cbe28957-2d5e-466e-86cc-bb0a577257e2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4113-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00881-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 3-5). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo laikomas Marijampolės PN nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nes jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo diskriminuojamas, buvo žeminamas jo orumas, jautėsi nelygiaverčiu, turėjo iÅ¡tverti psichologines kančias, patyrė depresijÄ . Minėjo, jog kiekvienÄ dienÄ kreipėsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus nebuvo reaguota. Kadangi pareiÅ¡kėjas negalėjo valytis dantų, jam sugedo dantys, buvo priverstas kreiptis į odontologus. Prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, nes turėjo sunkiÄ galvos traumÄ ir po operacijos negalėjo ilgÄ laikÄ atsigauti.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-12) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolė PN atliko laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., kuomet pareiÅ¡kėjas etapu perkeltas į Alytaus pataisos namus ir į Marijampolės PN nėra grįžęs. Higienos priemonės tame tarpe ir skalbimo milteliai iÅ¡duodami tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Mokiems nuteistiesiems higienos priemonės nėra išduodamos. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1R-132 5 punktu – „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui“. Remiantis nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenimis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas buvo mokus, apsipirkdavo nuteistųjų parduotuvėje, todėl ir higienos reikmenys neprivalėjo būti išduodami.

Taip pat, vadovaujantis BVK 132 straipsnio 2 dalimi pareiÅ¡kėjas galėjo teikti praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos direktoriui dėl leidimo panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sÄ skaitos dalyje. Marijampolės PN duomenimis pareiÅ¡kėjas to nedarė. PareiÅ¡kėjas savo skunde praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau nenurodo, kokių iÅ¡gyvenimų jis asmeniÅ¡kai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiÅ¡kė ir kaip pasireiÅ¡kė priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos.

Todėl Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjui, atsakovės atstovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ Å¾inoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 74 str. 1 d.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. nutartyje pasiÅ«lyta teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiÅ¡kinimus (bÅ«ti iÅ¡klausytam) (ABTÄ® 52 str. 2 d.) pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo (b. l. 17, 18). Å alių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 77 str. 3 d.).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2012 metų iki 2016 metų. Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 9-12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 metų (b. l. 3).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Marijampolės PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Marijampolės PN 2012 metų, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. gegužės 5 d. (b. l. 6). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. Nors skunde nurodė, jog turėjo sunkiÄ galvos traumÄ ir po operacijos negalėjo ilgÄ laikÄ atsigauti, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 5 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.

Kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jam neskirtų higienos priemonių (dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliukų). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjui jo skunde nurodytos higienos priemonės vertinamuoju laikotarpiu nebuvo iÅ¡duotos.

Atsakovas nurodė, kad Å¡ių higienos priemonių iÅ¡davimas pareiÅ¡kėjui buvo nenumatytas galiojusiuose teisės aktuose. Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) numatė, kad nuteistiesiems, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau teismas pažymi, kad Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. kovo 3 d.

įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Ä®vertinus šį teisinį reguliavimÄ , konstatuotina kad ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis – dantų pasta bei Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems Å¡ios higienos priemonės nebuvo iÅ¡duodamos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Konvencijos 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis Å¡ioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT, aiÅ¡kindamas Konvencijos 14 straipsnį, yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiÅ¡kose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr. EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Konvencijos 14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaÅ¡iose situacijose yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos priežasties. Å i teisė negali egzistuoti savarankiÅ¡kai, nes ji galioja tik teisėms ir laisvėms, kurios saugomos Konvencija ir jos protokolais.

Kad bÅ«tų konstatuotas Konvencijos 14 straipsnio pažeidimas, bÅ«tina, jog bylos faktinės aplinkybės patektų į Konvencija ir protokolais reguliuojamÄ santykių sferÄ (žr. EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ L. prieÅ¡ SlovakijÄ ). EŽTT Å¡iame kontekste taip pat yra nurodęs, jog Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiÅ¡kose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (žr.

EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ GraikijÄ ). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal EŽTT praktikÄ Ä¯rodinėjant Konvencijos 14 straipsnio pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti skirtingo reguliavimo asmenims taikymÄ , o valstybė turi įrodyti, jog toks reguliavimas buvo pateisinamas (žr. EŽTT sprendimÄ byloje D. H. ir kiti prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ RusijÄ ). Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui, turinčiam nuteistojo statusÄ , nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, nors Å¡ie asmenys, teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panaÅ¡ioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas.

Nagrinėjamai bylai taip pat aktualus EŽTT sprendimas byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį. Asmuo skundėsi, be kita ko, tuo, kad įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų ir muilu, dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, todėl jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas. EŽTT pripažino, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trÅ«kumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui.

Akivaizdu, kad tai sukėlė kančiÄ , kurios sunkumo laipsnis virÅ¡ija sulaikymui bÅ«dingÄ kančiÄ . Dar daugiau, nacionalinės valdžios nesugebėjimas aprÅ«pinti sulaikytÄ jį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų, Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktÄ , numatantį, kad kaliniai laikytųsi Å¡varos, įstaigos vadovybė turėtų aprÅ«pinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis.

Teismas be kita ko akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios bÅ«tų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiÅ«ris – aiÅ¡kus atsisakymas patenkinti pareiÅ¡kėjo teisėtÄ praÅ¡ymÄ aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis yra ypač nepriimtinas.

Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neiÅ¡vengiamai lemia visiÅ¡kos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmÄ , bejėgiÅ¡kumÄ ir galiausiai pažeminimÄ . Nors EŽTT aptartoje byloje nagrinėjo skundÄ dėl suimtojo asmens statusÄ turinčio asmens kalinimo sÄ lygų, tačiau, teismo vertinimu, EŽTT pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas reikÅ¡mingas nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes esminių asmens higienos priemonių iÅ¡davimas tik suimtiesiems negali bÅ«ti pateisinamas jų statuso skirtingumo, nes, kaip Å¡iame sprendime konstatuota, nagrinėjamo klausimo kontekste, suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panaÅ¡ioje padėtyje.

Todėl EŽTT padaryta iÅ¡vada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trÅ«kumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprÅ«pinti nuteistÄ jį. LVAT, aiÅ¡kindamas minėtų teisės normų nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų.

Todėl nagrinėjamu atveju susiduriama su įstatymo ir Konvencijos normų kolizija. Pažymėjo, kad įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizija yra teisės taikymo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017).

Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normos nenumatė tokių priemonių iÅ¡davimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. balandžio 20 iki 2017 m. sausio 1 d.

– konstatuoti neteisėtÄ valstybės neveikimÄ CK 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs neteisėtÄ atsakovo neveikimÄ , teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalÄ ir priežastinį ryšį. Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti trÅ«kstamas higienos priemones.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į pareigÅ«nus kreipdavosi žodžiu, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog ginčo laikotarpis yra ilgas bei tęstinis, taigi spręstina, jog pareiÅ¡kėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortÄ , kančiÄ bei skausmÄ , turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir kreiptis į Marijampolės PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl galimo jo teisių pažeidimo ar informacijos gavimo (žr.

LVAT 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį byloje Nr. A-442-1096/2014). Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti apie pareiÅ¡kėjo patiriamÄ diskomfortÄ bei tam tikrų higienos priemonių trÅ«kumÄ . Be to, minėtoje EŽTT byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ teismas pabrėžė, kad įvertinus valstybės pareigÄ užtikrinti, jog asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios bÅ«tų suderinamos su asmens orumu, nacionalinės valdžios atsainus požiÅ«ris – aiÅ¡kus atsisakymas patenkinti pareiÅ¡kėjo teisėtÄ praÅ¡ymÄ aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis - yra ypač nepriimtinas.

Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neiÅ¡vengiamai lemia visiÅ¡kos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmÄ , bejėgiÅ¡kumÄ ir galiausiai pažeminimÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų pateikęs atsakovės atstovui, o Å¡is bÅ«tų atsisakęs jį patenkinti. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo paskutinio atsakovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos (b. l. 6).

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma.

Teismas taip pat pastebi, kad Å¡iuo metu (nuo 2017 m. sausio 1 d.) laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e, kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Tačiau vėliau higienos reikmenys suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms - t. y. tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Taigi, nors Å¡iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos - be kitų higienos reikmenų iÅ¡duodama ir dantų pasta, dantų Å¡epetėlis bei skutimosi peiliukai - Å¡ios priemonės tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra iÅ¡duodamos tik nemokiems nuteistiesiems ir esant raÅ¡ytiniam nuteistojo praÅ¡ymui.

Teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo bÅ«tų pateikęs Marijampolės PN administracijai ar pareigÅ«nams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus (b. l. 14-15). Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis visÄ vertinamÄ jį laikotarpį negalėjo valytis dantų, prisižiÅ«rėti ir nusiskusti, kelia pagrįstas abejones - t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpį nesinaudojo už savo lėšas įsigytomis higienos priemonėmis ir kad jam kilo bÅ«tent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde.

Pažymėtina, jog sveikatos sutrikimų dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nekonstatuota. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti nesuteiktos higienos priemonės (b. l. 16). Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę grubiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sÄ lygomis.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai taip pat konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas (dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo). PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė