2020-04-09 Nr. AB-7192-3-62-3-01950-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1573-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01950-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 49-2986 (toliau – ir 2018 m. birželio 10 d. nutarimas), 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 49-3022 (toliau – ir 2018 m. birželio 13 d. nutarimas), 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 49-3035 (toliau – ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimas) jam skirtas drausmines nuobaudas; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus sprendimą nepanaikinti pareiškėjui skirtų drausminių nuobaudų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimais už atsisakymą gyventi paskirtame būryje jam nepagrįstai buvo skirtos drausminės nuobaudos. Pareiškėjas atsisakė persikelti į paskirtą būrį, nes kiti nuteistieji per langus jam žodžiu grasino susidorojimu. Pareiškėjas Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui žodžiu paaiškino priežastis, kodėl atsisako gyventi paskirtame būryje, tačiau paaiškinime pareigūnai jam liepė nurodyti, kad būrio atsisako savo noru. Pareigūnai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių neatliko tarnybinio tyrimo, faktų nesiaiškino ir nepagrįstai pareiškėją baudė drausminėmis nuobaudomis. Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo pareiškėjas ginčijo Departamento direktoriui, tačiau Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2S-2401 (toliau – ir Departamento sprendimas) nutarimai buvo palikti galioti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas pareiškėją nubaudus, o 2018 m. birželio 10 d. pažyma yra melaginga, nes 18.25 val. būrio auklėtojas jau nedirbo. Pareiškėjo teigimu, atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežastis 2018 m. birželio 11 d. paaiškinime jis nurodė aiškiai, tačiau pareigūnai neapklausė būrio nuteistųjų, nepaėmė jų rašytinių paaiškinimų, klastojo pareiškėjo parašą. Nuteistieji paskirtame būryje laikosi subkultūros ir jo nepriima. Kadangi pareiškėjas subkultūros nesilaiko, todėl jis negalėjo persikelti į paskirtą būrį

4. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. birželio 14 d. paaiškinimuose nurodė, jog atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių. Konkrečių atsisakymo persikelti į būrį aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl pagal BVK 142 straipsnį jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Ginčijamuose Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimuose aiškiai nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais padaryti pažeidimai, drausminės nuobaudos proporcingos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimų, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos, bei Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundai dėl Alytaus PN direktoriaus nutarimais paskirtų drausminių nuobaudų buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 49-2986 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2018 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. atsisakė eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių; šiuo nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus; Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. nutarimu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2018 m. birželio 12 d. apie 18.25 val. atsisakė eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių; nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus; Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 7 mėnesiams – už tai, kad 2018 m. birželio 13 d. apie 18.25 val. atėjo į KPP 3 ir nurodė, kad atsisako eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių; Departamentas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2S-2401 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

9. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių nurodydamas, kad jis yra nuolat skiriamas į būrius, kuriuose pareiškėjas negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes dėl kitų nuteistųjų netinkamo elgesio kyla grėsmė jo saugumui, o Alytaus PN 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. 363-823 „Dėl atsakymo“ pažymėjo, kad atsisakydamas paskirto būrio pareiškėjas nenurodo konkrečių priežasčių ir neįvardija priešų, pareiškėjui nurodžius konkrečias priežastis (nurodžius konkrečius asmenis, nuo kurių pareiškėjas gali nukentėti), pataisos namuose bus atliktas tyrimas.

10. Teismas pažymėjo, kad BVK 11 ir 12 straipsniuose nustatytos bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos ir draudimai – laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 dalis); nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 dalis). Teismas pažymėjo, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatyme numatytos nuobaudos.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentą, kad jis režimo pažeidimo nepadarė, paneigė byloje surinkti įrodymai – 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. birželio 14 d. paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad atsisako jam paskirto būrio dėl asmeninių priežasčių arba konkrečių priežasčių nenurodė. Teismas darė išvadą, jog savo atsisakymų eiti į paskirtą būrį pareiškėjas nepagrindė jokiais duomenimis ir atsisakymo aplinkybių nedetalizavo. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas atsisako būrio dėl neužtikrinto saugumo, nebuvo galima daryti išvados, jog atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą gali būti siejamas su objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui.

12. Teismas nustatė, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2018 m. birželio 13 d. surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 16-385, kuri, teismo vertinimu patvirtino, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę 12 būryje pareiškėjas konkrečių priežasčių nenurodė, aplinkybių nedetalizavo, o į paskirtą būrį net nebuvo nuėjęs, tyrimo metu nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių M. A. negalėtų gyventi paskirtame 12 būryje ar, kad šiame būryje galėtų su kuo nors konfliktuoti. Į bylą pateikti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pažymos, tarnybinio tyrimo išvados patvirtino, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie kilusią grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei Alytaus pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl nuteistųjų apklausos, kadangi pareiškėjas paaiškinimuose konkrečiai nenurodė, kokie asmenys jam grasino susidorojimu ir aplinkybių nedetalizavo, be to, BVK nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančios nuostatos nenumato, jog dėl kiekvieno pažeidimo privalomai turi būti atliekamas tarnybinis tyrimas.

14. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teismo posėdyje pateiktus teiginius, kad G. Ž. jam grasino, dėl to buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, nes į 12 būrį pareiškėjas net nebuvo nuėjęs, atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad nematė, kokie konkrečiai nuteistieji jam grasino, todėl teismas darė išvadą, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo atsisakymas eiti į paskirtą būrį būtų susijęs su nuteistojo G. Ž. netinkamu elgesiu, juo labiau, kad šių aplinkybių (dėl G. Ž. veiksmų) savo paaiškinimuose ir skunduose, adresuotuose administracijai, pareiškėjas niekada nenurodė ir šių aplinkybių nedetalizavo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai klastojo pareiškėjo parašą ar dokumentus.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus PN kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad Alytaus pataisos namuose nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Teismas nenustatė, jog pareiškėjo atsisakymą gyventi paskirtame būryje lėmė, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamas elgesys bei iš to kylanti grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, todėl šiuos argumentus atmetė kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

16. Akcentuodamas, jog nemotyvuotas, nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

17. Dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos – perkėlimo iš paprastosios į drausmės grupę – teismas nurodė, jog Departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Įvertinęs byloje esančią pažymą apie pareiškėjui skirtas nuobaudas ir paskatinimus, teismas nurodė, jog pareiškėjui už režimo pažeidimus eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos, jis trečią kartą iš eilės nevykdė administracijos nurodymo, todėl ginčijamu Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimu jam buvo pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę.

18. Teismo vertinimu, Alytaus pataisos namų direktorius, skirdamas pareiškėjui drausmines nuobaudas, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi BVK 142–144 straipsniuose nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo adekvačios padarytiems pažeidimams.

19. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ginčijami nutarimai teisėti ir pagrįsti, todėl panaikinti juos nebuvo teisinio pagrindo. Atitinkamai nebuvo pagrindo naikinti Departamento 2018 m. liepos 31 d. Sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl nutarimų.

III. 20. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Teismo sprendimas šališkas ir neteisėtas. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. birželio 10 d. buvo paskirtas į 14-15 būrius ir į juos buvo nuėjęs, tačiau nuteistieji per langus pareiškėjui grasino susidoroti, todėl jis išsigando, ir KPP nurodymu rašė atsisakymą. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes, susijusias su paaiškinimų surašymu ir akcentuoja, kad jam nuobaudos skirtos neatlikus tyrimų, neapklausus nuteistųjų. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvybei ir sveikatai pavojus negrėsė. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo nuėjęs į jam paskirtus būrius – 14-15 būriuose jam grasino, o į 12 būrį jo nepriėmė, nes ten nuteistieji laikosi subkultūros, o Alytaus PN administracija tai žino. Alytaus PN 12 būryje gyvenama kamerose, juose atvežti nuteistieji iš kitos pataisos įstaigos, kurioje elgesys grindžiamas subkultūra, pareiškėją iki kameros lydėjo pareigūnas, tačiau nuteistieji į kamerą pareiškėjo nepriėmė. Todėl neaišku kaip teismas nustatė, kad jis nebuvo nuėjęs į būrį. Būdamas šališkas pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo įsitikinimu Alytaus PN administracija kiekvienu atveju privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, ar pagrįstai pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į paskirtą būrį.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino visų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų – pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. kreipimosi į Alytaus PN direktorių ir atsakymo į jį. Teismas taip pat nevertino, kad BVK įtvirtintas teisėtumo principas, o pataisos įstaiga įpareigota užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir saugumą. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui, tačiau neatlikus tyrimo, negalima teigti, jog atsisakymas nepagrįstas, grėsmės gyvybei ir sveikatai nėra, o tyrimas privalo būti atliktas tik mirties (smurtinės ar savižudybės) atveju. Teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl 2018 m. balandžio 10 d., kai pareiškėją kitas nuteistasis užpuolė ir sumušė.

23. Teismas neišreikalavo visų svarbių įrodymų, pareiškėjas rašęs skundus daug kartų dėl nuteistojo G. Ž., kuris jį sumušė, todėl konstatuoti, kad niekur pareiškėjas nesikreipė, nebuvo pagrindo. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog nuteistieji neturi teisės rinktis, kur gyventi pataisos įstaigoje, nes tarptautinėse rekomendacijose nurodoma, kad nuteistieji kartu gali būti laikomi tik tada, kai gali vienas su kitu sugyventi, ir pagal galimybes turi turėti pasirinkimą su kuo gyventi. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kodėl pareiškėjas negali gyventi paskirtame būryje, o teismas šia medžiaga vadovavosi. Pareiškėjas pakartoja, kad auklėtojo pažyma, surašyta 2018 m. birželio 10 d. 18.45 val. apie tai, kad su pareiškėju buvo aptartas atsisakymas eiti į būrį, nepatikima, nes auklėtojas dirbo iki 17 val. Be to, pareiškėjas buvo Alytaus PN administracijai 2018 m. kovo 8 d. nurodęs, kad jam gresia pavojus, o jau 2018 m. balandžio 10 d. jis buvo sumuštas.

24. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nenagrinėjo visų paaiškinimų, neišsireikalavo įrodymų, todėl priėmė šališką ir neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 49-2986, 2018 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 49-3022 ir 2018 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 49-3035, kuriais pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 2S-2401, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl anksčiau minėtų Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja režimą.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 49-2986, 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 49-3022 ir 2018 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 49-3035 buvo skirtos nuobaudos – du papeikimai ir perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 7 (septyniems) mėnesiams už atsisakymą būti jam paskirtame būryje.

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai (pareiškėjo atsisakymas atlikti bausmę jam administracijos paskirtame būryje) buvo ištirti ir įvertinti. Surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo atstovas aiškinosi situaciją, kodėl pareiškėjas atsisako eiti į jam paskirtą būrį, siekdami užtikrinti, kad M. A. būtų laikomas tinkamomis ir saugiomis kalinimo sąlygomis. Iš esmės savo paaiškinimuose pareiškėjas jokių svarbių atsisakymo priežasčių gyventi paskirtame būryje nenurodė arba nurodė abstrakščiai (dėl asmeninių priežasčių arba gyventi nesaugu), jų nekonkretizuodamas. Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus atlikto tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių M. A. negalėtų gyventi paskirtame 12 būryje, ar, kad šiame būryje jis galėtų su kuo nors konfliktuoti, tame tarpe ir su G. Ž.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad Alytaus pataisos namuose nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje.

30. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje buvo nemotyvuotas (nepagrįstas grėsme jo sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais). Tai reiškia, jog M. A. aiškiai ir konkrečiai nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad de facto (faktiškai) buvo kilusi reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai paskirtame gyventi būryje, o jo argumentai dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje vertintini kaip abstraktaus pobūdžio ir deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

31. Pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje, nevykdymas administracijos teisėtų reikalavimų vykti į paskirtą būrį pagrįstai kvalifikuotas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.) priėjo prie pagrįstos išvados, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nuobaudą paskyrė kompetentingas pareigūnas, nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, tarp jų ir nuteistojo teisė pateikti paaiškinimą, nebuvo pažeistos. Taigi Alytaus PN direktoriaus nutarimai dėl nuobaudų skyrimo buvo priimti išsamiai įvertinus situaciją ir teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jam nepagrįstai buvo skirti papeikimai ir perkėlimas į drausmės grupę 7 (septyniems) mėnesiams.

32. Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017 ir kt.). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012 ir kt.).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, juos papildydamas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė.

35. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad Alytaus PN direktorius nuobaudas pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Šio sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl atsakovo atsovo direktoriaus nutarimų, kuriais paskirtos nuobaudos, išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis.

37. Dėl pareiškėjo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nusistatęs prieš pareiškėją, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi 2019 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus, įrodymus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas ar tendencingas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė