2018-12-19 Nr. AB-981-3-63-3-00530-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2647-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00530-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei T. Ž. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės T. Ž. 144,46 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamojo turto objektą „Butas“, (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008-12-23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, kuri galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalėjo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas – pareiškėjas. Nuostatai buvo viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.klaipeda.lt. Pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjai buvo pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Atsakovė T. Ž. (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo gavusi 2017 m. gegužės 3 d. pakartotinio pranešimo dėl vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jai mokėtinos vietinės rinkliavos dydžio. Atsakovė 2013 metais raštu informavo pareiškėją apie jai skirtą kardomąjį kalinimą, todėl ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d iki 2013 m. spalio 15 d. Atsakovės teigimu, pareiškėja į skolos dydį nepagrįstai įtraukė laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1d. iki 2017 m. birželio 30 d., nes Klaipėdos miesto savivaldybė atleido ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovė pateikė savo 2017 m. rugpjūčio 30 d. prašymo, kuriuo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už komunalines ir kitų paslaugų skolos apmokėjimo, kopiją ir nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. d. sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą, priteisti pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės 144,46 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

6. Teismas nurodė, kad ginčo dalykas yra pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą „Butas“, (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

7. Teismas akcentavo, jog Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt).

8. Teismas vadovavosi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014) ir akcentavo, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei nuo 1992 m. rugsėjo 10 d. nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas (bendras plotas 43.29 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų požiūriu.

10. Atsakovei iš esmės ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą už minėtą butą, teismas pažymėjo, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo atsakovo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų.

11. Teismas rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. ADI-154 „Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“, kuriuo yra patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (nauja redakcija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. ADI-206) (toliau – Tvarkos aprašas), vadovavosi Tvarkos 9.1–9.4, 10 punktais. Jis yra taikomas nekilnojamajam turtui nuo 2010 metų.

12. Teismas pažymėjo, kad iš 2013 m. sausio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) asmens faktinio sulaikymo akto matyti, kad, vykdant teismų nutartis dėl suėmimo, T. Ž. sulaikyta 2013 m. sausio 23 d. Ji epizodiškai (įvairiais laikotarpiais) nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. spalio 15d. buvo laikoma Klaipėdos apskrities VPK VTB areštinėje. Atsakovės prašymu, 2013 m. gruodžio 16 d. jai pateikta pažyma apie priskaičiuotus vietinės rinkliavos mokesčius už butą, (duomenys neskelbtini) (laikotarpis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš minėtos 2013 m. gruodžio 16 d. pažymos matyti, kad apmokestinta už pilnus metus 2013 metus (t. y. už 12 mėnesių).

13. Teismas nustatė, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui (toliau – ir Departamentas) teikė prašymą dėl Nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2015 metus. Departamentas 2016 m. kovo 22 d. raštu atsakovei išaiškino Nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarką ir nurodė, kokie dokumentai turi būti pateikti bei informavo, kad prašymas taikyti Nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2015 m. bus pakartotinai nagrinėjamas, kai atsakovė pateiks tame rašte nurodytus dokumentus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir elektroninių paslaugų skyrius informavo, kad atsakovės prašymų laikotarpiu 2013–2016 metais dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos dokumentų valdymo sistemoje nėra užregistruota.

14. Dėl atsakovės teiginių, kad pareiškėjas į skolos dydį nepagrįstai įtraukė laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neprašo priteisti vietinės rinkliavos už šį laikotarpį.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad laikotarpiu 2013 – 2016 metais ji nesinaudojo butu, (duomenys neskelbtini). Atsakovei už šį laikotarpį nebuvo taikyta Nulinė metinė vietinė rinkliava, todėl pareiškėjos nurodytas laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, yra pagrįstas.

16. Teismas nurodė, jog atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.). Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius pagal atsakovės turimo buto dydį, tai nurodyta ir pareiškėjo pažymoje.

III. 17. Atsakovė T. Ž. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir išspręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam (tos pačios pakopos) teismui; priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas atsakovės naudai; į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu rinkliavos gavėją – Klaipėdos miesto savivaldybę;

18. Apeliaciniame skunde, kuriame yra kartojami dalis atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visiškai neteisingai, neobjektyviai, šališkai ir atsakovei nedalyvaujant. Dėl to buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės, atimant teisę pasisakyti teisme. Teisėja Laimutei Jakubauskaitei nepagrįstai nenušalinta nuo bylos nagrinėjimo, taip pat nepagrįstai atmestas atsakovės prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį teismą dėl bylos perdavimo kitam teismui. Teismas melagingai nurodė, kad atsakovė buvo epizodiškai laikoma Klaipėdos VPK VTB areštinėje: atsakovė visą laikotarpį (nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. spalio 15 d.) buvo sulaikyta, todėl neturėjo pareigos mokėti už atliekas nurodytu adresu, nes jų nebuvo. Atsakovei nebuvo įteiktas pranešimas Nr. 17975088, todėl teismas negalėjo juo vadovautis kaip įrodymu. Teismas nesivadovavo praktika dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tokio pobūdžio bylose ir neišsireikalavo iš pareiškėjo duomenų, kuriais grindžiamas vietinės rinkliavos apskaičiavimas. Teismas galėjo reikalauti duomenis iš AB Lesto, AB Klaipėdos vanduo, iš kurių matytų, kad butas nėra gyvenamas. Teismas turėjo būti aktyvus renkant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. Teismas rėmėsi tik pareiškėjo pateiktais įrodymais ir Registrų centro išrašais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai. Teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. savo nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra aiškiai pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir / ar nedaro jokių atliekų kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė savo poreikiams nenaudojo buto ir atliekų neturėjo, todėl neprivalėjo ir neturėjo prievolės sumokėti pareiškėjui 144,46 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

19. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Pareiškėjas nurodė, jog teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, nustatė, kad 2016 m. kovo 22 d. raštu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas atsakovei išaiškino Nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarką ir nurodė, kokie dokumentai turi būti pateikti bei informavo, kad jos prašymas bus pakartotinai nagrinėjamas, kai pateiks rašte nurodytus dokumentus.

21. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų nesinaudojo butu, teismas taip pat nustatė, kad atsakovei nebuvo taikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pripažinta rinkliavos mokėtoja ir iš jos priteistas 144,46 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti iš atsakovės T. Ž. 144,46 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pagrįstumo.

23. Atsakovė, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitam teismui.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija, atsakovės apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis: visų pirma, dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir formaliai, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia (be kita ko) tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, šis prašymas nustatyta tvarka buvo apsvarstytas ir netenkintas, apeliaciniame skunde argumentai, sudarantys pagrindą atsakovės nurodytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos 2017 m. rugsėjo 6 d. laikinai primininko pareigas einančios teisėjos nutartyje, nėra nurodyti. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai, susiję su jos reikštu nušalinimu visiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams, nėra reikšmingi, kadangi ABTĮ nustato proceso dalyviui teisę reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams).

26. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, atsakovė teismo nešališkumą siejo su jos netenkinančiais teismo procesiniais sprendimais tiek kitose, tiek nagrinėjamoje byloje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Taigi vien tai, kad atsakovė nesutinka su kitose bylose ar nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos teisė į teisingą ir nešališką teismą buvo neužtikrinta.

27. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad buvo apribota jos teisė būti išklausytai, pažymėtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, į jį atvyko, pati nusprendė iš jo išvykti (b. l. 91, 95), todėl nėra pagrindo manyti, kad jai nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytai teisme.

28. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių reikalavimo priteisti rinkliavą nepagrįstumu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

30. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

31. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

32. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčui reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., atsakovė T. Ž. nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme. Atsakovė skunde ir apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, dėl kurių būtų galima manyti, kad vietinės rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota nesilaikant Nuostatų reikalavimų.

33. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad vietinė rinkliava neturėjo būti skaičiuojama, kadangi jai priklausančiame bute atliekos nesusidarė dėl jos įkalinimo 2013 metais ir kitų priežasčių, pažymėtina, kad pagal Nuostatų 20-21 punktų reikalavimus, už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir kurio negalimas naudojimo faktas konstatuojamas pagal KRATC patikros vietoje išvadas, jo savininkui ar naudotojui vietinė rinkliava neskaičiuojama. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka Vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė vietinė rinkliava. Sprendimą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

34. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21d. įsakymu Nr. ADI-154, 4.2 papunkčio, 9, 10 ir 18 punkto nuostatas, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-čius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šio aprašo 9.1-9.4 papunkčiuose nurodytus nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus (iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO) ir AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų perdavimo atliekas apdorojančiai įmonei faktą įrodantį (-čius) dokumentą (-us) arba jų tinkamai patvirtintas kopijas; kitus nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas), iš kurių pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO) ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį, o kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai vertinami kaip papildomi įrodymai, galintys paaiškinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO) ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis. Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO) ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus.

35. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, kuriai ir tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamas Nuostatų prasme, tokių įrodymų nepateikė nei pareiškėjui, nei teismui, todėl šiuo laikotarpiu jai taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą ar netenkinti pareiškėjo prašymo nebuvo pagrindo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybės pateikti duomenis iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO) apie elektros vartojimą bute, esančiame Budelkiemio g. 8-91, Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., dėl ko objektyviai nebuvo bei nėra poreikio siūlyti pateikti ar / ir išsireikalauti papildomus įrodymus, susijusius su šio turto naugojimu ginčui reikšmingu laikotarpiu.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra apsisakoma. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė