cbdcb0eb-35d2-428e-949a-add5cb1c1c30 · Vilniaus apygardos teismas

?Skundo Nr. 1S-153-908/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo I. D. (I. D.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. D. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-47 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos be intensyvios priežiÅ«ros netaikymo nuteistajam I. D.“. Teismas n u s t a t ė :

1. I. D. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas I. D. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. balandžio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡bÅ«tas laikas.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. balandžio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. balandžio 20 d., pusė bausmės atlikta 2018 m. balandžio 20 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 9 d. – treji metai vienuolika mėnesių ir vienuolika dienų laisvės atėmimo. 3. (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-47 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos be intensyvios priežiÅ«ros netaikymo nuteistajam I. D.“ nutarė netaikyti nuteistajam I. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir rekomenduoti nuteistajam I. D. dalyvauti anoniminių alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo I. D. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-47 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam I. D.“.

5. Nuteistasis I. D. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nurodė, kad teismas rėmėsi jo praeitį apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis, bet nesivadovavo teisingumo principu, kuris pasiekiamas, kai nusikaltęs asmuo suvokia, jog pasielgė blogai ir kad taip elgtis negalima. Už padarytas klaidas jis atliko paskirtas bausmes, bet komisija ir teismas prikibo, kad jis aÅ¡tuonis kartus gydėsi (duomenys neskelbtini).

Tai primena diskriminacijÄ . Jei teismai, o tiksliau įstatymų leidėjai, vadovausis tokiu lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos principu, tai spaudoje reikia pavieÅ¡inti, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik pirmÄ kartÄ teistiems asmenims, o kelis kartus teistiems asmenims lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negalimas. Jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, sudaro 62 balus, tačiau bausmę jis atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Nei komisija, nei teismas nenori pripažinti, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji pakeitė savo požiÅ«rį į gyvenimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje teikimo byloje Nr. TS-102-1013/2018 konstatuota: „Kadangi Å¡ios nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės iÅ¡ esmės yra susijusios su nuteistojo praeitimi ir turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo dabartinį elgesį ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, kurios, kaip jau minėta, yra iÅ¡ esmės teigiamos. [...] Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatomai įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ ir asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ likusios bausmės atlikimui.“ Nagrinėjamu atveju teismų praktika buvo pamirÅ¡ta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ 2 dalimi, Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iÅ¡ sutarčių, kuriomis grindžiama Europos SÄ junga, Europos SÄ jungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos tarp Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės normų yra kolizija.

Nors teismas nesilaiko teisės aktų, bet tvirtina, kad jis neva nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals. Jis atliko daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės, neturi nuobaudų, Å¡eÅ¡is kartus skatintas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , bet teismui to nepakanka. Be to, jis turi ligotÄ motinÄ , taip pat vaikus, kurie jo laukia ir tikisi, kad jis bus lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Jis labai stengiasi.

6. Atsiliepimų į skundÄ negauta. Skundas atmestinas ir paliktina galioti teismo nutartis.

7. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir jam iÅ¡nagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos formaliÄ sias ir materialiÄ sias sÄ lygas bei argumentuotai konstatavus, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos formaliÄ sias sÄ lygas: jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pateikė praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, 2018 m. balandžio 20 d. atliko pusę paskirtos deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmės. Atitikimas formaliosioms sÄ lygoms sudaro pagrindÄ svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau Å¡io instituto taikymui papildomai bÅ«tina nustatyti materialiÄ jÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ , t. y. padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas tinkamai įvertino Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis kol kas negali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

10. Nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas ketvirtÄ kartÄ . PrieÅ¡ tai Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija taip pat nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Patikrinę komisijos nutarimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistojo skundus atmetė, nes nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad atlikus paskutinį nuteistojo socialinį tyrimÄ nenustatyti veiksniai, susiję su jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiais. Tai atsispindi nepakitusiame nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertyje. Paskutinių dviejų socialinio tyrimo iÅ¡vadų palyginimas iÅ¡ esmės nerodo nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nors ji turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinama. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių papildomai iÅ¡skirti gyvenimo stiliaus neigiami aspektai, neigiama įtakÄ darantys draugai, emocinės problemos ir impulsyvumas, nors kai kurie iÅ¡ jų įžvelgtini ankstesnėse socialinio tyrimo iÅ¡vadose. Viena vertus, tai tam tikras nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia vertinti nepakankamomis, kita vertus, tam tikrose srityse tokios nuteistojo pastangos nestebimos.

12. IÅ¡lieka aktuali nuteistojo iÅ¡silavinimo stoka. Nuteistasis pabaigė septynias klases ir pataisos įstaigoje tęsti mokslų yra nemotyvuotas. Dokumentų, patvirtinančių, jo teigimu, įgytas betonuotojo, Å¡altkalvio profesines kvalifikacijas, nuteistasis nepateikė. IÅ¡silavinimo stoka siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Praeityje nuteistasis teistas, be kita ko, už turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ (slaptas valstybinio turto grobimas, valstybinio turto grobimas vagystės bÅ«du, plėšimas).

13. NeiÅ¡nyko ir nuteistojo finansiniai sunkumai. Pagal patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nuteistasis skolingas 28 706,50 Eur. ReikÅ¡mingi finansiniai įsipareigojimai reikalauja nuolatinio pajamų Å¡altinio. Tuo tarpu iÅ¡silavinimo, profesinės kvalifikacijos stoka gali kelti problemų nuteistajam įsidarbinant ateityje. IÅ¡silavinimo stokos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio ryÅ¡ys neteikia užtikrintumo, kad laisvėje susidÅ«ręs su finansinėmis problemomis nuteistasis pasirinks teisėtÄ jų sprendimo bÅ«dÄ .

14. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne tik praeityje piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to ne kartÄ buvo detoksikuotas abstinencijos metu, gydytas psichiatrijos ligoninėje, bet ir smurtinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad nuteistasis piktnaudžiavimo alkoholiu nesieja su savo smurtiniu elgesiu, neigia alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį, netgi alkoholio vartojimo nesieja su priklausomybe. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesugebėjo atsisakyti žalingų įpročių ir po savaitgalio iÅ¡vykos į namus į pataisos įstaigÄ grįžo neblaivus, kai jam nustatytas 1.67 promilių neblaivumo laipsnis.

Tai rodo nepakankamÄ alkoholio vartojimo kontrolę netgi atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dviprasmiÅ¡kÄ požiÅ«rį į priežiÅ«rÄ . Nuteistojo motyvacija spręsti alkoholio vartojimo problemÄ yra labiau iÅ¡orinė, įtakojama aplinkos: reabilitacijos programoje „Įžanginė grupė“ jis dalyvavo struktÅ«ruotoje aplinkoje paskatintas spręsti priklausomybės alkoholiui problemÄ ; anoniminių alkoholikų susitikimuose nuteistasis dalyvavo nereguliariai, du kartus užsiregistravęs realiai nedalyvavo.

Pažymėtina, kad reikÅ¡mę turi ne formalus dalyvavimas elgesio pataisos programose, o jo rezultatai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės nepakitusi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika rodo tokių rezultatų nebuvimÄ . Nuteistasis neiÅ¡sako tvirtos pozicijos nevartoti alkoholio ateityje. Tuo tarpu psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas iÅ¡lieka aktualiu rizikos veiksniu ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali bÅ«ti aktyvintas. Dėl alkoholio vartojimo kylančios problemos susijusios su didesne nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje.

15. Toliau stebimos nuteistojo problemų identifikavimo problemos. Nuteistasis neįvardina probleminių gyvenimo sričių, kurias norėtų pakeisti. Nuteistasis ne tik neigia piktnaudžiavimo alkoholiu ir savo smurtinio nusikalstamo elgesio ryšį, nors smurtinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir tiki, kad ateityje turint darbÄ ir susiradus partnerę alkoholio vartojimo problema iÅ¡nyks. Vis dėlto, praeityje atitinkamos aplinkybės nuteistojo nesustabdė nuo netinkamo gyvenimo bÅ«do ir nusikalstamo elgesio. Tai rodo nuteistojo tikėjimo lengvabÅ«diÅ¡kumÄ . Taigi nuteistasis ir toliau nepakankamai suvokia savo alkoholio vartojimo problemos rimtumo.

16. Pažymėtina, kad nurodytos nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra iki Å¡iol aktualios ir nėra iÅ¡imtinai susijusios su jo praeitimi, todėl skunde cituojama teismo nutartis neatitinka nagrinėjamos situacijos.

17. Aktualioje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje prie dinaminių kriminogeninių veiksnių taip pat iÅ¡skirti nuteistojo gyvenimo stiliaus neigiami aspektai, neigiamÄ Ä¯takÄ darantys draugai, emocinės problemos ir impulsyvumas. Tiesa, iÅ¡skyrus impulsyvumÄ , tai daugiau susiję su nuteistojo praeitimi, tačiau turi ryšį su jo smurtiniu nusikalstamu elgesiu.

18. PrieÅ¡ingai, negu nurodyta skunde, iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis pakeitė savo požiÅ«rį į gyvenimÄ . Tai paneigia prieÅ¡ingÄ nuteistojo argumentÄ , kurį jis sieja su bausmės atlikimu lengvosios grupės sÄ lygomis.

19. AukÅ¡tesnysis teismas teigiamai vertina tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, pagal galimybes atlygina padarytÄ Å¾alÄ , palaiko ryÅ¡ius su motina ir vaikais, Å¡eÅ¡is kartus skatintas ir kitas jį teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau jos nėra iÅ¡skirtinės, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo. Kita vertus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nenuoseklus: jis du kartus baustas drausmine tvarka, vienÄ iÅ¡ kurių už Å¡iurkÅ¡tų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ grįžimÄ iÅ¡ trumpalaikės iÅ¡vykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko iÅ¡ jo buvo atimta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų ir nuteistasis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų buvo grÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini).

Taigi net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje nuteistasis nesugeba laikytis elgesio taisyklių. Nors nuobaudos negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Negalima ignoruoti ir praeityje teismo iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymÄ , taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kurio nuteistasis nepateisino ir vėl nusikalto. Tai rodo, kad nuteistasis nesugeba tinkamai elgtis laisvėje, savarankiÅ¡kai keisti savo elgesį ir daryti iÅ¡vadas.

20. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ ar mokymÄ si. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Å iame kontekste pastebėtina, kad skunde teisingumo principas aiÅ¡kinamas iÅ¡imtinai nuteistojo interesų naudai. Tai demonstruoja socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo elgesį analizuoja vienpusiÅ¡kai, linkęs kaltę sumenkinti ir save apginti.

21. Skundo argumentas dėl Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ , yra deklaratyvus, todėl aukÅ¡tesnysis teismas dėl to nepasisako. Tuo tarpu skunde minimi nuteistojo Å¡eimos nariai savo laiku neatgrasė jo nuo nusikaltimo padarymo.

22. Apibendrindamas iÅ¡dėstytÄ aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs iÅ¡eiti į laisvę ir turėtų mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , orientuojantis į dinaminius kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tuo tarpu dinaminių veiksnių gausa (42 balai iÅ¡ 62) rodo plačias galimybes jÄ mažinti, netgi iki žemos (0-40 balų). BÅ«tent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leistų spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir sudarytų pagrindÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo I. D. (I. D.) skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Eglė Gruodienė