2024-12-03 Nr. BB-5740-1-05-7-00009-2016-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4254/2024

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00009-2016-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistųjų V. V. ir E. B. ir jų gynėjo advokato Murado Bakano kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendį dalyje ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį dalyje dėl V. V. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir E. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį - bylą V. V. ir E. B. nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad V. V. ir E. B. kaltės nepripažino. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimo faktines aplinkybes, tačiau to neprašė nei V. V. apeliaciniu skundu, nei prokuroras bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Apeliacinės instancijos teismas tai padarė savo iniciatyva. Apie faktinių aplinkybių pakeitimą nuteistojo V. V. teismas neįspėjo ir nesudarė galimybės pasirengti gynybai ir taip pažeidė V. V. teisę į gynybą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog V. V. būtų norėjęs tyčia apgaulingai tvarkyti ir (arba) organizuoti teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą ir dėl to nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o E. B. būtų klastojęs dokumentus ir tokiu būdu padėjęs V. V. padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. D. B., kaip atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, finansinių - ūkinių operacijų teisėtumo ir tinkamo dokumentų įforminimų kontrolės užtikrinimą, laikytina subjektu BK 222 straipsnio 1 dalies prasme. V. V. šiuo atveju nėra ir negali būti tinkamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas. Teismas dėl šios aplinkybės, t. y. atribojimo D. B. ir V. V., kaip kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos subjektų, nepasisakė. V. V. ir E. B. gynėjas prašė skirti teismo ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas skirti ekspertizę atsisakė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su V. V. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir E. B. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, V. V. ir E. B. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų V. V. ir E. B. ir jų gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Darius Kantaravičius

Algimantas Valantinas