2020-12-09 Nr. AB-23295-3-61-3-00790-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2633-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00790-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos bioetikos komitetui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių psichinės sveikatos centras“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 21R-72 (AG-521/03-2018) ir Lietuvos bioetikos komiteto (toliau – ir Komitetas, atsakovas) 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 2-398.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog vykdydamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Al-1101 patvirtintą „Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų privalomų sveikatos tikrinimų tvarkos aprašą“ atliko privalomą sveikatos patikrinimą. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ medicinos psichologė, suteikusi jam psichologinę konsultaciją, surašė išvadą, kuria remiantis UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ Gydytojų konsultacinė komisija 2017 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kad jis pagal darbovietėje nustatytus kenksmingus faktorius su D kategorijos civiliniu ginklu negali užimti einamų (duomenys neskelbtini) pareigų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komiteto ir LAGK sprendimais, teigė, kad UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ medicinos psichologė, atlikdama psichologinį vertinimą, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, nes jam pateikė spręsti psichologinio tyrimo įvairius testus ir užduotis, kurie sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nebuvo patvirtinti. Sprendžiant testus ir užduotis, iškilo abejonių dėl testų teisėtumo. Psichologinio tyrimo testų įteisinimas yra viena iš teisėtumo ir nešališkumo aplinkybių, siekiant įvertinti, ar jų pagrindu jam pagrįstai buvo nustatyta diagnozė. Atliekant psichologinį vertinimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir tokio sprendimo pagrįstumą.

3. Pareiškėjas teigė, kad tiek Komitetas, tiek LAGK, nagrinėdami jo skundus, neatsižvelgė į Psichologo profesinės etikos kodekso, priimto 2017 m. gegužės 12 d. Lietuvos psichologų sąjungos narių suvažiavime, 2.1, 2.2 papunkčių nuostatas, kuriuose įtvirtinta, kad „[...]eksperimentinius ar mokslu ne iki galo pagrįstus metodus, technikas ar procedūras psichologas naudoja itin atsargiai, apsaugodamas klientą nuo galimos žalos“ ir „Kilus prieštaravimams tarp teisinių aktų ir profesinės etikos principų, psichologas turi itin nuodugniai juos išanalizuoti ir pagal galimybes laikytis profesinės etikos principų, vykdydamas ir teisinius reikalavimus“. Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 1.1 papunktis numato, jog „atlikdamas profesines pareigas, gydytojas [...] taiko Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pripažintas diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas“. Gydytojas savo veikloje turi taikyti tik tas tyrimo metodikas, kurios yra ir pripažintos, ir nustatyta tvarka patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo išvada, kad UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ medicinos psichologė A. K., atlikdama jo psichologinį vertinimą ir priimdama kitą klientę, nepažeidė profesinės ir darbo etikos principų. Medicinos psichologė A. K. nepateikė galutinės išvados dėl jo asmens, charakterio apibūdinimo, nevertino jo užpildyto testo-klausimyno. Pareiškėjas vertino, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikytos poveikio priemonės nėra motyvuotos.

4. Atsakovas Lietuvos bioetikos komitetas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas teigė, kad asmenybės klausimyno pildymo instrukcijoje nėra reikalavimų, kad reikalinga nuolatinė medicinos psichologo priežiūra, tačiau svarbu įsitikinti, ar pacientas teisingai suprato instrukciją ir tinkamai žymi atsakymus, kas, pasak medicinos psichologės A. K., buvo atlikta. Komitetas padarė išvadą, kad šioje situacijoje bioetikos reikalavimai pažeisti nebuvo. Lietuvos bioetikos komitetui pateiktame psichiatrės J. A. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. liepos 31 d. vizito metu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog serga psichikos liga nuo 2004 metų, informuotas apie jos simptomus, savo sveikatos būklę ir profilaktinio patikrinimo eigą. Minėtos informacijos gavimą pareiškėjas patvirtino savo parašu formoje 025-1/a. Atsižvelgęs į tai, Komitetas nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog informacija apie tai, kokiais požymiais remiantis buvo diagnozuota liga, pareiškėjui nebuvo suteikta.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ (toliau – ir Centras) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Centras nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog jo sveikatos būklės įvertinimui buvo naudojami galimai neteisėti psichologiniai testai. Atliekant pareiškėjo privalomo sveikatos patikrinimo įvertinimą, buvo panaudoti pasaulyje jau daug metų naudojami ir patikimi psichologinio vertinimo instrumentai, o ne eksperimentiniai, ar mokslu ne iki galo pagrįsti metodai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo naudojami neteisėti ar netinkami psichologiniai tyrimo testai/metodai. Vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad medicinos psichologė A. K., pareiškėjui pildant testą-klausimyną, jo nestebėjo ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Psichologė įvertino pareiškėjo užpildytą testą-klausimyną savarankiškai pasirinkdama darbo formą, metodus, tinkamai atliko pareiškėjo psichologinį įvertinimą. Gydytojų konsultacinė komisija išvadą neduoti pareiškėjui leidimo naudotis civiliniu ginklu priėmė vienbalsiai, objektyviai įvertinusi visas aplinkybes, įskaitant ir psichologės A. K. atliktą psichologinį įvertinimą. Pareiškėjui ne kartą buvo aiškiai ir suprantamai paaiškinta, kad jis serga psichikos liga nuo 2004 metų, ligos simptomai, dabartinė psichinės sveikatos būklė, profilaktinio patikrinimo eiga. Pacientui visa tai gydančio gydytojo buvo išsamiai, suprantamais terminais ir žodžiais paaiškinta, atsižvelgiant į jo ligos pobūdį, ligos sunkumą ir akcentuojant, kad ligos remisijos nėra, nes jis yra nutraukęs medikamentinį gydymą. Pacientas, pavirtindamas, kad jam suprantamai buvo informuotas apie nustatytą diagnozę, pasirašė asmens sveikatos istorijos byloje.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. G. skundą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 23 d. Komitetui pateikė skundą, prašydamas įvertinti UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras” specialistų elgesį pagal Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso nuostatas, konstatuoti Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimus ir rekomenduoti UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras” per nustatytą terminą atlikti procedūrinius veiksmus nustatytų pažeidimų pašalinimui, atliekant pareiškėjo sveikatos pakartotinį tyrimą. Pareiškėjui abejonių sukėlė tai, jog atliekant jo psichologinį vertinimą buvo naudojami sveikatos apsaugos ministro nepatvirtinti testai ir užduotys, o psichologė – psichoterapeutė, atlikdama jo psichologinį vertinimą, tuo pačiu metu bendravo su kita paciente.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog jis nebuvo supažindintas su diagnozuota liga, galutine išvada, tyrimo eiga. Pareiškėjas abejojo ir Gydytojų konsultacinės komisijos sudėties teisėtumu. Lietuvos bioetikos komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2-398 pareiškėją informavo, kad sveikatos apsaugos ministerija netvirtina medicinos psichologų praktikoje naudojamų diagnostikos ir gydymo metodikų. Tokią išvadą Komitetas padarė remdamasis Akreditavimo tarnybos 2018 m. rugpjūčio 27 d. ataskaita Nr. T3-197/2018.

Papildomai pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikoje medicinos psichologai, teikdami psichologines paslaugas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-627 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN162;2018 „Medicinos psichologas” patvirtinimo”, kuriuo patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN162:2018 „Medicinos psichologas” ir Lietuvos psichologų sąjungos patvirtintu Psichologų profesinės etikos kodeksu. Komitetas, remdamasis medicinos psichologės A. K. paaiškinimu, padarė išvadą, kad medicinos psichologė A.

K., atlikdama pareiškėjo psichologinį vertinimą, darbo etikos reikalavimų nepažeidė. Taip pat Komitetas skundžiamu raštu pareiškėjui nurodė, jog apie tai, kad jis serga psichikos liga, buvo informuotas 2017 m. liepos 31 d. vizito pas psichiatrą metu. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo skundo išnagrinėjimo rezultatais ir Komiteto pateiktu atsakymu, su skundu kreipėsi į LAGK. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr.21R-72 (AG-521/03-2018), skundo dalį dėl Lietuvos bioetikos komiteto 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 2-398 pagrįstumo atmetė, likusioje skundo dalyje bylą nutraukė.

10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras” 2017 m. gruodžio 11 raštas Nr. S-17/087 patvirtina, jog pareiškėjas ne tik buvo informuotas apie jam patvirtintą diagnozę pagal TLK-10 F25.1, bet ir tai, kad jis negali dirbti su civiliniu D kategorijos ginklu. Gydytojos psichiatrės J. A. ir medicinos psichologės A. K. paaiškinimuose pažymima, kad galiojantys teisės aktai nenumato privalomos nuolatinės psichologo priežiūros pildant klausimyną. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti Komiteto nustatytomis aplinkybėmis ir daryti priešingą išvadą. Byloje duomenų, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. atliekant pareiškėjo profilaktinį sveikatos patikrinimą ir 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui teikiant psichologo konsultaciją buvo pažeistos jo, kaip paciento teisės, nėra. Be to, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-197/2018 ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjui nuo 2017 m. liepos 31 iki 2017 m. gruodžio 11 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Ataskaitoje nurodyta, kad medicinos psichologė A. K., atlikdama paciento psichodiagnostinį ištyrimą, naudojo HTP, Krepelino, Rorschach, piktogramų, 4-1 klasifikacijų, asmenybės klausimyno metodikas. Akreditavimo tarnyba pažeidimų atliekant pareiškėjo psichodiagnostinį ištyrimą nenustatė.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad Komitetas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Komitetas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, Asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos bioetikos komitete taisyklių, patvirtintų Komiteto direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V-17, reikalavimų nepažeidė, o LAGK iš esmės teisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei 2019 m. sausio 24 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 21R-72 (AG-521/03-2018). Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, LAGK sprendimas yra pagrįstas nustatytomis ginčui reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu.

III. 12. Pareiškėjas T. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą ir perduoti šią administracinę bylą teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas netyrė, neakcentavo ir nepasisakė apie tai, kad UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ psichologei-psichoterapeutei A. K. atlikus jo psichologinį tyrimą, ji turėjo priimti psichologinio tyrimo išvadą (psichologo epikrizę), tik kuriai esant ir joje esant tam tikriems ligos požymiams galima konstatuoti tam tikrą diagnozę. Pagal darbovietėje nustatytus kenksmingus faktorius su D kategorijos civiliniu ginklu pareiškėjas negali užimti šiuo metu einamų pareigų – (duomenys neskelbtini) pareigybės. Pareiškėjas siekia sužinoti psichologo tyrimo išvadą (psichologo epikrizė) pagal psichologijos ir psichiatrijos diagnostikos teisėtai įtvirtintas metodikas, kai ligos požymių nežino, o tik diagnozę ir nuorodas į praeitį nuo 2007 m. sausio mėn., kai po 2006 m. gegužės mėn. šeimos skyrybų jis kreipėsi į psichiatrą, todėl dėl šiuo metu nenurodomų pateiktos diagnozės ligos požymių yra pažeidžiamos jo teises ir teisėti interesai.

14. Pareiškėjas vertina, kad teismo sprendime nepasisakyta, jog Komitetas savo sprendime Nr. 2-398 „Dėl Jūsų skundo“ nenustatė ir nekonstatavo, kokie teisės aktai numato asmens psichologinio tyrimo atvejus ir dažnumą, kadangi pareiškėjui psichologinis tyrimas paskutinį kartą buvo atliktas 2013 m. spalio mėn., kai šis skundžiamas psichologinis tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo 13 d. Komiteto sprendime ir UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ 2019 m. lapkričio 13 d. paaiškinime klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas serga psichine liga nuo 2004 metų, nors pirmą kartą į psichiatrą gydymui kreipėsi tik 2007 m. sausio mėn. Teismo sprendime nepasisakyta ir nenurodyta, kokia yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika tokio pobūdžio administracinėse bylose.

Teismas nepasisakė ir neakcentavo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ diagnostikos ir gydymo metodikų įteisinimo ir jų naudojimo svarbą. Nepasisakyta ir nenurodytas teisėtumo principas, kaip turi elgtis gydytojas, jeigu šalies mastu nėra parengtų ir patvirtintų atitinkamos srities diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašų ar parengtų diagnostikos ir gydymo metodikų. Nepasisakyta apie diagnostikos ir gydymo metodikas – universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų, gydytojų profesinių draugijų parengtus, medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus dokumentus.

Teismas, kaip ir Komitetas, nevisapusiškai išnagrinėjo klausimą apie tai, kad psichologė-psichoterapeutė A. K. pažeidė profesinę ir darbo etiketą, kai psichologinio tyrimo metu jam pildant testą-klausimyną, priėmė kitą klientę, pervesdama pareiškėją į kitą kabinetą-salę. Teismas ir Komitetas nepasisakė, kad psichologas privalo suteikti galimybę susipažinti testuojamajam su testavimo rezultatais, taigi buvo pažeistas Lietuvos psichologų sąjungos patvirtinto „Testų naudojimo reglamento“ 11 punkto reikalavimas. Teismas ir Komitetas nepasisakė, kad psichologas privalo testuojamojo atsakymus įrašyti į vaizdo ar garso juostą tik gavęs jo raštišką sutikimą.

Pagal administracinėje byloje pateiktą nepatvirtintą kopiją pareiškėjo asmens ligos kortelėje 2017 m. liepos 31 d. yra jo parašas po antspaudo įrašu, kuriame yra žodžiai: „Esu informuotas apie nustatytą diagnozę [...]“, tačiau nėra informacijos apie tai, kad jis yra informuotas apie šios ligos požymius. Komiteto priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, kad aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

15. Atsakovas Komitetas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių ir/ar motyvų, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti naikinami. Nėra pagrindo teigti, kad medicinos psichologė A. K., naudodama Sveikatos apsaugos ministerijos nepatvirtintus testus apelianto psichologiniam vertinimui atlikti, pažeidė profesinės etikos principus. Pagal asmenybės klausimyno pildymo instrukciją nėra reikalavimų, kad reikalinga nuolatinė medicinos psichologo priežiūra, tačiau yra svarbu įsitikinti, ar pacientas teisingai suprato instrukciją ir tinkamai žymi atsakymus, kas, pasak medicinos psichologės A. K., buvo atlikta. Atsižvelgęs į išdėstytą, Komitetas nusprendė, kad šioje situacijoje bioetikos reikalavimai nebuvo pažeisti. Komitetui pateiktame psichiatrės J. A. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. liepos 31 d. vizito metu Apeliantas buvo informuotas apie tai, kad serga psichikos liga, apie jos simptomus, sveikatos būklę ir profilaktinio patikrinimo eigą. Minėtos informacijos gavimą Apeliantas patvirtino savo parašu formoje 025-1/a. Atsižvelgęs į išdėstytą, Komitetas nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad informacija apie tai, kokiais požymiais remiantis Apeliantui buvo diagnozuota liga, jam nebuvo suteikta.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Centras teigia, kad priimdama sprendimą gydytojų konsultacinė komisija įvertino, kad pareiškėjas serga psichikos liga nuo 2004 metų. Pirmą kartą jis buvo gydytas Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje 2007 m. sausio – 2007 m. vasario mėnesiais, tuo metu jam buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Dalinė remisija buvo pasiekiama, naudojant gydytojo paskirtus medikamentus, tačiau ligos gydymą pareiškėjas yra nutraukęs nuo 2014 metų. Atsižvelgiant į tai, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija tik patvirtinto jau anksčiau kitos gydymo įstaigos jam nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini).

Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas dėl pareiškėjo privalomo sveikatos patikrinimo buvo priimtas visų komisijos narių vienbalsiai, objektyviai įvertinus visas aplinkybes, įskaitant ir psichologės A. K. atliktą psichologinį įvertinimą. Pareiškėjas iš esmės savo skundais siekia, kad būtų pakeista jo ligos įstorija ir būtų panaikinta dar 2007 metais nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau teismas negali pakeisti nustatytos diagnozės, kadangi šis klausimas priskirtas medicinos mokslo sričiai ir yra už teismo kompetencijos ribų.

Pareiškėjui nustatyta diagnozė negali būti pakeista, nes pareiškėjas ja tebeserga ir nėra pasveikęs, tai yra konstatavusi Gydytojų konsultacinė komisija, pagrindo pakeisti diagnozę nėra. Pažymi, kad psichologas turi teisę savarankiškai pasirinkti darbo formą, metodus, instrumentus tam, kad tinkamai atliktų paciento psichologinį įvertinimą. Lietuvos psichologų sąjunga nėra patvirtinusi jokios diagnostikos ir gydymo metodikos, kuria turėtų ir galėtų vadovautis psichologai savo darbe. Lietuvos psichologų sąjungos tinklapyje paskelbtas testų naudojimo reglamentas nėra imperatyvus dokumentas ir nėra privalomas psichologams.

Pagal Lietuvos medicinos normos MN 162:2018 „Medicinos psichologas“ 10.3 punktą, psichologas turi teisę savarankiškai pasirinkti darbo formą, metodus, instrumentus tam, kad tinkamai atliktų paciento psichologinį įvertinimą, kuris nėra vien testo pildymas. Nėra reikalavimo testo-klausimyno pildymo metu nuolat stebėti, vertinti ir fiksuoti techninėmis priemonėmis pacientą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad psichologė pareiškėjui pildant testą-klausimyną ir įvertinusi jo užpildytą testą-klausimyną pažeidė kokius nors reikalavimus, psichologė savarankiškai pasirinko darbo formą, metodus ir tinkamai atliko pareiškėjo psichologinį įvertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 -1321/2013 ir kt.).

21. Iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu ir vertinimu, remiantis byloje pateiktais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atliekant jo psichologinį vertinimą privalomojo sveikatos patikrinimo metu galimai buvo naudojamos netinkamos diagnostikos ir tyrimo metodikos; UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“ psichologė-psichoterapeutė A. K. 2017 m. rugsėjo 18 d. atlikdama pareiškėjo psichologinį tyrimą pažeidė Psichologo profesinės etikos kodeksą, nes tuo pačiu metu priėmė kitą pacientę, o pareiškėją paprašė pereiti į kitą kabinetą, taip negalėdama stebėti pareiškėjo ir jo vertinti iki testo-klausimyno užpildymo pabaigos, nesuteikė galimybės susipažinti su testavimo rezultatais, nepateikė pareiškėjui psichologo tyrimo išvados. Teigia, kad būdamas pas gydytoją psichiatrę J. A. buvo tik informuotas apie jam nustatytą diagnozę, tačiau apie ligos požymius jam paaiškinta nebuvo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad dėl visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas išreiškia savo poziciją, kokias konkrečias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo pripažinti, tačiau jo teiginiai nepagrįsti nei bylos įrodymais, nei faktiniais duomenimis ir/ar jų teisiniu vertinimu.

23. Įrodymų vertinimo aspektu pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad Komitetas prižiūri, kaip sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, laikosi bioetikos reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 4 dalį Komitetas atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams valstybinę priežiūrą.

25. Pasisakydama dėl paciento psichologinio vertinimo metu naudojamų diagnostikos ir tyrimo metodikų, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiame 2019 m. balandžio 19 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. I-1228-596/2019) Vilniaus apygardos administracinio teismas jau yra konstatavęs, jog T. G. argumentas, kad jo atžvilgiu gydytojos psichologės tyrimui naudoti testai neteisėti, yra nepagrįstas, nes Centre naudojami psichodiagnostiniai tyrimai, be kita ko, HTP, Krepelino, Rorschacho, „4-1“ testai, yra patvirtinti Centro direktorės 2006 m. vasario 28 d. įsakymu. Centras atsiliepime teismui nurodė, jog šie psichologinio vertinimo instrumentai jau daug metų yra naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl, atliekant pareiškėjo privalomo sveikatos patikrinimo įvertinimą, buvo naudojami daug metų pasaulyje naudojami ir patikimi psichologinio vertinimo instrumentai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagal kurias sveikatos priežiūros specialistas pacientui privalo teikti prieinamas, saugias, veiksmingas sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugas pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, nėra pagrindo pripažinti, kad gydytoja psichologė A. K. pareiškėjo atžvilgiu naudojo neteisėtus psichologinio tyrimo testus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo A. K. pareiškėjui pateiktų testų jo psichologinio vertinimo metu vertinti kitaip, nei tai padaryta įsiteisėjusiame teismo sprendime.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal pareiškėjo pildyto asmenybės klausimyno naudojimo metodiką šio klausimyno pildymo metu nuolatinė psichologo priežiūra, stebėjimas ir vertinimas nebuvo būtinas, kadangi pareiškėjas teisingai suprato instrukciją, gydytoja psichologė įsitikino, kad pacientas tinkamai žymi atsakymus. Todėl apelianto teiginiai, kad gydytoja psichologė A. K. pažeidė darbo etiką, atmestini. Jei pareiškėjui, kaip jis teigia, nebuvo pateiktos psichologo tyrimo išvados, pareiškėjas turi galimybę kreiptis į atitinkamą medicinos įstaigą ir paprašyti jas pateikti.

27. Apelianto teiginiai dėl jo nesupažindinimo su ligos, kuri jam buvo diagnozuota, simptomais, jo sveikatos būkle, prieštarauja bylos įrodymams, todėl atmestini. T. G. ambulatorinėje kortelėje yra ne tik gydytojų įrašai apie pareiškėjo sveikatos būklę, jam diagnozuotą ligą, priskiriamą (duomenys neskelbtini) kodui, bet ir paties pareiškėjo parašas, patvirtinantis, kad jis informuotas apie nustatytą diagnozę, sutinka su paskirtais tyrimais ir gydymu, jam išaiškintos galimos komplikacijos ir alternatyvaus gydymo galimybės. Ambulatorinėje kortelėje 2017 m. spalio 13 d. taip pat įrašyta, kad pareiškėjas dirbti su D kategorijos civiliniu ginklu negali.

28. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti kiti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl Lietuvos bioetikos komiteto 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo (rašto) Nr. 2-398, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Atsakovo atsakymas pagrįstas tiek nagrinėjamam ginčui reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisiniu jų vertinimu.

29. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, t. y. nesutiko su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nusiskundimų.

30. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė