2024-05-22 Nr. AB-8402-3-62-3-02953-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-90-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02953-2023-

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC), 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 9 d. su skundu kreipėsi į NVSC dėl higienos normų pažeidimų Pravieniškių 1-ajame kalėjime. NVSC 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. (2-22 4.80Mr.)2-13142 pateikė prašymą patikslinti informaciją nurodant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo adresą. Pravieniškių 1-asis kalėjimas Lietuvoje yra tik vienas, todėl nežinoti adreso yra neįmanoma, tuo labiau, jog adresas yra viešai žinomas ir pasiekiamas internete. Įstaiga, prašydama patikslinti kalėjimo adresą, iš pareiškėjo reikalavo perteklinės informacijos ir nepagrįstai užvilkino skundo nagrinėjimą, pareiškėjui teko rašyti papildomą raštą, siekiant, kad būtų priimtas ir ištirtas jo pirminis skundas.

2.2. Pareiškėjui 2023 m. kovo 9 d. pasikreipus į NVSC dėl higienos normų pažeidimų Pravieniškių 1-ajame kalėjime, dalis skundo buvo persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją. NVSC nenurodė nei kurią skundo dalį persiuntė, nei kuriai įstaigai ją persiuntė. Pareiškėjo teigimu, jam kilo įtarimas ar toks raštas yra pakankamai informatyvus nežinant esminės situacijos. Tokia situacija iš pareiškėjo atėmė galimybę apskųsti. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą prašydamas ištirti tokį neveikimą, ar nepažeidžiamas įstatymas ir pareiškėjo teisės. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu.

2.3. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamą viešą administravimą, užkirstas kelias apskųsti administracinį sprendimą dėl informacijos stokos bei sudaryti nepatogumai, dėl kurių teko kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NVSC, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas NVSC atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skunde buvo prašoma įvertinti bausmės atlikimo sąlygų atitiktį teisės aktų, taikomų bausmės atlikimo vietoms, reikalavimams. Operatyvioji kontrolė pagal pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skundą galėjo būti atlikta tik konkrečiose patalpose. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. sausio 18 d. raštu atsakovui buvo pateikusi informaciją, kad po Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos reorganizavimo, Pravieniškių 1-asis kalėjimas veiklą vykdo trimis adresais. Kadangi pareiškėjas 2023 m. kovo 9 d. skunde nenurodė tikslaus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo adreso, todėl raštu buvo kreiptasi į pareiškėją, prašant patikslinti skunde nurodytą informaciją. Siekiant užtikrinti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, dėl duomenų patikslinimo buvo kreipiamasi į patį pareiškėją, o ne į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą.

4.2. Pareiškėjas skunde nurodė galimus pažeidimus, susijusius su elektros prietaisų, elektros instaliacijos ar statinio konstrukcijų saugos vertinimu, tačiau šie klausimai apima statinio techninės priežiūros klausimus, o ne visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimų įvertinimą, todėl skundo dalis dėl šių klausimų 2023 m. kovo 22 d. raštu buvo persiųsta Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėti pagal kompetenciją. Minėto rašto kopija taip pat buvo išsiųsta ir pareiškėjui, šio rašto adresatų sąraše nurodyta, kad vienas iš adresatų yra Lietuvos kalėjimų tarnyba, taigi, pareiškėjas tinkamai informuotas ir jam yra žinoma, kokiam viešojo administravimo subjektui buvo persiųsta jo 2023 m. kovo 9 d. skundo dalis. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, apie jo išnagrinėjimo rezultatus informavo pareiškėją 2023 m. kovo 22 d. raštu, kuriame be kita ko buvo nurodyta ir informacija, kuri skundo dalis buvo persiųsta kitam viešojo administravimo subjektui nagrinėti pagal kompetenciją.

4.3. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, nepateikė neturtinės žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų ar netinkamo veikimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors intensyvios ir / arba ilgalaikės neigiamos pasekmės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas (15 str. 1 d. 1 p., 2 p.), Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas) nuostatas (35 p., 31 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės“, konstatavo, kad operatyvioji kontrolė pagal pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skundą galėjo būti atlikta tik konkrečiose patalpose.

7. Teismas, nustatęs, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas veiklą vykdo trimis adresais – Kaišiadorių r. sav., Pravieniškės, Šv. Florijono g. 9; Kaišiadorių r. sav., Pravieniškės, Pašulių g. 14; bei Kaišiadorių r. sav., Pravieniškės, Pašulių g. 20, konstatavo, kad, pareiškėjui 2023 m. kovo 9 d. skunde nenurodžius tikslaus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo adreso, atsakovui kilo pagrįsta abejonė, kuriuo adresu jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę. Teismas, nustatęs, kad nėra paneigta, jog NVSC objektyviai negalėjo sužinoti prašomos informacijos, konstatavo, jog atsakovas įstatymų nuostatų nepažeidė.

8. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (11 str. 4 d.), Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-864 (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d.) (toliau – Ministerijos prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) nuostatas (28 p., 25 p.), nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl klausimų, susijusių su elektros prietaisų, elektros instaliacijos ar statinio konstrukcijų saugos vertinimo, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. kovo 22 d. raštu buvo persiųsta Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėti pagal kompetenciją. Atsakovo 2023 m. kovo 22 d. rašto kopija taip pat buvo išsiųsta ir pareiškėjui, šio rašto adresatų sąraše nurodyta, kad vienas iš adresatų yra Lietuvos kalėjimų tarnyba, taigi, pareiškėjas tinkamai informuotas ir jam yra žinoma, kokiam viešojo administravimo subjektui buvo persiųsta jo 2023 m. kovo 9 d. skundo dalis.

9. Teismas, nustatęs, kad nėra paneigta, jog atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos (apie statinio konstrukcijas ir kt.), konstatavo, kad atsakovas įstatymų nuostatų nepažeidė, nes valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi.

10. Teismas padarė išvadą, kad NVSC darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo pateiktą 2023 m. kovo 9 d. skundą, tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko

III. 11. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į administracinės bylos nagrinėjimą, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų.

11.2. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. gegužes 30 d. pažyma Nr. 4D-5256/1-364 (toliau – ir Pažyma) patvirtina, kad NVSC pažeidė VAĮ nuostatas.

11.3. Aplinkybė, kad persiunčiant pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skundo dalį kitai institucijai, adresatu buvo nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnyba, nepaneigia pažeidimo, nes pareiškėjas neprivalo žinoti visų persiuntimo procedūros smulkmenų. Atsakyme į 2023 m. kovo 9 d. skundą niekaip nebuvo pažymėta, kad šio skundo dalis persiunčiama nagrinėti į kitą instituciją.

11.4. Pareiškėjas jau ne kartą kreipėsi į NVSC dėl pažeidimų Pravieniškių 1-ajame kalėjime, todėl NVSC turėjo žinoti reikiamą adresą.

12. Atsakovo atstovas NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. NVSC nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nurodė suformuotą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi tikslumo principu, t. y. valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga turi vadovautis tik tokia informacija, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Kilus abejonei, kai atitinkama institucija neturi reikiamos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra paneigta, jog NVSC objektyviai negalėjo sužinoti prašomos informacijos, todėl NVSC įstatymų nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų pažeidimo, kadangi nebuvo užtikrinta tinkama pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skundo nagrinėjimo procedūra, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo apeliacinio skundo turiniu, konstatuoja, kad šis skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

18. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

19. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir juo pagrįstu teisės taikymo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.) teismas gali pagrįsti savo sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 3 d.), teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.), faktiniai duomenys nustatomi ne tik proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bet ir dokumentais bei kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.), priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.), motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, be kita ko, turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (ABTĮ 87 str. 4 d. 1 ir 2 p.), rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, be kita ko, turi būti nurodomas teismo išlaidų paskirstymas (ABTĮ 87 str. 5 d. 2 p.).

20. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos padaryti išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, teismas kiekvienu atveju turi spręsti dėl byloje priimtų įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021).

21. Teisėjų kolegija nustatė, kad Pažymoje konstatuota, jog pareiškėjo skundo dalis dėl NVSC Kauno departamento veiksmų netinkamai informuojant pareiškėją apie priimtą administracinį sprendimą skundo dalį persiųsti nagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybai yra pagrįsta, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šis įrodymas apskritai nebuvo vertintas, nors iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad tai buvo iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindė savo skundą. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus esminio pareiškėjo skundo argumento, buvo pažeistos ABTĮ nuostatos (žr. šios nutarties 19 punktą).

22. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, neišnagrinėjo jų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė