cbd99e68-8cb0-4e97-8fcf-0915fa51f901 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                     Civilinė byla Nr. e2A-994-357/2015                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04817-2014-9                                                             Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.8.; 2.2.2.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja),Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«reliui dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiuTeisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimÄ â€žpaÅ¡alinti S. B. iÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narių už nepagarbÄ bÅ«relio nariams, už bÅ«relio narių kirÅ¡inimÄ ir tarpusavio santykių aÅ¡trinimÄ bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimÄ â€œ, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jis yra ilgametis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narys, aktyviai dalyvavęs bÅ«relio veikloje ir valdyme. Nuo 2006-05-29 iki 2012-02-24 ieÅ¡kovas buvo tarybos narys bei pirmininkas, bÅ«relio vadovas, perrinktas naujai kadencijai ir pareigas ėjo iki 2014-05-05. IeÅ¡kovas sÄ Å¾iningai vykdė bÅ«relio valdymo organo nario pareigas, todėl buvo reiklus sau ir kitiems, atsakingas. Kai kuriems bÅ«relio nariams labai nepatiko jo, kaip vadovo, reikalavimai laikytis įstatymų bei duodami nurodymai paÅ¡alinti padarytus įstatymo pažeidimus, todėl jie nutarė pakeisti vadovÄ .

Tai yra būrelio narių visuotinio susirinkimo teisė ir ieškovas dėl jo pašalinimo iš valdymo organų narių pretenzijų neturi, tačiau ieškovas mano, kad jo pašalinimas apskritai iš būrelio narių yra neteisėtas ir teismo turėtų būti pripažintas negaliojančiu.Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014-03-20 vykęs ginčijamas atsakovo narių neeilinis visuotinis susirinkimas buvo sušauktas ir paskelbtas nepažeidžiant jokių įstatymo reikalavimų.

Å io susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyva ir darbotvarkė atsirado iÅ¡ pačių atsakovo narių. Viename iÅ¡ atsakovo visuotinio bÅ«relio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų buvo numatytas bÅ«relio pirmininko S. B. „LMŽD GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio“ įstatų pažeidimai (teismų sprendimai). Sprendžiant minėtÄ darbotvarkės klausimÄ atsakovo narys P. A. supažindino bÅ«relio narius su faktais, kad S. B., vadovaudamasis savo prielaidomis, skleidė dezinformacijÄ apie kai kuriuos bÅ«relio narius.

Susirinkimo pirmininkas pateikė duomenis apie bÅ«relio narių kirÅ¡inimÄ , t.y. pateikti teismų sprendimai, kuriuose nustatyti faktai, jog S. B. nesilaikė bÅ«relio įstatų, ir kad rodė nepagarbÄ bÅ«relio nariams bei aÅ¡trino bÅ«relio narių konfliktus. IeÅ¡kovui buvo suteiktas žodis ir leista pasisakyti dėl iÅ¡vardintų padarytų pažeidimų. IeÅ¡kovas susirinkimo metu toliau elgėsi nepagarbiai ir neadekvačiai. Ä® minėtus faktus jis nieko neatsakė ir pareiÅ¡kė, kad iÅ¡vardintų teismų sprendimų nepripažįsta.

Vėliau ieÅ¡kovas pasiÅ¡alino iÅ¡ neeilinio visuotinio bÅ«relio narių susirinkimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimÄ â€žpaÅ¡alinti S. B. iÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narių už nepagarbÄ bÅ«relio nariams, už bÅ«relio narių kirÅ¡inimÄ ir tarpusavio santykių aÅ¡trinimÄ bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimÄ â€œ, t. y. 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį (3.1 p.), priteisė ieÅ¡kovui S. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio bylinėjimosi iÅ¡laidas: 41,70 Eur žyminį mokestį ir 1721,48 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio 7,93 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, sustabdant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio visuotinio susirinkimo 2014-03-30 nutarimo, kuriuo S. B. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narių.Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas, kad bus sprendžiamas bÅ«tent jo paÅ¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių klausimas, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti Å¡io klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus.

Taip pat nesudarytos galimybės tinkamai apsispręsti kitiems būrelio nariams, kas matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl dalis narių (18 narių) pasišalino iš susirinkimo ir net nebalsavo. Formuluotė „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD Ginkūnų“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“ nėra tiek informatyvi, kad galima būtų suprasti, jog bus sprendžiamas klausimas dėl S. B. pašalinimo iš būrelio narių, tuo labiau, jog toks klausimas nebuvo svarstytas ir taryboje, todėl ieškovas ir kiti nariai negalėjo tikėtis tokios klausimo sprendimo baigties.

Medžiotojų įstatų 3.7 punktas nustato, kad narį iÅ¡ bÅ«relio gali paÅ¡alinti tik visuotinis narių susirinkimas bÅ«relio tarybos siÅ«lymu. Vadinasi, taryba savo posėdyje turi ne tik apsvarstyti jos manymu netinkamÄ medžiotojo elgesį, bet Å¡iuo klausimu priimti aiÅ¡kų nutarimÄ dėl siÅ«lomos nuobaudos, kuris turi bÅ«ti įtraukiamas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, bei paruoÅ¡ti tuo klausimu sprendimo projektÄ . Tam, kad susirinkime dalyvaujantys asmenys galėtų tinkamai ir efektyviai spręsti klausimus, dėl kurių buvo suÅ¡auktas susirinkimas, jiems turi bÅ«ti iÅ¡ anksto žinoma darbotvarkė, o darbotvarkės klausimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, trumpai suformuluoti, konkretÅ«s. Atsakovo nutarimas, priimtas dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio narių, yra neteisėtas jau vien dėl procedÅ«rinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimo.

                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog 18 narių protestuodami paliko susirinkimÄ , 18 narių, kurie užsirašė lape, protestuodami išėjo iÅ¡ susirinkimo, nes byloje yra dviejų iÅ¡ sÄ raÅ¡e pasiraÅ¡iusių asmenų notariniai paliudijimai, kuriuose jie nurodė, jog jie išėjo iÅ¡ susirinkimo, pasirašė tuščiame lape kaip protestuojantys dėl balsavimo dėl ieÅ¡kovo Å¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio, tačiau vėliau sugrįžo į susirinkimÄ ir susirinkime dalyvavo iki pat galo, tačiau nebebalsavo.

2. Mano, jog įrodė, kad ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas yra įsitikinęs, jog sudarė tinkamiausias ir priimtiniausios sÄ lygas visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Atsakovas į darbotvarkę įtraukė klausimÄ dėl bÅ«relio pirmininko S. B. „LMŽD GinkÅ«nų“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai). Taigi, tiek ieÅ¡kovui, tiek ir kitiems atsakovo nariams buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas galimo Å¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių pagrindas - teismų sprendimai.

Nesant teisinio reglamentavimo dėl narių Å¡alinimo įstatymuose ir įstatuose, teismas turi vadovautis ir atsakovo suformuota praktika sprendžiant Å¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių klausimÄ . Atsakovas teismui pateikė kaip pavyzdį atsakovo 2007-03-10 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2007-01 kopijÄ , iÅ¡ kurios aiÅ¡kiai matyti, jog sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo nario elgesio į darbotvarkę ne visada buvo teikiamas klausimas dėl atsakovo nario Å¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių, nors toks klausimas po nario elgesio aptarimo vėliau bÅ«davo svarstomas ir sprendimas buvo priimamas.

3. Teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ 43 balso teisę turinčių bÅ«relio narių susirinkime dalyvavo 38, todėl akivaizdu, kad penki bÅ«relio nariai, kurie susirinkime nedalyvavo ir apie nario paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio klausimo svarstymÄ nežino, negalėjo įtakoti priimto sprendimo dėl nario paÅ¡alinimo. Byloje nebuvo apklaustas nei vienas atsakovo narys, nedalyvavęs 2014-03-30 susirinkime. Kaip nėra byloje apklaustas nors vienas susirinkime nedalyvavęs liudytojas, kuris bÅ«tų patvirtinęs, jog jei bÅ«tų žinojęs apie ieÅ¡kovo Å¡alinimÄ iÅ¡ bÅ«relio, tai bÅ«tų dalyvavęs susirinkime.

Todėl tokia teismo iÅ¡vada apskritai yra nepagrįsta jokiais įrodymais.4. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog buvo padarytas procedÅ«rinis pažeidimas, nes nebuvo numatytas klausimas dėl bÅ«relio nario paÅ¡alinimo. Atsakovo įstatų 3.6 p. numatyta, jog medžiotojų bÅ«relis turi teisę paÅ¡alinti narius. Ä®statų 3.7 p. numatyta, kad bÅ«relio nariai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tarybos siÅ«lymu visuotiniame narių susirinkime, tuo atveju jei grubiai pažeidžia Å¡iuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų ir kt.

Todėl, vadovaujantis Å¡iais įstatų punktais, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo bÅ«relio narių galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas neeilinio visuotinio atsakovo narių susirinkimo metu.5. Teismas sprendime konstatavo, jog nepagarba bÅ«relio nariams, jų tarpusavio santykių aÅ¡trinimas konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurie kasacine tvarka apskųsti nebuvo, vadinasi, ieÅ¡kovas su juose nurodytais teiginiais sutiko. Teismas konstatavo sprendimu ir tai, kad S. B., bÅ«damas pirmininku ir tarybos nariu, rodė nepagarbÄ bÅ«relio nariams, nemandagiai su jais elgėsi.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra duomenų, jog dėl liudytojų nurodytų S. B. grasinimų ar kitų įžeidžiančių veiksmų būtų buvęs atliktas ikiteisminis tyrimas ir dėl to būtų priimtas bei įsiteisėjęs procesinis sprendimas, vertinti kaip visiškai nepagrįsti, nes tokiomis savo išvadomis teismas prieštarauja savo ankstesnėms išvadoms ir Šiaulių apylinkės teismo 2012-04-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 bei Šiaulių apygardos teismo 2012-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-516-154/2012 konstatuotoms aplinkybėms ir išvadoms.

6. Nesutinka su teismo išvada, jog už nustatytus nedidelius pažeidimus S. B. galėjo būti atšauktas iš būrelio pirmininko pareigų ar taikyta kita nuobauda, tačiau pašalinimas iš būrelio narių yra kraštutinė priemonė, todėl S. B. buvo taikyta neproporcinga nuobauda, nes minėti ieškovo veiksmai įstatuose nėra įtvirtinti kaip pažeidimas, o tuo labiau - grubus. Nesutinka su išvada, kad 2014-03-30 susirinkimo metu ieškovas jau nebebuvo atsakovo pirmininkas, nes jo kadencija buvo pasibaigusi, o atsakovo visuotinis narių susirinkimas net negalėjo spręsti klausimo dėl ieškovo atšaukimo iš pirmininko pareigų.7.

Mano, kad 2014-05-24 visuotinio susirinkimo priimtas nutarimas yra teisėtas ir galiojantis, todėl teismui net ir panaikinus 2014-03-30 visuotinio susirinkimo sprendimÄ , ieÅ¡kovui negali sukelti jokių pasekmių. IeÅ¡kovas S. B. pateiktu atsiliepimu praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Analizuojant medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.7., 4.2.8., 4.11.7. p., tarybos siÅ«lymas paÅ¡alinti asmenį iÅ¡ bÅ«relio narių yra privaloma procedÅ«ra tokio sprendimo priėmimui ir visuotinis narių susirinkimas negali jos nepaisyti.

2. Klausimas dėl S. B. paÅ¡alinimo iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio narių nebuvo numatymas visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje, dauguma narių manė, jog viskas apsiribos ieÅ¡kovo elgesio svarstymu. Taigi, susirinkimas priėmė nutarimÄ klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Apelianto argumentai, jog teismas turėjo remtis bÅ«relio papročiais, jog sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo nario elgesio į darbotvarkę ne visada buvo teikiamas klausimas dėl atsakovo nario Å¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių, nors toks klausimas po nario elgesio aptarimo vėliau bÅ«davo svarstomas ir sprendimas buvo priimamas, yra nepagrįsti.

Jei konkretus būrelio narys 2007-03-10 priimto galimai neteisėto nutarimo neskundė ir toks nutarimas liko galioti, tai savaime nedaro ir ieškovo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtu, remiantis neva susiklosčiusia praktika. Tai, jog ieškovas ir kiti būrelio nariai nesitikėjo, kad susirinkime bus sprendžiamas S. B. pašalinimo iš būrelio klausimas, patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, 18 narių, kurie užsirašė lape, protestas ir pasišalinimo iš susirinkimo faktas, susirinkimo garso įrašas.

3. Darbotvarkėje nebuvo nurodyta, kokie S. B. konkretÅ«s įstatų pažeidimai bus svarstomi, Ä®statuose iÅ¡ viso yra 128 punktai ir papunkčiai. 2014-02-13 raÅ¡tu bÅ«relio tarybai, kurios posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovas, buvo praneÅ¡ta tik apie vienÄ pažeidimÄ - Å iaulių apygardos teismo sprendimu 2014-01-29 civilinėje byloje Nr. 2A-57-372/2014 nustatytÄ Ä¯statų 4.5 punkto pažeidimÄ . Darbotvarkės formuluotėje „Dėl bÅ«relio pirmininko S. B. „LM.ŽD GinkÅ«nų“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“ - teismų sprendimai vartojami daugiskaita. Atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje byloje sprendimus priėmė dviejų instancijų teismai (Å iaulių apylinkės teismas ir Å iaulių apygardos teismas), tai ieÅ¡kovas nesitikėjo, jog susirinkime bus svarstomi dar kokie nors, be tarybai nurodyto, įstatų pažeidimai.

4. Tiek R. K., tiek A. Č. patvirtino, jog susirinkime nebalsavo. Tai, jog 18 narių nebalsavo, yra užfiksuota ir pačiame protokole. Atsižvelgiant į tai, kad visuotinio narių susirinkimo protokole yra išskirta ketvirta kategorija „nebalsavo“ ir joje fiksuojamas tas pats 18 balsų skaičius, darytina išvada, kad 18 narių iš susirinkimo protestuodami pasišalino.

5. Teismas teisingai konstatavo, jog minėtas įstatų 4.5. p. pažeidimas yra vienkartinis ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip grubus. Todėl paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bÅ«relio už šį pažeidimÄ nėra materialinio pagrindo.6. Teismui pripažinus 2014-03-30 sprendimÄ negaliojančiu, nelieka pagrindo 2014-05-24 sprendimui. 2014-05-24 visuotiniame susirinkime neturėjo galimybės dalyvauti ir nedalyvavo S. B., todėl teismas tai laikė savarankiÅ¡ku pagrindu skundžiamÄ 2014-03-30 visuotinio susirinkimo nutarimÄ pripažinti neteisėtu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas netenkintinas.            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.              Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį ir pripažino negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimÄ â€žpaÅ¡alinti S. B. iÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narių už nepagarbÄ bÅ«relio nariams, už bÅ«relio narių kirÅ¡inimÄ ir tarpusavio santykių aÅ¡trinimÄ bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimÄ â€œ, pagrįstumas ir teisėtumas.

             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas S. B. yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio tikrasis narys nuo 1998 m., pirmininkas nuo 2006-05-29 iki 2014-05-05, tarybos narys nuo 2006-05-29 iki 2014-05-05. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narių 2014 m. kovo 30 d. neeilinio visuotinio-rinkiminio susirinkimo ginčijamu 3.1 p. nutarimu nutarta „paÅ¡alinti S. B. iÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narių už nepagarbÄ bÅ«relio nariams, už bÅ«relio narių kirÅ¡inimÄ ir tarpusavio santykių aÅ¡trinimÄ bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimÄ â€œ.             Sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai paÅ¡alintas asociacijos narys teisme ginčija jo paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , aktualÅ«s yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 ir 3 dalys, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis, Asociacijų įstatymo bei CPK normos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Pasisakydamas dėl Å¡ios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme; asmens teisės turi bÅ«ti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba negali bÅ«ti dirbtinai pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti, Å¡ios teisės negalima paneigti, asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme, asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi bÅ«ti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei Å¡ių tikslai ir veikla nėra prieÅ¡ingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimÄ ir veiklÄ reglamentuoja įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų, asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas.

Susivienijimų autonomiÅ¡kumas vieÅ¡osios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiÅ¡kai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarkÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas.             Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi bÅ«ti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių iÅ¡stojimo ir paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos tvarka bei sÄ lygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, suÅ¡aukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.7 punkte numatyta, kad bÅ«relio nariai gali bÅ«ti paÅ¡alinami tarybos siÅ«lymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia bÅ«relio įstatus, nesilaiko medžioklės veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo bÅ«relio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieÅ¡ medžiotojų bÅ«relį, virÅ¡ija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio.

Ä®statų 4.5 punkte įtvirtinta, kad apie visuotinio narių susirinkimo laikÄ , vietÄ ir darbotvarkę medžiotojų bÅ«relio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneÅ¡a kiekvienam bÅ«relio nariui asmeniÅ¡kai žodžiu arba raÅ¡tu.             Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas, jog bus sprendžiamas bÅ«tent jo paÅ¡alinimo iÅ¡ atsakovo narių klausimas, ir kad jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti Å¡io klausimo nagrinėjimui.

             Šalys neginčija aplinkybės, kad apie 2014 m. kovo 30 d. neeilinį visuotinį susirinkimÄ bÅ«relio nariams buvo praneÅ¡ta laiku ir tinkamai. IÅ¡ 2014 m. kovo 30 d. susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 38 bÅ«relio nariai, viso bÅ«relyje yra 43 nariai, todėl kvorumas nutarimams priimti buvo. Vienas iÅ¡ susirinkimo darbotvarkės klausimų buvo „Dėl bÅ«relio pirmininko S. B. „LMŽD GinkÅ«nų m. b.“ įstatų pažeidinėjimo (teismų sprendimai)“, už darbotvarkės patvirtinimÄ balsavo 20 balsų, prieÅ¡ 15 balsų, 2 balsai susilaikė, S. S. atvyko vėliau.

IÅ¡ susirinkimo protokolo matyti, kad svarstant šį klausimÄ , vienas iÅ¡ dalyvavusių bÅ«relio narių, pasiÅ«lė S. B. paÅ¡alinti iÅ¡ bÅ«relio narių, už šį pasiÅ«lymÄ balsavo 20 narių, prieÅ¡ - nebuvo, susilaikiusių - nebuvo, 18 narių nebalsavo. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog 18 narių nebalsavo, yra užfiksuota protokole, Å¡i aplinkybė nėra paneigta, nei vienas bÅ«relio narys dėl to iki ieÅ¡kinio padavimo nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad 18 narių nebalsavo.

Å ios aplinkybės nepaneigia R. K. ir A. Č. parodymai, kad jie pasirašė ant tuščio lapo, susirinkime buvo iki galo. Pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad 18 narių protestuodami paliko susirinkimÄ , 18 narių, kurie užsirašė lape, protestuodami išėjo iÅ¡ susirinkimo, nėra tiksli faktinių aplinkybių vertinimo prasme, tačiau Å¡is netikslumas neturi esminės įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui.              Byloje nustatyta, kad sprendžiant bÅ«relio nario atleidimo klausimÄ , nebuvo pravesta iÅ¡ankstinė procedÅ«ra, kuria tarybos nariai turi priimti sprendimÄ (nutarimÄ ) ir pasiÅ«lyti atleidimo klausimÄ svarstyti visuotiniame susirinkime.

Toks nutarimas taryboje priimtas nebuvo ir tarybos siÅ«lymas paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ S. B. iÅ¡ bÅ«relio narių, visuotiniam susirinkimui nepateiktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad P. A. kartu su 8 bÅ«relio nariais 2014 m. vasario 13 d. kreipėsi į bÅ«relio tarybÄ , praÅ¡ydami 2014 m. vasario 13 d. tarybos posėdyje svarstyti bÅ«relio pirmininko S. B. įstatų 4.5 punkto pažeidimus ir pateikti pasiÅ«lymÄ artimiausiame visuotiniame narių susirinkime. Å is praÅ¡ymas užregistruotas ir svarstytas 2014 m. kovo 19 d. tarybos susirinkime, tačiau joks nutarimas dėl minėto praÅ¡ymo nepriimtas.

Teisėjų kolegija pažymi, bÅ«relio nario paÅ¡alinimo klausimas yra aiÅ¡kiai reglamentuotas bÅ«relio įstatų 3.7 punkte, kadangi tarybos siÅ«lymo paÅ¡alinti S. B. iÅ¡ bÅ«relio narių nebuvo priimta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad buvo padarytas procedÅ«rinis pažeidimas.           Apelianto argumentas, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relyje sprendžiant klausimÄ dėl bÅ«relio nario elgesio į darbotvarkę ne visada buvo teikiamas klausimas dėl nario Å¡alinimo, nors toks klausimas po nario elgesio aptarimo vėliau bÅ«davo svarstomas ir sprendimas buvo priimamas, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovo S. B. atžvilgiu priimto skundžiamo nutarimo laikyti teisėtu, kadangi bÅ«relio praktika negali prieÅ¡tarauti įstatams ir pažeisti įstatuose nustatytos imperatyvios jos narių Å¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio tvarkos.

Aplinkybę, kad bÅ«relio nariai nesitikėjo, jog bus svarstomas klausimas dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo patvirtina faktas, kad 18 bÅ«relio narių iÅ¡ viso nebalsavo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asociacijoje, sprendžiant narystės apribojimo klausimus, turi bÅ«ti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sÄ lygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokiam svarbiam klausimui nagrinėti: pavyzdžiui, turi bÅ«ti iÅ¡ anksto ir aiÅ¡kiai suformuluojami visuomeninio poveikio ar prevencinių priemonių taikymo pagrindai, sudaromos sÄ lygos (galimybės) surinkti ir pateikti visÄ Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi bÅ«ti užtikrinama, kad Å¡ie reikÅ¡mingi klausimai nebÅ«tų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iÅ¡ esmės nepasirengus.

Nors Å¡ios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikÅ¡mė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai.              Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.6 p. numatyta, jog medžiotojų bÅ«relis turi teisę paÅ¡alinti narius. Ä®statų 3.7 p. numatyta, kad bÅ«relio nariai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tarybos siÅ«lymu visuotiniame narių susirinkime, tuo atveju jei grubiai pažeidžia Å¡iuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų ir kt.

Pažymėtina, kad atsakovas neteisingai interpretuoja įstatų punktus, teigdamas, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ bÅ«relio narių galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas neeilinio visuotinio atsakovo narių susirinkimo metu, o tam nėra bÅ«tinas tarybos siÅ«lymas. Atkreiptinas dėmesys, kad medžiotojų bÅ«relis narių paÅ¡alinimo teisę įgyvendina per visuotinį narių susirinkimÄ , kuris įgaliotas spręsti šį klausimÄ tik atlikus iÅ¡ankstinę procedÅ«rÄ taryboje, todėl atsakovo teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.6 p. yra bendroji norma, kuri yra sukonkretinta 3.7 punkte. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-550/2006 civilinėje byloje nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi jų faktinės situacijos nėra analogiÅ¡kos.              Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ 43 balso teisę turinčių bÅ«relio narių susirinkime dalyvavo 38, todėl penki bÅ«relio nariai, nedalyvavę susirinkime, apie nario paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio klausimo svarstymÄ nežino, kas taip pat laikyta procedÅ«riniu pažeidimo.

Nepaisant to, kad nebuvo apklausti bÅ«relio nariai, nedalyvavęs 2014 m. kovo 30 d. susirinkime ir jų nuomonė neiÅ¡klausyta, esminės reikÅ¡mės konstatuotiems pažeidimams neturi.             Pripažintina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio darbotvarkėje numačius klausimÄ â€žDėl bÅ«relio pirmininko S. B. „LM.ŽD GinkÅ«nų“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“, Å¡is klausimas turėjo apsiriboti vien Å¡ių pažeidimų apsvarstymu, kadangi bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ galima padaryti iÅ¡ darbotvarkės formuluotės. Platesne apimtimi nagrinėti ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų nebuvo galima, nes ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė pasirengti tinkamai į juos atsakyti.

Pažymėtina, kad Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.: 2-2616-362/2013 ir Å iaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-57-372/2014 sprendė klausimÄ dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio pirmininko veiksmų, 2013-02-20 praneÅ¡ant apie eilinio visuotinio bÅ«relio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , teisėtumo. Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 ir Å iaulių apygardos teismas civilinėje byloje 2A-516-154/2012 nagrinėjo klausimÄ dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo nutarta sustabdyti P. A. ir P. J. narystę bÅ«relyje iki 2012 m. kovo 3 dienos ir teikiama visuotiniam susirinkimui juos paÅ¡alinti iÅ¡ bÅ«relio narių, teisėtumo.

Kaip matyti iÅ¡ nurodytų bylų, juose ieÅ¡kovo S. B. veiksmai vertinti ne kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio eilinio nario, o kaip bÅ«relio pirmininko. Taigi, nurodyti teismo sprendimai buvo aktualÅ«s sprendžiant klausimÄ dėl S. B. paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio pirmininko pareigų, galėjo bÅ«ti aptarti iÅ¡vengiant pažeidimų pasikartojimo ateityje, bet negalėjo bÅ«ti pagrindu antrÄ kartÄ bausti už tuos pačius veiksmus, paÅ¡alinant ir iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio narių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo, kaip bÅ«relio pirmininko pareigų netinkamas atlikimas sÄ lygoja vien jo galimybę toliau bÅ«ti/nebÅ«ti bÅ«relio pirmininku, o tų pačių aplinkybių (veiksmų) vertinti ir taikyti dvigubÄ atsakomybę atsakovė negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieÅ¡kovo S. B. atsakomybės klausimas jau iÅ¡spręstas, pakartotinis įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų aplinkybių vertinimas nėra galimas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus Å¡iuo klausimu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pakartotinai faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, bet citavo pirmosios instancijos teismo ir apygardos teismo procesinių sprendimų tekstus.             Pažymėtina, kad Å iaulių apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 bei Å iaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-516-154/2012 nebuvo vertinami ikiteisminio tyrimo duomenys, skundžiamame sprendime teismas konstatavo bÅ«relio narių tarpusavio santykių prieÅ¡iÅ¡kumÄ , nurodė, kad nesant duomenų apie S. B. kitus pažeidimus, vienkartinės pareigos suÅ¡aukti visuotinį susirinkimÄ neįvykdymas negali bÅ«ti vertinamas kaip grubus.

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovo netinkamas pirmininko pareigų vykdymas, kaip jau minėta, yra aktualus sprendžiant klausimÄ tik dėl pirmininko statuso. PaÅ¡alinimas iÅ¡ bÅ«relio narių negali bÅ«ti grindžiamas pirmininko pareigų netinkamu atlikimu, kadangi, kaip nurodo pats atsakovas, 2014-03-30 susirinkimo metu ieÅ¡kovas jau nebebuvo bÅ«relio pirmininku pasibaigus jo kadencijai. Medžiotojų bÅ«relio nariui nėra reikalavimo atlikti pirmininko funkcijas, todėl ir vertinant ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio narių pagrindus, turi bÅ«ti analizuojamos kitos aplinkybės, susijusios su eilinio bÅ«relio nario pareigomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki ginčijamo visuotinio susirinkimo nutarimo priėmimo, ieÅ¡kovo S. B. paÅ¡alinimas iÅ¡ bÅ«relio narių nebuvo iÅ¡keltas jokia forma, nebuvo nagrinėjamas elgesys kitų narių atžvilgiu. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas pažeidė bÅ«relio įstatų 3.5.3. p. nario pareigÄ ginti bÅ«relio interesus, garbę, nes byloje neįrodyta, kad bÅ«relio nariai bÅ«tų kreipęsi dėl to su pretenzijomis į ieÅ¡kovÄ , kad Å¡ios aplinkybės bÅ«tų nustatytos kompetentingų institucijų.

             Teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų 2014 m. gegužės 24 d. visuotinio susirinkimo priimtas nutarimas kuriuo paliktas galioti 2014 m. kovo 30 d. visuotinio neeilinio rinkiminio susirinkimo sprendimas nėra nagrinėjamos bylos objektas, tačiau panaikinus skundžiamÄ nutarimÄ , 2014 m. kovo 30 d. visuotinio neeilinio rinkiminio susirinkimo sprendimas tampa niekiniu. Pažymėtina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relis negali pats spręsti dėl ginčijamo nutarimo galiojimo ir neturi teisinio pagrindo įvertinti 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimo „paÅ¡alinti S. B. iÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio narių už nepagarbÄ bÅ«relio nariams, už bÅ«relio narių kirÅ¡inimÄ ir tarpusavio santykių aÅ¡trinimÄ bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimÄ â€œ teisėtumÄ .             Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad visų paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus bei byloje surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinio skundo motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iÅ¡ Å¡alių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios iÅ¡laidos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi ieÅ¡kovas S. B. prašė priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, jam iÅ¡ atsakovės priteisima 774,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:              Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti ieÅ¡kovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos GinkÅ«nų medžiotojų bÅ«relio (į. k. 193449912) 774,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.

             Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.             Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.   Kolegijos pirmininkė                           Rasa Bartašienė   Teisėjai                                                                                       Egidijus Mockevičius                                                       Vilija Valantienė