Legislator Case Law & Legislation
cbd9248c-2b64-41b0-9af6-c4aa4aaa20f5 AI generated

cbd9248c-2b64-41b0-9af6-c4aa4aaa20f5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cbd9248c-2b64-41b0-9af6-c4aa4aaa20f5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) prekybos namai „Agma“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti 2000 m. birželio 21 d. UAB prekybos namai „Agma“ ir UAB „Via Sportas“ sudarytÄ Jungtinės veiklos sutartį nutraukta dėl UAB „Via Sportas“ įvykdyto esminio sutarties pažeidimo; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 197 676,65 Eur nuostolių.

Legislator headnote

AI generated

cbd9248c-2b64-41b0-9af6-c4aa4aaa20f5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovė tiesiog užvaldė savo reikmėms ir naudai visÄ Å¾emės sklypÄ ir iÅ¡ to visÄ gautÄ naudÄ pasisavino, nesumokėdama ieÅ¡kovei net mažos jai priklausančios dalies. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad Jungtinės veiklos sutartis bÅ«tų vykdoma ar realiai pradėta vykdyti. Å ie atsakovės nesÄ Å¾iningi veiksmai rodo, kad atsakovė gali vengti įvykdyti prievoles, paslėpti turtÄ , jį perleisti tretiesiems asmenims, todėl kyla didelė grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimumui. 8.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1462-516/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01173-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Agma“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4182-661/2018 pagal ieÅ¡kovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Agma“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

2. IeÅ¡kovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) prekybos namai „Agma“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti 2000 m. birželio 21 d. UAB prekybos namai „Agma“ ir UAB „Via Sportas“ sudarytÄ Jungtinės veiklos sutartį nutraukta dėl UAB „Via Sportas“ įvykdyto esminio sutarties pažeidimo; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 197 676,65 Eur nuostolių.

3. IeÅ¡kovė savo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant – pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose ar kitose kredito įstaigų sÄ skaitose, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, leidžiant atsakovei atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra labai didelė. IeÅ¡kovė akcentavo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , vykdant Jungtinės veiklos sutartį, nebendradarbiavimÄ , aplinkybę, kad atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovės įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ ir hipoteka apsunkino žemės sklypÄ savo asmeninei naudai gauti. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė tiesiog užvaldė savo reikmėms ir naudai visÄ jungtinei veiklai perduotÄ Å¾emės sklypÄ ir iÅ¡ to visÄ gautÄ naudÄ pasisavino, nesumokėdama ieÅ¡kovei priklausančios dalies.

Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad Jungtinės veiklos sutartis bÅ«tų vykdoma ar pradėta vykdyti. Å ie atsakovės nesÄ Å¾iningi veiksmai, ieÅ¡kovės nuomone, rodo, kad atsakovė gali vengti įvykdyti prievoles, paslėpti turtÄ , jį perleisti tretiesiems asmenims, todėl kyla didelė grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimumui. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės pretenzija, nesutiko atlyginti net mažos dalies ieÅ¡kovės patirtų nuostolių.

IeÅ¡kovė taip pat pastebėjo, kad 2016 m. atsakovė turėjo turto už 41 383 541 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 18 372 450 Eur, t. y. beveik pusę turimo turto. Esant tokiai situacijai, patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atsirastų reali atsakovės nemokumo grėsmė, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymÄ . Be to, didžioji dalis atsakovės turimo turto yra įkeista. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino.

6. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinio suma, kad ir kokia didelė bebÅ«tų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo grėsmė nėra preziumuojama, todėl asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, patvirtinančius realiÄ ar hipotetinę teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo grėsmę.

7. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė galimai yra skolinga ieÅ¡kovei ar nesutinka su ieÅ¡kovės pretenzija, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovės piktybiÅ¡kumui, leidžiančiam daryti prielaidÄ , jog atsakovė nevykdys bÅ«simo teismo sprendimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį negalima daryti jokios iÅ¡vados apie sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo grėsmę, nes Å¡ie duomenys nei patvirtina, nei paneigia atsakovės piktybiÅ¡kumÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė LUAB prekybos namai „Agma“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 8.1. Teismas skundžiamÄ nutartį grindė tik neįrodytu atsakovės nesÄ Å¾iningumu, tačiau neatsižvelgė į kitas faktines aplinkybes ir į jų visumÄ , į atsakovės finansinę bÅ«klę, skolos dydį, patį atsakovės elgesį.

Teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė formaliais pagrindais. 8.2. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes. 2017 metais atsakovė turėjo turto už 41 383 541 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 18 372 450 Eur.

Didžioji dalis atsakovės turimo turto yra įkeista, todėl ieškovė, kuri nėra įkaito turėtoja, neturės jokių galimybių patenkinti savo reikalavimų iš šio, kad ir didelės balansinės vertės, turto. Ieškovės reikalavimas byloje didelis, o atsakovės turtinė padėtis nėra gera dėl jos turimų didelių įsipareigojimų ir turto apsunkinimo įkeitimu (hipoteka), todėl tenkinus ieškovės ieškinį, kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas.

Pagal 2017 m. balansÄ vien ilgalaikis atsakovės turtas sumažėjo 5 545 098 Eur, piniginių lėšų atsakovė turi tik 73 232 Eur, kurios per pastaruosius metus sumažėjo net 63 505 Eur, padidėjo atsakovės įsiskolinimai. Å ie faktoriai rodo, kad atsakovė nuosekliai mažina savo turimÄ turtÄ , o tai dar labiau apsunkina teismo sprendimo vykdymÄ . 8.3. Vertindamas atsakovės (ne)sÄ Å¾iningumÄ , teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kinyje nurodytus atsakovės nuoseklius ir itin nesÄ Å¾iningus veiksmus, vengiant vykdyti Jungtinės veiklos sutartį, nors Å¡ie veiksmai leidžia teigti, kad atsakovė vengs vykdyti ir teismo sprendimÄ dėl tos pačios sutarties.

Atsakovė tiesiog užvaldė savo reikmėms ir naudai visÄ Å¾emės sklypÄ ir iÅ¡ to visÄ gautÄ naudÄ pasisavino, nesumokėdama ieÅ¡kovei net mažos jai priklausančios dalies. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad Jungtinės veiklos sutartis bÅ«tų vykdoma ar realiai pradėta vykdyti. Å ie atsakovės nesÄ Å¾iningi veiksmai rodo, kad atsakovė gali vengti įvykdyti prievoles, paslėpti turtÄ , jį perleisti tretiesiems asmenims, todėl kyla didelė grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimumui. 8.4.

PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis proporcingumo principo, nes ieÅ¡kovės pasirinktas antstolis, atsižvelgdamas į atsakovės pageidavimus, apribos disponavimÄ tik tuo atsakovės turtu, kuris netrukdys atsakovei toliau vystyti savo Å«kinę komercinę veiklÄ . IeÅ¡kovė nėra suinteresuota atsakovės veiklos apsunkinimu, nes tai apsunkintų ir teismo sprendimo vykdymÄ . IeÅ¡kovės interesai ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti užtikrinti tik praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

9. Atsakovė UAB „Via Sportas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Atskirojo skundo pagrindas analogiÅ¡kas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pagrindui, nors atskirųjų skundų pagrindui taip pat galioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai nurodyti konkrečias bylos aplinkybes, įrodymus bei teisinius argumentus, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo ar nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .

Argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjamas skundžiamos nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, atskirajame skunde nėra. Skundu siekiama, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertintų ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pagrindÄ , kuris jau įvertintas ir kurį vertinti pakartotinai apeliacinės instancijos teismui nepriklauso. Vien dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės skundo. Apeliacinės instancijos teismas nėra bylos proceso Å¡alies advokatas, todėl jam nepriklauso teisė, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, pačiam ieÅ¡koti nutarties panaikinimo pagrindų. 9.2.

IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieÅ¡kove, vykdant ginčo sutartį, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir pan., priskirtinos argumentams dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo esmės, o tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiÅ¡ko ir objektyvaus iÅ¡nagrinėjimo bei teisinio įvertinimo teismo sprendime dėl ginčo esmės. Å ios ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės nėra joks nustatytas faktas, kuris pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ atsakovei CPK 144 straipsnio aspektu. 9.3.

IeÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 3 197 676,65 Eur sumÄ nuostoliams atlyginti negali bÅ«ti laikomas tikėtinai pagrįstu, todėl nėra ir pirmosios CPK 144 straipsnyje nustatytos sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. 9.4. Lietuvos teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma visais atvejais objektyviai padidina ieÅ¡kovei palankaus sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Pasak Lietuvos teismų, vien didelė suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Apie tai, ar ginčas yra dėl didelės pinigų sumos spręstina kiekvienu atveju konkrečiai (ad hoc), atsižvelgiant į konkretų atsakovÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovei tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės pagrindimo pareiga. Atsakovė daugiau nei 17 metų užsiima Å«kine komercine veikla. 2016–2017 metais vidutinis samdomų darbuotojų skaičius siekė 20 asmenų, atsakovė, 2018-07-24 duomenimis, neturėjo įsiskolinimų valstybės ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams, taip pat neturėjo skolų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie įregistruotus atsakovės turto arešto aktus. 2017-12-31 duomenimis, atsakovės įstatinis kapitalas sudarė 1 158 480 Eur. 2017 m. pabaigoje atsakovė turėjo iš viso 41 383 541 Eur vertės turto, kai 2016 m. pabaigoje iš viso – 39 418 962 Eur. Ilgalaikis turtas sudarė 2/3 viso atsakovės turto. 2017 m. pabaigoje atsakovės nepaskirstytas pelnas siekė 19 565 120 Eur, o nuosavas kapitalas nuo 2016 metų padidėjo beveik 1,5 mln. Eur. 2017 m., palyginus su 2016 m., metinis atsakovės veiklos grynasis pelnas padidėjo nuo 1 010 707 Eur iki 1 367 491 Eur.

Laikotarpiu per 2018 m. pirmÄ jį pusmetį atsakovės veiklos rezultatai iÅ¡liko iÅ¡ esmės nepasikeitę, palyginus su 2017 m. rezultatais. Taigi, vien aplinkybė, kad atsakovė turi didelių įsipareigojimų, nėra pakankama teigti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Pradelstų skolų pagal atsakovės turimas investicinio kredito sutartis su bankais atsakovė neturi, todėl ta aplinkybė, kad daug atsakovės turto įkeista bankui, taip pat neįrodo, jog jos turtinė padėtis nėra gera.

Be to, ieÅ¡kovės balanse nurodytos įsipareigojimų sumos negalima prilyginti pradelstiems įsipareigojimams. Trumpalaikių ir per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma sudaro tik 5,32 proc. nuo atsakovės turto vertės, todėl ieÅ¡kovei nėra jokio pagrindo teigti, kad gali atsirasti atsakovės nemokumo grėsmė. 9.5. Pastaruoju metu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

Taigi, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti turto areÅ¡tÄ , turi pareigÄ pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų nesÄ Å¾iningÄ atsakovės elgesį iki bylos iÅ¡kėlimo, kuriuo kryptingai bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti prievolės vykdymo ieÅ¡kovei ateityje. Vien pats faktas, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės yra kilęs ginčas, kuris iki Å¡iol teismo sprendimu nėra iÅ¡spręstas, nereiÅ¡kia, jog atsakovės veiksmai neatitinka sÄ Å¾iningumo reikalavimo. IeÅ¡kovė įrodymų, liudijančių atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį, nėra pateikusi.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo 11. Atsakovė 2018 m. spalio 29 d. 16.51 val. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos naujus įrodymus – UAB „Via Sportas“ 2018 m. spalio 26 d. pažymos kopijÄ , Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 22 d. pažymos kopijÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. spalio 26 d. suvestinės kopijÄ , 2018 m. spalio 26 d. Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , o taip pat 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas – kuriais siekia įrodinėti, kad ir Å¡iuo metu jos turtinė bÅ«klė nepablogėjo ir pripažintina gera.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai pateikti faktiÅ¡kai likus tik vienai darbo dienai iki paskirtos atskirojo skundo nagrinėjimo datos (skundo nagrinėjimas paskirtas 2018 m. spalio 31 d. 9 val.), neužtikrinant nei teismui, nei tuo labiau prieÅ¡ingai Å¡aliai protingo termino su Å¡iais įrodymais susipažinti, ir atsakovei nenurodžius jokių svarių argumentų, kodėl tokie duomenys negalėjo bÅ«ti paruoÅ¡ti ir pateikti teismui anksčiau, priėjo iÅ¡vadÄ , jog naujų įrodymų priėmimas neatitiktų proceso operatyvumo, koncentruotumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų, todėl su 2018 m. spalio 29 d. praÅ¡ymu pateikti nauji atsakovės įrodymai, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, nepriimtini.

Dėl ginčo esmės 13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovei, teismo vertinimu, neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

15. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė formaliais pagrindais, nes skundžiamÄ nutartį grindė tik neįrodytu atsakovės nesÄ Å¾iningumu, tačiau neatsižvelgė į kitas faktines aplinkybes ir į jų visumÄ , inter alia, į atsakovės finansinę bÅ«klę bei į itin didelę ieÅ¡kinio sumÄ , nors teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

16. Nesutikdamas su apeliantės pozicija, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia ieÅ¡kovės dėmesį, kad naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija, kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ). Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai.

Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).

17. Remiantis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama aiÅ¡kinimo taisykle, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.).

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir naujausia teismų praktika, skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinio suma, kad ir kokia didelė bebÅ«tų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos, bei pagrįstai akcentavo ir vertino tai, ar byloje yra atsakovės nesÄ Å¾iningÄ siekį iÅ¡vengti jai nepalankaus sprendimo vykdymo patvirtinančių įrodymų.

19. Pažymėtina, kad asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėja Jungtinės veiklos sutarties, dėl kurios nutraukimo bei nuostolių priteisimo pateiktas ieÅ¡kinys, netinkamo vykdymo ir (ar) nevykdymo aplinkybėmis, teigdama, kad atsakovė nebendradarbiavo, vengė vykdyti Jungtinės veiklos sutartį ir naudoja iÅ¡imtinai savo asmeninei naudai gauti ieÅ¡kovės įnaÅ¡Ä Ä¯ planuotÄ bendrÄ veiklÄ . Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , įrodinėdama, kad ieÅ¡kovės reikalavimas net prima facie negali bÅ«ti laikomas pagrįstu, teigia visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, argumentuodama, jog neatliko jokių neteisėtų ar nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo bei (ne)vykdymo aplinkybės ir priežastys, kiekvienos iÅ¡ Å¡alių interpretuojamos sau palankia linkme, negali bÅ«ti laikomos vienos iÅ¡ Å¡alių (t. y. Å¡iuo atveju atsakovės) nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodančiais faktais, nes, kaip visiÅ¡kai pagrįstai pastebėjo atsakovė savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , jos sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ negali bÅ«ti laikomos jau įrodytomis.

21. Nors, kaip minėta, atsakovės turtinė bÅ«klė, ieÅ¡kovei neįrodžius pastarosios nesÄ Å¾iningumo, negali bÅ«ti savaime pakankama grėsmei, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti atsakovės nepakankamai gerÄ turtinę bÅ«klę, iÅ¡kreiptai interpretuoja atsakovės finansinių dokumentų turinį. Nemokumo rizikai identifikuoti svarbus ne bendras bendrovės turimų įsipareigojimų santykis su turto verte, bet bÅ«tent pradelstų skolų santykis su viso turimo turto verte, todėl ieÅ¡kovės akcentuojama aplinkybė, kad visų atsakovės turimų įsiskolinimų suma sudaro beveik pusę jos turimo turto vertės, prieÅ¡ingai nei samprotauja apeliantė, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovės turtinė bÅ«klė nėra gera.

Nesutiktina ir su atskirajame skunde esančiu teiginiu, kad atsakovė nuosekliai mažina savo turimÄ turtÄ . Nors 2017 metais, palyginus su 2016 metais, kaip ir pastebėjo ieÅ¡kovė, sumažėjo pinigų ir jų ekvivalentų suma, taip pat ilgalaikis turtas, tuo pačiu metu padidėjo gautinų per vienerius metus sumų dydis, nepaskirstytas pelnas ir grynasis bendrovės pelnas, taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra jokio faktinio pagrindo daryti prielaidÄ , kad atsakovė mažina savo turimÄ turtÄ , tuo labiau piktybiÅ¡kai, turėdama nesÄ Å¾iningų tikslų, o ne tiesiog vykdydama savo įprastÄ Å«kinę komercinę veiklÄ .

22. Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingÄ bei teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

23. Kadangi kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nedaro įtakos bylos iÅ¡nagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė