2021-03-30 Nr. CB-3066-2-48-3-00995-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1588 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00995-2020-4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 18 d. gautu atsakovių I. B. ir R. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi nutarta patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nepriteisiant iš ieškovės I. K. atsakovėms I. B. ir R. T. bylinėjimosi išlaidų.

Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį „patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nepriteisiant iš ieškovės I. K. atsakovėms I. B. ir R. T. bylinėjimosi išlaidų“, taip pat kasaciniu skundu atsakovės prašo priteisti joms iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, nustatytą CPK 93 straipsnio 4 dalyje, nepagrįstai pritaikė taisyklės „pralaimėjęs moka“ išimtį. Visos išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškė nepagrįstus ieškinį ir apeliacinį skundą, bet nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą priskyrė atsakovėms, nors ieškovės ieškinys buvo visiškai atmestas.

2. Šalies apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio pateikimą, turi įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Byloje ieškovei atstovavo advokato padėjėjas, taigi ji turėjo galimybę gauti teisinę nuomonę dėl ginčo poreikio ir proceso pagrįstumo, ieškinio dalyko. Atsakovės neinicijavo ginčo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas