2020-01-22 Nr. AB-1692-3-65-3-00357-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-41-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00357-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. U. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 6 (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau –Taryba) ir Komisijos narė. Komisija, vadovaudamasi Komisijos veiklos nuostatų 40.3 papunkčiu, nusprendė, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 7 straipsnio 14 dalies ir Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 (toliau – 2010 m. Komisijos veiklos nuostatai) 51 punkto reikalavimus. Komisija tyrimą atliko pagal Tarybos nario D. V. 2017 m. rugsėjo 21 d. kreipimąsi dėl laikraštyje „Panevėžio kraštas“ išspausdintame straipsnyje (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, tai yra pareiškėjos išsakytos nuomonės apie Komisijos atlikto tyrimo išvadas dėl Tarybos mero R. M. R. elgesio atitikties Kodekso 4 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Pareiškėja paaiškino, kad ji minėto laikraščio žurnalistei išsakė savo nuomonę apie Komisijos tyrimo išvadas, vienpusiškai atliktą formalų tyrimą, t. y. pateikė informaciją apie netinkamai atlikto tyrimo išvadas, su kuriomis ji nesutiko, tokią atskirąją nuomonę buvo pareiškusi Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdžio metu. Pareiškėja nedarė ir neinicijavo jokio vienasmeniško pranešimo, tik atsakė į žurnalistės klausimus apie tai, ką buvo pasakiusi Komisijos posėdyje. Pareiškėja teigė, kad ji buvo pareiškusi atskirąją nuomonę Komisijos posėdžio metu. Pareiškėja nesutiko su tuo, jog ji pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalį ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punktą. Faktinės aplinkybės apie atskiras nuomones yra konstatuotos Komisijos 2017 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 2 dalyje, kur yra parašyta: „išklausė Komisijos narių nuomones“. Pareiškėjos teigimu, ji neprašė, kad jos atskira nuomonė, išsakyta posėdyje, būtų įrašoma į sprendimą.

3. Įstatymas ir Tarybos patvirtinti Komisijos veiklos nuostatai vienodai reglamentavo Komisijos narių teises, Tarybos sprendimu negalima suvaržyti Komisijos narių teisių daugiau negu nustatė įstatymas. Komisija netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai vadovavosi Komisijos veiklos nuostatais – netinkamai vertino sąvokas „sprendimas“, „tyrimo išvados“ ir „atskira nuomonė“. Pareiškėja teigė, kad jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kas laikoma atskirąja nuomone ir kaip ji turi būti išreikšta, todėl jokie reikalavimai dėl kitokios nei kolegialaus organo Komisijos nuomonės pareiškimo ir išdėstymo formos Komisijos nariui negali būti taikomi. Pareiškėja teigė, kad dėl jos nurodytų aplinkybių Komisija tyrimą atliko netinkamai, nevisapusiškai, padarė nepagrįstas išvadas, todėl pažeidė esmines procedūras ir taisykles, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Pareiškėja Komisijos veiksmų neteisėtumą siejo su šališkumu, neobjektyviu ir netinkamu tyrimo atlikimu, netinkamu taisyklių taikymu.

4. Teismo posėdžiuose pareiškėja papildomai paaiškino, kad netinkamu 2017 m. spalio 2 d. ir spalio 11 d. Komisijos posėdžių sušaukimu buvo pažeistos teisės aktais nustatytos procedūros ir tai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą. Pareiškėja teigė, kad Vietos savivaldos įstatymas nereglamentuoja Komisijos pirmininko įgaliojimų pasibaigimo procedūros, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje kalbama tik apie skyrimo procedūrą. Todėl, pareiškėjos nuomone, Komisijos pirmininko A. I. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymas savo esme yra atsistatydinimas, nereikalaujantis Tarybos patvirtinimo, o tik atitinkamo Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-202 pakeitimo. Pareiškėja teigė, kad Komisijos pirmininko atsistatydinimas įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 24 d., todėl A. I. 2017 m. rugsėjo 25 dieną neturėjo įgalinimų sušaukti 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdžio. Taigi, pareiškėjos nuomone, 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdis, kurio metu pradėtas tyrimas, yra neteisėtas. Pareiškėja teigė, kad 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdis ir jo sprendimas yra galimai neteisėti dar ir dėl to, kad sušaukti posėdžius, remiantis Komisijos veiklos nuostatų 12.1 papunkčiu gali tik Komisijos pirmininkas arba pavaduotojas. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Tarybos reglamentą Komisijos pirmininko postas priklauso opozicijai, todėl pirmininkui suteikta teisė organizuoti Komisijos posėdžius, nesilaikant 12.1 papunkčio nuostatos, pažeidžiamos opozicijos teisės; o 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdžio organizavimas tai patvirtino – jam pirmininkavo daugumos atstovas vicemeras P. L., nors svarstytas klausimas dėl neigiamos nuomonės apie merą, kurio teikimu vicemeras paskirtas, pareiškimo.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja įtraukta į Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1-202 sudarytos Komisijos sudėtį. Panevėžio miesto savivaldybėje 2017 m. rugsėjo 25 d. gautas Tarybos nario D. V. kreipimasis, kuriuo jis prašė ištirti, ar G. U., komentuodama laikraščiui „Panevėžio kraštas“ 2017 m. liepos 10 d. vykusiame Komisijos posėdyje priimtą sprendimą, nepažeidė Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų, 7 straipsnio 14 dalies ir tuo metu galiojusių 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkto. Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo tyrimo pagrindus nustato 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 20 punktas ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-271 (toliau – ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatai), 26 punktas; tokio pažeidimo tyrimas pradedamas, be kita ko, pagal fizinio asmens skundą, kreipimąsi ar pranešimą. Gavus D. V. kreipimąsi, 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdyje, nesant Komisijos pirmininko (kadangi Taryba 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. I-302 atstatydino A. I. iš Komisijos pirmininko pareigų) ir nedalyvaujant jo pavaduotojui M. L., vadovaujantis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 11 punktu, buvo išrinktas posėdžiui pirmininkaujantis Komisijos narys P. L. ir priimtas Komisijos sprendimas pradėti tyrimą dėl Tarybos narės G. U. elgesio atitikties Kodekso nuostatoms bei nuspręsta kitą Komisijos posėdį šaukti 2017 m. spalio 11 d. 16 val. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje, nesant Komisijos pirmininko ir nedalyvaujant jo pavaduotojui M. L., vadovaujantis tų pačių nuostatų 11 punktu, buvo išrinktas posėdžiui pirmininkaujantis Komisijos narys P. L., aptartas 2017 m. liepos 10 d. vykęs Komisijos posėdis, posėdžio garso įrašas ir konstatuota, kad Tarybos narė G. U. pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politiko elgesio reikalavimus.

7. Vadovaudamasis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 36 punktu ir 40.3 papunkčiu, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Tarybos narė G. U. pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų punkte įtvirtintus reikalavimus. Atsakovas nenustatė, kad G. U. 2017 m. liepos 10 d. posėdyje būtų pareiškusi atskirąją nuomonę, kaip tai buvo apibrėžta 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 papunktyje. 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdžio garso įraše nėra užfiksuota Komisijos sprendimų, patvirtinančių, kad G. U. būtų suteikta teisė teikti informaciją apie Komisijos darbą. Todėl atsakovas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, kad ji pati informacijos visuomenės informavimo priemonėms neskelbė, tik atsakė į žurnalistės klausimus, manydama, kad turi tokią teisę kaip politikė, Tarybos ir Komisijos narė, yra nepagrįsti. Atsakovas teigė, kad pareiškėja, skunde nurodydama, jog neprašė, kad jos atskira nuomonė būtų įrašyta į sprendimą, pati patvirtina, kad ji nesilaikė Kodekso 7 straipsnio 14 dalies ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkto reikalavimų. 2010 m. liepos 10 d. Komisijos posėdžio metu, nedalyvaujant Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui, vadovaujantis 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 28 punktu, šio posėdžio pirmininke išrinkta Komisijos narė R. M. Minėtame laikraščio straipsnyje yra cituojama posėdžiui pirmininkavusi R. M. 2018 m. vasario 22 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas R. D. paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas buvo parengtas ne tą pačią dieną, kai įvyko Komisijos posėdis, kuriame Sprendimas priimtas (Sprendimas parengtas 2017 m. spalio 13 d., o Komisijos posėdis įvyko 2017 m. spalio 11 d.) dėl tos priežasties, jog Komisijos posėdis baigėsi 17 val.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai pareiškėjos skundą patenkino ir Sprendimą panaikino.

9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Sprendime konstatuota, kad tarybos narė G. U. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus. Sprendime Komisija padarė išvadą, kad minėtos teisės aktų normos buvo pažeistos todėl, kad pareiškėja 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdyje nepareiškusi atskirosios nuomonės dėl tyrimo išvadų – nesutikimo su Komisijos sprendimu tokiu būdu, kaip tai yra apibrėžta 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 punkte, po posėdžio pateikė savo nuomonę dėl Komisijos tyrimo išvadų visuomenės informavimo priemonei, kuri buvo išspausdinta 2017 m. liepos 11 d. laikraščio „Panevėžio kraštas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini).

11. Teismas nagrinėjamu atveju padarė išvadą, jog tam, kad būtų pradėtas tyrimas ir politikas galėtų įgyvendinti savo teisę gintis nuo kaltinimo bei pateikti išsamų paaiškinimą, turi būti nustatyta, koks pažeidimas galimai buvo padarytas. Taigi, ne asmuo, kuris kreipėsi į Komisiją, o pati Komisija, gavusi skundą ar kreipimąsi, pradėdama tyrimą privalo savo iniciatyva, remdamasi skunde ar kreipimesi nurodyta informacija, nustatyti, kokią konkrečią(-ias) Kodekso ar kitų teisės aktų nuostatą(-as) galimai pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu pradedamas tyrimas, ir tai nurodyti sprendime pradėti tyrimą bei politikui įteikiamame pranešime. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į Kodekso 6 straipsnio pavadinimą bei 1 dalies 2 punktą, pagal kuriuos būtent Komisija yra valstybės politikų elgesio kontrolės subjektas, atliekantis Tarybos politikų elgesio tyrimą, bei į 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 2, 5.2 punktų nuostatas, pagal kurias Komisijos paskirtis yra tirti, vertinti Kodekso normų ir kitų teisės aktų pažeidimus, priimti sprendimus dėl politikų veiklos atitikties teisės aktų nuostatoms. Taigi, Komisija, teismo vertinimu, gavusi D. V. kreipimąsi dėl pareiškėjos kaip Tarybos narės elgesio, pati turėjo įvertinti jame pateiktą informaciją ir konkretizuoti, kokiu pagrindu pradedamas tyrimas bei kokios konkrečios teisės normos galimu pažeidimu yra kaltinama pareiškėja. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdyje buvo nutarta pradėti tyrimą dėl pareiškėjos – Tarybos narės elgesio atitikties Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms, tačiau nors D. V. kreipimesi buvo nurodyti, jo nuomone, pareiškėjos pažeisti teisės aktai ir jų normos, beje, nekonkretizuojant pažeistų politikų elgesio principų, įvardintų Kodekso 4 straipsnyje, tačiau Komisija nutarė pradėti tyrimą, neįvardijusi galimo konkretaus pareiškėjos pažeidimo, dėl kurio bus atliekamas tyrimas, bei neįvardijusi konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias galimai pažeidė pareiškėja. Taigi, Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties neįvardintoms Kodekso nuostatoms.

12. Pagal Kodekso 7 straipsnio 10 punkto ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 31 punkto nuostatas, politikui įteikiamu pranešimu Komisija yra įpareigojama informuoti politiką, pateikiant jam turimus duomenis apie padarytą pažeidimą. Kadangi pareiškėjai įteiktame 2017 m. spalio 2 d. pranešime nėra nurodyti duomenys apie galimai padarytą pažeidimą: nėra nurodytas konkretus pareiškėjos elgesys, dėl kurio pradėtas tyrimas, jo padarymo laikas, šiuo elgesiu galimai pažeisti teisės aktai, Komisija neįvykdė Kodekso 7 straipsnio ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų reikalavimų. Komisija apsiribojo tuo, kad pranešime nurodė, jog pradėtas tyrimas pagal D. V. kreipimosi kaltinimus. D. V. kreipimesi nėra įvardinti konkretūs Kodekso 4 straipsnyje nustatyti valstybės politikų elgesio principai, kurių pažeidimu kaltinama pareiškėja. Be to, teismas pažymėjo, kad ne asmuo, kuris kreipėsi į Komisiją, bet Komisija, pradėdama tyrimą pagal asmens kreipimąsi, turi pareigą pranešime nurodyti turimus duomenis apie pažeidimą. Todėl Komisija, vadovaudamasi Kodekso 7 straipsnio 1 dalimi ir gavusi D. V. kreipimąsi, turėjo įvertinti jame pateiktą informaciją ir konkretizuoti, kokiu pagrindu pradedamas tyrimas bei kokios konkrečios teisės normos ar normų galimu pažeidimu yra kaltinama pareiškėja.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 2 d. posėdyje Komisijai kaip valstybės politikų elgesio kontrolės subjektui sprendime (nutarime) pradėti tyrimą iš esmės nenusprendus, dėl kokių konkrečių Kodekso principų ir nuostatų pažeidimo pradėtas pareiškėjos elgesio tyrimas bei pranešime pareiškėjai konkrečiai nenurodžius turimų galimai padaryto pažeidimo duomenų, neįvardijus pareiškėjos elgesiu pažeistų konkrečių Kodekso principų ir nuostatų, kitų teisės aktų nuostatų, Komisija iš esmės suvaržė teisės aktuose įtvirtintas pareiškėjos teises Komisijos atliekamo tyrimo metu gintis nuo pareikšto kaltinimo, kadangi jai įteiktas pranešimas apie pradėtą tyrimą, turimus duomenis apie padarytą pažeidimą nebuvo pakankamai aiškus ir išsamus.

14. Kodekso 7 straipsnio 11 dalis nustato, jog Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Panaši nuostata įtvirtinta ir 2017 m. Komisijos veikos nuostatų 36 ir 40 punktuose. Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija priima sprendimus, numatytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, 2 dalyje. Pagal Kodekso 6 straipsnio 3 dalį, Komisijos darbo ir sprendimų priėmimo tvarka numatoma Komisijos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 271 patvirtintuose Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatų 1 punkte nurodyta, kad šie nuostatai nustato Komisijos darbo, posėdžių šaukimo ir vadovavimo jiems, sprendimų priėmimo tvarką ir kt. Pagal 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 8 punktą – posėdis yra pagrindinė Komisijos darbo forma. Šių nuostatų 19 punktas nustato, kad sprendimą Komisijos nariai svarstomu klausimu priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma; 21 punktas nustato, kad Komisijos posėdžiai yra protokoluojami bei kad gali būti daromi Komisijos posėdžių garso įrašai. Pagal nuostatų 38 punktą, Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, jo nesant Komisijos pirmininko pavaduotojas, ar posėdžiui pirmininkavęs Komisijos narys.

15. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 11 d. Komisija svarstė D. V. kreipimąsi ištirti pareiškėjos elgesį (žr. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdžio protokolą). Iš 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdžio protokolo ir šio posėdžio garso įrašo nustatyta, jog Komisija balsų dauguma priėmė sprendimą konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintų Komisijos veiklos nuostatų 15.4 ir 51 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Tačiau Komisijos posėdžio protokolo pabaigoje įrašytas Komisijos sprendimas neatitinka to sprendimo, už kurį balsavo Komisijos nariai, nes nurodyta, jog Komisija nutarė abstrakčiai konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politikos elgesio reikalavimus, tai yra protokole įrašytame sprendime nėra įvardinti konkrečių teisės normų ir teisės aktų pažeidimai, kurie buvo nurodyti sprendime, už kurio priėmimą balsavo Komisijos nariai. Galiausiai iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad toks abstraktaus pobūdžio sprendimas, kurio formuluotė buvo įrašyta protokolo pabaigoje, iš viso nebuvo priimtas, o Komisijos nariai balsų dauguma priėmė jau aptartą sprendimą, kurio formuluotėje nurodyti konkretūs pareiškėjos elgesiu pažeisti teisės aktai. Be to, teismui yra pateiktas 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimas. Šiuo Sprendimu konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr.1-53-17 patvirtintų Komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus.

16. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog faktiškai 2017 m. spalio 11 d. Komisijos nariai dauguma balsų priėmė ne tokį sprendimą, kuris buvo įformintas pareiškėjos skundžiamu 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimu, kadangi Komisijos posėdyje buvo balsuota už Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalį bei 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 ir 51 punktus, o Sprendimu konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkto reikalavimus. Esant šiems neatitikimams, negalima nustatyti kokių konkrečių teisės normų reikalavimams Komisijos sprendimu neatitiko pareiškėjos elgesys (veikla). Be to, byloje nėra duomenų, kad 2017 m. spalio 13 d. vyko Komisijos posėdis. Atsakovo atstovas 2018 m. vasario 22 d. teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija nesurašė priimto sprendimo 2017 m. spalio 11 d., nes baigėsi darbo laikas. Tačiau nei Kodekse, nei 2017m. Komisijos veiklos nuostatuose nėra numatyta, kad Komisijos sprendimas surašomas kitą ar dar kitą dieną po Komisijos posėdžio. Priešingai, tiek Kodekse, tiek 2017 m. Komisijos veiklos nuostatuose numatyta, kad Komisija tyrimo metu surinktus duomenis įvertina ir sprendimą priima savo posėdyje, todėl sprendimas turėjo būti priimtas 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje nebuvo sprendžiama dėl Komisijos sprendimo priėmimo ir / ar jo surašymo atidėjimo ir pan. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja 2017 m. spalio 11 d. Komisijos sprendimas, kuris buvo priimtas 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje, Komisijos nariams balsuojant (jis įrašytas Komisijos posėdžio protokole ir užfiksuotas garso įraše, nurodant sprendimo, už kurį balsavo Komisijos nariai, formuluotę) ir 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimas, kurio priėmimo tvarka neaptarta ir teisės aktuose nenustatyta. Be to, 2017 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka tai sprendimo rezoliucinės dalies formuluotei, kurią Komisijos nariai nustatyta tvarka balsuodami priėmė 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje.

17. Teismas aptartus Komisijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuoti pareiškėjos kaip valstybės politikės etikos pažeidimai, priėmimo trūkumus vertino kaip pagrindinių valstybės politiko elgesio tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto sprendimo pagrįstumą, pažeidimą, dėl kurio pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą bei dėl kurio Komisijos konstatuotas pareiškėjos kaip valstybės politikės elgesio reikalavimų pažeidimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Tačiau teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdžių sušaukimo neteisėtumo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 6 punktą, Komisijos pirmininką skiria Taryba, todėl teismas vertino, kad Komisijos pirmininkui A. I. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikus atsistatydinimo pareiškimą, jis pareigas ėjo iki pasibaigus galioti 2015 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimo Nr.I-202 2 punkto daliai dėl A. I. skyrimo Komisijos pirmininku, tai yra iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (žr., 2017 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimą Nr.1-302). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tokios nuostatos laikėsi ne tik Taryba, bet ir pats Komisijos pirmininkas, 2017 m. rugsėjo 25 d. per Komisijos sekretorę G. L. šaukdamas 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdį. Teisėtai sušauktame 2017 m. spalio 2 d. posėdyje Komisija nusprendė atlikti pareiškėjos elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams tyrimą bei rengti kitą posėdį, kas neprieštarauja 2017 m. Komisijos veikos nuostatams (8,10 punktai).

18. Teismas, nustatęs aptartus esminius procedūrinius Sprendimo priėmimo pažeidimus, dėl kurių pareiškėjos padarytų politiko elgesio pažeidimų konstatavimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, pažymėjo, kad teismo sprendime nebetikslinga pasisakyti dėl kitų pareiškėjos skundo ir atsakovo atsikirtimų į jį argumentų.

III. 19. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. U. pareiškimą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Nurodo, kad Kodekso 7 straipsnio 1 dalis ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 26 punktas numato, kada valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas. Kodekso 7 straipsnio 10 punkte ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 31 punkte numatyta Komisijos pareiga per tris darbo dienas nuo tyrimo pradžios surašyti laisvos formos pranešimą, kuriuo politikas informuojamas apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikiami Komisijos turimi duomenys apie padarytą pažeidimą ir politiko prašoma iki pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Atsakovas pažymi, kad minėtuose teisės aktuose nenumatyta, kad Komisija prieš pradėdama tyrimą turi nustatyti (įvardinti) galimą konkretų politiko elgesio neatitikimą teisės aktams, o laisvos formos pranešime būtų nurodyti duomenys apie galimai padarytą pažeidimą, t. y. nurodytas konkretus pareiškėjos elgesys dėl kurio pradėtas tyrimas, jo padarymo laikas, šiuo elgesiu galimai pažeisti teisės aktai. Prie pranešimo G. U. apie Komisijos pradėtą tyrimą buvo pridėtas D. V. kreipimasis, kuriame buvo nurodyti, D. V. nuomone, pareiškėjos pažeisti teisės aktai ir jų normos. Komisija tik atlikusi tyrimą gali priimti vieną iš sprendimų, numatytų Kodekso 9 straipsnyje ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 40 straipsnyje. Pareiškėja yra Komisijos narė nuo 2015 metų, patyrusi politikė, gerai susipažinusi su Kodekso ir Komisijos nuostatų normomis. Ji teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendime nurodytų procedūrinių pažeidimų teismui neskundė. G. U. suprato, kuo yra kaltinama ir koks jos elgesys yra svarstomas. 2017 m. spalio 9 d. paaiškinime Komisijai pareiškėja išreiškė savo nuomonę apie teisės normas, įtvirtintas Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkte. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad pareiškėja pažeidė minėtas teisės normas. Todėl, atsakovo nuomone, teismo argumentai, kad Komisija pradėjusi tyrimą ir įteikusi pareiškėjai laisvos formos pranešimą apie Komisijos pradėtą tyrimą, padarė esminius procedūrinius pažeidimus, turėjusius įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui, yra nepagrįsti.

21. Komisijos sprendimas, priimtas 2017 m. spalio 11 d. posėdžio metu, faktiškai surašytas 2017 m. spalio 13 d. Teismas klaidingai pasisakė, kad Komisija, nagrinėjusi G. U. elgesį, priėmė du sprendimus, t. y. 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. spalio 13 d. Teismo argumentai, kad 2017 m. spalio 13 d. Komisija priėmė atskirą sprendimą yra nepagrįsti, nes Komisija sprendimą dėl pareiškėjos elgesio priėmė 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdžio metu, ir šis sprendimas yra surašytas 2017 m. spalio 13 d.

22. Atsakovas nurodo, kad 2017 m. spalio 11 d. posėdžio metu Komisija balsų dauguma priėmė sprendimą konstatuoti, kad G. U. pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje, 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 ir 51 punktuose įtvirtintus reikalavimus. 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimu konstatuota, kad G. U. pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus. Sprendime nenurodytas 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 papunktis, kuris numato, kad Komisijos narys, kai nesutinka su Komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti savo nuomonę, jeigu nuomonei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai, reikalauti, kad ji būtų paskelbta kartu su Komisijos priimtu sprendimu. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 papunktis yra procedūrinis, todėl jo neįrašymas į Komisijos Sprendimą nesukėlė jokių pasekmių.

23. Atsakovas teismo argumentus, kad nustatant pažeidimą buvo nesilaikyta pagrindinių valstybės politiko elgesio tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą laiko nepagrįstais, kadangi ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtą, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumu, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsakovo vertinimu, teismo nustatyti pažeidimai nėra esminiai procedūros pažeidimai, turėję įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

24. Pareiškėja G. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad teikiamas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

25. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė esmines procedūras, nevisapusiškai atliko tyrimą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių tyrimo, nevertino reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendimui priimti, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamo byloje ginčas kilo dėl 2017 m. spalio 13 d. Panevėžio miesto savivaldybės Etikos komisijos sprendimo Nr. 6 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Sprendimu konstatuota, kad pareiškėja, kuri yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė ir Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos narė, 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdyje nepareiškusi atskirosios nuomonės dėl tyrimo išvadų – nesutikimo su Komisijos sprendimu tokiu būdu, kaip tai yra apibrėžta 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 punkte, po posėdžio pateikė savo nuomonę dėl Komisijos tyrimo išvadų visuomenės informavimo priemonei, kuri buvo išspausdinta 2017 m. liepos 11 d. laikraščio „Panevėžio kraštas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini), ir padaryta išvada, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010m. birželio 10 d. sprendimu patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus.

28. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Sprendimą, remdamasis Kodekso 6 straipsnio paskirtimi, 1 dalies 2 punkto, 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 2, 5.2 punktų nuostatomis, padarė išvadas, kad Komisija nutarė pradėti tyrimą, neįvardijusi galimo konkretaus pareiškėjos pažeidimo, dėl kurio bus atliekamas tyrimas, bei neįvardijusi konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias galimai pažeidė pareiškėja. Tokiu būdu iš esmės buvo suvaržytos pareiškėjos teisės Komisijos atliekamo tyrimo metu gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, Komisijos 2017 m. spalio 11 d. protokolo pabaigoje įrašytas Komisijos sprendimas neatitinka to sprendimo, už kurį balsavo nariai, Komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, kad toks sprendimas, kurio formuluotė buvo įrašyta protokolo pabaigoje, iš viso nebuvo priimtas, o teismui pateiktas 2017 m. spalio 13 d. (tą dieną nebuvo posėdžio) priimtas Komisijos sprendimas Nr. 6. Minėtus Sprendimo priėmimo procedūros trūkumus teismas vertino kaip pagrindinių valstybės politiko elgesio tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto sprendimo pagrįstumą, pažeidimą, dėl kurio pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą bei dėl kurio Komisijos konstatuotas pareiškėjos kaip valstybės politikės elgesio reikalavimų pažeidimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosio sinstancijos teismo sprendimu nurodė, kad 2017 m. komisijos veiklos nuostatų 31 punkte numatyta pareiga surašyti laisvos formos pranešimą, kuriuo politikas informuojamas apie pradėtą jo veiklos tyrimą, ir kuriame pakanka nurodyti duomenis apie galimai padarytą pažeidimą – asmens konkretų elgesį, dėl kurio pradėtas tyrimas; prie pranešimo buvo pridėtas D. V. kreipimasis; iš šių duomenų pareiškėja suprato, kuo yra kaltinama, dėl tokių procedūrinių pažeidimų teismui nesisikundė, todėl nesutiko su teismo išvadomis dėl netinkamo pranešimo. Be to, Komisijos posėdžio 2017 m. spalio 11 d. balsų dauguma priimtas sprendimas iš esmės nesiskyrė nuo 2017 m. spalio 13 d. surašyto Sprendimo Nr. 6, todėl teismui taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti esminį procedūros trūkumą ir panaikinti Sprendimą.

30. Kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Kodekso 7 staripsnio 10 dalis nustato, kad Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Tokia pati nuostata dėl pranešimo apie pradėtą tyrimą numatytas 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 31 punkte.

31. Duomenys byloje patvirtina, kad Komisija 2017 m. spalio 2 d. pranešimu Nr. IS-4078(1.13.) „Dėl pradėto politiko elgesio tyrimo“ informavo pareiškėją, kad komisijos 2017 m. spalio 2 d. posėdyje nuspręsta pradėti tyrimą dėl Tarybos nario D. V. kreipimosi (raštas pridedadamas), kuriame reiškiami kaltinimai nesilaikius Kodekso 4 straipsnyje nustatytų valstybės politikų elgesio principų, 7 straipsnio 14 dalyje numatytų nuostatų, tuo metu galiojusių 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkto nuostatų; pareiškėjai pasiūlyta pateikti paaiškinimą raštu, išaiškintos jos teisės ir pranešta apie Komisijos posėdį 2017 m. spalio 11 d. pridėtame D. V. 2017 m. rugsėjo 21 d. kreipimęsi, nurodyta, kad 2017 m. liepos 11 d. laikraščio „Panevėžio kraštas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini) šalia oficialios Komisijos pozicijos buvo pateiktas pareiškėjos komentaras, nors komisijos posėdžiui pirminikavusi komisijos narė R. M. nesuteikė pareiškėjai įgaliojimo pranešti žiniasklaidai ar komentuoti Komisijos sprendimo, straipsnyje taip pat nėra tai paminėta, todėl prašoma ištiri, ar nebuvo pažeisti Kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti principai, 7 straipsnio 14 dalis, 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punktas. Pareiškėja 2017 m. spalio 9 d. pateikė paaiškinimą.

32. Kodekso 4 straipsnyje nustatytų valstybės politikų elgesio principai – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės; 7 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją. Identiška nuostata buvo numatyta tuo metu galiojusių 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkte; šių nuostatų 15.4 punkte nustatyta, kad Komisijos narys, kai jis nesutinka su Komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti savo nuomonę, jeigu tai nuomonei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai, reikalauti, kad ji būtų paskelbta kartu su Komisijos priimtu dokumentu.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama laisvos formos pranešimui keliamus teisinius reikalavimus bei faktiškai pareiškėjai įteikto pranešimo turinį, pažymi, kad pranešimu siekiama asmenį informuoti apie galimus jo padarytus pažeidimus, faktus, kuriais tai grindžiama, bei teisės normas, kuriose įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti. Aptariamu atveju prie pranešimo buvo pridėtas asmens kreipimasis, taigi pareiškėjai pakankamai išsamiai buvo nurodyti jos veiksmai, kurie buvo pagrindas pradėti tyrimą, taip pat nurodytos Kodekso, Komisijos veiklos nuostatų normos, kurių galimais pažeidimais pareiškėja įtariama. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pranešimas buvo įteiktas pareiškėjai dėl faktų, kurie jai buvo gerai žinomi (pati dalyvavo betarpiškai), bei dėl tų teisės nuostatų, kurios jai, Tarybos ir Komisijos narei, buvo gerai žinomos ir suprantamos, pirmosios instancijos teismo išvados dėl procedūrinio pažeidimo fakto bei jo reikšmės laikytinos nepagrįstomis, teismo nurodomi tariami pranešimo turinio trūkumai neturėjo įtakos politikės elgesio tyrimo procedūros veiksmingumui, tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėja pateikė paaiškinimą, savo skunde teismui šių tyrimo procedūros trūkumų nenurodė. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pranešimo apie pradedamą tyrimą pažeidimus, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą. Tam tikrų pranešimo trūkumų (pvz., nėra konkrečiai įvardyta, kurie Kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti principai buvo pažeisti) galima įtaka Sprendimo teisėtumui ir pagrįtumui turėtų būti vertinama sprendžiant dėl atsakomybės taikymo iš esmės, bet savaime tai nėra pagrindas panaikinti visą Sprendimą neištyrus jį pagrindžiančių duomenų visumos, tarp jų ir kitų jo priėmimą nulėmusių aplinkybių reikšmės. Pažymėtina, kad pranešime buvo nurodyti ne tik Kodekso straipsnio pažeidimai, bet ir Kodekso 7 straipsnio 14 dalies, Komisijos nuostatų 51 punkto reikalavimų pažeidimai.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nepagrįstomis laikytinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad esminiu Sprendimo procedūros trūkumu, lemiančiu jo neteisėtumą ir nepagrįstumą, laikytinos aplinkybės dėl Sprendimo surašymo kitą dieną – 2017 m. spalio 13 d., o ne spalio 11 d., kada vyko Komisijos posėdis. Sprendimo esmę sudarančios aplinkybės nustatytinos pagal posėdžio protokole užfiksuotus duomenis ir įvykusio balsavimo rezultaus, kurių, pažymėtina, šalys nekvestionuoja, protokolo duomenys iš esmės nesiskiria nuo skundžiamo Sprendimo turinio, todėl tokiu aveju vertinant jo keliamas pasekmes pareiškėjos teisėms ir pareigomos, Sprendimo surašymo data neturi įtakos net ir pripažinus, kad formalus pažeidimas buvo padarytas. Tokio pažeidimo konstatavimas nepaneigia Sprendimo priėmimo Komisijos posėdyje balsuojant jos nariams (t. y. kompetentingo subjekto) fakto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį formalų ginčijamo Sprendimo trūkumą vertino kaip esminį procedūros trūkumą, galėjusį nulemti jo neteisėtumą; toks trūkumas neturėjo įtakos nei Sprendimo turiniui, nei pareiškėjos teisėms ir pareigoms; juo remiantis naikinti Sprenimą taip pat nebuvo pagrindo, juo labiau, kad pareiškėja skunde tuo taip pat nesirėmė. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad Komisijai balsuojant buvo nurodytas ir Komisijos nuostatų 15.4 punktas, gali būti reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos atsakomybės apimties atsižvelgiant į Komisijos 2017 m. spalio 2 d. pranešime nurodytus įtariamus pažeidimus, nes atsakomybė sprendime negali būti pritaikyta didesne apimtimi negu buvo inicijuotas tyrimas.

35. Pareiškėjos skunde buvo akcentuojami kiti negu pirmiau aptarti Komisijos posėdžių organizavimo procedūriniai trūkumai, susiję su Komisijos pirmininko atsistatydinimo aplinkybėmis bei pirmininkavimu Komisijos posėdžiams, kuriuos pirmosios insatncijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir jų nepripažino pagrįstais. Minėtos aplinkybės nėra apeliacijos dalyku, nes pareiškėja nėra padavusi apeliacinio skundo, o atsakovas šios pirmosios instancijos teismo dalies nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosio sinstancijos teismo argumetnais, šių aplinkybių plačiau neaptarinėja.

36. Atsižvelgama į išdėstytus nutartyje motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pranešimo pareiškėjai įteikimo bei Sprendimo surašymo procedūrinių trūkumų reikšmės, nes formalius pažeidimus be pakankamo pagrindo vertino kaip galėjusius turėti lemiamą reikšmę objektyvaus Sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismui apsiribojus Komisijos veiklos priimant ginčijamą Sprendimą procedūrinių aspektų vertinimu, liko neišnagrinėti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais pareiškėja be kita ko argumentavo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą – teismas nevertino pareiškėjos argumentų dėl jos teisės žurnalistei pasakyti savo nuomonę, dėl jos pareikštos atskirosios nuomonės Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdžio metu legitimumo ir kt., taigi liko neatskleista bylos esmė. Nors teismas ir vertino Sprendimo kaip administracinio akto priėmimo tvarkos pažeidimų įtaką atsakomybės taikymo teisėtumui pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatančias, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, padarė nepagrįstas išvadas dėl pažeidimų įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui Sprendimo pagrįstumui. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Taigi, kiekvienu atveju turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.

37. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo formaliuosius politikės elgesio tyrimo procedūros aspektus, kurie niekaip nesuvaržė pareiškėjos teisių ir negali būti vertinami kaip sukliudę objektyviai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes jos atsakomybės taikymui. Tuo pačiu liko neišnagrinėta paties pažeidimo konstatavimo bei atsakomybės už jį taikymo pagrįstumas / nepagrįstumas, taigi bylos esmė liko neatkleista (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad nuspręsti, ar pareiškėjos skundas tenkintinas, reikia įvertinti pareiškėjos skundo argumentų dėl Komisijos padarytų išvadų pagrįstumo, ko nėra ištyręs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėja, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją, o tokia situacija neleistina.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkintina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė