cbd83fb7-7241-4e1b-9ff3-24c9dd87b2dd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-904-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04523-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 37; 121 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Eksoslita“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys G. B., Bankrutavusi UAB „Gerika“.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:          I.GINČO ESMĖ.        I. J. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Eksoslita“ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 41 300 Lt pagrindinės skolos, 620,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio), bylÄ prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir BUAB „Gerika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ įgalioto asmens Å . P., 2012-04-17, remiantis Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.101- 6.110 straipsniais, buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius BUAB „Gerika“ perleido reikalavimo nuosavybės teisę sutartyje nurodytai sumai bei visas kitas su reikalavimu susijusias teises naujajam kreditoriui ieÅ¡kovui. Apie reikalavimo teisių perleidimo faktÄ skolininkui UAB „Eksoslita“ praneÅ¡ta 2012-05-10 oficialiu buveinės registracijos adresu.

Naujojo kreditoriaus reikalavimai sukelia teisines pasekmes skolininkui. Pradinis kreditorius atliko sutartas paslaugas (geodeziniai matavimai, sklypo nužymėjimo darbai, sklypo vizualizacija) skolininkui UAB „Eksoslita“ ir iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už atliktas paslaugas. Skolininkas atliktų paslaugų ar jų tinkamumo neginčijo, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras priėmė ir pasirašė, tokiais veiksmais pripažindamas kilusiÄ prievolę tinkamai atsiskaityti. Nurodė jog draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę.

Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkė teismas 2012-09-21 priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 41 300 Lt skolos ir 620 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas UAB „Eksoslita“ pateikė prieÅ¡taravimus, prašė teismo preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų.

Reikalavimų teisių perleidimo sutartimi (dar vadinama cesijos sutartimi) cedentas perduota cesionarijui tam tikrÄ teisę. Cesija yra susieta su pagrindiniu sandoriu. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sandorio sÄ lygų. Pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kuriÄ jis turi ir kuri yra galiojanti. Atsakovas teigia, kad nėra prievolės, iÅ¡ kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, taip pat nėra ir perleidimo pagrindo. Pradinis kreditorius BUAB „Gerika“ neatliko paslaugų (darbų), pradinis kreditorius neturėjo reikalavimo teisės į atlyginimÄ už nesuteiktas paslaugas (darbus).

Nėra pateikta sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, kuri turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, nepateiktas paslaugų priėmimo-perdavimo aktas. Turėjo bÅ«ti perduotas ir pats darbas (sklypo vizualizacija). G. B. paraÅ¡as standartinės formos sÄ skaitoje neįrodo, kad paslaugos buvo suteiktos ir darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Gerika“ turėjo teisę atlikti tam tikrus darbus. Geodezinių matavimų veikla yra licencijuojama, UAB „Gerika“ tokios licencijos neturėjo.

Kelia abejonių paslaugų (darbų) kaina. Atsakovui 2008 metais nereikėjo sÄ skaitose nurodytų darbų. Atsakovo valdomo žemės sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti dar 2000 metais, 2000-08-04 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, 2007-08-29 gautas statybos leidimas statyti statinius žemės sklype. Visus ieÅ¡kovo sÄ skaitose nurodytus darbus buvo tikslinga atlikti iki statybos leidimo gavimo. Pažymėjo, kad visos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2008-02-15, nors darbai negalėjo bÅ«ti atlikti tuo pačiu metu, paprastai Å¡iuos darbus skiria mėnesiai ar net metai.

SÄ skaitas pasirašęs G. B. 2008-01-23 atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, o direktoriumi tapo V. Ž., todėl sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ G. B. nebeturėjo teisės jų pasiraÅ¡yti atsakovo sÄ skaitose. Atsakovui apie sÄ skaitas nebuvo žinoma iki ieÅ¡kinio gavimo, sÄ skaitose nurodytos sumos nėra apskaitytos įmonės buhalterijoje, jų niekas nereikalavo. Atsakovas nėra gavęs ieÅ¡kovo praneÅ¡imų dėl kreditoriaus pasikeitimo ir raginimų sumokėti skolÄ . I. J. B. atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus nesutiko su atsakovo prieÅ¡taravimais, prašė atmesti atsakovo prieÅ¡taravimus ir palikti galioti teismo preliminarų sprendimÄ .

Nurodė, kad pasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros yra pakankamas skolos įrodymo dokumentas. Ar pirminis kreditorius turėjo licencijÄ darbams atlikti, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas klaidina teismÄ , kad jam nebuvo įteiktos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros, kiti dokumentai. Atsakovas jokiais įrodymais ar svariais argumentais nepagrindžia, neįrodo, jog paslaugos (darbai) atsakovui buvo nereikalingi ir nebuvo suteikti. Atsakovo direktorius, pasirašęs sÄ skaitas, nenurodė, kad darbai nebuvo atlikti ar kad jie atlikti netinkamai, nekokybiÅ¡kai.

PasiraÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kaip ir pasiraÅ¡yta sutartis, Å¡alims turi įstatymo galiÄ . PVM sÄ skaita-faktÅ«ra taip pat galima įrodyti Å¡alis siejančius sutartinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr.3K-3-256/2009). Atsižvelgiant, kad PVM sÄ skaita–faktÅ«ra laikoma dokumentu, patvirtinančiu tarp Å¡alių susiklosčiusius sutartinius santykius, nepateikta sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo nedaro ieÅ¡kovo reikalavimo negaliojančiu, sÄ skaita pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių ir laikoma galiojančia.

Tai, kad atsakovo direktorius, pasiraÅ¡ydamas sÄ skaitas, buvo atleistas iÅ¡ pareigų, neleidžia atsakovui teigti, kad jam nekyla prievolė atsiskaityti. Akcininkų sprendimas dėl G. B. atleidimo iÅ¡ pareigų Juridinių asmenų registrui pateiktas 2008-03-05, o įregistruotas 2008-03-07, todėl pirminis kreditorius neturėjo pagrindo manyti, jog G. B. neturėjo teisės pasiraÅ¡yti sÄ skaitose. Paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis, kurių veikla yra licencijuojama. Visi dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu, kuriuo atsakovas gavo ieÅ¡kinį.

Nurodė CPK 123 str. 4 d. nuostatas. Atsakovas pats blogai nurodo savo buveinės adresÄ .    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. preliminarų sprendimÄ ; ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Eksoslita“, dėl 41 300 Lt skolos priteisimo, atmetė; priteisė atsakovui UAB „Eksoslita“ 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

B.. Nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. 31 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės naudai.       Teismas nurodė, jog į bylÄ nepateikta sÄ skaitose nurodytų darbų atlikimÄ pagrindžiančių įrodymų (sutarčių, darbų priėmimo-perdavimo aktų ir/ar kt.). IeÅ¡kovo, trečiojo asmens G. B. paaiÅ¡kinimai, apklausto liudytojo parodymai, kiti į bylÄ pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad UAB „Gerika“ atsakovo užsakymu už sutartas kainas atliko sÄ skaitose nurodytus darbus.

SÄ skaitas atsakovo vardu pasirašė iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų atleistas asmuo, trečiasis asmuo G. B., neturėjęs teisės priimti ir pasiraÅ¡yti minėtų sÄ skaitų, todėl pastarosios nelaikytinos atsakovo 41 300,00 Lt skolos pradiniam kreditoriui patvirtinimo (skolos pripažinimo) įrodymu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog esant didelei neįvykdytų finansinių prievolių kreditoriams sumai turėdamas aiÅ¡kius ir pakankamus reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus 41 300 Lt sumai, bankroto administratorius nebÅ«tų perleidęs Å¡io reikalavimo už 50,00 Lt į atsakovÄ , apie kurio nemokumÄ duomenų nėra, kuriam nuosavybės teise priklauso didelės vertės žemės sklypas, kuris nėra areÅ¡tuotas ar kitaip apsunkintas dėl neįvykdytų tretiesiems asmenims UAB „Eksoslita“ turtinių prievolių, kas reiÅ¡kia jog bÅ«tų realios galimybės skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti.

Teismas nenustatęs kitų faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo UAB „Eksoslita“ įsiskolinimo UAB „Gerika“ pagal 2008-02-15 sÄ skaitas fakto, ieÅ¡kovo reikalavimÄ , reiÅ¡kiamÄ CK 6.109 straipsnio 1 dalies, 6.59, 6.63 straipsnių pagrindu, atmetė kaip nepagrįstÄ .    III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.          Apeliantas (ieÅ¡kovas) J. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Eksoslita“ dėl skolos priteisimo tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, jog CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovui nebuvo atskleistas faktas, kad sÄ skaitas pasirašęs asmuo atleistas iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų, o direktoriaus pareigas eina kitas asmuo.

Juridinių asmenų registre bendrovės vadovu tebebuvo įregistruotas sÄ skaitas pasirašęs ir darbus priėmęs asmuo G. B.. Todėl UAB „Gerika" perduodama atliktus darbus atsakovui turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti ir tikėtis, jog juos perduoda įgaliotam atsakovo atstovui. Todėl Å¡io atstovo pasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros yra pakankamas skolos įrodymo pagrindas. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių tinkamÄ trečiojo asmens G.

B. atleidimÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų, nepateikė įrodymų, jog G. B. pats buvo informuotas apie jo atleidimÄ bei duomenų, kad UAB „Gerika" buvo informuota ar žinojo apie G. B. atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų. Apelianto teigimu, atsakovas nesiėmė visų tinkamų priemonių informuoti trečiuosius asmenis apie naujo direktoriaus įmonėje paskyrimÄ , taip klaidindamas ne tik buvusį įmonės direktorių, bet ir kitus trečiuosius asmenis. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius atliktus darbus, o atsakovas jų nepaneigė.

Todėl teismo iÅ¡vados apie ieÅ¡kinio neįrodytumÄ nepagrįstos. Atsakovas sudarydamas su pirkėjais preliminariÄ sias sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų pirkimo sutartis, preliminariųjų sutarčių 2.2, 5.4 punktuose pats nurodė, jog gyvenvietės statybos darbus vykdo UAB „Gerika", kuriai Aplinkos ministerija suteikė kvalifikacijos atestatÄ Nr. 4902 o pirkėjas įsipareigojo užtikrinti, kad namo pilnÄ apdailÄ atliekantys pirkėjo rangovai laikytųsi generalinio rangovo UAB „Gerika" nustatytų darbų vykdymo objekte taisyklių.

Taigi, akivaizdu, jog atsakovas su UAB „Gerika" buvo susijęs sutartiniais santykiais, UAB „Gerika" turėjo vystyti statybos darbus atsakovui priklausančioje teritorijoje. Apelianto teigimu teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad kreditoriaus UAB „Gerika", atstovaujamo bankroto administratoriaus, reikalavimo teisės skolininkui UAB „Eksoslita" buvo parduotos už mažesnę sumÄ , nei skola, neesant pakankamų UAB „Gerika" skolinio įsipareigojimo 41 300 Lt sumai įrodymų, teismas netinkamai vertino BUAB „Gerika“ atstovo posėdžio metu pateiktus parodymus.

          Atsakovas UAB „Eksoslita“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog teismui yra pateikti įrodymai, kad G. B. buvo atleistas iÅ¡ pareigų maždaug mėnesį iki PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo. SekančiÄ dienÄ naujasis atsakovo direktorius V. Ž. informavo apie tai VSDFV Vilniaus skyrių. D. G. B. atleistas, kaip praradęs vienintelio akcininko pasitikėjimÄ atleidimo pagrindo neskundė, taip pat neneigė, kad su juo buvo atsiskaityta už laikotarpį iki 2008-01-23 dienos imtinai, o ne už vėlesnį laikotarpį, kurį jis neva dirbo, tai yra maždaug dar mėnesį po 2008-02-15 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo.

Todėl teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog G. B. žinojo buvęs atleistas iÅ¡ pareigų akcininkų sprendimo pagrindu nuo 2008-01-23, o ne, kad be jokio darbo užmokesčio dirbo iki 2008 metų nenustatytos kovo mėnesio dienos. Pažymėjo, jog G. B. sutuoktinė ir/arba pats G. B. 2008 metais yra buvę UAB „Gerika" akcininkai. Todėl UAB „Gerika" per savo dalyvius turėjo žinoti ir žinojo, kad maždaug mėnesį iki PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo G.

B. nebebuvo atsakovo direktorius. Taip pat UAB „Gerika" turėjo žinoti ir žinojo, kad G. B. neturėjo teisės pasiraÅ¡yti PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų dar ir dėl to, kad tokie darbai nebuvo atlikti, kadangi byloje pateikta raÅ¡ytinių sutarčių tarp UAB „Gerika" ir atsakovo apie tokių darbų atlikimÄ . Nėra jokio perdavimo priėmimo akto tarp UAB „Gerika" ir atsakovo apie tokių darbų atlikimÄ , taip pat nėra jokių rezultatų pas kitus asmenis. Nėra jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie tai patvirtintų - užsakymo, susiraÅ¡inėjimo, pretenzijų, sumokėto avanso už darbus ir pan.

Nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų teiginius, kad tokius darbus galėjo atlikti bet kokie tretieji asmenys, tai yra sutarčių tarp UAB „Gerika" ir subrangovų, perdavimo aktų, mokėjimų už darbus, arba jei tokie mokėjimai nebuvo atlikti (nes UAB „Gerika" subankrutavo) - nėra tokių subrangovų įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡us už tokių darbų neapmokėjimÄ . Kadangi PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyti darbai nebuvo atlikti, todėl pridėtinė vertė jais nebuvo sukurta ir tokiais darbais negalėjo bÅ«ti gaunamas pelnas, kÄ UAB „Gerika" privalėjo žinoti.

Tai įrodo, kad iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras UAB „Gerika" elgėsi nesÄ Å¾iningai atsakovo atžvilgiu. IeÅ¡kovui neįrodžius, jog jis turi galiojančiÄ reikalavimo teisę, jo ieÅ¡kinys pagrįstai buvo atmestas. Kad reikalavimo teisė buvo negaliojanti neakivaizdžiai įrodo ir trečiojo asmens UAB „Gerika" bankroto administratoriaus elgesys, kuriuo už 50 litų buvo perleistas 41.300 Lt. reikalavimas, nebandžius kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nors atsakovas yra mokus ir turi likvidaus nekilnojamo turto.

Atsakovas įvertinęs ieškovo pateiktas preliminarias sutartis nurodė, jog preliminarios sutartys nėra pasirašytos kitos šalies - būsimo pirkėjo, o tik buvusio atsakovo direktoriaus G. B., todėl nelaikytinos dokumentais. Preliminariose sutartyse nurodyti avansiniai mokėjimai - vienu atveju 62 214 Lt., kitu atveju 33 502,24 Lt, kurie turėjo būti sumokėti dar 2007 metais. Joks avansas sumokėtas atsakovui nebuvo, kas įrodo, jog sutartys nebuvo pradėtos vykdyti.  IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).         Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡ esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.    Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo teiginių kuriais apeliantas rėmė reikalavimÄ naikinti pirmosios instancijos sprendimÄ tai teiginys jog ginčo sÄ skaitų – faktÅ«rų, kuriomis įrodinėjamas apelianto reikalavimas metu atsakovo vadovo G.

B. atleidimas iÅ¡ pareigų nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas įregistruotas juridinių asmenų registre, todėl Å¡is faktas negali bÅ«ti naudojamas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ kaip trečiÄ jį asmenį. Apelianto teiginys jog juridinio fakto (sutarties ar kitokio įvykio, galinčio turėti reikÅ¡mės trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms) neiÅ¡vieÅ¡inus, neįregistravus vieÅ¡uose registruose jis negali bÅ«ti panaudojamas prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis iÅ¡ esmės yra teisingas, tačiau tik turint omenyje sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jog UAB „Gerika“ iÅ¡raÅ¡ytas 2008-02-15 sÄ skaitas - faktÅ«ras atsakovo vardu pasirašęs, buvęs atsakovo vadovas trečiasis asmuo G. B. iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2008-01-20, kaip praradęs pasitikėjimÄ vienintelio įmonės akcininko UAB „Unitus“ sprendimu (t.1, b.l. 49, 50, 68-72), apie atleidimÄ , laiku praneÅ¡ta (t.1,b.l. 140) Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste VSDFV) atitinkamam skyriui.

Kaip matyti iÅ¡ juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o kolegijos į bylÄ pridėto nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, UAB „Gerika“ 2007 07 18 buvo įregistruotas akcininkų skaičiaus pasikeitimas (iki tol buvo vienas akcininkas) atsakovas su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ yra pateikęs G. B. vieÅ¡os deklaracijos, pateiktos Vyriausiajai rinkimų komisijai kopijÄ (t.2,b.l. 75,76), kurioje, skiltyje apie deklaruojančio asmens ar sutuoktinio vertybinius popierius, jis pats yra deklaravęs, su sutuoktine L.

B. turįs UAB „Gerika“ akcijų. Taigi, sugretinus pastaruosius du faktus akivaizdu, kad ginčo sÄ skaitų – faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo metu sÄ skaitas pasirašęs buvęs atsakovo vadovas buvo jau atleistas iÅ¡ pareigų, be to, jis pats arba jo sutuoktinė buvo ir UAB „Gerika“ akcininkais. Pastarasis faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pradinis kreditorius UAB „Gerika“ per akcijas bÅ«damas susijęs su G. B. negalėjo nebÅ«ti informuotas jog sÄ skaitas - faktÅ«ras pasiraÅ¡o neįgaliotas asmuo, todėl negali bÅ«ti ir pripažintas sÄ Å¾iningu trečiuoju asmeniu, prieÅ¡ kurį negali bÅ«ti panaudotas faktas, kad sÄ skaitas – faktÅ«ras pasirašė neįgaliotas asmuo, nepaisant to jog vienintelio akcininko 2008-01-20 sprendimas dėl G.

B. atleidimo iÅ¡ pareigų Juridinių asmenų registrui pateiktas tik 2008-03-05 ir įregistruotas tik 2008-03-07 ( t.1,b.l. 68, 138). Å ioje vietoje pažymėtina jog pirmosios instancijos teismas dėjo maksimalias pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo sÄ skaitų - faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo aplinkybėms. Kadangi liudytoju apklaustas G. B. negalėjo aiÅ¡kiai ir nuosekliai teismui paaiÅ¡kinti sÄ skaitų gavimo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybių, bei apskaitymo atsakovo buhalterijoje aplinkybių, o atsakovas teigė jog tokios sÄ skaitos iÅ¡ viso nebuvo apskaitytos, teismas užklausė archyvÄ , į kurį buvo perduota visa bankrutavusios UAB „Gerika“ dokumentacija ir gavo atsakymÄ (t.1,b.l. 130) iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo jog archyvuose saugomos tik pačios sÄ skaitos- sÄ skaitos faktÅ«ros nei sutarčių, nei darbų priėmimo perdavimo aktų, nei kitų dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Gerika“ bÅ«tų turėjusi teisę atlikti sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodytus geodezinius matavimus archyvui perduotose dokumentuose nerasta.

Nei pas atsakovÄ , nei pas ieÅ¡kovÄ nėra iÅ¡likę jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių pradinio kreditoriaus UAB „Gerika“ ir atsakovo pirkimo-pardavimo, subrangos, paslaugų užsakymo, susiraÅ¡inėjimo dėl darbų kainų nustatymo, nei pačių darbų rezultatų, (pav., žemės sklypo plano disketės su vizualizacija ir pan.). SÄ skaitose nurodyti sklypo vizualizacija, geodeziniai matavimai, sklypo nužymėjimo darbai, neidentifikuojant sklypo. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis 1.3175 ha žemės sklypas Pavydokių k., MaiÅ¡iagalos sen., Vilniaus r. sav., yra suformuotas pagal 2000-08-04 kadastrinius matavimus.

PraÅ¡ymas dėl sklypo geodezinių matavimų pateiktas 2000-08-03. Statybos leidimas vykdyti Å¡iame žemės sklype gyvenamosios paskirties pastatÄ (Å¡eimos namÄ ), globos namus, senelių namus, pagal 2007 m. parengtÄ projektÄ , iÅ¡duotas 2007-08-29 ( b.l. 41-48). Todėl aplinkybes, dėl kurių galėjo atsirasti bÅ«tinybė atlikti Å¡io žemės sklypo geodezinius matavimus 2008 metais, bei jų atlikimo laikÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nežinomus.            Liudytoju byloje apklaustas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pradinio kreditoriaus UAB „Gerika“ direktoriumi buvęs M.

Ž. (t.1,b.l. 122-126) paliudijo, kad pradinis kreditorius pats darbų, nurodytų sÄ skaitose, neatliko, o kreipėsi į subrangovas, kurių liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti nurodydamas jog tai galėjo bÅ«ti arba UAB „Aplinkos inžinerija“, arba UAB „Minorantė“. Taip pat byloje nebuvo pateikta ir įrodymų, kad su minėtais subrangovais pradinis kreditorius yra tinkamai atsiskaitęs, į pradinio kreditoriaus BUAB „Gerika“ kreditorių sÄ raÅ¡us  šie galimi faktiniai darbų vykdytojai (subrangovai) tai pat nebuvo traukti.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog nei susitarimo su subrangovais nei atsiskaitymo su jais faktai nėra įrodyti. Vienintelis ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teismui dėl pastarųjų faktų įrodymo pateiktas raÅ¡ytinis dokumentas yra Svečių namų Vilniaus raj. MaiÅ¡iagalos sen. Gudelių kaime sklypo ribų ir pastatų aÅ¡ių susikirtimo vietų paženklinimo schema, sudaryta UAB „Minorantė“ 2007 m. liepos mėn. (t.1,b.l. 111), tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Vilniaus rajono MaiÅ¡iagalos seniÅ«nijos Pavydokių kaime, o ne Gudelių kaime ir nors ieÅ¡kovas kaimų pavadinimų nesutapimÄ aiÅ¡kino kaip nežymų neatitikimÄ , pateikdamas internetinio puslapio apie MaiÅ¡iagalos seniÅ«nijÄ iÅ¡traukÄ ir atkreipdamas teismo dėmesį, kad Gudelių kaimas ir Pavydokių kaimas priklauso vienai Gudelių seniÅ«naitijai, dėl ko jo manymu, galėjo įsivelti klaida, kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pažymėjęs jog negali paneigti galimai įsivėlusios klaidos nurodant schemoje nurodyto žemės sklypo buvimo vietÄ , bet aptariamÄ Ä¯rodymÄ vertindamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, pagrįstai priėjo iÅ¡vados, jog neužtenka įrodymų minėtÄ schemÄ laikyti UAB „Gerika“ 2008-02-15 sÄ skaitose nurodytų darbų rezultatu, atsižvelgiant į sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ 10 000 Lt kainÄ .

Fakto, kad sÄ skaitose nurodyti darbai buvo atlikti nepatvirtina ir ieÅ¡kovo su apeliaciniu skundu pateiktos dvi neva 2007 10 11 pasiraÅ¡ytų preliminarių sutarčių dėl statomų sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų pirkimo – pardavimo kopijos, kadangi jas iÅ¡ pardavėjo pusės yra pasirašęs tik tuometinis atsakovo vadovas G. B., bet jose nėra pirkėjų paraÅ¡o, be to minėtose sutartyse pirkimo - pardavimo objektais nurodyti sublokuoti vienbučiai namai statomi gyvenvietėje „Šeimos namai“ esančioje Pavydokių kaime, o schemoje, kuria ieÅ¡kovas įrodinėja sklypo ribų ir pastatų aÅ¡ių susikirtimo vietų paženklinimo darbų atlikimÄ paženklinti svečių namai sklype esančiame Gudelių kaime.

Kolegija taip pat pažymi, jog Å¡i schema netgi pripažinus jog ji yra sÄ skaitose nurodytų darbų rezultatas, nesant įrodymų, kad pats pradinis kreditorius buvo Å¡iuos darbus (schemos nubraižymÄ ) subrangovui apmokėjęs, nesudaro pagrindo teigti jog pradinis kreditorius įgijo reikalavimo teisę į užsakovÄ , nes neįrodė turėjęs iÅ¡laidų subrangovo darbams apmokėti. Todėl atitinkamai neįrodžius jog pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę neįrodyta ir kad jis teisėtai jÄ perleido.         Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas jog teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ reguliuojančias procesines nuostatas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, neteisingai traktuodamas trečiojo asmens BUAB „Gerika“ bankroto administratoriaus pasisakymÄ teisme.

Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio, vykusio 2013 06 11 protokolo (t.1,166) bankroto administratoriaus atstovas nurodė jog tokiÄ minimaliÄ reikalavimo perleidimo kainÄ apsprendė ta aplinkybė, kad bankroto administratorius skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo galimybes vertino kaip menkas, manė jog patirs didelių sunkumų, kad procesas užtruks ir kad jei reikalavimas nebÅ«tų buvęs nupirktas administratorius jį bÅ«tų nurašęs, todėl 41 300 Lt skola buvo parduota už 50 Lt. Todėl teismas papildomai atsižvelgęs į tas aplinkybes, kad įsiskolinimas BUAB „Gerika“, kreditoriams sudarė 1 700 000 Lt, o atsakovas buvo mokus, turėjo nekilnojamojo turto reziumavo jog tokį administratoriaus apsisprendimÄ galima paaiÅ¡kinti tuo jog jis kritiÅ¡kai vertino skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo galimybes.         Pagal CK 6.107 straipsnio nuostatas skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui.

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Å¡iomis nuostatomis iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus priėjo pagrįstos iÅ¡vados jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina atsakovo atsikirtimų pagrįstumÄ , o ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, paneigiančių atsakovo atsikirtimus ir patvirtinančių 2012-04-17 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleisto ieÅ¡kovui 41300,00 Lt dydžio reikalavimo pagrįstumo ir ieÅ¡kinį atmetė. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas pirmiau iÅ¡vardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformuota (2009 11 24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 12 07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2012 03 01. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; 2013 04 24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis, neturi pagrindo teigti, kad buvo nukrypta nuo Å¡ios praktikos. Nagrinėdamas civilinę bylÄ teismas turi pareigÄ nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikÅ¡mingų bylai aplinkybių egzistavimÄ teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Å ioje byloje apeliantas kelia klausimÄ dėl proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, kiek tai susiję su PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kaip įrodymo, patvirtinančio paslaugų (rangos) sutarčių sudarymÄ ir įvykdymÄ , vertinimu.      PVM yra vieÅ¡osios mokesčių teisės aktas, turintis specialiÄ paskirtį – nustatantis apmokestinimÄ pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu (PVMÄ® (2004 m. sausio 15 d.

įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 straipsnio 1 dalis). Tai specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (LAT 2009 06 22 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Remtis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima siekiant patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , vertinant jÄ kartu su kitais įrodymais, tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, ar Å¡alis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Kilus ginčui, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymų visumÄ : PVM sÄ skaitos faktÅ«ros duomenis, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, ir Å¡ių įrodymų visumos pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ginčo paslaugos nebuvo suteiktos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis todėl apeliacinis skundas atmetamas.           CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui bylÄ laimėjusios Å¡alies naudai priteisti iÅ¡laidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokio pobÅ«džio bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste - Rekomendacija).

Pagal RekomendacijÄ , maksimali priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 1 500 Lt (Rekomendacijos 8.11 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543). Kadangi apelianto J. B. apeliacinis skundas atmestas, atsakovui UAB „Eksoslita“ priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal jo pateiktus įrodymus (t.1,b.l.79) sudarančios 2000, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ bei minėtas rekomendacijas jas sumažinant iki 1000 Lt.            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                                     NUTARIA:         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. , Vilnius, atsakovo UAB „Eksoslita“, juridinio asmens kodas 125462122, buveinė DzÅ«kų g., Vilniuje naudai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų.                                     Teisėjai                                                                     Aldona Tilindienė                                                                                                                       Liuda Uckienė                                                                                                         Henrichas Jaglinskis                Â