cbdeb75e-4071-4149-b3ae-22fdbeeadb1f · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja D. Matiukienė                                              Civilinė byla Nr. 2A-181-154/2013 Teisėja L. Muchtarovienė                                            Proceso Nr. 2-07-3-06568-2011-1                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija  (S) 44.1.;44.2.4.1.;121.21.                                                                                                                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 18 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal atsakovės L. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-919-569/2012, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinį atsakovei L. R., trečiajam asmeniui V. M. dėl nuostolių atlyginimo.            Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

           I. R. R. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės L. R. 843,79 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Nurodė, kad atsakovė yra jo buvusi sutuoktinė. Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu santuoka su atsakove buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pagal šį teismo sprendimÄ namas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko ieÅ¡kovui R. R. ir jis įsipareigojo atsakovei L. R. iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėti 75 000,00 Lt piniginę kompensacijÄ , o atsakovė iki 2010 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo iÅ¡sikelti iÅ¡ namo. Kaimynų teigimu atsakovė iÅ¡ namo iÅ¡sikraustė 2010 m. gruodžio 31d., tačiau nesusimokėjo už elektros energijÄ ir dujas. IÅ¡sikrausčius atsakovei, jis patyrė nuostolius dėl nesumokėtų mokesčių - už elektrÄ buvo nesumokėta 115,20 Lt, už dujas - 728,59 Lt.

Skaitiklio parodymai buvo nufotografuoti 2011-01-06. Pats name gyventi negalėjo, nes nebuvo Å¡ildymo, buvo iÅ¡draskyta Å¡ildymo sistema. SkolÄ už elektrÄ jis sumokėjo 2011-01-17, už dujas - 2011-02-23, todėl atsakovė privalo jam atlyginti nuostolius.            A. L. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko.            Nurodė, kad name ji gyveno iki  2010-11-27, visus mokesčius sumokėjo 2010-11-29 pagal skaitliukų parodymus. Iki 2010-11-27 pagrindiniai jos asmeniniai daiktai iÅ¡ namo jau buvo iÅ¡vežti, buvo likę tik baldai, dujinis pečius.

Ji nežino, iÅ¡ kur susidarė tokia skola, nes už tÄ laikotarpį, kai name gyveno, už elektrÄ ir dujas buvo sumokėjusi. Ūkiniame pastate gyveno V. M., ten buvo kontrolinis skaitiklis. Ji mokėdavo name už elektrÄ , o V. M. už elektrÄ jai mokėjo pagal kontrolinį skaitiklį. Kai ji lapkričio mėnesį iÅ¡sikraustė iÅ¡Â namo, V. M. ten liko gyventi. Už lapkričio mėnesį V. M. už elektrÄ Â jai sumokėjo, o už gruodžio mėnesį ji pasakė, kad sumokėtų R. R..            Trečiasis asmuo V.

M. nurodė, kad adresu, (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate jai leido gyventi atsakovė L. R. be raÅ¡ytinės nuomos sutarties. Ūkiniame pastate buvo kontrolinis elektros skaitiklis, pagal kurio parodymus ji atsiskaitydavo su L. R. už suvartotÄ elektros energijÄ . Kada paskutinį kartÄ L. R. mokėjo pinigus už elektros energijÄ - ar 2010 m. lapkričio, ar gruodžio mėnesį – neprisimena, tačiau prisimena, kad paskutinį kartÄ atsiskaitė su atsakove ir jos susitarė, kad kai namÄ perims ieÅ¡kovas, už pragyventÄ mėnesį ji atsiskaitys su juo.

VisÄ 2010 m. gruodžio mėnesį L. R. tame name gyveno. Atsakovė L. R. iÅ¡ namo iÅ¡sikraustė 2010 m. gruodžio gale prieÅ¡ pat Naujus metus. IeÅ¡kovas R. R. pas jÄ Ä¯ namus atvyko 2011 m. sausio 4 d. pasiimti rakto nuo namo. Nuo to laiko, kai atsakovė iÅ¡sikraustė, iki to laiko, kol ji perdavė raktÄ ieÅ¡kovui, Å«kiniame pastate ji gyveno viena ir nemano, kad galėjo iÅ¡naudoti daug elektros energijos, kadangi pas jÄ yra tik televizorius, 2 lempos, Å¡aldytuvas bei mikrobangų krosnelė, kuriÄ ji labai retai įsijungia.

           Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.            Priteisė ieÅ¡kovui R. R. iÅ¡ atsakovės L. R. 843,79 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos – 2011-10-17 - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 70 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 1050 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .            Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieÅ¡kovas turtÄ perėmė 2011 m. sausio 4 d., todėl konstatavo, jog iki Å¡ios datos atsakovei L.

R. tenka pareiga sumokėti mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ ir dujas. Kadangi iki 2011 m. sausio 4 d. energijos vartotojas buvo atsakovė, ji turėjo pareigÄ atsiskaityti už sunaudotÄ elektros energijÄ ir dujas. Atsakovei to nepadarius, už elektros energijÄ ir dujas iki 2011 m. sausio 4 d. sumokėjo ieÅ¡kovas, tokiu bÅ«du patirdamas nuostolius. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į skaitiklių parodymus ir byloje esančias pažymas apie mokėjimus, matyti, kad iki 2011 m. sausio 4 d. skola už elektros energijÄ buvo 115,2 Lt, o už dujas – 728,59 Lt.

Pagal CK 6.245 str. civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita Å¡alis privalo juos atlyginti. IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovas sumokėjo skolÄ - 115,2 Lt už elektros energijÄ bei 728,59 Lt už dujas. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiskaitė už dujas ir elektros energijÄ iki ieÅ¡kovui R. R. perimant namÄ . Kadangi ieÅ¡kovas patyrė nuostolius todėl, kad atsakovė kaip vartotojas nesumokėjo mokesčių už elektros energijÄ ir dujas, nors privalėjo tai padaryti, todėl teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė 843,79 Lt nuostolių atlyginimui.

Teismas pažymėjo, kad dalį elektros energijos galėjo sunaudoti nuomininkė V. M., tačiau nurodė, kad Å¡iuo atveju nuomos teisiniai santykiai iki ieÅ¡kovas perėmė namÄ savo žinion, buvo susiklostę tarp atsakovės L. R. ir trečiojo asmens V. M., todėl ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atsakingas už V. M. sunaudotÄ elektros energijÄ , nes nuomos sutarties su V. M. nesudarė. Atsakovė, iÅ¡nuomojusi Å«kinį pastatÄ V. M., turi teisę reikalauti iÅ¡ jos, kad pastaroji sumokėtų jai mokestį už suvartotÄ elektros energijÄ , nes pagal CK 6.493 str. nuomininkas privalo iÅ¡laikyti iÅ¡sinuomotÄ turtÄ .

               A. L. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:            1. Pagal Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ , kuriuo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukta santuoka, nuo 2010-09-27 namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieÅ¡kovo nuosavybė ir ieÅ¡kovas sprendė, kam gyventi Å¡iame name, o kam iÅ¡ jo iÅ¡sikelti.

Atsakovė jokių teisių nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos nebeturėjo ir negalėjo nurodyti, kaip turi elgtis tretieji asmenys dėl naudojimosi R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teisiniai nuomos santykiai tarp ieÅ¡kovo R. R. ir M. susiklostė tiktai perėmus ieÅ¡kovui namÄ (pagal ieÅ¡kovo parodymus nuo 2011-01-04) yra iÅ¡ esmės neteisinga ir prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiam Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimui dėl santuokos nutraukimo.

           2. Pirmosios instancijos teismas, posėdžio protokole neteisingai įrašė, kad V. M. nepamena, kada paskutinį kartÄ atsakovei mokėjo už elektros energijÄ , nes pati V. M., apklausta teisme liudytoja 2012-04-23, patvirtino, kad atsakovei mokėjo už lapkričio mėnesį, o ieÅ¡kovui mokėjo už gruodžio mėnesį. Atsakovei yra žinomas faktas, kad po apklausos 2012-04-23 V. M. ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta iÅ¡sikraustyti Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nes ieÅ¡kovas buvo nepatenkintas V.

M. parodymais.            3. NeaiÅ¡ku, kodėl buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir V. M. pripažinta trečiuoju asmeniu. Apeliantė nežino, ar V. M. buvo pateiktas ieÅ¡kinys, atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, ir ar buvo pasiÅ«lyta jai pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atsakovei susidarė įspÅ«dis, kad civilinė byla buvo atnaujinta tik tuo pagrindu, kad rasti motyvÄ V. M. apklausti dar kartÄ bei suabejoti jos jau duotais parodymais teisme.            4.

Ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad atsakovė L. R. iÅ¡sikraustė iÅ¡ ieÅ¡kovo namo 2010 m. lapkričio 27 d., name niekas nebegyveno, o Å¡ildymo sistema buvo iÅ¡montuota 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų aplinkybių nevertino.            5. Teismui teigiant, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kovo galėjimÄ patekti į namÄ iki 2011-01-04, reikėjo atkreipti dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis savo raktus bÅ«tų pametęs ar kokiu tai bÅ«du praradęs. IeÅ¡kovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, todėl raktus nuo namo turėjo abu.

Vertindamas Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas į namÄ iki 2011-01-04 patekti negalėjo. Matomai, ieÅ¡kovas nenorėjo patekti į namÄ , tačiau teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas negalėjo patekti į namÄ .            6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prieÅ¡taringus ieÅ¡kovo kviestų liudytojų parodymus, tuo tarpu nuoseklių ir teisingų atsakovės kviestų liudytojų parodymų apskritai nevertino ir neanalizavo.

Atsakovės kviesti liudytojai teisingai nurodė, kad atsakovė name, (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2010-11-27, mokesčius sumokėjo pagal skaitiklių parodymus, po išsikraustymo dienos 2010-11-29, negyvendama nei elektros, nei dujų neišnaudojo. Tai, kad radiatoriai buvo nuimti 2010 m. gruodžio mėnesio 5-6 dienomis, nereiškia, kad atsakovė iki šios datos name gyveno pastoviai. Tokie duomenys yra ir ikiteisminio tyrimo byloje. Apie tai, kad atsakovė negyveno gruodžio mėnesį parodė 2012-04-23 apklausta liudytoja V.

M. M., kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad namas dujomis buvo Å¡ildomas po 2010-11-29 dar savaitę, nes tokių įrodymų civilinėje byloje nesurinkta apskritai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad veždama iÅ¡ namo daiktus, atsakovė naudojo elektros energijÄ , yra niekuo neparemta, nes į namÄ kelis kartus atsakovė buvo atvažiavusi dienos metu ir elektros energijos nenaudojo.            7. IeÅ¡kovas, 2011 metais mokėdamas mokesčius už elektros energijÄ ir namo Å¡ildymÄ , nedeklaravo, už kokį laikotarpį jis moka, viskÄ ieÅ¡kinyje įvardino vienu žodžiu – skola.

Akivaizdu, kad likusi gyventi gruodžio mėnesį V. M. naudojo elektros energijÄ , už jÄ susimokėjo pačiam ieÅ¡kovui, tuo tarpu ieÅ¡kovas Å¡io mokesčio nedeklaravo, ir mokėdamas už elektros energijÄ , neiÅ¡skyrė iÅ¡ mokesčio už viso namo elektros energijÄ , atitinkamai, dabar reikalaujama iÅ¡ atsakovės tariamos skolos už V. M. sunaudotÄ elektros energijÄ , už kuriÄ ieÅ¡kovui V. M. jau sumokėjo. Pažymi, kad už elektros energijÄ ieÅ¡kovas mokėjo 2011-01-17, todėl tikėtina, kad mokėjo už elektros energijÄ , sunaudotÄ iki 2011 sausio 17 dienos, o už dujas mokėjo 2011-02-23, todėl tikėtina, kad mokėjo už dujų sunaudojimÄ iki 2011 m. vasario 23 dienos.

Nurodė, kad teismui pateiktuose dokumentuose - iÅ¡klotinėse apie atsakovės sumokėtus mokesčius, jokios skolos už 2010 metus nėra.            Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.            Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tarp Å¡alių buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ apeliantė iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėjo iÅ¡sikraustyti gavusi sutartyje numatytÄ 75000 Lt kompensacijÄ , bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Atsakovė apie iÅ¡sikraustymo laikÄ ieÅ¡kovui nepranešė, nepakvietė priimti atsilaisvinusios gyvenamosios patalpos, neperdavė namo raktų, nepakvietė pasiraÅ¡yti turto priėmimo-perdavimo akto, todėl teigia, kad apeliantė neįvykdė savo pareigos perduoti daiktÄ , numatytos CK 6.317 str., 6.398 str.

Pareigos perduoti daiktÄ neįvykdymas yra pagrindas reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.63 str., 6.256 str.). Nurodo, kad su apeliantė kartu nebegyvena nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, todėl teismas teisingai konstatavo, kad Å«kinio pastato nuomos santykiai buvo susiformavę tarp L. R. ir V. M., todėl ieÅ¡kovas nėra atsakingas už V. M. sunaudotÄ elektros energijÄ .

2. Apeliantė nepagrįstai savo skunde teigia, kad teismas sprendime iÅ¡kraipė trečiojo asmens V. M. parodymus. Atsakovė pastabų dėl posėdžio protokolo nepareiÅ¡kė, todėl pripažintina, kad visi protokole įraÅ¡yti parodymai yra teisingi. Taip pat nepagrįstas apeliantės motyvas, kad V. M. buvo įtraukta į bylÄ vien todėl, kad rasti pagrindÄ jÄ apklausti ir suabejoti jos anksčiau duotais parodymais. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi V. M. buvo įtraukta į procesÄ trečiuoju asmeniu, nes bylos iÅ¡sprendimas galėjo turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Nagrinėjant bylÄ ji iÅ¡sakė savo nuomonę dėl ieÅ¡kinio ir paaiÅ¡kino reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡alys jai galėjo užduoti klausimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. M. buvo apklausta tendencingai.

3. Nors atsakovė teigia, kad name nebegyveno nuo 2010 m. lapkričio 27 d., o Å¡ildymo sistema buvo iÅ¡montuota 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis, tačiau atsakovė namo ieÅ¡kovui neperdavė, todėl ir privalo mokėti už sunaudotÄ elektros energijÄ ir dujas. Turto vertinimo metu 2010-12-04 darytose nuotraukose matyti, kad namuose yra daug baldų ir namų apyvokos daiktų. Be to, liudytojas G. T. patvirtino, kad paskutinius apeliantės daiktus jis iÅ¡vežė po Kalėdų. Todėl galima teigti, kad visų apsilankymų metu apeliantė galėjo naudoti elektros energijÄ , už kuriÄ neatsiskaitė. Be to, remiantis apeliantės teiginiu, kad Å¡ildymo sistema ir dujinis Å¡ildymo katilas buvo iÅ¡montuoti 2010 m. gruodžio 5-6 dienos, darytina iÅ¡vada, kad po to niekas nebegalėjo Å¡ildyti namo naudodamas dujas, todėl įsiskolinimai atsirado dėl L. R. veiksmų.

4. Nurodo, kad su apeliante L. R. kartu nebegyvena nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, t. y. name negyvena daugiau nei 5 metus, todėl raktų neturėjo ir į namÄ patekti negalėjo. L. R. prašė perduoti raktus ir sudaryti galimybę patekti į namÄ po jos iÅ¡sikraustymo, tačiau raktus gavo per V. M..

5. Kreipdama ypatingÄ dėmesį į smulkius liudytojų parodymų nesutapimus, atsakovė nepagrįstai siekia sumenkinti sÄ Å¾iningų pagyvenusių žmonių, nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymus. Teigia, kad teismo įrodymų vertinimas nebÅ«tinai turi sutapti su Å¡alies įrodymų vertinimu.

6. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsiskaitė už dujas ir elektros energijÄ iki ieÅ¡kovui perimant namÄ . Be to, raktÄ nuo namo ieÅ¡kovas gavo tik 2011-01-04 ir nuo 2010-11-29 iki 2011-01-04 į namÄ patekti, o tuo pačiu dujas bei elektrÄ naudoti galėjo tik L. R..

7. Byloje yra ieÅ¡kovo pateiktos nuotraukos, kurios darytos 2010-01-06, ir jose matosi elektros ir dujų skaitiklių parodymai. Palyginus nuotraukose matomus skaitiklių parodymus su mokėjimo sumomis, matosi, kad ieÅ¡kovas sumokėjo įsiskolinimus, susidariusius iki jam perimant namÄ . Be to, iÅ¡ pateiktos AB „Lietuvos dujos” pažymos apie suvartotÄ ir apmokėtÄ gamtinių dujų kiekį matyti, kad už iki 2010-12-31 suvartotÄ gamtinių dujų kiekį reikėjo sumokėti 728,54 Lt ir įsiskolinimÄ ieÅ¡kovas padengė 2011-02-23.

Pati apeliantė tvirtina, kad 2010-12-06 name buvo iÅ¡montuota Å¡ildymo sistema ir dujinis Å¡ildymo katilas, Å¡ios aplinkybės užfiksuotos nuotraukose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dujas naudojo ieÅ¡kovas.           Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, o taip pat apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, liudytojų parodymai ir visi kiti byloje surinkti įrodymai yra įvertinti nepažeidžiant LR CPK 185 str. nuostatų, sprendimas yra iÅ¡samus, aiÅ¡kiai motyvuotas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis, todėl jų nebekartoja, tik pasisako dėl atskirų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų. Apeliantės L. R. argumentai, kad įsiteisėjus Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimui, kuriuo, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo, tarp R. R. ir L. R. buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, namas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo R. R. asmenine nuosavybe ir tik jis sprendė, kam gyventi Å¡iame name, o kam iÅ¡ jo iÅ¡sikelti, nėra pagrįsti, nes santuoka buvo nutraukta sutarties pagrindu, nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį, Å¡alims pasirenkant padalijimo bÅ«dÄ , kad R.

R. tenka turtas natÅ«ra, o L. R. iÅ¡mokama piniginė kompensacija. Todėl vienas iÅ¡ Å¡ios sutarties reikalavimų buvo, kad R. R. už atsakovei L. R. priklausančiÄ turto dalį iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokės 75 000 litų, todėl iki Å¡ios sutarties sÄ lygos įvykdymo, ieÅ¡kovas R. R. neturėjo teisės disponuoti visu nekilnojamuoju turtu. Tai patvirtina minėtame teismo sprendime esanti sÄ lyga, kad L. R. iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), privalo iÅ¡sikraustyti ir pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaravimÄ tik „gavusi 1.2. p. numatytÄ kompensacijÄ â€œ (t.1, b. l. 34).

KompensacijÄ R. R. sumokėjo ir namo raktus iÅ¡ V. M. gavo 2011-01-04 (t.1, b. l. 34), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ jis įgijo teisę naudotis ir disponuoti tik nuo 2011 m. sausio 4 dienos. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad R. R. turėjo raktus nuo namo, tačiau ir turėdamas raktus, jis nebÅ«tų galėjęs jo valdyti savo nuožiÅ«ra, nes nebuvo įvykdęs teismo sprendime ir sutartyje nustatytos sÄ lygos dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo.

Apeliantės argumentai, apie jai susidariusį įspÅ«dį, kad civilinė byla buvo atnaujinta tik tuo pagrindu, kad rasti motyvÄ V. M. apklausti dar kartÄ bei suabejoti jos jau duotais parodymais teisme, o taip pat, kad V. M. parodymus teisme 2012-10-31 davė paveikta ieÅ¡kovo ir todėl juos pakeitė, nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais. Nuomone ar spėjimais teismas negali vadovautis (CPK 177 str.). 2012-04-23 duoti liudytojos V. M. parodymai dėl apmokėjimo už sunaudotÄ elektros energijÄ už lapkričio ir gruodžio mėnesius nėra detalÅ«s, nes ji nenurodė, kada ir kiek R.

R. sumokėjo už gruodžio mėnesį (t.1, b. l. 131), o 2012-10-31 duodama parodymus kaip trečiasis asmuo V. M. apskritai nebenurodė, ar 2011 m gruodžio pabaigoje su L. R. atsiskaitė už lapkričio, ar už gruodžio mėnesius (t. 2, b. l. 119).  Teismo manymu, V. M. duodant parodymus 2012 m. spalio 31 d. nebuvo pagrindo bijoti R. R. ar jam įtikti, nes, kaip savo apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, R. R. valia ji nuo 2011-04-23 pastarajam priklausančiame ūkiniame pastate nebegyveno, todėl galėjo duoti R.

R. nepalankius parodymus (t. 2, b. l. 105). PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, teismas įvertino Ikiteisminio tyrimo byloje esančias aplinkybes, tačiau neprivalėjo jomis besÄ lygiÅ¡kai vadovautis (CPK 177 str., 185 str. 2 d.), nes Nutarimu nustatytos aplinkybės civilinėje byloje neturi prejudicinės galios. Teismas įvertino, kad Å¡ildymo sistema buvo iÅ¡montuota 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis ir sprendime nurodė, kad patalpas Å¡ildyti ir naudoti dujas atsakovė galėjo iki 2010-12-5/6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ne ieÅ¡kovas, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovas R.

R. turėjo namo raktus ir dar prieÅ¡ atjungiant Å¡ildymo sistemÄ naudojosi dujiniu Å¡ildymu arba kitaip iÅ¡eikvojo dujas, pvz. atsukdamas dujų čiaupÄ . Tačiau lygiai taip pat galima aplinkybė, kad 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis iÅ¡montuojant dujų katilÄ , o taip pat iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovei L. R. kraustantis iÅ¡ gyvenamojo namo, ji arba su ja buvę kiti asmenys, galėjo nutekinti dujas. IeÅ¡kovas R. R. ir 2012-04-23 liudytoja apklausta V. M. patvirtino, kad po dujų katilo iÅ¡montavimo 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis, iki Å¡iol Å¡ildymas name nepajungtas, todėl ieÅ¡kovas R.

R. iki 2012-04-23 negalėjo naudoti dujų patalpų Å¡ildymui (t.1, b. l. 128-132). Atsakydamas į apeliantės argumentus dėl liudytojų parodymų ir vertinimo, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos sprendime buvo vertinami abiejų Å¡alių pakviestų liudytojų parodymai (pvz., vadovaujantis atsakovės pakviesto liudytojo G. T. parodymais buvo nustatyta, kad paskutinius atsakovės L. R. daiktus iÅ¡vežė po Kalėdų Å¡venčių), tačiau teismas neprivalo detaliai apraÅ¡yti visų apklaustų liudytojų parodymų, nes teismas įrodymus vertina pagal įrodymų visumÄ (CPK 185 str.).

LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (straipsnio 2 dalis). Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių.

Å iuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagÄ , faktinius duomenis, apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, CPK įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog Å¡is atsakovės L.

R. apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl iÅ¡dėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės (apeliantės) L. R. priteistinos ieÅ¡kovo R. R. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 93 str. 1d., 3 d.). I. R. R. teismui pateikė dokumentus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ jis patyrė 750 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų (t.2, b. l. 139,140).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Pagal Rekomendacijų 8.11. p. už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. atsiliepimo suraÅ¡ymo metu (2013-01-08) tokia maksimali galima priteisti suma buvo 1500 Lt (1000 Lt x 1,5). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios civilinės bylos apimtis nėra didelė, ieÅ¡kovo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ nebuvo keliamos itin sudėtingos teisinės problemos, dėl kurių ieÅ¡kovo advokato paslaugų sÄ naudos galėjo žymiai iÅ¡augti, atsiliepimas nedidelės apimties, atsiliepimÄ surašė byloje dalyvavęs advokatas, ieÅ¡kinio suma yra 843,79 Lt, todėl, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 500,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovės (apeliantės) L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovui R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                                                  Danutė Matiukienė