cbe88dd9-95c2-4107-aff3-e8d15dd3e812 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-277/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00249-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21.; 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-362-71/2013 pagal ieÅ¡kovo S. V. B. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai individualiai S. V. B. įmonei, E. A. ir A. R. dėl varžytynių protokolo ir akto pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. vasario 13 d.

įvykusių varžytynių rezultatus (protokolÄ ) ir 2012 m. vasario 29 d. varžytynių aktÄ Nr. 1, taikyti restitucijÄ ? įpareigoti atsakovÄ E. A. grÄ Å¾inti atsakovui bankrutavusiai S. V. B. įmonei S. V. B. ir R. B. vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 1 595,78 kv. m pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 078,25 kv. m pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 466,38 kv. m pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 295,44 kv. m pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 31 kv. m pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

įpareigoti atsakovÄ A. R. grÄ Å¾inti atsakovui bankrutavusiai S. V. B. įmonei S. V. B. ir R. B. vardu įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 774,67 kv. m pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 034,19 kv. m pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2012 m. vasario 13 d. bankrutavusios S. V. B. įmonės bankroto administratorius vykdė S. V. B. įmonės turto pardavimo antrÄ sias varžytynes, kurių metų buvo parduoti atsakovams E. A. ir A.

R. pastatai (fermos), esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai buvo parduoti už 55 000 Lt. Varžytynių 2012 m. vasario 29 d. akte Nr. 1 nurodyta, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo perduoda keturis pastatus-fermas ir Å«kinį pastatÄ už bendrÄ 30 000 Lt kainÄ E. A., o du pastatus-fermas ? už bendrÄ 25 000 Lt kainÄ A. R. Pirkimo-pardavimo sandoris prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.397 straipsnio 1 daliai, nes fermos ir Å«kinis pastatas yra atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl varžytynių protokole ir varžytynių akte bankroto administratorius privalėjo nurodyti kiekvieno parduodamo pastato kainÄ atskirai.

Bankroto administratorius paskelbė varžytynes anksčiau nei prieÅ¡ 30 dienų iki varžytynių dienos, t. y. pardavė nekilnojamuosius daiktus skubotai ir už labai maÅ¾Ä kainÄ . Be to, bankroto administratorius, parduodamas ieÅ¡kovams priklausančius pastatus, pažeidė CK 6.321 straipsnio 3 dalies normÄ , nes nekilnojamasis daiktas dar prieÅ¡ parduodant buvo ir yra areÅ¡tuotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-519/2012, nagrinėjamoje Å iaulių apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

             Teismas nepripažino pagrįstais ieÅ¡kovo argumentų apie tai, kad varžytynių metu nebuvo nustatyta kiekvieno parduodamo nekilnojamojo daikto kaina, todėl varžytynių aktas esÄ prieÅ¡tarauja CK 6.397 straipsnio 1 daliai. Teismas nurodė, kad įmonės kreditoriai 2011 m. rugpjūčio 16 d. susirinkime priėmė sprendimÄ visas fermas parduoti už 50 000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡o) 7 punktÄ turto vertinimo tvarkÄ nustato ir pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas.

Kreditorių susirinkimo nutarimas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ? Ä®BÄ®) 24 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka teismui nebuvo skundžiamas, todėl fermos iÅ¡ varžytynių buvo parduodamos kartu kaip vienas kompleksas. Teismas sprendė, kad varžytynėse pastatai buvo parduoti už realiÄ pastatų vertę, kurios ieÅ¡kovas laiku neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, kad parduotų pastatų vertė gali siekti net 250 000 Lt už visÄ perkamÄ kompleksÄ . Teismas pažymėjo, kad varžytynės vyko pagal tvarkos ApraÅ¡o 11 punktÄ , todėl nenustačius varžytynių organizavimo pažeidimų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pastatai varžytynytėse parduoti pažeidžiant ieÅ¡kovo nurodytas CK nuostatas.

             Teismas nurodė, kad atsakovai dalyvavo varžytynėse, jie turtÄ Ä¯gijo teisėtai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti. Bankroto byloje yra įregistruoti visi kreditoriai, turintys interesÄ dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo, kreditoriams buvo žinoma apie paskelbtas turto varžytynes, kreditoriai nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinių dėl nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse rezultatų, o ieÅ¡kovas nepateikė kreditorių įgaliojimų atstovauti jų interesams dėl varžytynių rezultatų apskundimo ir atitinkamai varžytynių protokolo ir akto panaikinimo, todėl ieÅ¡kovo nurodytas pagrindas dėl areÅ¡tuoto turto pardavimo varžytynėse negalimumo, teismo nuomone, yra nepagrįstas.             Teismas pažymėjo, kad bankrutavusios S. V.

B. įmonės turto pardavimas iÅ¡ varžytynių buvo vykdomas pagal specialųjį įstatymÄ , t. y. pagal Ä®BÄ®. Å io įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Å i tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 dienos nutarimu Nr. 831. Teismas, vadovaudamasis tvarkos ApraÅ¡o 8 punktu, sprendė, kad informacija apie varžytynes Bankroto valdymo departamento interneto svetainėje buvo paskelbta 2011 m. gruodžio 9 d. (Nr. 6613), t. y. 38 dienos iki pirmųjų varžytynių dienos.

Ginčo turtas nupirktas ne iÅ¡ pirmųjų varžytynių (2012 m. sausio 17 d.), o iÅ¡ antrųjų varžytynių, kurios vykdytos 2012 m. vasario 13 dienÄ , pirmosioms varžytynėms neįvykus.             Sprendime pažymėta, kad Å iaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino ginčo turtui areÅ¡tÄ , įskaitant ir taikytÄ prokuratÅ«ros, o tai leido atsakovams netrukdomai įregistruoti nuosavybės teises į ginčo turtÄ .              Bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis turtas 2012 m. vasario 13 d. buvo parduotas iÅ¡ varžytynių už 55 000 Lt sumÄ ir buvo suraÅ¡ytas varžytynių protokolas.

Varžytynių laimėtojas E. A. 2012 m. vasario 22 d. sutartimi dėl teisių pagal 2012 m. vasario 13 d. varžytynių protokolÄ perleidimo perleido dalį savo laimėtojo teisių A. R.. MinėtÄ sutartį varžytynių laimėtojas E. A. pateikė bankroto administratoriui UAB „Valdsita“. Å ios sutarties pagrindu 2012 m. vasario 29 d. buvo suraÅ¡ytas varžytynių aktas Nr. 1, kuris atitinka Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ varžytynių akto formÄ , jame yra nurodyti turto pavadinimas ir duomenys, kurių reikia Å¡iam turtui registruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, ir kaina.

Å is aktas pasiraÅ¡ytas bei patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko. Remdamasis Å¡iais duomenimis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog teiginys, kad ginčo sandoris prieÅ¡tarauja CK 6.397 straipsnio l daliai, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) S. V. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė, kad 2012 m. vasario 29 d. varžytynių aktas Nr. 1 atitinka Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ varžytynių akto formÄ .

Å iuo atveju pirkimo-pardavimo sandoris prieÅ¡tarauja CK 6.397 straipsnio 1 daliai. Parduoti pastatai yra atskirti turtiniai vienetai, todėl varžytynių protokole ir varžytynių akte privalėjo bÅ«ti nurodyta kiekvieno parduodamo pastato kaina. Teismas, vertindamas varžytynių akto teisėtumÄ , rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 ir nesprendė dėl varžytynių akto atitikimo CK 6.397 straipsnio 1 daliai. Tokiu bÅ«du buvo pažeista CK 1.3 straipsnio 4 dalis.

Vyriausybės nutarimai civilinius santykius gali reguliuoti tik tiek, kiek nustatyta įstatymų. Jei Vyriausybės nutarimai prieštarauja CK ar kito įstatymo normoms, taikomos šio kodekso ar kito įstatymo normos. Šiuo atveju Vyriausybės nutarimas prieštaravo imperatyviai CK 6.397 straipsnio nuostatai, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.397 straipsnį ir ieškinį tenkinti.Teismas taip pat nepagrįstai netaikė ir neaiškino CK 6.397 straipsnio normos. Varžytynių akte nėra nurodyti visi duomenys apie parduodamus atskirus nekilnojamuosius daiktus, kurie turi atskirus unikalius numerius, nenurodyta kiekvieno nekilnojamojo daikto vieta atitinkamame žemės sklype.

Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.321 straipsnio 3 dalį, nes parduoti nekilnojamieji daiktai buvo areÅ¡tuoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimu ir Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi.Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieÅ¡kovo S. V. B. dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu bei paaiÅ¡kinti aplinkybes dėl kitos civilinės bylos Nr. 2-22-322/2013, iÅ¡keltos Kelmės rajono apylinkės teisme. Abi bylos yra dėl to paties nekilnojamojo daikto, t. y. fermos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Teismas, neįtraukęs į bylÄ trečiuoju asmeniu A. P., kuris kitoje byloje yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl tos pačios fermos, pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto normÄ . Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.   Atsakovai E. A. ir A. R. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad sutinka su teismo argumentais.

Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimams yra niekinė, jeigu visiÅ¡kai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko Å¡alys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009), tačiau Å¡iuo atveju buvo aiÅ¡ku, kokie daiktai buvo parduoti, kur jie yra, kokia jų kaina. Varžytynėse nupirkti pastatai buvo realiai įkainoti. Atsakovai varžytynėse nupirktÄ turtÄ Ä¯registravo vieÅ¡ame registre 2012 m. vasario 22 d.

IeÅ¡kovas 2012 m. gruodžio 14 d. ginčo turto nuosavybės teisės nebeturėjo, todėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-518/2012 Å iaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. turto areÅ¡tuoti negalėjo. IeÅ¡kovas ruošė ieÅ¡kinį ir turėjo pareigÄ nurodyti visus suinteresuotus ginču asmenis. IeÅ¡kovas, žadėdamas A. P. parduoti kažkada buvusį jo nuosavybėje turtÄ tuo laiku, kai jau vyko bankroto procesas, ir paimdamas už neva parduodamÄ fermÄ 20 000 Lt, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir jo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami.

Teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva ieÅ¡koti ieÅ¡kovo apgautų asmenų tam, kad juos įtraukti į bylÄ . A. P. įstatymo nustatyta tvarka galėjo tapti kreditoriumi ieÅ¡kovo įmonės bankroto byloje. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo argumentas dėl CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo yra nepagrįstas.   Atsakovas bankrutavusi S. V. B. įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodo, kad suraÅ¡ytas varžytynių aktas atitinka Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ varžytynių akto formÄ , jame yra nurodyti turto pavadinimas ir duomenys, kurių reikia Å¡iam turtui registruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kaina, todėl ieÅ¡kovo argumentas, jog ginčo sandoris prieÅ¡tarauja CK 6.397 straipsnio 1 daliai, yra nepagrįstas.

Turto pardavimo kainÄ nustatė kreditorių susirinkimas, kurio nutarimas nebuvo apskųstas teismui Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Å iaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino ginčo turtui areÅ¡tÄ , įskaitant ir uždėtÄ prokuratÅ«ros, o tai leido atsakovams įregistruoti nuosavybę į ginčo turtÄ . Apeliantas skundÄ grindžia nauja aplinkybe, t. y. CK 6.396 straipsnio 2 dalies pažeidimu (privalomumas nurodyti nekilnojamojo daikto vietÄ atitinkame žemės sklype), tačiau apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Bankroto administratorius negalėjo nurodyti nekilnojamojo daikto vietos atitinkame žemės sklype dėl paties apelianto kaltės, nes jis, būdamas nekilnojamųjų daiktų savininku, nesudarė valstybinės žemės nuomos sutarties. Ginčo dėl žemės tarp pardavėjo ir pirkėjų nekyla. Varžytynių akte nurodytų duomenų pakako, jog pirkėjai įregistruotų nuosavybės teises į ginčo daiktus, o vadovaujantis CK 6.547 straipsniu, 6.551 straipsnio 2 dalimi, pirkėjai kaip pastatų savininkai įgyvendins savo teisę į žemę.

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   IeÅ¡kovas (apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumÄ ieÅ¡kovas motyvuoja tuo, kad teismo sprendimas nėra iÅ¡samus, sprendime netinkamai aiÅ¡kintas ir taikytas įstatymas, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).   Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).  IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. vasario 29 d. varžytynių aktu, 2012 m. kovo 1 d. patvirtintu bankrutavusios S. V.

B. įmonės kreditorių susirinkimo pirmininko, bankroto administratorius UAB „Valdsita“, vadovaudamasis 2012 m. vasario 13 d. įvykusių varžytynių rezultatais, perdavė, o E. A. ir A. R. (pagal 2012 m. vasario 22 d. susitarimÄ dėl teisių pagal 2012 m. vasario 13 d. varžytynių protokolÄ perleidimo) priėmė nuosavybėn tokį turtÄ : už 30 000 Lt E. A. priėmė pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 595,78 kv. m ploto, pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 078,25 kv. m ploto, pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 466,38 kv. m ploto, pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 295,44 kv. m ploto, pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 31 kv. m ploto, esančius (duomenys neskelbtini); už 25 000 Lt A.

R. priėmė pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 774,67 kv. m ploto, pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 034,19 kv. m ploto, esančius (duomenys neskelbtini). (1 t., 6 b. l.). Pagal 2012 m. vasario 13 d. varžytynių protokolÄ Nr. 1 varžytynes dėl pirmiau minėto turto laimėjo E. A., pasiÅ«lęs didžiausiÄ kainÄ ? 55 000 Lt (1 t., 12 b. l.). 2012 m. vasario 22 d. sutartimi dėl teisių pagal 2012 m. vasario 13 d. varžytynių protokolÄ perleidimo E. A. ir A. R. susitarė dėl varžytynių laimėtojo 0,4545 dalies teisių perleidimo A.

R. A. R. buvo perleistos teisės į pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 774,67 kv. m ploto, ir į pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 034,19 kv. m ploto, esančias (duomenys neskelbtini), o varžytynių laimėtojo teisė į kitus nekilnojamuosius daiktus už 30 000 Lt liko E. A. (1 t., 75-77 b. l.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2012 m. vasario 13 d. įvykusių varžytynių rezultatus (protokolÄ ) ir 2012 m. vasario 29 d. varžytynių aktÄ Nr. 1 negaliojančiais.

Savo reikalavimus grindė tuo, kad nekilnojamųjų daiktų pardavimas prieÅ¡tarauja CK 6.397 straipsnio 1 daliai, nes varžytynių protokole ir varžytynių akte bankroto administratorius privalėjo nurodyti kiekvieno parduodamo pastato kainÄ atskirai. Taip pat ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad bankroto administratorius pardavė nekilnojamuosius daiktus skubotai ir už labai maÅ¾Ä kainÄ , kad parduodant pastatus pažeidė CK 6.321 straipsnio 3 dalies normÄ , nes nekilnojamasis daiktas dar prieÅ¡ pardavimÄ buvo ir yra areÅ¡tuotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-519/2012, nagrinėjamoje Å iaulių apygardos teisme.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė.  Apeliantas visų pirma nurodo, kad nekilnojamojo daikto pardavimo sandoris prieÅ¡tarauja CK 6.397 straipsnio 1 daliai, nes varžytynėse buvo parduodami pastatai, kurie yra atskiri turtiniai vienetai, todėl varžytynių protokole ir varžytynių akte privalėjo bÅ«ti nurodyta kiekvieno parduodamo pastato kaina atskirai.   ĮBÄ® 33 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo ir perdavimo tvarkÄ , 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir Å¡i įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, įskaitant ir esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nekilnojamasis turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d.).

Nuo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos teisės valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu (lėšomis) suteikiama administratoriui (Ä®BÄ® 14 str. 1 d. 1 p.). Administratorius Å¡io įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimÄ ir parduoda ar perduoda jį kreditoriams (Ä®BÄ® 31 str. 2 p.). Tiek 2011 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 suraÅ¡ymo metu, tiek organizuojant varžytynes, tiek ginčijamų protokolo ir varžytynių akto suraÅ¡ymo ir tvirtinimo metu turto pardavimo procedÅ«rÄ detalizavo Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡as.

Nors apeliantas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡iuo Vyriausybės nutarimu, teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Ä®BÄ® reglamentuoja įmonių bankroto procesÄ (Ä®BÄ® 1 str. 1 d.). Å is įstatymas yra specialusis įstatymas, skirtas bankroto byloms bei su tuo susijusiems klausimams nagrinėti, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io specialiojo įstatymo nuostatoms.

Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl varžytynių akto teisėtumo, pagrįstai rėmėsi minėtu Vyriausybės nutarimu, nes tokiÄ bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarkÄ numatė Ä®BÄ®. Dėl to teisėjų kolegija laiko nepagrįstu skundo argumentÄ apie tai, jog Å¡iuo atveju buvo pažeista CK 1.3 straipsnio 4 dalis.   ApraÅ¡o 7 punkte nustatyta, kad turto vertinimo tvarkÄ nustato ir pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas.

Teisės aktuose nenustatyta privaloma turto vertinimo, atliekamo kvalifikuoto turto vertintojo, procedÅ«ra. Kompetencija spręsti dėl turto vertinimo tvarkos ir nustatyti konkrečiÄ turto pradinę pardavimo kainÄ suteikta kreditorių susirinkimui. Byloje nustatyta, kad bankrutavusios S. V. B. įmonės kreditorių 2011 m. rugpjūčio 16 d. pakartotiniame susirinkime (protokolo Nr.

5) svarstant klausimÄ dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nutarta iÅ¡ varžytynių parduoti ginčo nekilnojamuosius daiktus už bendrÄ 50 000 Lt sumÄ (svarstyto klausimo 1.2.9 p.), už kurį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 38,94 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų (susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 50,49 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų). Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina kreditorių susirinkime nustatyta vadovaujantis turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktu Nr. 11/05-01J.

Å is kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Taigi varžytynės vyko nepažeidžiant imperatyviųjų Ä®BÄ® 33 straipsnio ir ApraÅ¡o 7 punkto normų. Apeliantas, manydamas, kad tokia nustatyta turto kaina pirmosiose varžytynėse neatitinka turto tikrosios vertės, turėjo teisę ginčyti kreditorių nutarimÄ , tačiau to nepadarė.   Teisėjų kolegija sutinka, kad CK 6.397 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl parduodamo nekilnojamojo turto kainos privalomo nurodymo yra imperatyvaus pobÅ«džio, tačiau sprendžia, jog parduodant ginčo turtÄ Å¡i norma nebuvo pažeista.

Parduodamų nekilnojamųjų daiktų bendra kaina tiek varžytynių protokole, tiek varžytynių akte buvo nurodyta. Nekilnojamųjų daiktų, parduodamų vienu komplektu, kainos dydis, t. y. 50 000 Lt, buvo nustatytas kreditorių susirinkime, nes, kaip jau minėta, kompetencija spręsti dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto vertinimo tvarkos ir nustatyti konkrečiÄ turto pardavimo kainÄ Ä¯statymu suteikta kreditorių susirinkimui. Parduodant bankrutuojančios įmonės turtÄ , jo kainos nustatymas nepriklauso nuo turto savininko valios, tačiau suinteresuoti tokio turto pardavimu iÅ¡ varžytynių asmenys gali ginčyti atitinkamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ , tačiau, kaip jau minėta, Å¡iuo atveju kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Be to, į bylÄ nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad parduotų iÅ¡ varžytynių ginčo nekilnojamųjų daiktų bendra pradinė pardavimo kaina neatitiko jų rinkos vertės. Nepaisant to, kad ginčo nekilnojamieji daiktai teisiÅ¡kai registruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, turintys skirtingus unikalius numerius, tačiau kreditorių susirinkimui nusprendus dėl visų Å¡ių nekilnojamųjų daiktų kaip vieno turtinio komplekso pardavimo, nustatant visų parduodamų daiktų bendrÄ kainÄ , nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistas CK 6.397 straipsnio 1 dalies imperatyvas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti parduodamo nekilnojamojo daikto kainÄ .

  Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi bÅ«ti individualizuotas, nurodant duomenis apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , to daikto vietÄ atitinkamame žemės sklype ar jo vietÄ kitame daikte (CK 6.396 str. 1 d.). Jeigu sutartyje nurodytų duomenų nėra, tokia sutartis negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). Toks reglamentavimas skirtas tam, kad prievolės dalykas tenkintų vienokius ar kitokius asmens poreikius, o ne bÅ«tų betikslis. Sutarties dalyko įmanomumas reiÅ¡kia, kad galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma, nes, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (impossibillum nulla obligatio est).

Sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimams yra niekinė, jeigu visiškai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Byloje nenustatyta, kad neįmanoma įvykdyti varžytynių akto dėl nekilnojamojo daikto pardavimo. Priešingai, byloje yra duomenys apie tai, jog atsakovai, įgiję nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, su tais daiktais susijusias teises realiai įgyvendino, nuo 2012 m. kovo 29 d.

įregistruodami nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus vieÅ¡ame registre (1 t. 85-87 b. l.). 2012 m. vasario 29 d. varžytynių akte fiksuojant perduodamų nekilnojamųjų daiktų duomenis, buvo įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto pavadinimai, unikalÅ«s numeriai, jų plotas, t. y. nurodyti parduotus pastatus individualizuojantys duomenys. Kitoje varžytynių akto pusėje E. A. ir A. R. patvirtino, jog inventorinę bylÄ gavo, o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e fiksuotas kiekvieno nekilnojamojo daikto pažymėjimas plane.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl CK 6.396 straipsnio pažeidimo.  Apelianto nuomone, parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių buvo pažeista CK 6.321 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareÅ¡tuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ir neapribota. Apeliantas nurodo, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00005-11 buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus (1 t., 82-83 b. l.).

Å iaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-519/2012, kurioje S. V. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad 2011 m. lapkričio 29 d. prokuroro nutarimu taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas yra pasibaigęs, todėl iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme ir procesinio sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikinÄ dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti kaltinamajam S. V.

B. nuosavybės teise priklausančiu jo vardu registruotu nekilnojamuoju turtu, įskaitant ir Å¡ioje civilinėje byloje ginčijamu varžytynių aktu perduotÄ turtÄ , areÅ¡tuoto turto saugotoju paskiriant S. V. B. (2 t., 6-8 b. l.). Taigi apelianto minimas prokuroro taikytas laikinas turto nuosavybės teisės apribojimas galiojo nuo 2011 m. lapkričio 29 iki 2012 m. gegužės 29 d., o Å iaulių apygardos teismo nutartimi nuosavybės teisės buvo apribotos nuo 2012 m. gruodžio 14 d. (kai ginčo nekilnojamieji daiktai nebepriklausė S. V.

B. ir tai atsispindėjo vieÅ¡ame turto registre). S. V. B. įmonei bankroto byla iÅ¡kelta Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 9 d. Pagal Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Å¡io įstatymo.

Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ bankroto administratorius Å¡io įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja. Taigi bankroto administratorius, skelbdamas ginčo nekilnojamojo turto varžytynes, varžytynių protokolo ir akto suraÅ¡ymo metu turėjo teisę disponuoti Å¡iais nekilnojamaisiais daiktais. Be to, Å iaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi S. V. B. įmonės bankroto byloje panaikino visus areÅ¡tus ir apribojimus bankrutavusios S. V.

B. įmonės savininkui S. V. B. ir jo sutuoktinei R. B. priklausančiam turtui, kuris ir buvo parduotas ginčijamu varžytynių aktu (1 t., 84 b. l.). AreÅ¡tas turtui buvo iÅ¡registruotas 2012 m. kovo 13 d. (1 t., 7 b. l.). Dėl Å¡ių aplinkybių skundo argumentai apie netinkamÄ CK 6.321 straipsnio 3 dalies taikymÄ taip pat laikytini nepagrįstais.  Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieÅ¡kovo S. V. B. dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu bei nesuteikė galimybės paaiÅ¡kinti aplinkybių dėl kitos civilinės bylos Nr. 2-22-322/2013, iÅ¡keltos Kelmės rajono apylinkės teisme.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovÄ nuo pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo atstovavo advokatas P. L. (1 t., 11 b. l.), kuris bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo teismo posėdžiuose (1 t., 153-154, 174-177 b. l.). Teismo Å¡aukimas apie 2012 m. gruodžio 17 d. 14 val. teismo posėdį advokatui P. L. buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 14 d. (1 t., 162 b. l.). Ä® 2012 m. gruodžio 17 d. teismo posėdį atvyko ieÅ¡kovo atstovas advokatas P. L., ieÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko.

IeÅ¡kovo atstovas pranešė, kad ieÅ¡kovas į teismo posėdį negalėjo atvykti, prašė bylos nagrinėjimÄ atidėti. Nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teisme yra užvesta kita byla, kuri siejasi su Å¡ia bylÄ . Advokatas prašė bylos nagrinėjimÄ atidėti, nes be ieÅ¡kovo negali paaiÅ¡kinti visų aplinkybių. Teismas netenkino praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ nutarė nagrinėti iÅ¡ esmės (1 t., 174, 175 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylÄ per atstovus ar praÅ¡yti teismÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant.

Atstovavimo institutas yra grindžiamas principu „tas, kuris veikia per atstovÄ , veikia pats“ (qui facit per alium facit per se). IeÅ¡kovÄ teismo posėdžiuose atstovavo advokatas, ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro asmeniÅ¡kai dalyvauti teismo posėdžiuose. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog bylÄ ves per advokatÄ P. L. IeÅ¡kovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas bÅ«tinu, ieÅ¡kovas iki pat teismo posėdžio turėjo galimybę teikti teismui papildomus raÅ¡ytinius ir kitus įrodymus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ netenkinti ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Be to, ieÅ¡kovas, teigdamas , jog pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė paaiÅ¡kinti dėl kitos civilinės bylos Nr. 2-22-322/2013, iÅ¡keltos Kelmės rajono apylinkės teisme, Å¡iÄ aplinkybę nurodė tik apeliaciniame skunde, dėl kurios teisėjų kolegija pasisako toliau Å¡ioje nutartyje.

  Apeliantas aiÅ¡kina, kad Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovams S. V. B. ir R. B. (trečiasis asmuo A. R., byloje iÅ¡vadÄ duodanti institucija – VÄ® Registrų centro Å iaulių filialas) dėl nekilnojamojo daikto ? fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Pasak apelianto, minėta ferma yra abiejų civilinių bylų ginčo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo į nagrinėjamÄ bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti A.

P., o to nepadaręs, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ . Taigi ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų), nes į bylos nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas A. P. Beje, po to, kai byla su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu jau buvo perduota apeliacinės instancijos teismui, 2013 m. balandžio 2 d. gautas A.

P. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, jog dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis su S. V. B. 2011 m. gruodžio 23 d. sudarė sutartį-susitarimÄ , pagal kurį S. V. B. įsipareigojo parduoti minėtÄ pastatÄ su jam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu už 20 000 Lt, jog sutartyje-susitarime buvo numatyta, kad pastatu jis galės naudotis sumokėjęs nurodytÄ sumÄ , o pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«sianti sudaryta 2012 m. pirmame pusmetyje. A. P. nurodo, kad pinigus už pastatÄ sumokėjo 2011 m. gruodžio 23, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis su juo nebuvo sudaryta, nes pastatas buvo areÅ¡tuotas ir parduotas varžytynėse.

A. P. nuomone, dėl Å¡ios priežasties jis turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nes ginčas tiesiogiai lietė jo turtines teises (2 t., 25 b. l.).   IÅ¡ kartu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu pateiktos Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-22-322/2013, turinio matyti, kad A. P. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį pripažinti 2011 m. gruodžio 23 d. A. P. ir S. V. B. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl pastato-fermos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo už 20 000 Lt galiojančia pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria A.

P. nuosavybės teise įgijo pastatÄ -fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., 4-5 b. l.). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad Kelmės rajono apylinkės teisme A. P. ieÅ¡kinys buvo gautas 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. spalio 4 d. buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. IeÅ¡kovas, žinodamas, jog yra sudaręs susitarimÄ dėl pastato-fermos pirkimo, 2012 m. gegužės 16 d. teikdamas ieÅ¡kinį čia nagrinėjamoje civilinėje byloje ir manydamas, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, turėjo pareigÄ tokį asmenį įvardinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau to nepadarė.

Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas yra parduotas iÅ¡ varžytynių, turėjo bÅ«ti žinoma ir A. P., nes informacija apie organizuojamas varžytynes buvo skelbiama vieÅ¡ai (1 t., 79 b. l.), o nuosavybės teisės į pastatÄ -fermÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitimas vieÅ¡ame registre buvo fiksuotas nuo 2012 m. kovo 28 d. (1 t., 85-86 b. l.). Žinodamas tokiÄ informacijÄ A. P. turėjo kreiptis į bankroto administratorių dėl savo teisių gynimo, o tuo pačiu ir įstojimo į Å¡iÄ civilinę bylÄ trečiuoju asmeniu, tačiau to nepadarė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Ä®statymines sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimu A. P. nėra nustatytos jokios teisės ir pareigos. Aukščiau minėtu A. P. ir S. V. B. 2011 m. gruodžio 23 d. susitarimu buvo susitarta dėl teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje), tačiau dėl nekilnojamojo daikto nebuvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kaip tÄ imperatyviai nustato CK 1.74 straipsnio 1 punktas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl A.

P. materialiųjų teisių ir pareigų. Taigi absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nekonstatuojamas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas. Atsakovai E. A. ir A. R. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jiems iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t. y. kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ kiekvienas iÅ¡ Å¡ių atsakovų sumokėjo advokatui po 300 Lt (2 t., 15, 18, 19, 20, 21 b. l.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovams E. A. ir A. R. iÅ¡ ieÅ¡kovo S. V. B. priteisia po 300 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Å iaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A.

R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (po tris Å¡imtus litų) kiekvienam iÅ¡laidas, turėtas už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                     Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Alvydas PoÅ¡kus