cbd0c251-c896-4eef-be38-399e72b34cf7 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3069-738/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01838-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 1.4.4.; 16.9.6.; 16.9.7; 16.9.10; 21.3.3.; 21.9.10 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Å alkauskieneidalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jos atstovei, advokatei Danguolei Kemežytei,suinteresuotam asmeniui G. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : J. R. 2017 m. rugsėjo 6 d., apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį M. B. C220d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, manevruodama buvo neatidi ir kliudė stovintį automobilį „Škoda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, nepranešė policijai apie eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 2017 m. rugsėjo 7 d., 8.00 val. pagal pačios ir liudytojo parodymus, vairavo automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams, buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas. Tokiais veiksmais J.

R. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. J. R. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 6 d., apie 22.00 val., ji automobiliu M. B. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į namo, kuriame gyvena, Kaune, (duomenys neskelbtini) kiemÄ , tačiau kieme nebuvo vietos automobiliui pastatyti. Automobiliu, iÅ¡važiuodama iÅ¡ kiemo į M. D. gatvę, Å¡velniai prisilietė prie kieme stovinčio automobilio „Škoda“. Savo automobilį palikusi stovėti gatvėje, grįžusi į kiemÄ , apžiÅ«rėjo automobilį „Škoda“, tačiau jokių įbrėžimų nepastebėjo.

Neradusi jokių kito automobilio sugadinimų, išėjo į susitikimÄ , kuris truko nuo 22 val. iki 24 val. Susitikimo metu iÅ¡gėrė dvi taures vyno. Sekančios dienos ryte, tai yra 2017 m. rugsėjo 7 d., 7.15 val., į kiemÄ iÅ¡vedė Å¡unį, apžiÅ«rėjo automobilį „Škoda“, pavalė ranka dulkes nuo kėbulo, galiniame bamperyje pastebėjo įbrėžimÄ . Grįžusi į butÄ , 7.36 val. telefonu iÅ¡siuntė SMS žinutę G. Z., kai galės, kad paskambintų jai dėl automobilio.

Nesulaukusi iÅ¡ jo nei žinutės, nei telefono skambučio, 7.48 val. ji telefonu 112 pranešė, kad kliudė kitÄ automobilį, lauks bute. Kadangi nuo 8 val. automobilių stovėjimas gatvėje yra mokamas, o kieme atsirado laisvos vietos, todėl apie 8 val. savo automobiliu iÅ¡ M. D. gatvės įvažiavo į kiemÄ ir bute laukė atvykstančios policijos. Automobilį vairavo blaivi. Prie automobilio atėjusiam G. Z. siÅ«lė pildyti deklaracijÄ , jis atsisakė. Ji grįžo į savo butÄ laukti atvykstančios policijos.

Bute gėrė Å¡irdies lašų. Pastebėjusi atvykusius policijos pareigÅ«nus, leisdamasi laiptais į burnÄ papurÅ¡kė burnos gaiviklio „Herba spray“, kurį pastoviai vartoja bendraudama su žmonėmis. Kieme G. Z. kartojo, kad ji yra neblaivi. Policijos pareigÅ«nas klausė ar ji vartojusi alkoholį, jai atsakius neigiamai, liepė pÅ«sti į alkotesterį. Ji mano, kad alkotesterio parodymai galėjo bÅ«ti neteisingi, dėl jos anksčiau minėtų preparatų naudojimo. Kad kliudė G. Z. automobilį ji pripažįsta.

IÅ¡ įvykio vietos ji nepasiÅ¡alino kad slėptųsi, bet bÅ«dama įsitikinusi, kad žalos nepadarė, įvykio nebuvo, ji vakare, susitikimo metu vartojo alkoholį. Sekančios dienos ryte pastebėjusi ant kaimyno G. Z. automobilio įbrėžimÄ , apie tai informavo jį patį, kvietė policijÄ , laukė atvykstančių savo bute. Po įvykio iÅ¡ draudimo bendrovės „ERGO“ gavusi praneÅ¡imÄ apie G. Z. automobilio remonto vertę, jÄ tuoj pat atlygino. Su G. Z. jų santykiai konfliktiÅ¡ki, kadangi jis gyvena kitame name, o savo automobilį stato jų namo kieme.

Todėl kyla konfliktai. Å iuo metu dėl Å¡ios priežasties nustatinėjamos žemės naudojimo ribos. Suinteresuotas asmuo G. Z. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 5 d, vakare, apie 22 valandÄ , matė bromu į kiemÄ Ä¯važiuojančiÄ J. R.. Ä® sienÄ ji nubraukė savo automobilio veidrodėlį. Nuo jos iÅ¡lipusios iÅ¡ automobilio, jautėsi alkoholio kvapas. Policijai tÄ kart nepranešė, kadangi jis buvo vienintelis liudytojas, nenorėjo įtraukti J. R. kaimynų, kad nekiltų prieÅ¡prieÅ¡a.

Tarp jo ir J. R. yra konfliktiÅ¡ki santykiai, kadangi ji įsitikinusi, kad jis negali savo automobilio statyti jos namo kieme. Jis buvo pateikęs sÄ matÄ Å¡lagbaumo įrengimui ties įvažiavimu į kiemÄ , tačiau kaimynai atsisakė jo pagalbos. Å iuo metu dėl to nustatinėjamos žemės naudojimo ribos atskiriems namams. 2017 m. rugsėjo 6 d. vakare jis nematė automobiliu grįžusios J. R.. Sekančios, rugsėjo 7 d. ryte, 7.30 val., telefonu jis gavo SMS žinutę iÅ¡ J. R., kad iÅ¡eitų dėl automobilio.

Ä® kiemÄ jis išėjo 7.55 val., matė kieme automobiliu manevruojančiÄ J. R., kuri manevravo atokiau nuo jo automobilio. Matė, kad jo automobilio galinis bamperis buvo su braukimo žyme besitęsiančia link automobilio galinio kablio. J. R. automobilio priekinis bamperis taip pat buvo su braukimo žyme. Priėjęs arčiau J. R. pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ , lyg bÅ«tų gėrusi iÅ¡ vakaro. Teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kino, kad alkotesteris nustato kiek žmogaus iÅ¡kvėptame ore iÅ¡ burnos ir plaučių yra alkoholio (spirito) promilių.

J. R. panaudotos medžiagos: Å¡irdies laÅ¡ai bei burnos gaiviklis mažiau nei 5 minutės prieÅ¡ jos tikrinimÄ alkotesteriu, galėjo suklaidinti jo parodymus. Pagal alkotesterio instrukcijÄ , mėginys gali bÅ«ti imamas praėjus 15 ar daugiau minučių. Per šį laikotarpį pareigÅ«nas gali stebėti asmenį. Praėjus nurodytam laikui nuo minėtų medžiagų panaudojimo, alkoholio iÅ¡vėptame ore nelieka. Panaudojus aerozolinį burnos gaiviklį bei iÅ¡ karto pučiant į alkotesterį, gali rodyti 5-6 promiles.

Aerozolinis burnos gaiviklis, gali rodyti klaidingus parodymus ilgesnį laikÄ nei 15 minučių. Burnos skalavimo skystis, jį panaudojus, iÅ¡spjaunamas kartu su didesniu seilių kiekiu, tokiu bÅ«du paÅ¡alinama dalis alkoholio esanti Å¡iame skystyje. Aerozolinis burnos gaiviklis eliminuojasi ilgesnį laikÄ , kadangi jo papurÅ¡kus į burnÄ , jis įsigeria į burnos gleivinę, tai yra nepaÅ¡alinamas iÅ¡spjaunant, todėl alkoholis iÅ¡lieka ilgesnį laikÄ Å¾mogaus iÅ¡pučiamame ore. Pagal J. R. aiÅ¡kinimÄ ji iÅ¡ vakaro, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val. iÅ¡gėrė 2 taures, tai yra 400 ml. vyno, kuriame12 procentų alkoholio.

Alkotesteriu ji buvo tikrinama ryte- 8.45 val. Atitinkamai J. R. kÅ«no svoris yra 64 kg., todėl kÅ«no skysčiai sudaro 38,4 kg, tai yra 60 procentų moters kÅ«no masės. J. R. patikrinus tuoj pat po vyno gėrimo, alkotesteris rodytų 0,6 – 1,25 promiles. Ä®vertinus alkoholio eliminavimÄ si iÅ¡ žmogaus kÅ«no per kraujotakÄ , skysčius ir kvėpavimÄ , nustatytus mokslinėje bei praktinėje veikloje, tai yra 0,10 – 0,35 promilės per valandÄ , taip pat tai, kad J. R. vynÄ pradėjo vartoti nuo 22 val., ryte alkotesteris neturėtų rodyti alkoholio jos kraujyje.

Dėl nurodytų požymių: kvapas, neriÅ¡li kalba, sutrikusi koordinacija, ekspertas paaiÅ¡kino, kad alkoholis- tai yra spiritas, pats savaime yra bekvapis. Kvapas iÅ¡ burnos, tai papildomų medžiagų aromatas. NeriÅ¡li kalba gali bÅ«ti dėl įvairių priežasčių, Kaip pavyzdžiui dėl streso, žmonėms, pamačius policijÄ , gali atsirasti neriÅ¡li kalba. Žmogaus judesių koordinacija gali bÅ«ti sutrikusi dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio.Liudytojas R.

V., Kauno AVPK kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas, paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ryte dėl nagrinėjamo įvykio, jam buvo pateikta eismo įvykio schema, tarnybinis praneÅ¡imas, buvo atvykę abu eismo įvykio dalyviai, jie parašė paaiÅ¡kinimus. Apie tai, kad J. R. bÅ«tų vairavusi neblaivi tÄ pačiÄ dienÄ , duomenų nebuvo todėl jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 str. 8 d., tačiau apie tai sužinojęs suinteresuotas asmuo, G. Z. nesutiko, jis kreipėsi į valdybos vadovybę ir jam buvo nurodyta suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ pagal G.

Z. pasakojimÄ . Jis pats buvo nuvykęs apžiÅ«rėti apgadinto automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulÄ jis bandė valyti Å¡lapi popieriumi, kad galėtų užfiksuoti apgadinimus. Pagal nustatytus įbrėžimus, J. R. nakties metu apžiÅ«rėdama šį automobilį, sugadinimų galėjo nepastebėti. Liudytojas K. M., Kauno AVPK patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis paaiÅ¡kino, kad atvykę su V. G. nurodytu adresu, žinodami įvykyje dalyvavusių automobilių valstybinius numerius, pastebėjo automobilio „Škoda“ sugadinimus.

Mersedeso automobilio vairuotojÄ rado namuose. Alkotesteriu tikrino J. R. praėjus kuriam laikui. TikrinimÄ atliko kieme, prie automobilio. Prašė kad atsineÅ¡tų dokumentus. Ä® J. R. butÄ buvo nuėję kartu su V. G.. Kolega braižė schemÄ per tÄ laikÄ iki ji buvo tikrinama. J. R. akys buvo raudonos, jautėsi alkoholio kvapas. G. Z. sakė, kad ji nekartÄ grįžta automobiliu neblaivi. J. R. išėjusi pateikė dokumentus, jai pateikė pÅ«sti į alkotesterį. Automobilį apžiÅ«rėjo kartu su J.

R.. Kuriuo momentu davė pÅ«sti į alkotesterį, nepamena. SugadintÄ automobilį fotografavo jis. Ar nakties metu J. R. galėjo matyti sugadinimus, gal ir galėjo, jeigu pasiÅ¡vietė. Jie užfiksavo apgadinimus, kuriuos rado atvykę į įvykio vietÄ . Liudytojas V. G. paaiÅ¡kino prisimena apie įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis namo kieme. 2017-09-07 ryte juos atvykusius pasitiko kieme po to atėjo ir kaltininkė. Ar jis pats paskambino ir iÅ¡sikvietė, kad iÅ¡eitų, ar ji pati išėjo juos pamačiusi, nepamena.

Schema buvo braižoma 8.50 val., neblaivumÄ tikrino K. M.. Pirminę informacijÄ gavo iÅ¡ budėtojo. Kai atvyko į įvykio vietÄ tiksliai nepamena, lyg sakė, kad iÅ¡ vakaro buvo sugadintas, ryte perstatė automobilį, dabar nepamena. G. Z. atrodo laukė jų atvykstančių kieme. Kieme dar bendravo su abiem įvykio dalyviais, aiÅ¡kinosi, kad įvykis buvo vakare, ryte ji vairavusi. J. R. rašė paaiÅ¡kinimÄ policijos tarnybiniame automobilyje. G. Z. važiavo paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡yti į kelių policijÄ .

Apie eismo įvykio aplinkybes paaiÅ¡kino G. Z., jiems apžiÅ«rint automobilį atėjo ir J. R.. Ä® jos butÄ jis nėjo. Ji sakė vartojusi alkoholį iÅ¡ vakaro. Jautėsi alkoholio kvapas, lyg bÅ«tų gerta iÅ¡ vakaro. Ar J. R. iÅ¡ karto turėjo dokumentus, ar ėjo atsineÅ¡ti, nepamena. Praėjo apie 20-30 minučių. Automobilius apžiÅ«rėjo pradžioje su G. Z., po to kartu su atėjusia J. R.. Schemoje buvo užfiksuota automobilių stovėjimo vietos jų apžiÅ«ros metu.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės I-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis K.

M. 2017-09-07 tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 2), nurodė, kad 2017-09-07 patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. G. apie 08.11 val. iÅ¡ Kauno AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno m. M. V. g. 29, pakartotinas kvietimas. Vairuotojas reikalauja policijos, kadangi vairuotoja yra neblaivi. Pirminis praneÅ¡imas: kieme, galimai iÅ¡ po nakties kliudė pranešėjo stovinčiÄ â€žÅ KODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobiliu “MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytÄ vietÄ rado du apgadintus automobilius:

„ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad automobilį paliko stovėti 2017-09-06 apie 22 val. Ryte gavo SMS žinutę, kad reikia pasikalbėti dėl automobilio. Išėjus į kiemÄ apie 8 val. pastebėjo kaip kaimynė J. R. parkuojasi kitoje vietoje. Pamačius, kad vairuotoja galimai neblaivi, pranešė policijai. „MB C-220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. R. paaiÅ¡kino, kad 2017-09-06 vakare 22 val. ketino pastatyti automobilį kieme, tačiau nebuvo vietų.

Manevruodama ir ketindama išvažiuoti iš kiemo kliudė automobilį „ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi nepastebėjo, kad būtų kliudžiusi. Pamačiusi ryte, paskambino policijai. Alkoholį vartojo 24 val. Ryte 08 val. pastatė automobilį kieme. Alkoholio kiekio matuokliu „ALKOTEST 6810 Nr. ARFM-0394“ nustatytas 0,44 prom. girtumas.Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3) 2017-09-07, 8.50 val., užfiksuotos automobilių „ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „MB C-220D“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos, jų apgadinimo vietos. Automobilio „ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis nubrėžtas, žymė ant kablio. Šie duomenys užfiksuoti fotolentelėse (b. l. 11-14). Įvykio registravimo duomenimis ( b. l.

17) nustatyta, kad 2017-09-07, 7.48 val. J. R. telefonu pranešė, kad Kaune, M. D. g. 37, automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į „ŠKODĄ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra. Papildomi duomenys, kad patys pildosi deklaracijas, alkotesterio Nr. 6810 patikrinimo metu 2017-09-07, 8.47 val., J. R. nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 9), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 10).Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J.

R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sugadintas ne tik jos teisėtai disponuotas, bet ir G. Z. automobilis, dėl Å¡io įvykio J. R. pilnai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Todėl J. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį.ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.Dėl Å¡ių administracinių nusižengimų J.

R. savo kaltės nepripažino nei raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ netrukus po įvykio, nei teisme. Ji paaiÅ¡kino, kad vėlų vakarÄ manevruodama automobiliu kieme lyg pajuto kliÅ«tį, tačiau pastačiusi savo automobilį, apžiÅ«rėjo kitÄ , tai yra G. Z. automobilį, jame jokių sugadinimų nepastebėjo. BÅ«dama įsitikinusi, kad svetimo automobilio nesugadino, ji nuvyko į iÅ¡ anksto suplanuotÄ susitikimÄ , kurio metu iÅ¡gėrė dvi taures vyno. Ryte, 7.15 val. kieme ji dar kartÄ apžiÅ«rėjo G.

Z. automobilį, ranka valė purvÄ nuo galinio apžiÅ«rimo automobilio bamperio. Pastebėjusi įbrėžimÄ tuoj pat apie tai žinute informavo G. Z., kvietė jį iÅ¡eiti į kiemÄ . Nesulaukusi atsakymo, apie įvykį pranešė policijai. Teismas neturi pagrindo netikėti J. R. nurodytoms aplinkybėms, kadangi analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir G. Z., paaiÅ¡kindamas, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 7.30 val. J. R. SMS žinute jį kvietė iÅ¡eiti dėl automobilio. Žinutę jis perskaitė 7.55 val. ir tuoj pat išėjo į kiemÄ .

J. R. matė manevruojančiÄ savo automobiliu kieme, atokiau nuo jo automobilio. Tai yra kaip teigė J. R. iÅ¡ vakaro neradusi laisvos vietos kieme, automobilį palikusi stovėti gatvėje, tačiau nuo ryto 8 val. stovėjimas gatvėje yra mokamas, todėl ryte automobiliu įvažiavo į kiemÄ . Å ios aplinkybės tarpusavyje duodamų parodymų sutampa. Tuo metu J. R. jam siÅ«lė pildyti deklaracijÄ , tačiau G. Z. nesutiko, kadangi jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ , „peregarÄ â€œ, tai yra lyg bÅ«tų gėrusi iÅ¡ vakaro, todėl pasakė J.

R., kad jis kvies policijÄ . IÅ¡ liudytojų, policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų seka, kad pakartotinis praneÅ¡imas apie tÄ patį įvykį buvo gautas apie 8.11 val. Pirmuoju atveju pranešė J. R. nurodydama savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pakartotinai kviesdamas G. Z.- nurodė savo gyvenamosios vietos adresÄ . PraneÅ¡imų laikas sutampa su J. R., G. Z. bei liudytojų nurodytuoju laiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio nusižengimo esmę dėl tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir, prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi LAT praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, atitinkantį ANK 426 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi Å¡io nusižengimo požymiai apraÅ¡yti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktÄ , turi bÅ«ti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad paaiÅ¡kėjus apie buvusį įvykį, pati J.

R. siekė informuoti sugadinto automobilio savininkÄ G. Z., pastarajam neatsiliepus, apie eismo įvykį pranešė policijai, atlygino žalÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog J. R. elgesyje nėra tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutrauktina, nesant Å¡io pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos.ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Nenustačius J.

R. tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, tai yra kaltės padarius administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, jos dalyvavimas po to susitikime bei alkoholio vartojimas negali bÅ«ti vertinama kaip jos tyčinis vengimas pasitikrinti neblaivumÄ ar alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį bylos teisena nutrauktina, nesant Å¡io pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s ( nustatytas lengvas neblaivumas 9daugiaus negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.J. R. kaltinama, kad 2017 m. rugsėjo 7 d., 8.00 val. pagal pačios ir liudytojo parodymus, vairavo automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams, buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas.IÅ¡ J. R. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad ji 2017-09-07 ryte, pastebėjusi apgadintÄ G.

Z. automobilį bei praneÅ¡usi apie įvykį, savo automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naktį paliktÄ gatvėje, atvairavo į namo kiemÄ ir po to savo bute laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų. Pastebėjusi atvykusius policijos pareigÅ«nus, į burnÄ papurÅ¡kė burnos gaiviklio „Herba spray“, kurį pastoviai vartoja bendraudama su žmonėmis. Kieme G. Z. kartojo, kad ji yra neblaivi. Policijos pareigÅ«nas klausė ar ji vartojusi alkoholį, jai atsakius neigiamai, liepė pÅ«sti į alkotesterį.

Ji mano, kad alkotesterio parodymai galėjo bÅ«ti neteisingi, dėl jos anksčiau minėtų preparatų naudojimo, po kurių panaudojimo buvo praėję ne daugiau 5 minučių, kai buvo tikrinamas jos neblaivumas. Teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker teisme paaiÅ¡kino, kad alkotesteris nustato kiek žmogaus iÅ¡kvėptame ore iÅ¡ burnos ir plaučių yra alkoholio (spirito) promilių. J. R. panaudotos medžiagos: Å¡irdies laÅ¡ai bei burnos gaiviklis mažiau nei 5 minutės prieÅ¡ jos tikrinimÄ alkotesteriu, galėjo suklaidinti jo parodymus.

Pagal alkotesterio instrukcijÄ , mėginys gali bÅ«ti imamas praėjus 15 ar daugiau minučių. Per šį laikotarpį pareigÅ«nas gali stebėti asmenį. Praėjus nurodytam laikui nuo minėtų medžiagų panaudojimo, alkoholio iÅ¡vėptame ore nelieka. Panaudojus aerozolinį burnos gaiviklį bei iÅ¡ karto pučiant į alkotesterį, gali rodyti 5-6 promiles. Aerozolinis burnos gaiviklis, gali rodyti klaidingus parodymus ilgesnį laikÄ nei 15 minučių, kadangi jo papurÅ¡kus į burnÄ , jis įsigeria į burnos gleivinę, tai yra nepaÅ¡alinamas iÅ¡spjaunant, todėl alkoholis iÅ¡lieka ilgesnį laikÄ Å¾mogaus iÅ¡pučiamame ore.

Pagal J. R. aiÅ¡kinimÄ ji iÅ¡ vakaro, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val. iÅ¡gėrė 2 taures, tai yra 400 ml. vyno, kuriame12 procentų alkoholio. Alkotesteriu ji buvo tikrinama ryte- 8.45 val. J. R. patikrinus tuoj pat po vyno gėrimo, alkotesteris rodytų 0,6 – 1,25 promiles. Ä®vertinus alkoholio eliminavimÄ si iÅ¡ žmogaus kÅ«no per kraujotakÄ , skysčius ir kvėpavimÄ , nustatytus mokslinėje bei praktinėje veikloje, tai yra 0,10 – 0,35 promilės per valandÄ , taip pat tai, kad J. R. vynÄ pradėjo vartoti nuo 22 val., ryte alkotesteris neturėtų rodyti alkoholio jos kraujyje.

Dėl nurodytų požymių: kvapas, neriÅ¡li kalba, sutrikusi koordinacija, ekspertas paaiÅ¡kino, kad alkoholis- tai yra spiritas, pats savaime yra bekvapis. Kvapas iÅ¡ burnos, tai papildomų medžiagų aromatas. NeriÅ¡li kalba gali bÅ«ti dėl įvairių priežasčių, Kaip pavyzdžiui dėl streso, žmonėms, pamačius policijÄ , gali atsirasti neriÅ¡li kalba. Žmogaus judesių koordinacija gali bÅ«ti sutrikusi dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio.G. Z. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ryte, apie 8 valandÄ , priėjęs arčiau J.

R. pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ , lyg bÅ«tų gėrusi iÅ¡ vakaro. Jis pasakė kviečiantis policijÄ , ji nuėjusi į savo butÄ . Atvykus policijai buvo tikrinamas jos neblaivumas.Liudytojai K. M. bei V. G. paaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje, jiems apžiÅ«rint automobilį G. Z. tvirtino, kad J. R. neblaivi. Atėjusi J. R.. sakė vartojusi alkoholį iÅ¡ vakaro. Jautėsi alkoholio kvapas, lyg bÅ«tų gerta iÅ¡ vakaro. J. R. pateikė pÅ«sti į alkotesterį. Kuriuo momentu davė pÅ«sti į alkotesterį, nepamena.

Ä®vertinus J. R. paaiÅ¡kinimus, kad ji, atsisakius G. Z. pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , savo bute laukė policijos, gėrė Å¡irdies laÅ¡us, purÅ¡kė aerozolinį burnos gaiviklį, jokiais duomenimis byloje nėra paneigti. Eksperto paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡i aerozolinė priemonė eliminuojasi ilgesnį laiko tarpÄ , alkotesterio tikrinimo metu gali parodyti klaidingus duomenis, jeigu nelaukiamas saugus periodas, kaip nurodyta alkotesterio panaudojimo instrukcijoje. Liudytojai K. M. bei V. G. nepatvirtino, kad prieÅ¡ tikrinant J.

R. alkotesteriu, ji kurį laikÄ buvo stebima, laukiamas saugus periodas, po to atliekamas patikrinimas. IÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimo seka, kad J. R. kraujyje, įvertinus jos kÅ«no duomenis, iÅ¡gerto alkoholio kiekį, alkoholio vartojimo laikÄ , tikrinimo metu alkotesteris neturėtų rodyti alkoholio jos kraujyje. Dėl kitų požymių: kvapas, neriÅ¡li kalba, sutrikusi koordinacija, ekspertas paaiÅ¡kino, kad kvapas iÅ¡ burnos, tai papildomų medžiagų aromatas. NeriÅ¡li kalba gali bÅ«ti dėl įvairių priežasčių, kaip pavyzdžiui dėl streso.

Žmogaus judesių koordinacija gali būti sutrikusi dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio.Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neginčijamai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju J. R. veiksmų negalima konstatuoti kaip vairavimo esant neblaiviam. Jos nurodytos aplinkybės, nepaneigtos liudytojų, eksperto paaiškinimais, kitai įrodymais esančiais byloje.

Policijos pareigÅ«nams į klausimÄ , kada vartojusi alkoholį, nurodžius, kad 24 valandÄ , jai tuoj pat buvo pateiktas tikrinimas alkotesteriu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo veikoje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J.

R.. padaryta veika atitinka visus jai inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, numatytus LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Å¡io pažeidimo J. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1punktas).Skirdamas administracinę nuobaudÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę.

J. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama jos prisipažinimas padarius nusižengimÄ bei savo valia žalos atlyginimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina bauda, numatyta LR ANK 417 str. 8d. sankcijoje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu,591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, nutaria:

J. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti 10 (deÅ¡imties) eurų baudÄ .Administracinio nusižengimo bylos teisenÄ J. R. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukti (LR ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17072232873.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                Birutė Drozdienė