cbe5fc5d-b4e1-441a-b260-9d2e81aebc50 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2KT-26-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04433-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. kovo 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2KT-5-1092/2021, n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apygardos teismui buvo perduotas nagrinėti atsakovo A. S. pareiÅ¡kimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-282-328/2021 nagrinėjimo ir Å¡ios bylos perdavimo „kitos apskrities teismams“. Ä®vertinęs atsakovo praÅ¡ymo turinį, Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad atsakovas abejoja ne tik Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų, bet ir Klaipėdos apygardos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, kadangi savo praÅ¡ymÄ dėl nuÅ¡alinimo jis grindžia aplinkybėmis, kad kituose teismuose yra nagrinėjamos jo inicijuotos civilinės bylos dėl Å¡ių teismų teisėjų veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2KT‑28‑538/2020, atsakovo pareiÅ¡kimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo nuÅ¡alinimo jau buvo atmestas; Klaipėdos apygardos teismas Å¡iuo atveju taip pat neturi pagrindo nusiÅ¡alinti nuo bylos ar nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo nagrinėjimo. Vis dėlto, siekdamas nesudaryti prielaidų kilti abejonėms dėl Klaipėdos apygardos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutarė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimÄ perduoti spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prašymas dėl teismų nušalinimo netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas – tai viena iÅ¡ tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ).

3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo, turi bÅ«ti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).

4. Teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nuÅ¡alinimo institutÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

5. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo praÅ¡yme dėl nuÅ¡alinimo iÅ¡dėstytų aplinkybių, atsakovas reiÅ¡kia nepasitikėjimÄ visais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjais ir siekia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-282-328/2021 bÅ«tų perduota nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Grįsdamas savo praÅ¡ymÄ , atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Å iaulių apygardos teisme yra iÅ¡keltos civilinės bylos, kuriose atsakovas yra pareiÅ¡kęs reikalavimus Lietuvos valstybei dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais sukeltos žalos atlyginimo.

Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas jau buvo pripažinęs, jog Klaipėdos apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme negalės bÅ«ti nagrinėjamos pirmiau minėtos atsakovo inicijuotos civilinės bylos, nes jose yra keliami klausimai dėl Å¡iuose teismuose dirbančių teisėjų veiksmų, ir yra kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu perduoti Å¡ias bylas nagrinėti kitam teismui. Atsakovas nurodo esÄ s įsitikinęs, kad ir Å¡i byla nebus iÅ¡nagrinėta objektyviai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, todėl bus pažeista jo konstitucinė teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

6. Vertinant atsakovo iÅ¡dėstytus argumentus, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia valstybei reikalavimÄ atlyginti žalÄ , grindžiamÄ teismo, kuriam paduodamas ieÅ¡kinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, Å¡iame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobÅ«džio bylÄ , teismas turėtų tirti ir vertinti su Å¡io teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonė dėl ginÄÄ nagrinėjančio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

Kita vertus, ta aplinkybė, kad asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl teismo veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo, savaime neeliminuoja teismo, iÅ¡ kurio veiksmų yra kildinama žala, galimybės nagrinėti kitas, su žalÄ galimai sukėlusiais veiksmais nesusijusias bylas, kuriose dalyvauja reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo. Å iuo atveju yra reikÅ¡minga tai, kad tokioje byloje nebÅ«tų keliami klausimai dėl teismo ar jame dirbančių teisėjų veiksmų teisėtumo ir teismui nekiltų poreikio vertinti Å¡ias aplinkybes.

7. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-282-328/2021, nuo kurios nagrinėjimo atsakovas prašo nušalinti visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, nėra reiškiami reikalavimai dėl minėtų teismų veiksmais ar neveikimu atsakovui galimai sukeltos žalos atlyginimo.

Å i byla yra iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį, kuriame jis suformulavo reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančios buto dalies. Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , teismas neturės vertinti aplinkybių, susijusių su kitomis, anksčiau iÅ¡nagrinėtomis bylomis, iÅ¡ kurių atsakovas kildina savo galimai patirtÄ Å¾alÄ , spręsti dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų ir (ar) Klaipėdos apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo ar Å¡iais veiksmais atsakovui sukeltų padarinių.

Todėl, nesant byloje jokių kitų duomenų, kad kuris nors teismo narys stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo atsakovo atžvilgiu, turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl ginčo baigties ar vertina situacijÄ tendencingai, paÅ¡aliniam stebėtojui Å¡iuo atveju neturėtų kilti abejonių dėl to, kad atsakovo atžvilgiu iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-282-328/2021 galėtų bÅ«ti tinkamai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta teisme, kuriam ji yra teisminga.

8. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo praÅ¡ymas nuÅ¡alinti visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-282-328/2021 nagrinėjimo ir perduoti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti kitos apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Netenkinti atsakovo A. S. praÅ¡ymo nuÅ¡alinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus ir Klaipėdos apygardos teismÄ nuo civilinės bylos Nr. e2-282-328/2021 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras