Legislator Case Law & Legislation
cbe837ea-f4fe-4faa-bcb2-929b2bae46cd AI generated

cbe837ea-f4fe-4faa-bcb2-929b2bae46cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number cbe837ea-f4fe-4faa-bcb2-929b2bae46cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 14-28-25588 dėl ½ dalies buto, esančio M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areÅ¡to;

Legislator headnote

AI generated

cbe837ea-f4fe-4faa-bcb2-929b2bae46cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų U. B. – D. ir M. D. skundÄ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl turto areÅ¡to akto panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

  Administracinė byla Nr.A-438-249/2011

                                                                                       Procesinio

sprendimo kategorija 8.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 7 d.

Vilnius

           Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui E. B.,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų U. B. – D. ir M. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų U. B. – D. ir M. D. skundÄ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl turto areÅ¡to akto panaikinimo.

           Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjai U. B. – D. ir M. D. skunduose Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti:

1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009 m. lapkričio

6 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 14-28-25588 dėl ½ dalies buto, esančio M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areÅ¡to;

2) Vilniaus AVMI 2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 14-28-25592 žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam SB „Putinas“, Trakų r. sav., kuris priklauso pareiÅ¡kėjams bei automobiliui „Honda CR-V“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam pareiÅ¡kėjai U. B. - D..

Skunduose nurodė, kad iÅ¡ Vilniaus AVMI 2009 m. lapkričio 25 d. gavo raÅ¡tÄ dėl jai priklausančio buto, esančio M. K. Č. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 653 000 Lt, ½ dalies areÅ¡to. PareiÅ¡kėjų manymu, turto areÅ¡tas pažeidžia bet kokius galiojančius įstatymus ir yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Buto dalies turto areÅ¡tas pažeidžia ir prieÅ¡tarauja ne tik Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 101 straipsnyje numatytoms, aiÅ¡kiai formuluojamoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) normoms, nes Lietuvos Respublikos CK 3.85 straipsnio 3 dalyje aiÅ¡kiai nurodoma, kad iÅ¡ Å¡eimos turto negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma kreditorių reikalavimus (...), o be teismo leidimo ir apskritai negali bÅ«t atliekami jokie veiksmai susiję Å¡iuo butu, net jei jie bÅ«tų pareiÅ¡kėjų valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Å i buto dalis, kuriai Vilniaus AVMI be teismo leidimo, be jokių aiÅ¡kių priežasčių, visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė turto areÅ¡tÄ , yra įforminta bÅ«tent kaip Å¡eimos turtas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as 2007 m. rugpjūčio 8 d.), nes Å¡iame bute pareiÅ¡kėjai gyvena su savo mažamete dukra G. D.. Taip pat nurodo, kad neteisėtas turto areÅ¡tas pažeidžia ir suvaržo jų pagrindines konstitucines teises. Å iame turto areÅ¡to akte numatomas turto areÅ¡to mastas yra 75 000 Lt sumai,  kai tuo tarpu, vien tik dabartinio areÅ¡tuojamojo turto vertė tame pačiame turto areÅ¡to akte, pagal vidutinę rinkos vertę yra nurodyta 653 000 Lt.

Visose Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintose teisės normose bei visose kitose teisės normose, kuriuose reglamentuojama turto areÅ¡to sÄ voka bei turto areÅ¡to taikymo procedÅ«ros ir areÅ¡tuojamojo turto dydžiai, numatomas aiÅ¡kus, nedviprasmis, tikėtino iÅ¡ieÅ¡komojo turto bei areÅ¡tuojamojo turto vertės dydis. Å iuo atveju, numatomo iÅ¡ieÅ¡kojimo turto mastas ir areÅ¡tuojamo turto vertės dydis akivaizdžiai neproporcingo dydžio. Tai pažeidžia ne tik galiojančius įstatymus, bet ir bet kokiÄ logikÄ .

Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje numatomas turto areÅ¡to pagrindas - pavojus ir rizika, kad turtas gali bÅ«ti paslėptas ar parduodas, ar kitaip prarastas. Å iame bute pareiÅ¡kėjai gyvena su savo mažamete dukra, kitos gyvenamos vietos neturi, ir tai yra vienintelė gyvenamoji, deklaruota vieta. Tai yra Å¡eimos turtas, todėl Å¡io buto atžvilgiu negalima imtis jokių veiksmų. Be to, anot pareiÅ¡kėjų, nėra jokio pagrindo, nei pavojaus ar rizikos, kad šį turtÄ jie parduotų, ar dar kitaip nuslėptų.

Todėl, pasak pareiškėjų, jų turtui pritaikytas areštas yra visiškai nepagrįstas, pažeidžiantis visus galimus įstatymus bei pareiškėjų konstitucines teises, todėl akivaizdžiai neteisėtas ir naikintinas.

Dėl žemės sklypo ir automobilio areÅ¡to pareiÅ¡kėjai nurodė, kad 2009 m. lapkričio 13 d. iÅ¡ Vilniaus AVMI gavo raÅ¡tÄ dėl jų bendro turto areÅ¡to, kuriuo pagal 2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 14-28-25592,  areÅ¡tuotas žemės sklypas, esantis Trakų rajono savivaldybėje, SB „Putinas“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bei

pareiškėjai priklausantis 2000 m. automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjų

teigimu, Å¡is turto areÅ¡tas taip pat yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Nepagrįstas ir neteisėtas yra pats pavedimas tikrinti pareiÅ¡kėjÄ kaip mokesčių mokėtojÄ , buvo pažeistos tikrinimo procedÅ«ros, neatsižvelgta į visas paaiÅ¡kintas aplinkybes ir nenurodžius jokių objektyvių pagrindų ir priežasčių, tendencingai patikrinimas tęsiamas. Be viso to, pareiÅ¡kėjų atžvilgiu imtasi neteisėtų sankcijų dėl jų turto areÅ¡to. MAÄ® 101 straipsnio 1 dalyje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, kad turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, jeigu patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymo pažeidimų. PareiÅ¡kėjai pabrėžė, jog kokie konkrečiai pažeidimai buvo nustatyti nenurodoma, jie apie tai nieko nežino, jiems apie tai nebuvo praneÅ¡ta. Dėl nenurodytų įstatymų pažeidimų jie negali nei pasiaiÅ¡kinti, nei gintis, nei kaip bet kokioje civilizuotoje Å¡alyje, apskųsti aukÅ¡tesnei instancijai. PareiÅ¡kėjai akcentavo, jog tik 2009 m. lapkričio 13 d. sužinojo, kad jų turtas areÅ¡tuotas be jokio įstatyminio pagrindo, nesiremiant jokiais dokumentais, tik nurodant, kad mokestinė nepriemoka numatoma apskaičiuoti patikrinimo metu. Be to, MAÄ® 101 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje, numatomas areÅ¡to pagrindas - pavojus bei

pagrįsta rizika, kad turtas gali būti paslėptas ar parduotas. Pareiškėjai pažymėjo, jog jie valdo, naudoja ir disponuoja

taip pat ir kitu turtu, tad jokio pagrindo teigti, kad slėptų šį turtÄ - nėra. Jų nekilnojamojo turto - žemės sklypo valdymo, naudojimosi, disponavimo priverstinis apribojimas, kuris aiÅ¡kiai niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas, akivaizdžiai suvaržo jų pagrindines teises.

Pateiktuose atsiliepimuose atsakovas Vilniaus AVMI su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVMI 2009 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tu Nr. (14.3)-46-33731 informavo U. B. - D., kad areÅ¡tuotas jai priklausantis turtas (2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktas Nr. 14-28-25588), o M. D. 2009 m. lapkričio 13 d. iÅ¡ Vilniaus AVMI gavo raÅ¡tÄ dėl pareiÅ¡kėjų bendro turto areÅ¡to (2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktas Nr. 14-28-25592).  PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio, M. D., mokestinis patikrinimas 2009 m. rugsėjo 22 d. inicijuotas atlikus mokėtojų mokestinį tyrimÄ Nr. 388-121 pagal Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus 2008 m. liepos 1 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. (20.18)-39-11488, kuriame nurodyta, kad dėl 2006 m. liepos 31 d. buto (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje dovanojimo sandorio ir galimai nesumokėtų mokesčių tikslinga atlikti U. B. - D. ir M. D. mokestinį tyrimÄ . Nustatyta, kad U. B. - D. ir jos sutuoktinis M. D. sudarė tokius minėto buto sandorius: M. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su U. B. - D. 2005 m. gruodžio 21 d. įsigijo butÄ už 1000 Lt, 2006 m. liepos 26 d. sutuoktiniai butÄ pasidalijo (po ½ dalį); 2006 m. liepos 27 d. M. D. padovanojo ½ dalį buto U. B. - D.

(dovanÄ Ä¯vertino – 217 000 Lt); 2006 m. liepos 31 d. U. B. - D. butÄ padovanojo savo motinai E. B. (dovanÄ Ä¯vertino – 434 000

Lt); 2006 m. rugpjūčio 2 d. E. B. butÄ pardavė V. Å . ir Ž. Å . už 410 000 Lt, o E. B. 2006 m. rugpjūčio 2 d. piniginių lėšų dovanojimo sutartimi 410 000 Lt padovanojo savo dukrai U. B. – D.. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad U. B. –D., sudarydama 2006 m. liepos 26 d. turto padalijimo, 2006 m. liepos 27 d. ir 2006 m. liepos 31 d. dovanojimo tarpinius sandorius siekė mokestinės naudos, t. y.

mokesčių tikslais laikyta, kad butÄ už 410 000 Lt Ž. Å . ir V. Å . pagal 2006 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį

pardavė M. D. ir U. B. - D.. Be to, mokesčių tikslais laikyta, jog 2005 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytas ne buto pirkimo - pardavimo, o dovanojimo sandoris, kurio vertė lygi buto tikrosios rinkos vertei (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nustatyta rinkos vertė 2005 m. gruodžio 21 d. yra 270 000 Lt) ir jo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos įsigijimo kainos (1000 Lt) skirtumui. Mokestinis patikrinimas baigtas 2009 m. lapkričio 10 d. (patikrinimo aktas išsiųstas 2009 m. lapkričio 16 d.), kurio metu, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio nuostatomis, U. B. - D. už 2005 - 2006 metų laikotarpį apskaičiuota 50 829 Lt GPM ir 25 231 Lt GPM delspinigių, iš viso 76 060 Lt, o M. D. – 51 336 Lt GPM ir 25 504 Lt GPM delspinigių, iš viso 76 840 Lt.

Atsakovas akcentavo, jog atliekant pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio mokestinį patikrinimÄ , vadovaujantis MAÄ® 101 straipsnio 4 dalimi ir Inspekcijos mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 73 punktu, siekiant užtikrinti mokesčio (galimos nepriemokos) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , Vilniaus AVMI 2009 m. lapkričio 6 d. areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjos skunde minėtÄ turtÄ . Pagal MAÄ® 95 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui mokesčių administratorius gali areÅ¡tuoti mokesčio mokėtojo turtÄ . Pagal MAÄ® 101 straipsnio 4 dalį mokesčių mokėtojo turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas esant vienai iÅ¡ dviejų sÄ lygų: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto iÅ¡vados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI minėtu turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo tik 0,23 dalį ½ dalies buto, esančio M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio pareiÅ¡kėjai, kurios vertė yra 75 095 Lt ir turto areÅ¡to mastas nevirÅ¡ija numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydžio. Be to, anot atsakovo, pareiÅ¡kėjai 2009 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-91 buvo iÅ¡siųstas 2009 m. lapkričio 16 d.. MAÄ® suteikia mokesčių administratoriui teisę areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAÄ® 101 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinimo metu, t. y. ir tais atvejais, kai daroma preliminari iÅ¡vada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (MAÄ® 101 straipsnio 4 dalis). MAÄ® 2 straipsnio

12 dalis numato, kad už mokesčių administravimÄ yra atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Mokesčių administravimo sÄ voka apima ir tinkamÄ mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinančių priemonių taikymÄ . Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas - užkirsti keliÄ mokesčių mokėtojui iÅ¡vengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, t. y. jų taikymu siekiama, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visÄ mokestinio ginčo laikotarpį iÅ¡liktų tokia, kokia buvo prieÅ¡ mokestinės nepriemokos atsiradimÄ ir tai garantuotų mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo įmanomumÄ . Taigi, anot atsakovo, mokesčių administratorius turi teisę taikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo priemones, Å¡iuo atveju turto areÅ¡tÄ , ir bÅ«simos mokestinės prievolės atžvilgiu.

Atsakovas pabrėžė, jog pareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ taip pat grindžia ta aplinkybe, kad Vilniaus AVMI turto areÅ¡to akte nenurodė, kaip pasireiÅ¡kia pavojus, kad pareiÅ¡kėja jai priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymėjo, kad teisės aktai (Civilinio proceso kodekso 678 straipsnis) nereikalauja areÅ¡to akte nurodyti aplinkybių, kuriomis remiantis mokesčių administratorius areÅ¡tuoja turtÄ .

Vilniaus AVMI 2009 m. lapkričio 10 d. turto areÅ¡to akto Nr. 14-28-25588 forma atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtintÄ formÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-944-04 pasisakė dėl MAÄ® 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto turto areÅ¡to pagrindo. Tokia pat formuluotė įtvirtinta ir MAÄ® - yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teismas konstatavo, kad vertinant lingvistiniu aspektu minėtÄ turto areÅ¡tavimo sÄ lygÄ , matyti, kad ji sukonstruota tokiu bÅ«du (turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčius), jog užtenka konstatuoti tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidÄ Å¡ios sÄ lygos taikymui. Pagal MAÄ® 101 straipsnio 4 dalies komentarÄ , mokesčių administratorius, įvertindamas sÄ lygas, kurioms egzistuojant gali bÅ«ti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti, ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų, atkreipia dėmesį į tokius faktus: mokesčio ir su juo susijusių sumų į biudžetÄ bei valstybės pinigų fondus nesumokėjimas arba nemokėjimas laiku, padaryti kiti mokesčių įstatymų pažeidimai ir pan.

Rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti, pasireiÅ¡kė tuo, kad atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimÄ buvo nustatyta, kad jeigu pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu minėtÄ butÄ bÅ«tų pardavę patys, tuomet jų pardavimo pajamos bÅ«tų apmokestinamos pagal GPMÄ® 6 straipsnį ir 19 straipsnį GPM, o jie, sudarydami dovanojimo sandorius ir tokiu bÅ«du padidindami įgyjamo turto kainÄ , turėjo vienÄ tikslÄ - iÅ¡vengti GPM mokėjimo ir gauti mokestinę naudÄ .

Toks pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio elgesys kelia abejonių dėl jų sÄ Å¾iningumo ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali paslėpti ar kitokiu bÅ«du netekti turto ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos, todėl, atsakovo manymu, Vilniaus AVMI teisėtai areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjai priklausantį turtÄ , ir nėra teisinio pagrindo naikinti mokesčių administratoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 14-28-25588 bei 2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 14-28-25592.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo E. B. su

U. B. - D. pateiktu skundu sutiko skunde nurodytais motyvais. Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad Å¡is turto areÅ¡tas yra neteisėtas. Dukros buto dalis yra įforminta kaip Å¡eimos turtas, ji jame gyvena su savo Å¡eima, augina mažametę dukrÄ . Vilniaus AVMI jau yra areÅ¡tavusi kitÄ dukrai ir jos sutuoktiniui priklausantį turtÄ , kuris yra pakankamos vertės, esant reikalui, juo galima bÅ«tų atlyginti reikalaujamÄ sumÄ , todėl Å¡is areÅ¡tas yra visai nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos

administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjų U. B. – D. ir M. D. skundus dėl Vilniaus apskrities valstybinei

mokesčių inspekcijos 2009 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto Nr. 14-28-25588 ir 2009 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto Nr. 14-28-25592 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjos U. B. – D., pareiškėjų ir atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVMI pareigūnas, vykdydamas 2009 m. rugsėjo

22 d. pavedimus tikrinti Nr. 83-290 ir 83-291, atliko pareiškėjų M. D. ir U. B. – D. mokestinius patikrinimus, kurių metu

buvo tikrinamas gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., ir 2009 m. lapkričio 10 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-90, kuriuo M. D. apskaičiavo 51 336 Lt mokėtinÄ gyventojų pajamų mokesčio sumÄ ir 25 504 Lt Å¡io mokesčio delspinigių, viso – 76 840 Lt, ir patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-91, kuriuo U. B. – D. apskaičiavo 50 829 Lt mokėtinÄ gyventojų pajamų mokesčio sumÄ ir 25 231 Lt Å¡io mokesčio delspinigių, viso – 76 060 Lt. Dar nesibaigus mokestiniam patikrinimui, atsakovas

Vilniaus AVMI, siekdama užtikrinti mokesčių nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ U. B. – D. užtikrinimÄ , 2009

m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktu Nr. 14-28-25588 areÅ¡tavo 0,23 dalį pareiÅ¡kėjai U. B. – D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto - ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant disponuoti Å¡iuo turtu, o 2009 m. lapkričio 6 d. turto areÅ¡to aktu Nr. 14-28-25592, siekdama užtikrinti mokesčių nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M. D. užtikrinimÄ , areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjams M. D. ir

U. B. – D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypÄ , esantį SB „Putinas“, Trakų raj., ir automobilį Honda CR-V, v/n (duomenys neskelbtini) uždraudžiant pareiÅ¡kėjams disponuoti Å¡iuo turtu.

Teismas pripažino, jog, įvertinus byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjų skundai yra nepagrįsti: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalis numato, kad turto areÅ¡tas – Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ . Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto iÅ¡vados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Å iuo atveju gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grÄ Å¾intina mokesčio permoka (skirtumas). Teismas kartu nurodė, jog atsižvelgiant į Å¡ias įstatymo nuostatas, galima teigti, kad mokestinės prievolės užtikrinimo bÅ«das – turto areÅ¡tas – gali bÅ«ti taikomas, esant dviems sÄ lygoms: kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų bei esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio

1 dalis numato, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedimai tikrinti Nr. 83-290 ir 83-291, kuriais pavesta atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus, išrašyti 2009 m. rugsėjo 22 d., mokestinio patikrinimo metu, kaip matyti iš patikrinimo aktų, Vilniaus AVMI pareigūnas nustatė aplinkybes, kurios

sudaro jam prielaidas teigti pareiškėjus M. D. ir U. B. – D. pažeidus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų

mokesčio įstatymo nuostatas, bei nesumokėjus apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio sumų. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pirmoji sÄ lyga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio

4 dalyje, ginčo turto areÅ¡to areÅ¡tų aktų priėmimo metu buvo. PareiÅ¡kėjų skunduose nurodyta aplinkybė, kad mokesčių administratorius, iki areÅ¡tuojant turtÄ , neinformavo jų apie nustatytus pažeidimus, negali bÅ«ti pagrindas naikinti Å¡iuos aktus, kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nenumato, kad iki patikrinimo akto suraÅ¡ymo mokesčių mokėtojui bÅ«tų pateikiama tokio pobÅ«džio informacija, be to, pareiÅ¡kėjams turėjo bÅ«ti žinoma, kokiais mokesčių įstatymo pažeidimais jie yra įtariami, kadangi mokestinis patikrinimas buvo atliekamas po mokestinio tyrimo. Antroji sÄ lyga, kuriai esant yra pagrindas taikyti turto areÅ¡tÄ â€“ pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų – įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ , taip pat buvo: patikrinimų metu nustatytos mokestinių nepriemokų sumos yra didelės, pareiÅ¡kėjai yra fiziniai asmenys, kurie, mokesčių administratoriaus teigimu, sudarydami eilę sandorių, siekė iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, todėl mokesčių administratoriui buvo pagrindas teigti, kad rizika, jog mokesčių mokėtojai gali perleisti jiems priklausantį turtÄ , yra pagrįsta. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad areÅ¡tuota buto dalis yra Å¡eimos turtas, nėra jokia kliÅ«tis jį perleisti, o duomenis apie kreditorius, praÅ¡ymÄ dėl leidimo perleisti tokį turtÄ nagrinėjančiam teismui realiai gali pateikti tik patys pareiÅ¡kėjai.       Â

Teismo nuomone, kiti pareiÅ¡kėjų skunduose nurodyti teiginiai, kuriais grindžiamas ginčijamų turto areÅ¡to aktų neteisėtumas ir nepagrįstumas, yra nepagrįsti: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 3 dalies nuostata nėra kliÅ«tis mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡eimos turto, kadangi minėta nuostata nėra taikoma iÅ¡ieÅ¡kojimui pagal mokesčių administratoriaus reikalavimus, o teismo leidimas areÅ¡tuoti turtÄ , kuriam taikomas Å¡eimos turto režimas, nėra reikalingas; 2009 m.

lapkričio 6 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-25588 areštuota ne visa pareiškėjai U. B. – D. asmeninės

nuosavybės teise priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o tik 0,23 dalis ½ dalies minėto buto, t. y. 75 095 Lt vertės turtas, todėl areÅ¡tuoto turto vertė nevirÅ¡ija areÅ¡to mÄ sto; ginčijamais turto areÅ¡to aktais pareiÅ¡kėjams, skirtingai nei teigiama skunduose, apribota tik teisė disponuoti minėtu turtu, o teisės valdyti ir naudotis Å¡iuo turtu nėra apribotos; areÅ¡tuoto turto vertė nevirÅ¡ija turto areÅ¡to aktuose nurodyto turto areÅ¡to mÄ sto, pareiÅ¡kėjai neginčija mokesčių administratoriaus atlikto Å¡io turto įkainojimo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jų skundÄ tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , atsiliepimÄ grindžia pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjai ginčija Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos: 2009 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto Nr. 14-28-25588, kuriuo areštuota  ½ dalis buto, esančio M. K. Č. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir  2009 m. lapkričio

6 d. turto areÅ¡to akto Nr. 14-28-25592, kuriuo areÅ¡tuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „Putinas“, Trakų r. sav. ir automobilis „Honda CR-V“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantys pareiÅ¡kėjams, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Byloje nustatyta, kad  ginčijamus  sprendimus atsakovas priėmė, vykdydamas pareiškėjų mokestinius patikrinimus, kuriais vėliau konstatavo pareiškėjų padarytus atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus bei priskaičiavo ir atitinkamas mokestinių nepriemokų sumas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus. Užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as pateiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje kitų tarpe minimas ir turto areÅ¡tas, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das.

 Turto areÅ¡to sÄ voka pateikiama Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje, kur turto areÅ¡tas apibrėžiamas, kaip Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ .

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardinti atvejai, nustatantys kada gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas mokesčių mokėtojo turtas: <...> „jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto iÅ¡vados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Å iuo atveju gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grÄ Å¾intina mokesčio permoka (skirtumas).“

IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad joje iÅ¡ esmės yra nustatytos dvi sÄ lygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti Å¡ioje teisės normoje numatytÄ poveikio priemonę: 1. kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2. kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali bÅ«ti sunku arba tapti neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pirmuoju atveju, turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d.), bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimÄ , daroma tik preliminari iÅ¡vada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Â

           Iš Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taip pat matyti, kad  nėra

pateiktas užbaigtas sÄ raÅ¡as galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų bÅ«ti sunku arba tapti neįmanoma

iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Å iuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sÄ raÅ¡as tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti“.

           Todėl, aiÅ¡kinant antrÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos, darytina iÅ¡vada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės

nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo

įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi.

           Minėta, kad pareiÅ¡kėjų turtas buvo areÅ¡tuotas atliekant mokestinį patikrinimÄ , kurio metu preliminariai atsirado pagrindas konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimus bei su jais susijusias mokestines nepriemokas. Tai, kad Å¡is pagrindas buvo pakankamai pagrįstas, pasitvirtino užbaigto mokestinio patikrinimo rezultatais.

Å io

patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas - nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra

mažareikšmės, pažeidimo esmė

pasireiškia eilės sandorių sudarymu, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, pats

savaime leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Visa tai apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų turtas buvo areÅ¡tuotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areÅ¡tuoto turto mastas iÅ¡ esmės atitiko ir galimos mokestinės nepriemokos mastÄ , kas atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių  administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Nepagrįsti šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kurie grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, nes Civilinio kodekso 1.1 straipsnio

2 dalį  „Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamÄ sias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, Å¡io kodekso normos taikomos tiek, kiek Å¡ių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Å¡io kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.“

Apeliaciniame skunde nurodytose Civilinio kodekso normose, kuriomis grindžiami apeliantų argumentai, įsakmiai nurodytų atvejų, dėl šių normų taikymo ir mokestiniams teisiniams santykiams, nėra. Todėl vadovautis šiomis Civilinio kodekso normomis nėra teisinio pagrindo.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

 n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjų U. B. –

D. ir M. D. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Laimutis

Alechnavičius                                                                                                                                                                                                                                                                       Irmantas

Jarukaitis                                                                                                                                                                                                                                                                               Romanas

Klišauskas

Â