 2500 Eur kreditÄ . Jei ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino 800 Eur, reikėtų kompensuoti 1700 Eur. Prievolė kreditoriui yra solidari, lygiomis dalimis. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies.

Dėl santuokos nutraukimo Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas E. S. ir atsakovė J. S. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 66). Å eimoje auga nepilnametės dukros – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 22, 23). CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisės normomis ginamos vertybės lemia Å¡eimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad, įrodžius vienÄ ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariu, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Å alys sutaria, jog jų santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tačiau Å¡alys nesutaria dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių. IeÅ¡kovas nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, o bÅ«tent: dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės, nesirÅ«pinimo Å¡eima, vaikais, alkoholinių gėrimų vartojimo. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, o bÅ«tent: dėl fizinio, psichologinio smurto jos atžvilgiu, konfliktų. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui, kad turi Å¡irdies draugÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ išėjo iÅ¡ namų.

Per tÄ laikotarpį nebuvo pasirodžiusi, nesirÅ«pina Å¡eima ir nevykdo jai tenkančių pareigų, nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas yra karÅ¡to bÅ«do impulsyvi asmenybė, dažnai linkęs į psichologinį ir fizinį smurtÄ , ne kartÄ yra pakėlęs rankÄ prieÅ¡ sutuoktinę rankÄ , iÅ¡ namų ji neiÅ¡sikėlė, o buvo ieÅ¡kovo iÅ¡varyta. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Pažymėtina, kad teismas gali patikėti tik tokiais aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieÅ¡taraujančius vėlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams. Teismas vertina ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų įrodomÄ jÄ vertę visapusiÅ¡kai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Byloje, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad Å¡alys susipažino 2009 metais, susituokė (duomenys neskelbtini); dukra A. gimė (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovas pripažino tėvystę), dukra E. gimė (duomenys neskelbtini). Å eima gyveno kartu su atsakovo tėvais (atsakovo mama mirė (duomenys neskelbtini)). Å alys labai prieÅ¡taringai nurodė aplinkybes, kaip jie gyveno santuokos metu – ieÅ¡kovo teigimu, atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus, iÅ¡eidavo pas draugus; atsakovės teigimu, alkoholį vartojo abu savaitgaliais, ieÅ¡kovas smurtavo ne vienÄ kartÄ , buvo labai pavydus, jÄ iÅ¡varydavo iÅ¡ namų.

Nors šalys labai prieštaringai nurodė aplinkybes, kaip jie gyveno santuokos metu, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad, šalims gyvenant kartu, kildavo nesutarimų, sutuoktiniai iš esmės neturėjo bendro laisvalaikio, atostogų. Šalys iš esmės sutaria, kad nuo 2017 m. pradžios ieškovas su atsakove kaip sutuoktiniai nebegyvena, šeiminiai santykiai nutrūkę (el. b. 1 t., b. l. 1; el. bylos priedas, b. l. 124), prasidėjo nesutarimai, pykčiai, o faktiškai sutuoktiniai negyvena kartu nuo 2017 m. rugpjūčio pabaigos/ rugsėjo pradžios, kai atsakovė išsikėlė iš šeimos būsto.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-13 sprendime dėl tėvystės nuginčijimo nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove nebegyvena nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio (civilinė byla Nr. e2-34364-558/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ namų ir paliko Å¡eimÄ , o atsakovės teigimu, jÄ ieÅ¡kovas iÅ¡varė iÅ¡ namų. Esant visiÅ¡kai prieÅ¡ingiems Å¡alių paaiÅ¡kinimams ir nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡alių nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra galimybės nustatyti, dėl ko Å¡alys pradėjo gyventi skyrium.

Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai svarbu įvertinti ne tik abiejų sutuoktinių elgesį gyvenant kartu, bet ir jų pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tarpusavio santykius, lojalumÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai ginčo byloje yra prieÅ¡taringi, nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti teikiamas prioritetas. Taip pat pabrėžtina, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kokias pastangas sutuoktiniai dėjo santuokai iÅ¡saugoti. Abi Å¡alys nurodė, kad nuo 2017 m. pradžios kaip sutuoktiniai nebegyvena, Å¡eiminiai santykiai yra nutrÅ«kę, ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė dažnai iÅ¡eidavo su draugais, negrįždavo naktį, vartojo alkoholį, o atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas smurtavo ir iÅ¡varydavo jÄ iÅ¡ namų, tačiau nė vienas nesiekė skyrybų proceso, kas rodo, kad tokie santykiai juos tenkino ir abi Å¡alys nesiėmė veiksmingų priemonių Å¡eiminiams santykiams atkurti. Abi Å¡alys nepagrindė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai iÅ¡saugoti ir susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės, nes ji išėjo pas kitÄ vyrÄ ir susilaukė vaiko. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė, palikusi Å¡eimÄ , išėjo pas „širdies draugÄ â€œ, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje atsakovės, liudytojo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovė, iÅ¡sikėlusi iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, nuo 2017 m. rugpjūčio/rugsėjo mėnesio iki 2017 metų spalio mėnesio, kai iÅ¡sinuomojo butÄ , kartu su vaikais gyveno pas Å¡eimos draugÄ â€“ liudytojÄ R.

Š.. Byloje nėra duomenų, kad juos būtų sieję artimi santykiai (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovės teigimu, su dabartiniu sugyventiniu ir jos dukros tėvu susipažino 2017 metų lapkričio mėnesį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra (atsakovės teigimu, dukra gimė anksčiau laiko, 6-7 nėštumo mėnesį). Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-13 sprendime dėl tėvystės nuginčijimo nustatytos faktinės aplinkybės (civilinė byla Nr. e2-34364-558/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės įrodo faktÄ , kad atsakovė, nenutraukusi santuokos su ieÅ¡kovu, ir pradėjusi artimai bendrauti su kitu vyru, ieÅ¡kovo atžvilgiu pasielgė netinkamai, nelojaliai, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumÄ faktinių bylos aplinkybių, kad atsakovė ėmė bendrauti su kitu vyru, kai Å¡alių santykiai faktiÅ¡kai nutrÅ«ko, tai negali bÅ«ti vertinama kaip vienintelė ir pagrindinė Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis. Vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo prieÅ¡ jÄ vartojamo psichologinio ir fizinio, atsižvelgtina į tai, kad pati atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas iki 2016 metų prieÅ¡ jÄ smurtavo 5 kartus, o nuo 2016 metų – 10 kartų, tačiau ji nė karto į policijÄ nesikreipė, įrodymų, patvirtinančių nurodytÄ aplinkybę, teismui nepateikė. Taip pat byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prieÅ¡ atsakovę vartojęs smurtÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

Liudytojas R. Å . nurodė, kad yra matęs Å¡alių konfliktÄ , kurio metu ieÅ¡kovas stumdė, purtė atsakovę. Teismo vertinimu, tokie veiksmai netoleruotini nei teisės, nei moralės požiÅ«riu, tačiau, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad tai buvo pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis. Santuoka turi bÅ«ti pagrįsta pasitikėjimu vienas kitu, siekiu sukurti Å¡eiminius santykius, o atsiradus problemoms, imtis veiksmų jas spręsti. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ lėmė Å¡ios priežastys: nesugebėjimas gyventi Å¡eimoje, palaikyti, remti moraliai vienas kitÄ , priimti abipusių kompromisų bÅ«du tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ tuo metu, kai Å¡alys dar gyveno kartu, nesuvaldė iÅ¡kilusių sunkumų Å¡eimoje, nulėmusių faktinį Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, nesugebėjo kontroliuoti ir atsisakyti savo asmeninių silpnybių, trukdančių šeimos išsaugojimui, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai.

Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos priteisimo IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3000 Eur dydžio neturtinę žalÄ . CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo, tačiau Å¡i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimÄ dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovui priteisimo.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų ir dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, bendravimo tvarkos Kadangi Å¡alys taikos sutartimi, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-08 nutartimi, nustatė Å¡alių nepilnamečių vaikų A. S. ir E. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkos bei ieÅ¡kovo vaikams teiktino iÅ¡laikymo dydžio, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai santuokos nutraukimo byloje nesprendžiami.

Dėl turto padalijimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 618/2375 dalis 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 24).

Kito registruotino turto Å¡alys neturi (el. bylos priedas, b. l. 6, 13). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ priklauso ½ dalis 0,29 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 22-23).

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė E. S. ½ dalis 0,29 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), palikti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, iÅ¡mokant atsakovei kompensacijÄ paimtai Å¡eimos poreikiams paskolai padengti.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 puntÄ asmenine nusoavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas į dalintino turto balansÄ neįtraukiamas, ir, nutraukiant santuokÄ , nėra dalintinas, todėl teismas netenkina prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti ieÅ¡kovui jam asmeninės nuosavybės teise jau priklausantį turtÄ , iÅ¡mokant atsakovei kompensacijÄ .

IeÅ¡kovas prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise Å¡alims priklausantį žemės sklypÄ , iÅ¡mokant atsakovei kompensacijÄ , lygiÄ Â½ turto vertės. Atsakovė su Å¡iuo ieÅ¡kovo reikalavimu sutiko. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė – 859 Eur. Taigi Å¡alims priklausančio turto (t. y. 618/2375 dalių žemės sklypo) vertė – 223,52 Eur. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra sutuoktinių pajamos, koks jų veiklos pobÅ«dis ir pan.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas turto padalijimo bÅ«das, turtÄ priteisiant jam, o atsakovei iÅ¡mokant ½ dalį turto vertės kompensacijÄ , nei Å¡alių, nei kitų asmenų teisių bei interesų nepažeis, todėl teismas tenkina ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ â€“ 618/2375 dalis 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisia ieÅ¡kovui, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisia 111,76 Eur kompensacijÄ .

Dėl prievolių padalijimo IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti prievoles kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovės prievole. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti Å¡iÄ prievolę solidaria prievole. Kreditorius apie bylÄ informuotas tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles.

Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu atsakovė J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė su UAB „IPF Digital Lietuva“ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 2500 Eur vartojimo kreditas (el. bylos priedas, b. l. 183-188). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu teigė, jog kreditÄ Ä—mė Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovės teigimu, paskola buvo paimta todėl, kad ieÅ¡kovo mama 2016 m. vasario mėnesį įsigijo savo vardu namÄ , kuriame ketino gyventi Å¡alys, tačiau jo įsigijimui trÅ«ko 2500 Eur.

Prašė minėtÄ kreditorinį įsipareigojimÄ palikti po santuokos nutraukimo solidariu įsipareigojimu. IeÅ¡kovas su atsakovės praÅ¡ymu nesutiko, nurodė, kad apie kreditÄ nežinojo ir, kadangi minėtas kreditas sutuoktinės buvo imtas be jo sutikimo ir žinios, praÅ¡o palikti jį asmeniniu J. S. įsipareigojimu. Trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ yra praneÅ¡ta apie nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, taip pat praneÅ¡ta apie teisę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atvykti į teismo (parengiamuosius) posėdžius, tačiau trečiasis asmuo nepateikė pozicijos dėl prievolės padalijimo po santuokos nutraukimo, prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, kad atsakovės prievolė bÅ«tų pripažinta jos asmenine prievole.

IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutarties turinio matyti, kad 2500 Eur dydžio vartojimo kreditas buvo suteiktas tik J. S., ir duomenų, kad su sutartimi buvo supažindintas ieÅ¡kovas, ir sutarčiai pritarė, joje nėra. CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad sutuoktiniui, teigiančiam, jog prievolė jo atžvilgiu yra ne asmeninė, o solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė, tenka procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sÄ lygas (CPK 178 straipsnis).

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad paskola, gauta iÅ¡ kreditoriaus UAB ,,IPF Digital Lietuva“, buvo paimta ir naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) paimtÄ paskolÄ kas mėnesį ji iÅ¡grynindavo po 500 Eur ir perduodavo ieÅ¡kovo mamai, kuri Å¡iuos pinigus panaudojo 2016 m. vasario mėnesį namui įsigyti. Atsakovės teigimu, apie paskolÄ ieÅ¡kovas žinojo, jai yra pervedęs 800 Eur įmokų.

Tačiau byloje, iÅ¡skyrus atsakovės paaiÅ¡kinimus, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad paskola panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį buvo nurodoma, kad sutartį atsakovė sudarė atsižvelgdama į Å¡eimos poreikius įsigyjant žemės sklypÄ , o teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad paskola panaudota ieÅ¡kovo mamai įsigyjant namÄ , kuriame ketino gyventi Å¡eima.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nėra pagrindo prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti abiejų sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog minėtas sandoris tarp kreditoriaus ir atsakovės buvo sudarytas Å¡eimos interesais, kad pagal sutartį gauti pinigai buvo panaudoti ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimos poreikių tenkinimui, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie šį sandorį ir kad jis Å¡iam sandoriui pritarė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės J. S. prievolė kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine J. S. prievole iki visiÅ¡ko jos įvykdymo. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti kompensacijÄ Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo jos naudai priteisti 2500 Eur kompensacijÄ , lygiÄ jos paimtai paskolai. Atsakovės vertinimu, kompensacija iÅ¡mokėta atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui po santuokos nutraukimo priteistina jam jau asmeninės nusoavybės teise priklausantis turtas, taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o iÅ¡mokama E. S. kompensacijos atsakovei suma yra lygi 2500 Eur ir atitinka paskolos įsigyti šį turtÄ bei kitiems Å¡eimos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti dydį.

Atsakovės atstovo teigimu, teisinga kompensuoti 2500 Eur kreditÄ , o jei ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino 800 Eur, reikėtų kompensuoti 1700 Eur. Atsakovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2500 Eur kompensacijÄ , lygiÄ jos paimtai paskolai, apsiribojo tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kad paėmė 2500 Eur kreditÄ ieÅ¡kovo naudai – po ieÅ¡kovo mamos mirties jis paveldėjo mamos namÄ , turtu naudojasi tik ieÅ¡kovas, todėl teisinga kompensuoti 2500 Eur. Ä®vertinus tai, kad Å¡iame sprendime pripažinta, jog atsakovės prievolė kreditoriui pagal vartojimo kredito sutartį yra asmeninė atsakovės prievolė, taip pat sprendime konstatuota, jog asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas į turto balansÄ netrauktinas, todėl už jį kompensacija nemokėtina, o padalijus bendrÄ ja jungtine nusoavybės teise priklausantį turtÄ , atsakovei priteistina 111,76 Eur kompensacija, nėra teisinio pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisti 2500 Eur kompensacijos, lygios jos paimtai paskolai, todėl Å¡is atsakovės reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovas iÅ¡laikymo sau iÅ¡ sutuoktinės nepraÅ¡o, atsakovė taip pat nereiÅ¡kė tokio reikalavimo, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, Å¡is klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl santuokinės pavardės Nutraukus santuokÄ , Å¡alys prašė palikti jiems esamas pavardes. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Å alių reikalavimas palikti jiems esamas pavardes neprieÅ¡tarauja įstatymui, todėl jis tenkintinas (CK 3.69 straipsnis).

Dėl naujai pateiktų įrodymų 2020-01-07 teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, 2020-01-08 atsakovės atstovas pateikė naujus įrodymus. Vadovaujantis CPK 263 straipsnio 2 dalimi, teismas pagrindžia sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė naujus įrodymus po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, Å¡ie įrodymai nebuvo iÅ¡tirti teismo posėdyje, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡ių įrodymų nevertina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Priimdamas sprendimÄ , teismas turi paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovo interesams byloje atstovavo advokatė S. R. ir advokatas Anatolijus Novikovas. IÅ¡ byloje pateiktų mokėjimų kvitų matyti, kad ieÅ¡kovas apmokėjo 1968 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (el. b. 2 t., b. l. 43-43, 159-162; 3 t., b. l. 34-38, 61-63, 97-99). Taip pat ieÅ¡kovas patyrė 213 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (el. b. 1 t., b. l. 5, 199; 2 t., b. l. 186, 191). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo per daug žyminio mokesčio, t. y. pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus turėjo bÅ«ti sumokėta 163 Eur, o ieÅ¡kovas sumokėjo 213 Eur – 50 Eur sumokėjo už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (el. b. 2 t., b. l. 186), nors pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį Å¡eimos bylose už praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones žyminis mokestis nemokamas.

Atsižvlegiant į tai, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinas permokėtas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 2131 Eur. Å ioje byloje atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-3391-20872 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (el. bylos priedas, b. l. 73-74). Atsakovės interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas Aleksandras DoroÅ¡evas.

IÅ¡ teismui pateiktos 2019-11-06 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 1274 Eur (el. bylos priedas, b. l. 194). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ar advokato darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sÄ naudoms ir nevirÅ¡yti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, bylos apimtį (3 el. bylos tomai), bylos nagrinėjimo trukmę (nuo 2018 m. vasario 8 d.), teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių iÅ¡laidos už advokatų teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos, todėl Å¡alių patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi patenkinta 63 proc. ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų ir 39 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų – atitinkamai atmesta 37 proc. ieškinio ir 61 proc. priešieškinio reikalavimų, o ieškovas turėjo 2131 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 1274 Eur, todėl iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (62 procentai ((63+61)/2)) priteistina 1322,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo valstybei proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (38 procentai ((39+37)/2) – 484,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už prieÅ¡ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti sumokėtas 131 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už neturtinį ir 56 Eur už turtinį reikalavimÄ ), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (39 proc.), priteistina 51 Eur žyminio mokesčio.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,31 Eur. Kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, iš jos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos. Proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (38 proc.) iš ieškovo valstybei priteistina 7,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas permokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, todėl iš jo valstybei priteistina 8,72 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (51+7,72-50).

IÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 492,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (484,12+8,72). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovui E. S. palikti santuokinę pavardę ,,S.“, o atsakovei J.

S. – „S.“. Priteisti ieÅ¡kovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 618/2375 dalis 0,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Priteisti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 111,76  Eur (vieno Å¡imto vienuolikos Eur 76 ct) piniginę kompensacijÄ . Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“, į. k. 300622891, pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine J.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole iki visiÅ¡ko jos įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1322,46 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt du Eur 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 492,84 Eur (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du Eur 84 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų: 8,72 Eur suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660; 484,12 Eur suma už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Vilniaus miesto CM skyriui, Vedybų sutarčių registrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė