2019-07-04 Nr. AB-13827-3-62-3-00811-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-917-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00811-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 52-IL-4149 ir įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK) iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus, po kurio buvo priimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija, Komisija) sprendimas pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė veikla buvo įvertinta tik „gerai“ nesant jokių rimtų priežasčių, o Vertinimo komisijos sprendimą lėmė išankstinės nuomonės. Pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai 2016 metais nepablogėjo lyginant juos su 2015 metais, o už 2015 metus pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“.

Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 metus nebuvo įvertinta objektyviai ir tinkamai dėl vienintelės aplinkybės – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. ir pareiškėjo, kaip ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, nuomonių neatitikimo dėl procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00468-16. Dėl to 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl neįvykdytų prokuroro nurodymų ikiteisminio tyrimo byloje. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pareiškėjo asmenybės, veiksmų analizei, fizinės, psichinės sveikatos būklės įvertinimui.

Pareiškėjas, siekdamas išvengti kaltinimų dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, 2017 m. vasario 2 d. informavo policijos komisariato viršininką, o 2017 m. vasario 9 d. informavo vyriausiojo prokuroro pavaduotoją, tačiau tokie veiksmai sukėlė prokuroro A. B. neigiamą reakciją. Prokuroras pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančias žinias, sukėlė vadovybės abejones pareiškėjo žiniomis, dėl to buvo padaryta neigiama įtaka pareiškėjo tiesioginiam vadovui ir buvo priimtas Vertinimo komisijos sprendimas vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“.

Dėl Alytaus prokuratūros prokurorų veiksmų Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra), o dėl atlikto tarnybinio patikrinimo – į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2017 m. gegužės 3 d. buvo gautas Generalinės prokuratūros raštas Nr. 17.2-3804, kuriame pripažįstama, kad prokuroras A. B. neteisingai suprato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus, kas patvirtino, kad pareiškėjo žinios yra pakankamos ir nekeliančios abejonių, o prokuroro išsakyta nuomonė dėl pareiškėjo yra tik bandymas pridengti savo paties nekompetenciją. 2017 m. birželio 19 d. buvo gauta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje buvo konstatuota, jog vertinant pareiškėjo veiksmus dėl BPK normų taikymo, buvo padarytas neteisingas ir klaidingas pastarojo veiksmų teisinis įvertinimas, nepagrįstai konstatuota, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą.

Taip pat buvo konstatuota, jog Druskininkų policijos komisariato viršininko išsakyti teiginiai dėl pareiškėjo netinkamos psichologinės – emocinės būklės yra asmeninė nuomonė, kuri yra visiškai priešinga atlikto tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Atsižvelgus į aplinkybes, kurios nebuvo žinomos tarnybinės veiklos vertinimo metu, buvo objektyvus pagrindas pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti iš naujo, nes Vertinimo komisija suabejojo pareiškėjo kvalifikacija ir kompetencija, remdamasi prokuroro A. B. suformuota nuostata.

3. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis šiuose teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimas, t. y. įvertinta šio pareigūno kvalifikacija, tarnybinės veiklos rezultatai ir tinkamumas einamoms pareigoms.

Teisinis pagrindas atlikti kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą buvo jam suformuluotos tarnybinės veiklos 2016 metų užduotys ir jų rezultatai. Po pokalbio 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas nurodė skirtingus vertinimo kriterijų įvertinimo balus. Pareigūnas savo kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms pagal nurodytus vertinimo kriterijus (išskyrus organizuotumą ir veiklos planavimą, kūrybingumą) įvertino didesniu balu (5 balai) nei jo tiesioginis vadovas (4 balai).

Tiesioginis pareiškėjo vadovas – Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas A. V., nurodydamas kitokius balus, įrašė atitinkamus komentarus, t. y. jų pagrindimus. Ši aplinkybė patvirtina, kad tiesioginis vadovas tinkamai motyvavo savo nurodytus vertinimo kriterijų įvertinimus balais. Atsižvelgdamas į pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą, jo tiesioginis vadovas 2017 m. vasario 28 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms įvertino gerai ir laikydamasis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 8 dalies nuostatų, šią vertinimo išvadą suderino su Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininku V.

K.. Nesutikdamas su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, pareiškėjas kreipėsi į Vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Posėdyje buvo aptarti tiek pareiškėjo darbo rezultatai, kvalifikacija bei tinkamumas einamoms pareigoms, tiek analizuota ir tarnybinės veiklos vertinimo metu susiklosčiusi situacija bei patį vertinimą lėmusios aplinkybės. Vertinimo komisija, patikrinusi 2017 m. vasario 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu taip pat priėjo prie išvados, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina gerai, todėl pareiškėjo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeitė.

Tiesioginis vadovas dalyvavo posėdyje, tačiau posėdyje tik pristatė pareiškėją, išsakė savo nuomonę dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo bei jį lėmusių priežasčių.

5. Atsakovas nurodė, kad konkretaus pareigūno kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms vertinimas yra individualus, t. y. subjektyvesnis nei tarnybinės veiklos rezultatų vertinimas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas jo kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms, t. y. turimas žinias ir praktinius įgūdžius bei jų panaudojimą veikloje, veiklos kokybę, gebėjimą tobulėti, bendravimą, atsakingumą ir lojalumą vertino mažesniu balu (4 balai) nei pats pareiškėjas (5 balai). Pareiškėjo tarnybinę veiklą ir jį patį charakterizuojančios aplinkybės atsispindi tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-IS-22, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 27 d. rašte dėl pareigūnų vertinimo Nr. 3S-10914, pareiškėjo 2017 m. kovo 29 d. charakteristikoje Nr. 52-S-7835 ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2017 m. gegužės 18 d. pažymoje Nr. 834. Juose užfiksuotos tiek asmeninės pareiškėjo savybės (polinkis pervertinti savo galimybes, impulsyvumas, principingumas ir t.t.), tiek ir jo tarnybinę veiklą apibūdinančios aplinkybės (atitinkamas bendravimas ir elgesys, nepakankamas žinių ir praktinių įgūdžių lygis ir t.t.). Kadangi minėtos aplinkybės tiesiogiai susijusios su pareiškėjo kvalifikacija ir tinkamumu einamoms pareigoms, tiesioginis vadovas į jas atsižvelgė, pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacijos vertinimo metu, Taisyklėse nustatytų kriterijų ir tvarkos laikėsi, jų nepažeidė. Vertinimo komisija, patikrinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, kitus Vertinimo komisijos turimus duomenis, sprendė, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada buvo pagrįsta.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. Č. skundą tenkino, panaikino 2017 m. balandžio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą Nr. 52-IL-4149 ir įpareigojo Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus.

5. Teismas nustatė, kad ginčijamas Vertinimo komisijos sprendimas buvo priimtas atlikus pareiškėjo (statutinio valstybės tarnautojo), einančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą. Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas nurodė skirtingus vertinimo kriterijų įvertinimo balus. Nesutikdamas su tiesioginio vadovo pateikta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareiškėjas kreipėsi į Vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą. Vertinimo komisija, patikrinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, kitus Vertinimo komisijos turimus duomenis, išklausiusi pareiškėją ir jo tiesioginį vadovą, sprendė, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada buvo pagrįsta, todėl Vertinimo komisija įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“.

6. Teismas nustatė, kad po pokalbio 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas nurodė skirtingus vertinimo kriterijų įvertinimo balus, kadangi tiesioginis vadovas atsižvelgė į informaciją, kurią apie pareiškėjo tarnybinę veiklą pateikė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra. Pateiktoje informacijoje buvo nurodyti tam tikri pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai ir tai lėmė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“.

7. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo vertinama Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko V. K. tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR2-2576 ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. 2017 m. vasario 10 d. elektroniniame laiške, adresuotame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui, nurodyta informacija, susijusi su pareiškėjo asmenybe.

8. Teismas nustatė, kad Generalinės prokuratūros rašte Nr. 17.2-3804 buvo pripažinta, kad prokuroras A. B., 2017 m. vasario 2 d. duodamas pareiškėjui rašytinius nurodymus pranešti proceso dalyviams apie teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, neteisingai suprato BPK reikalavimus, o Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo įvertinimo“ buvo konstatuota, jog vertinant pareiškėjo veiksmus dėl BPK normų taikymo, buvo padarytas neteisingas ir klaidingas pastarojo veiksmų teisinis įvertinimas, nepagrįstai konstatuota, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nepagrįstai ir neteisėtai buvo pasiūlyta pasitikrinti pareiškėjui sveikatą, buvo pasitikėta prokuroro A. B. pateiktu subjektyviu tyrėjo S. Č. veiksmų įvertinimu. Taip pat buvo konstatuota, jog Druskininkų policijos komisariato viršininko išsakyti teiginiai dėl pareiškėjo netinkamos psichologinės – emocinės būklės yra išsakyta asmeninė nuomonė, kuri yra visiškai priešinga atlikto tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą nulėmė Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko V. K. kreipimasis į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą dėl atsiliepimų pateikimo ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorų nepagrįsta nuomonė dėl pareiškėjo kompetencijos. Teismas nurodė, kad tai patvirtino ir teismo posėdyje išklausytas 2017 m. balandžio 10 d. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, iš kurio matyti, jog komisijos narius domino pareiškėjo tarnybiniai santykiai su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorais, ir Vertinimo komisijos narės atskiroji nuomonė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nekelia jokio ginčo dėl padarytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų jo tarnybinės veiklos vertinimo metu, tačiau pareiškėjo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos sprendimu Nr. 52-IL-4149 atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas neatitiko Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslų. Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas pagal jį patį charakterizuojančias aplinkybes, nustatytas tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-IS-22, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 27 d. rašte dėl pareigūnų vertinimo Nr. 3S-10914, pareiškėjo 2017 m. kovo 29 d. charakteristikoje Nr. 52-S-7835 ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2017 m. gegužės 18 d. pažymoje Nr. 834, suponuoja tai, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas objektyviai, o rėmimasis duomenimis, kurių pagrįstumas vėliau buvo paneigtas (2017 m. kovo 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-22, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 27 d. raštas Nr. 3S-10914 „Dėl pareigūnų vertinimo“), reiškė, kad toks vertinimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 52-IL-4149 yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Alytaus AVPK buvo įpareigotas iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus.

III. 12. Atsakovas Alytaus AVPK apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas teigia, kad priešingai nei pirmosios instancijos teismas konstatavo teismas ir skunde teigė pareiškėjas, pareiškėjo tarnybinės veiklos 2016 metais vertinimas buvo atliktas tiek visapusiškai ir objektyviai įvertinus jo kvalifikaciją, tinkamumą einamoms pareigoms ir tarnybinės veiklos rezultatus, tiek ir tinkamai laikantis Vidaus tarnybos statuto ir Taisyklių nuostatų bei nepažeidžiant teismo nurodytų teisingumo ir protingumo kriterijų.

14. Atsakovas pažymi, kad nesutinka su išvadomis, kurias pirmosios instancijos teismas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovo pareigūnų tarnybinės veiklos Vertinimo komisijos sprendimo panaikinimo, kadangi pagal įrodymų vertinimo taisykles išsamiai nebuvo patikrintas pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados ir Vertinimo komisijos sprendimo pagrįstumas, netinkamai ištirti ir įvertinti kiti su vertinimu susiję įrodymai, buvo netinkamai nustatytos ir išaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, o tarnybinės veiklos vertinimas nepagrįstai pripažintas atliktu neobjektyviai. Atsakovas minėtus teiginius grindžia šiais motyvais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo išskyręs ir įvardijęs konkrečias priežastis, dėl kurių pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino gerai, o ne labai gerai (iniciatyvumo, atitinkamų žinių trūkumą ir kt.). Atsižvelgdamas į šiuos trūkumus, tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje netgi teikė pareiškėjui pasiūlymus kaip tobulinti pareiškėjo kvalifikaciją nurodydamas atitinkamus mokymus (policijos profesinės taktikos pagrindų ir kt. mokymus). Pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas nebuvo nulemtas vien tik Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros pateiktos informacijos apie pareiškėjo veiklos trūkumus.

14.2. Tai, kad su tiesioginiu vadovu būtų priešiški pareiškėjo santykiai, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas, be to, jokių priešiškumų neįvardijo ir pats liudytoju apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas. Paminėtos aplinkybės (konkrečių trūkumų nurodymas, priešiškų santykių nebuvimas) patvirtina, kad atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nešališkumo reikalavimai nebuvo pažeisti, o vertinimo rezultatai buvo objektyvūs, t. y. atitiko faktines aplinkybes apie realų pareiškėjo gebėjimą vykdyti jam priskirtas tarnybines pareigas.

14.3. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su inicijuotu tarnybiniu patikrinimu, teismas turėjo pripažinti teisiškai nereikšmingomis nagrinėjamo ginčo aspektu, nes tarnybinis patikrinimas buvo baigtas neskiriant pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, bei šios aplinkybės nebuvo vertinamos tarnybinės veiklos vertinimo metu nei tiesioginio vadovo, nei Vertinimo komisijos.

14.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros pateikta informacija turėjo būti vertinama kaip pareiškėjui pareikšti priekaištai dėl trūkumų darbe, kurie buvo išreikšti teisiškai priimtina forma ir negalėjo būti pripažįstami veiksniais, neteisėtai paveikusiais ir tiesiogiai nulėmusiais pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jį pagrindžiančią tiesioginio vadovo nuomonę, susidariusią pokalbio su pareiškėju metu, užfiksuotą tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, išsakytą pasisakant Vertinimo komisijos posėdyje ir duodant parodymus teismo posėdyje, kitus byloje esančius pareiškėjo veiklą 2016 metais apibūdinančius įrodymus (Vertinimo komisijos posėdžio įrašą ir kt.). Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų ir nebuvo nustatyta jokių duomenų, galėjusių patvirtinanti aplinkybę, jog Vertinimo komisijos sprendimą būtų nulėmusios išankstinės nuostatos, susiformavusios dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros rašte pateiktos informacijos apie pareiškėjo veiklą.

15. Atsakovas nurodo, kad proceso dalyvių bylai reikšmingus paaiškinimus teismas turi vertinti kartu su įrodymų visuma, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnio reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos grindė tik 2017 metų Generalinės prokuratūros raštu ir 2017 m. birželio 19 d. Policijos departamento išvada, tačiau tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir Vertinimo komisijos sprendimą įvertino tik formaliai, jų ir kitų dokumentų plačiau neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėją vertino ne tik tiesioginis vadovas, bet ir Vertinimo komisija.

16. Pareiškėjas S. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde teigdamas, jog tiesioginis vadovas įvardijo teismo posėdyje konkrečias priežastis, dėl kurių pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ (iniciatyvumo, žinių trūkumas) klaidina teismą ir pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Kadangi tiesioginis vadovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas savo tarnybinę veiklą vykdo nepriekaištingai, jokių priekaištų neturi, tačiau vienintelis trukdis, dėl kurio jis negalėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinti „labai gerai“, buvo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 27 d. pažyma. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų ar medžiagos, kurie patvirtintų, kokiais konkrečiais kriterijais ar duomenimis remiantis (išskyrus minimą pažymą ir konfliktą su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroru A. B., dėl ko pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas) Vertinimo komisija nusprendė, jog Tiesioginio vadovo išvada įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“ yra teisinga ir pagrįsta, bei lieka neaišku, kokie pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai nebuvo viršyti.

18. Pareiškėjo nuomone, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas negali būti grindžiamas teisės aktais nenumatytos perteklinės procedūros metu gautos Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 27 d. pažymos, pagrindu. Vertinimo komisijos nariai buvo šališki ir neobjektyvūs pareiškėjo atžvilgiu, nes ginčijamo vertinimo metu pareiškėjui užduodami klausimai buvo dėl konflikto, susijusio su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroru A. B., tačiau šis konfliktas jei ir galėtų būti vertinamas, tai tik už 2017 metus.

19. Pareiškėjas pažymi, kad visi argumentai dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir kuriais pareiškėjas buvau kaltinamas, kaip netinkamai atliekantis savo tarnybines funkcijas, tiek po Policijos departamento vertinimo, tiek po Generalinės prokuratūros vertinimo, buvo neginčijamai paneigti ir tai leidžia daryti išvadą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo neobjektyvumo ir nepagrįstumo.

20. Pareiškėjo manymu, Vertinimo komisijos atliktas tarnybinės veiklos įvertinimas privalėjo būti pagrįstas konkrečiais įrodymais, tačiau tai nebuvo atskleista, nors įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentas, jog buvo Vertinimo komisijos įvertinta visuma aplinkybių pareigūnų tarnybinė veiklos vertinimo procedūros metu, taip pat negali būti įvertintas kaip pagrįstas, nes kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, visuma, susidedanti iš teisės aktais nustatytų vertinimo kriterijų, privalo būti išskaidyta į konkrečius vertinimo rezultatus, kriterijus pagal Taisyklių priedo Nr. 5 nuostatas, motyvuotai pagrįsta ir patvirtinta ar paneigta. Pareiškėjo tvirtinimu, nagrinėjamu atveju, nebuvo laikomasi tarnybinės veikos vertinimo procedūrų ir reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Alytaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 10 d. sprendimas ir atsakovas įpareigotas iš naujo atlikti pareiškėjo S. Č. (Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo) tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija, patikrinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, kitus Komisijos turimus duomenis, išklausiusi pareiškėją ir jo tiesioginį vadovą, sprendė, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada buvo pagrįsta, todėl Komisija įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo ir Komisijos vertinimas neatitiko Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslų, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas objektyviai, o rėmimasis duomenimis, kurių pagrįstumas vėliau buvo paneigtas (2017 m. kovo 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-22; Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. vasario 27 d. raštas Nr. 3S-10914), reiškia, kad toks vertinimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, netinkamai nustatė ir aiškino bylai reikšmingas aplinkybes, padarė išvadas, kurios prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Komisijos sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktų ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

29. Tarnybinės veiklos vertinimo tvarka siekiama kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 1 d.). Toks tikslas siejamas su vidaus tarnyboje taikomu karjeros principu (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 ir 6 d.). Pareigūnų kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms vertinami pagal Taisyklėse numatytus kriterijus, o tarnybinės veiklos rezultatai – pagal tiesioginio vadovo nustatytas konkrečias pareigūno einamųjų metų užduotis ir aiškiai apibrėžtus pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius. Visapusišku ir objektyviu pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimu siekiama į šį procesą įtraukti patį pareigūną (jis užpildo vertinimo anketą), jo tiesioginį vadovą (jis pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą, pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, užpildo vertinimo anketą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą). Tinkamumas einamoms pareigoms vertinamas pagal tokius kriterijus – gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; organizuotumą ir veiklos planavimą; veiklos kokybę, o pareigūnų kvalifikacijos vertinimo kriterijai – gebėjimai tobulėti; kūrybingumas; bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; atsakingumas; lojalumas tarnybai (Taisyklių 5 priedas).

30. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 12 d.).

31. Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 14 d.). Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje įvertinta tarnybinė veikla. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).

32. Iš byloje atsakovo pirmosios instancijos teismui nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas pagal jį patį charakterizuojančias aplinkybes, nustatytas tarnybinio patikrinimo išvadoje, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros rašte dėl pareigūnų vertinimo, taip pat 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo charakteristikoje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2017 m. gegužės 18 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 834.

33. Iš pareiškėjo tiesioginio vadovo A. V. parodymų matyti, kad esminis kriterijus, dėl kurio pareiškėjo veikla buvo įvertinta gerai, tai buvo pateikta prokurorų nuomonė, išdėstyta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros rašte. Liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo veikla, turimomis žiniomis, praktiniais įgūdžiais ir gebėjimu juos panaudoti praktikoje, veiklos planavimu, gebėjimu tobulėti, kūrybingumu, bendravimu ir bendradarbiavimu, atsakingumu, lojalumu ir kt., dėl kurių pareiškėjo veikla įvertinta gerai.

34. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros rašte dėl pareigūnų vertinimo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nepakankamomis žiniomis ir praktiniais įgūdžiais, buvo paneigtos.

35. Atsakovas šioje byloje, teikdamas atsikirtimus į skundą ir nurodydamas, kad buvo įvertintos pareiškėjo asmeninės savybės (polinkis pervertinti savo galimybes, impulsyvumas, principingumas ir t. t.), šių nurodytų pareiškėjo asmeninių savybių nesusiejo su pareiškėjo vykdyta veikla ir funkcijomis 2016 metais. Jei pareiškėjo vertinimą lėmė ne Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros rašte nurodyta informacija, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, tai konstatuotina, jog šioje byloje atsakovas pirmosios instancijos teismui neįvardijo ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių Vertinimo komisija sutiko su pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimo išvada.

36. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo vertinimą lėmė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorų nepagrįsta nuomonė dėl pareiškėjo kompetencijos, kuri grindžiama 2017 m. balandžio 10 d. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašu ir Vertinimo komisijos narės atskirąja nuomone.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, susijusius su ABTĮ 86 ir 87 straipsnių pažeidimu, nesutinka su tokia atsakovo pozicija, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), atsakovo atsikirtimus, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

39. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė