cbd3b893-e5cf-457b-916c-1b95a3f1e0ff · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-20725-945/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-016391-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 18.2.; 106.8.3.; 117.1.KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 10 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, raÅ¡ytinio proceso tvarka susipažinęs su ieÅ¡kovės UAB „Hoptransa“ ieÅ¡kiniu atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1569,61 Lt žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog reikalavimas reiÅ¡kiamas dėl žalos, atsiradusios dėl baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, atlyginimo. Teigiama, jog žalÄ ieÅ¡kovei atsakovas padarė dirbdamas UAB „Hoptransa“.IÅ¡ darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimų darbo santykių teisinio reglamentavimo klausimais kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 34-36 str.).

DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, jog darbo ginÄÄ nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigÄ natÅ«ra ar iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytÄ turtinę žalÄ yra darbo teisių gynimo bÅ«das. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintÄ individualaus darbo ginčo sampratÄ .2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimÄ , pakeitimai.

Vadovaujantis DK 287 straipsnio 1 dalimi, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, yra darbo ginčų komisija, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieÅ¡ tai nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , sietini su nuÅ¡alinimo nuo darbo ar atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo vertinimu. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog iÅ¡imtinių tiesioginio kreipimosi į teismÄ atvejų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, papildomi šį sÄ raÅ¡Ä galintys iÅ¡plėsti atvejai privalo bÅ«ti tiesiogiai įvardinti įstatyme.

Nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iÅ¡ darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimÄ , gali kreiptis tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydamas privalomos iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Net ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiÅ¡kianti, jog tokio pobÅ«džio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime neįtakoja susiklosčiusio materialinio teisinio santykio priskyrimo individualiems darbo ginčams, nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo darbo ginčų komisijai nebuvo pateiktas, su Å¡iuo reikalavimu ieÅ¡kovė kreipėsi tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydama privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas ieÅ¡kinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog su nurodytu reikalavimu ji pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.

Å ios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismÄ su analogiÅ¡ku reikalavimu, jeigu bus paÅ¡alintos aplinkybės, kliudančios iÅ¡nagrinėti bylÄ - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.). Aplinkybė, jog ieÅ¡kovės su atsakovu nebesieja darbo santykiai, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimÄ , pakeitimams, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismÄ .

IeÅ¡kinį atsisakius priimti ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas 2014 m. rugsėjo 3 d. vietinio mokėjimo nurodymu sumokėtas 29 Lt žyminis mokestis.Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, ieÅ¡kinį atsisakius priimti, ieÅ¡kovei kartu su patvirtinta Å¡ios nutarties kopija grÄ Å¾intinas ieÅ¡kinys ir jo priedai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kinio kopijÄ , registruotÄ teisme. IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pasinaudos jai suteikta procesine teise apskųsti Å¡iÄ nutartį, kartu su atskiruoju skundu ji privalo atsiųsti teismui ir Å¡ia nutartimi grÄ Å¾intus dokumentus.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a:

IeÅ¡kinį atsisakyti priimti.IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Hoptransa“, įmonės kodas 160001727, 2014 m. rugsėjo 3 d. vietinio mokėjimo nurodymu sumokėtÄ 29 Lt (dvideÅ¡imt devynių litų) žyminį mokestį.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti ieÅ¡kovei.

Kartu su nutarties kopija ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti ieÅ¡kinį ir jo priedus, iÅ¡skyrus ieÅ¡kinio kopijÄ , registruotÄ teisme. IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pasinaudos jai suteikta procesine teise apskųsti nutartį, kartu su atskiruoju skundu ji privalo atsiųsti teismui Å¡ia nutartimi grÄ Å¾intus dokumentus.Teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį nekliudo vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu yra paÅ¡alintos arba iÅ¡nyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieÅ¡kinį.Dėl Å¡ios nutarties per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti pateikiamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                 Marius Bartninkas