cbd70e81-fa6c-45cb-83d8-efa3da36595d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž

Pranešėjas Stasys

Valužis                                                          Baudž. byla

Nr. 1A-598-107/2010

Teisėja Daiva Jazbutienė                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorija

                                                                Â

                                  1.2.4.6.5.; 1.2.4.8.2.; 1.2.14.1.3.;

                                                                     Â

                             1.1.6.3.; 1.1.10.1.; 2.4.6.3.4.;

                                                                                                   1.1.8.13.

(S)

    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

     N U T A R T I S

    2010 m. lapkričio

25 d.

    Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Rasos Valentinienės, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

gynėjams Arūnui Gincui, Tomui Leščinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. J. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės

teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

                    V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK

178 str. 4 d., 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 4 d. – dvidešimt penkioms (25) paroms arešto;

pagal BK 140 str. 1 d. – dešimčiai

(10) mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. – vieneriems (1) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis už nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, subendrintÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

                    Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-04-18 iki       2009-04-20, nuo 2009-10-06 iki 2009-10-16 (BK 65, 66 str.).

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 140 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 4 d. – dvidešimt penkioms (25) paroms arešto;

pagal BK 140 str. 1 d. – dešimčiai

(10) mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. – vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams laisvės atėmimo.

                    Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis paskirtos už nusikaltimus bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, subendrinta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

                    Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-04-18 iki     2009-06-11 (BK 65, 66 str.).

                    Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir K. G. bei M. J., bet dėl jų nuosprendis

neskųstas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

        n u s t a t ė :

                     V. J. ir A. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su K. G. ir M. J., turėdami tikslÄ pavartoti fizinį smurtÄ , 2009 m. balandžio 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), sumušė nukentėjusiuosius. Vienas iÅ¡ bendrininkų (kuris tiksliai, nenustatyta, iÅ¡skyrus A. J.) sudavė vienÄ kartÄ R. R. į galvÄ ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė

jam į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukėlė pastarajam fizinį skausmÄ . A. J. vienÄ kartÄ spyrė R. S. į veidÄ ,

tuo jam padarė žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, sulaužė apatinį žandikaulį, taip nesunkiai

sutrikdė Å¡io nukentėjusiojo sveikatÄ , o kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į veidÄ M. G., tuo padarė kairiosios akiduobės apatinės sienos

skeveldrinį lūžimÄ , taip nesunkiai sutrikdė ir Å¡io nukentėjusiojo sveikatÄ . Tuo metu K. G. ir M. J. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus spyrė P. L. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . V. J. spyrė vienÄ kartÄ V. R. į galvÄ , tuo padarė kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus kaktoje, skruoste, dėl to Å¡io nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta

nežymiai. Be to, V. J. kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , o Å¡iam nuo smÅ«gio nukritus, kiti bendrininkai

(kurie konkrečiai, nenustatyta) įspyrė jam ne mažiau kaip penkis kartus į galvÄ , kitas kÅ«no vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kairės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, sukrėtė galvos

smegenis, taip nežymiai sutrikdė S. B. sveikatÄ . Be to, A. J., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ginčo metu, tyčia sudavė

vienÄ kartÄ kumščiu M. G. į veidÄ , dėl to lūžo nosies kaulas ir pertvara, buvo padarytos veido poodinės – minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos, taip nesunkiai buvo sutrikdyta M. G. sveikata.

V. J., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia spyrė vienÄ kartÄ V. R. į veidÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ pasmakrėje, ir taip nežymiai sutrikdė Å¡io nukentėjusiojo sveikatÄ .

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje K. G. ir M. J., pritariant A. J. ir V. J., pagrobė ir į A. J. vairuojamÄ

automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukrovė nukentėjusiesiems priklausiusį turtÄ : 160 Lt vertės 4 butelius „Grant“, 30 Lt vertės 15 skardinių alaus „Tauras“ ir 2 Lt vertės 1 butelį gėrimo „Coca-Cola“. IÅ¡ viso pagrobė turto už 192 Lt.

                     Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. nesutinka su jo veikų kvalifikacija bei paskirtÄ ja bausme. Nuteistasis V. J. nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis ginčijo savo kaltę dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų, sukėlusių nesunkius sveikatos sutrikdymus, bei svetimo turto vagystę. Nuteistojo tvirtinimu, jo veiksmai tokių pasekmių nesukėlė. Apelianto teigimu, atvykdami aiÅ¡kintis su nukentėjusiaisiais, jų sužaloti iÅ¡ anksto susitarę nebuvo. Apelianto nuomone, teismo iÅ¡vada, kad jie veikė bendra tyčia, turėdami bendrÄ tikslÄ suduodant smÅ«gius, sužaloti nukentėjusiuosius, nepagrįsta.

                     Nuteistasis

V. J. nesutinka ir su teismo išvada, kad jis pritarė K. G. ir M. J. veiksmams, paimant nukentėjusiųjų gėrimus. Apelianto tvirtinimu, tariamas jo pritarimas minėtiems veiksmams byloje įrodinėjamas prielaidomis, t. y. pirminiais K.

G. parodymais. Nuteistojo nuomone, jo pritarimas vagystei neįrodytas, todėl pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d. nepagrįstai.

                     V. J. tvirtina, kad, žalojant nukentėjusiuosius, jo veiksmai

labiausiai aktyvÅ«s nebuvo. Nuteistasis V. J. nurodo, kad Å¡iuo metu oficialiai yra bedarbis, yra užsiregistravęs Darbo biržoje, planuoja įteisinti Å¡eiminius santykius, su sugyventine augina dukrÄ . Apeliantas teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nusikaltimo padarymo neneigė, savanoriÅ¡kai atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiaisiais, kurie teisiamojo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ neatimti kaltinamiesiems laisvės. Nuteistojo nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia teismui svarstyti galimybę taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, nes, jam liekant laisvėje, bus apsaugoti jo prigimtiniai ir svarbiausi socialiniai interesai.

                     Nuteistasis

V. J. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pagal BK 178 str. 4 d. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. jį iÅ¡teisinti ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

                     Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis jam turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, nes pagal BK 178 str. 4 d., 140 str. l d. jis nuteistas nepagrįstai, jam netinkamai paskirta bausmė.

                     Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog jis prisidėjo prie svetimo turto

užvaldymo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto tvirtinimu, K. G. parodymai nėra nuoseklūs, todėl teismas privalėjo

nuosprendyje aptarti, kodėl patikėjo  pirminiais, bet ne vėlesniais K. G. parodymais. 2009 m. balandžio 20 d. K.

G. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad jokių gėrimų neėmė išvis, į automobilio bagažinę juos sudėjo kažkas iš pažįstamų. Po to parodė, kad gėrimus paėmė jis ir M. J., o A. J. su V. J. tai lyg matė, tam, kad alus būtų sudėtas į automobilį, neprieštaravo. Teisme K. G. kategoriškai parodė, kad gėrimus paimti nusprendė jis pats, o jam padėjo M. J.. Apelianto

įsitikinimu, šie K. G. parodymai visiškai atitinka M. J. parodymus, todėl teismas pripažinti jį (A.

J.), padarius šį nusikaltimÄ bendrininkų grupe, neturėjo pagrindo. Apelianto teigimu, butelius jis pamatė tik po vagystės. Bendrininkavimas galimas tik tada, kai yra tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Byloje neįrodyta, kad buvo tartasi

pagrobti nukentėjusiųjų turtÄ , kad savo veiksmais tai padaryti padėjo A. J.. Nuteistasis A. J. nurodo, kad, pripažįstant

asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai ar neveikimas yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai ir jeigu jis neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nuteistojo A. J. tvirtinimu, teismui nenustačius tokių požymių, nenurodant jų nuosprendyje, jis pagal BK 178 str. 4 d. turi būti išteisintas.

Nuteistojo A. J. nuomone, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo S. B. bei V. R. teismas jį pagal BK 140 str. l d. nuteisė nepagrįstai, nes nė vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų neparodė, kad jis jiems sudavė smÅ«gius, nukentėjusieji kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturėjo ir prašė bylÄ nutraukti. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusieji skundų atsisakė. Nuteistojo nuomone, pripažįstant jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., kvalifikuoti veikos dar ir pagal BK 140 str. l d. nereikėjo, nes Å¡iuo atveju yra teisės normų, kaip visumos ir dalies konkurencija, o esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrÄ visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius (LAT nutartis b. b. Nr. 2K-122/2008).

Nuteistasis A. J. teigia, kad teismas nuosprendyje nesvarstė jo praÅ¡ymo taikyti BK 75 straipsnį. Nuteistasis nurodo, kad nors jo padaryta veika ir pavojinga visuomenei, tačiau jo elgesys po nusikaltimo padarymo akivaizdžiai patvirtina, kad jis iÅ¡ savo veiksmų iÅ¡vadas padarė, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, atlygino jiems turtinę ir neturtinę žalÄ , nukentėjusieji prašė bylÄ jam nutraukti, nes jokių pretenzijų neturėjo. Taip pat atlygino turtinę žalÄ ir Valstybinei ligonių kasai. Apelianto tvirtinimu, Å¡iuo metu jis dirba ir mokosi, todėl realus laisvės atėmimas atimtų galimybę įsitvirtinti gyvenime. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ jokių kliūčių nėra. Nuteistojo teigimu, jis dėl padarytų nusikaltimų tikrai gailisi, padarė iÅ¡vadas ir bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų protingumo ir teisingumo principus. Apelianto tvirtinimu, teismas nuosprendyje neteisingai į bausmės laikÄ Ä¯skaičiavo suėmimo laikÄ . Nuteistasis nurodo, kad jis buvo suimtas nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. birželio 29 d., todėl Å¡i nuosprendžio dalis taip pat turi bÅ«ti patikslinta. Nuteistasis A. J. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendį dėl jo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, pagal BK 178 str. 4 d. jį iÅ¡teisinti, pagal BK 140 str. l d. bylÄ nutraukti, pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės

teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normos (BK 66 straipsnio) pritaikymo (BPK 328 str. 4 p.).

                  Dėl bendros tyčios sužaloti nukentėjusiuosius

Nukentėjusieji R. R., P. L., V. R.,

R. S., S. B., M.

G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-04-18 nuteistiesiems atvažiavus į stovyklavietę, jie pavojaus iÅ¡ nuteistųjų nejautė, kadangi dienÄ prieÅ¡ tai su vienu iÅ¡ nuteistųjų, t. y. su nuteistuoju

A. J., bendravo, nuteistasis A. J. parūpino jiems malkų. 2009-04-18 nuteistieji juos užpuolė ir sumušė netikėtai (t. 1, b. l. 24–25, 26, 40–41, 42, 53, 54, 64, 65, 87, 88, t. 4, b. l. 47–51).

Nukentėjusieji dalyvavusius muštynėse nuteistuosius atpažino parodymo atpažinti iš nuotraukų metu. V. J. atpažino nukentėjusieji V. R., S. B., M. G. (t. 1, b. l. 48–49, 70– 1, 89–90). A. J. atpažino penki nukentėjusieji, o nukentėjusysis R. R. A. J. atpažino abejodamas (t. 1, b. l. 27–28, 35–36, 45–46, 55–56, 67–68, 92–93).

Nuteistieji A. J., V. J. ir M. J. nukentėjusiųjų sužalojimo fakto neneigė, tačiau teigė, jog nukentėjusiuosius sumušė, kai šie nuteistuosius pradėjo užgaulioti (t. 4, 45, 46, 47). Nuteistasis

K. G. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir iÅ¡samiai parodė, kad su nukentėjusiaisiais jokio pokalbio nebuvo, visi nuteistieji stovyklavietėje užpuolė poilsiautojus iÅ¡ karto, kai tik atvyko į įvykio vietÄ (t. 3, b. l. 39–40, 43–44). Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. G. prieÅ¡ metus įvykusio įvykio neprisiminė. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 39–40, 43–44). Nuteistasis K. G. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos patvirtino (t. 4, b. l. 44–45). Å ie jo parodymai visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiųjų duotais parodymais, juos patvirtina nustatytos bylos aplinkybės, todėl netikėti K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo.

IÅ¡ankstinę tyčiÄ užpulti nukentėjusiuosius ir prieÅ¡ juos pavartoti fizinį smurtÄ patvirtina specialiosios ekspertų komisijos 2009-04-20 posėdyje (t. 1, b. l. 127) iÅ¡slaptinti dokumentai – V. J. pokalbiams naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės duomenys (t. 1, b. l. 129–135). Slapta užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad suburti nuteistuosius, nuvažiuoti nukentėjusiesiems „biÅ¡ki paaiÅ¡kinti... duot...porÄ sprigtų, kad atsičiÅ«chintų“ pirmieji tarpusavyje susitarė A.

J. ir V. J., o vėliau į susitarimÄ Ä¯traukė likusius nuteistuosius (t. 1, b. l. 129–135). A. J. automobilio apžiÅ«ros metu buvo surastas ne tik Å¡aunamasis ginklas, bet Å¡alia priekinės keleivio

sėdynės – metalinis strypas (t. 3, b. l. 3–4, 9, 12, 13). Nors liudytoja A. K. (t. 1, b. l. 124–125) A. J. telefonu

pranešė, kad malkas iš jo sodybos prie upės neša ir liudytojai V. S., D. S. (t. 1, b. l. 119–120, 121, 136–137), A. J., V. J. užpuolė, mušė ir sužalojo tik nukentėjusiuosius. To, kad V. J. ir A.

J. nukentėjusiuosius mušė, šie nuteistieji neneigė nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Remiantis specialisto išvada, nukentėjusiųjų

R. S., M. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, V. R., S. B. – nežymiai (t. 1, b. l. 44, 63, 86, 100–101).

Tai, kad nukentėjusieji pirmieji užpuolė nuteistuosius, nepatvirtina nustatytos bylos

aplinkybės. Specialistų iÅ¡vados, kad muÅ¡tynių dienÄ buvo sužalotas V. J. čiurnos sÄ narys, o A. J. blauzdose

rastas nubrozdinimas ir kraujosruva (t. 2, b. l. 64–65, 195–196), remiantis nukentėjusiųjų ir nuteistųjų parodymais, gali reikÅ¡ti tik tai, kad Å¡iuos sužalojimus, kurie galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kietÄ bukabriaunį daiktÄ , Å¡ie nuteistieji įgavo spardydami nukentėjusiuosius.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. teigė, jog jo veiksmai nesukėlė nukentėjusiesiems nesunkių sveikatos sutrikdymų, o nuteistojo A. J. teigimu,

teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 140 str. 1 d., kadangi nei S. B., nei V. R. neparodė, jog smūgius

jiems sudavė nuteistasis A. J..

IÅ¡ aptartų įrodymų akivaizdu, kad nuteistųjų tikslas užpulti ir pavartoti prieÅ¡ nukentėjusiuosius fizinį smurtÄ buvo iÅ¡ anksto aptartas, tokio tikslo jie siekė bendra tyčia bendrininkaudami, tačiau iÅ¡ anksto konkrečių padarinių nenumatydami. Nuteistieji dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje, tiek A. J., tiek V. J. veiksmai buvo pavojingi nukentėjusiųjų sveikatai, nuteistieji vieni kitų veiksmams pritarė

individualiu fiziniu smurtu. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad V. J. spyrė į galvÄ V. R., kumščiu

smogė į galvÄ S. B.. Remiantis medicinos specialistų iÅ¡vadų duomenimis, V. R. ir S. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 44, 86). A. J. sudavė smÅ«gius į veidÄ M. G.. Nukentėjusieji P.

L. ir R. S. ikiteisminiame tyrime parodė, kad juos mušė nuteistasis A. J., tačiau teisiamajame posėdyje tuo suabejojo. Nukentėjusiųjų M. G. ir R.

S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (t. 1, 63, 100–101). Sužaloti nukentėjusieji

R. R. ir P. L. taip pat jautė didelį fizinį skausmÄ , tačiau į medikus nesikreipė.

Nuteistieji V. J. ir A. J. teisiamajame posėdyje neneigė, kad mušė poilsiautojus, tačiau kuriam kiek smūgių sudavė, parodyti negalėjo (t. 4, b. l. 46, 47). Neginčytinų duomenų, kad V. J. mušė ir

nukentėjusiuosius R. S., M. G., o A. J. mušė ne tik M. G. ir R. S., bet ir kitus nukentėjusiuosius, byloje nėra, tačiau visų

nuteistųjų kaip bendrininkų grupės tiesioginė tyčia buvo nukreipta prieÅ¡ visus nukentėjusiuosius, o ne prieÅ¡ vienÄ ar kitÄ konkretų asmenį. Be abejo, kad

nukentėjusiesiems įveikti tiek V. J., tiek A. J., tiek kitų nuteistųjų veikimas grupe turėjo lemiamÄ

reikÅ¡mę, nors kai kuriais atvejais vieno ar kito nuteistojo veiksmai, atsižvelgiant į atskiro individo fizinį pajėgumÄ ir įgÅ«džius, buvo Å¡iek tiek ir aktyvesni. Nusikalstamų veikų pasekmės – nukentėjusiesiems padaryti nežymÅ«s ir nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai – priskirtini nuteistųjų grupės veiksmams, todėl

V. J. ir A. J. veikos pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 140 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.

A.

J. apeliaciniame skunde paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-122/2008 kalbama apie teisės normų kaip visumos – BK 284 str. 1 d. – ir

dalies – BK 140 str. 2 d. – konkurencijÄ . V. J. ir A. J. baudžiamojoje byloje tarp teisės normų – BK 138 str. 2

d. 5 p. ir 140 str. 1 d. – tokia konkurencija nekyla.

                                Dėl svetimo turto užvaldymo

Nukentėjusiųjų P. L., S. B. parodymais, po muštynių jie pasigedo 24 skardinių alaus „Tauras Pilsner“, 4 butelių viskio „Grant“ (t. 1, b. l. 32–33, 64). S. B. parodė, kad maišelius su gėrimais ir alkoholiu paėmė ne A. J. ir V. J., o kiti du jaunesni užpuolikai (t. 1, b. l. 65–66), o teisiamajame posėdyje parodė, kad alkoholinius gėrimus galėjo paimti K. G. (t. 4, b. l. 50–51). V. R. ikiteisminio tyrimo metu paminėjo, kad alų, viskį, gaiviuosius gėrimus, maisto produktus iš įvykio vietos paėmė du užpuolikai (t. 1, b. l. 42). R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užpuolimo metu buvo pagrobti jo už bendrus nukentėjusiųjų pinigus nupirkti 4 buteliai viskio „Grant“, ne mažiau kaip 15 skardinių alaus „Tauras“, 2 litrų talpos butelis gėrimo „Coca–Cola“, maisto produktai (t. 1, b. l. 54).

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, apklaustas kaip įtariamasis A. J. parodė, kad pusę pakuotės skardinių alaus „Tauras Pilsneris“, 3 ar 4 butelius viskio „Grand“ jis gavo iÅ¡ vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų kaip kompensacijÄ už padarytÄ moralinę žalÄ , tai palaikė susitaikymo gestu, liepė nukentėjusiajam gėrimus nuneÅ¡ti į automobilį. Paminėtų alkoholinių gėrimų ir gėrimo „Coca–Cola“ nepagrobė. VienÄ skardinę alaus ir vienÄ butelį viskio A. J. buvo pasidėjęs savo automobilio salono priekyje. Apie tuos gėrimus kartu

važiavusiems nepasakojo (t. 2, b. l. 102–103). Iš dalies patvirtindamas A. J. parodymus, 2009-04-20 apklaustas kaip įtariamasis K. G. parodė, kad alų ir alkoholinius gėrimus į A. J. automobilį įdėjo V. J. ar pats A. J., bet pats to nematė (t. 3, b. l. 39–40). 2009-04-24

apklaustas kaip įtariamasis M. J. parodė, kad pakuotę alaus skardinių, apie 15–16 butelių, du butelius stiprių alkoholinių gėrimų ir du butelius gėrimo „Coca–Cola iš įvykio vietos paėmė ir visiems

nukentėjusiesiems bei bendrininkams matant, jiems neprieštaraujant, padėjo į A. J. automobilį (t. 3, b. l. 68–69). 2009-11-05 M. J. savo parodymus papildė tuo, kad buvo trys buteliai

viskio „Grant“, kad nukentėjusiųjų gėrimus paėmė kartu su K. G., bet kuris kuriuos gėrimus paėmė, neprisiminė (t. 3, b. l. 72–73). 2009-11-05

K. G. parodė, kad alų, keturis butelius viskio, kurį matė poilsiavietėje, bet kurioje konkrečioje vietoje, nepamena, į A.

J. automobilį jis padėjo kartu su M. J., matant V. J. ir A. J. (t. 3, b. l. 45–46). Teisiamajame posėdyje K. G. ir M. J. patvirtino, kad nukentėjusiųjų turtÄ Ä¯ A. J. automobilį dėjo abu. Teisiamajame posėdyje A. J. ir V. J. tvirtino, kad nežino, kaip nukentėjusiųjų turtas atsirado A. J. automobilyje (t. 4, b. l. 46, 47).

A.

J. automobilio apžiūros metu bagažo skyriuje buvo surasta tik 11 pilnų skardinių alaus „Tauras–Pilsneris“, maišelyje atskirai padėtas 2 litrų talpos gėrimas Coca–Cola“ ir vienas butelis viskio „Grant“. Automobilio salone, laikiklyje, rasta pradėta gerti skardinė alaus „Tauras–Pilsneris“, ant galinės sėdynės rastas butelis viskio „Grant“ (t. 3, b. l. 3–4, 6, 7, 9, 14, 24–29).

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, viso pagrobto viskio automobilyje surasti nepavyko, viskis jau buvo padalytas, vienas butelis buvo laikomas automobilio salone, kitas jo bagažinėje, o alus jau buvo pradėtas gerti. Svetimas nukentėjusiųjų turtas buvo pagrobtas vienų asmenų aktyviais veiksmais kitiems asmenims tokiems veiksmams pritarus. Esant nustatytoms bylos aplinkybėms, tai, kad ne kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų nešė ir dėjo nukentėjusiųjų turtÄ dalimis į A. J. automobilį, jų veikų kvalifikacijai dėl svetimo turto pagrobimo įtakos neturi. Bendras susitarimas pagrobti svetimÄ turtÄ , kaip ir padaryti kitokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti pasiektas ne tik tiesioginiu žodiniu susitarimu, konkrečiais veiksmais, bet ir netiesiogiai, kai iÅ¡ bendrininko elgesio matyti jo valia – konkliudentiniais veiksmais (juo gali bÅ«ti ir nebylus pritarimas turtÄ paimti, leidimas svetimÄ turtÄ padėti į savo automobilį, nedraudimas tai padaryti, matant, kad svetimas turtas neÅ¡amas padėti į nuteistųjų automobilį).

Apylinkės teismas nuteistųjų V. J. ir A. J. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 str. 4 d. kvalifikavo teisingai bei nuteisė pagrįstai.

             Bausmių skyrimo motyvai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. teigė, jog nukentėjusieji nuteistiesiems jokių pretenzijų neturėjo, prašė bylÄ jiems nutraukti.

Byloje yra gauti nukentėjusiųjų R. R., P. L., V. R., R. S., S. B. ir

M. G. pareiÅ¡kimai, kuriuose nukentėjusieji nurodė, jog jiems nuteistieji turtinę ir neturtinę žalÄ atlygino, nuteistieji dėl savo veiksmų gailisi ir prašė nuteistiesiems baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (t. 3, 144–149).

Teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ , bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ . Tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo iÅ¡vados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir vėl padaręs vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

                     IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. ir V. J. nuteisti Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus. A. J. yra atlikęs už juos paskirtÄ trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o V. J. – dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, 2009-04-18 jie vėl padarė tyčines nusikalstamas

veikas. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ių nusikaltimų padarymo metu nuteistųjų A. J. ir V. J. teistumas pagal minėtÄ

Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendį buvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 97 str. 6 d., 7 d.). Nuteistieji A.

J. ir V. J. tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomi recidyvistais, jiems taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra galimybių.

                     Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. J. ir V. J. taip pat prašė apsvarstyti galimybę jiems taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstant klausimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bÅ«tina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Priimant sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, reikia atsižvelgti į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertinti. Kolegija mano, kad apylinkės teismas A. J. ir V. J. charakterizuojančias teigiamas ir neigiamas savybes, padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , pasekmes įvertino tinkamai, todėl jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus A. J. ir V. J. paskirtų bausmių atlikimo, nėra.

                    Skirdamas bausmes A. J. ir V. J., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta, nuteistieji su nukentėjusiaisiais susitaikė.

                    Nuteistieji A. J. ir V. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK

11 str. 3, 4 d.) ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 12 str.), nusikalto teistumams neiÅ¡nykus, todėl laikytini recidyvistais (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). A.

J. ir V. J. anksčiau teisti už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu (t. 1, b. l. 194, t. 2, b. l. 182–183), bausti administracine tvarka (t. 2, b. l. 35, 184).

Nors A. J. mokosi ir dirba, V. J. yra užsiregistravęs Darbo biržoje, su sugyventine augina dukrÄ , planuoja įteisinti Å¡eiminius santykius, abu nuteistieji atlygino nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ , su nukentėjusiaisiais susitaikė, tačiau Å¡ių aplinkybių atidėti paskirtų bausmių vykdymÄ nepakanka. Nuteistieji A. J. ir V.

J. nuteisti jau ne pirmÄ kartÄ už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu. Tai rodo, kad nuteistieji linkę smurtauti. Abu nuteistieji sužalojo po kelis asmenis, abu buvo aktyvÅ«s nusikaltimo dalyviai, nukentėjusiųjų užpuolimo iniciatoriai, nusikaltimus padarė bendrininkų grupe, o tai parodo jų didesnį pavojingumÄ visuomenei. Nuteistasis A.

J. baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmÄ , Å¡iuo metu nevykdo kardomosios priemonės reikalavimų, nes nuo 2010-11-02 neatvyksta

registruotis į Å ilutės rajono policijos komisariatÄ , nuteistasis V. J. administracine tvarka baustas už neteisėtÄ paso

paėmimÄ ar jo davimÄ užstatu, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti A. J. ir

V. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins, o dar labiau paskatins nuteistuosius patikėti savo nebaudžiamumu.

Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistiesiems kaip recidyvistams (BK 27 str. 1 d.) už nusikaltimus ir

baudžiamÄ jį nusižengimÄ bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimÄ ir areÅ¡tÄ â€“ paskyrė

pagrįstai (BK 56 str.). Nuteistiesiems už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai nežymiai didesni už BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, paskirtų bausmių dydžiai pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. yra žymiai mažesni negu BK 138 str. 2 d. 5 p. sankcijos vidurkis. Už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 178 str. 4 d., paskirtas tik 25 parų areÅ¡tas. Net galutinė subendrinta bausmė nesiekia BK 138 str. 2 d. 5 p. numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkio.

Kolegijos

nuomone, apylinkės teismas nuteistiesiems A. J. ir V. J. paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, tačiau

teismas nuteistajam A. J. į bausmės atlikimo laikÄ neįskaitė kardomojo kalinimo – suėmimo laiko nuo 2009-04-18 iki  2009-06-30 (t. 2, b. l. 125–126, 160–161, 172–173), kuris įskaitytinas (BK 66 str.), todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija    Â

                                                 Â

n u t a r i a :

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į nuteistojo A. J. bausmės laikÄ Â pakeisti.

                     Į nuteistojo A. J. bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikÄ nuo 2009-04-18 iki 2009-06-30 (BK 66 str.).

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

                     Nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                   Stasys

Valužis

Teisėjai                                                                                    Â

                     Eduardas Maškevičius

                                                                                                                     Â

Rasa Valentinienė