cbcdecac-9b65-46ed-b449-bbde24bd84a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2807-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-00872-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.; 74 (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. S. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatė: PareiÅ¡kėja R. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2) praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013-02-01 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Nr. (10.1)3-13653;

2) panaikinti VSDFV 2013-03-01 sprendimÄ Nr. (6.5)I-1370;

3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti negautÄ senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-21, kuri susidarė dėl neteisėto Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo. Pagrįsdama savo reikalavimus pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji yra dirbanti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėja, todėl vadovaujantis Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 str. ir 8 str. jos gaunama pensija buvo perskaičiuota 2 kartus.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėja įgijo teisę reikalauti, kad jai bÅ«tų iÅ¡mokėta susidariusi pensijos nepriemoka. Nepaisydami Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsisakė iÅ¡mokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 19–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai 2010-2011 metais buvo mokama pagal galiojančius teisės aktus apskaičiuoto dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kuri buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatomis.

Atsakovas, kaip valdžios institucija, savo veikloje privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais ir negali spręsti dėl jų konstitucingumo. Teisė spręsti, ar atitinkamas įstatymas ar kitas teisės aktas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikta Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas taikytinas tik į ateitį, todėl pareiÅ¡kėjos skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo nenumato. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektÄ , tačiau kol Å¡is įstatymas nėra priimtas VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 11–16) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti. Atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (a. b. Nr. A552-430/2013 ir A552-2747/2012), tinkamu atsakovu bylose dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų nepriemokos priteisimo yra ne VSDFV teritoriniai skyriai, o Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV teritorinio skyriaus.

PareiÅ¡kėja į VSDFV kreipėsi 2013-02-05, o į teismÄ 2013-03-20, t. y. praleidusi ne tik nuo 2013-01-01 įsigaliojusiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , bet ir iki 2012-12-31 galiojusios Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų įstatymo redakcijos 45 str. 1 d. nustatytÄ trejų metų terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi praleidusi trejų metų terminÄ , byla turėtų bÅ«ti nutraukta. Tai, kad pareiÅ¡kėja dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad sprendimai dėl pensijos iÅ¡mokėjimo yra įvykdyti, todėl pareiÅ¡kėjos atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali bÅ«ti taikomas.

Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, todėl tol, kol atitinkamas įstatymas nėra pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti jį taikyti. VSDFV Vilniaus skyrius, mokėdamas pareiÅ¡kėjai pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas perskaičiuoto dydžio pensijÄ , elgėsi teisėtai, todėl pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ nėra. Tai, kad VSDFV ir VSDFV teritorinių skyrių sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ yra teisėti ir negali bÅ«ti naikinami pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje a. b.

Nr. A552-432/2013.Skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies už 2010-2011 metus, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyto valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėja R. S. 2013-01-29 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautÄ senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo (b. l. 3).

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-02-01 sprendimu Nr. (10.1)3-13653 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė (b. l. 5).Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus atsakymu, pareiÅ¡kėja 2013-02-05 analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė VSDFV, kuri 2013-03-01 sprendimu Nr. (6.5)I-1370 taip pat atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡mokėti jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusiÄ valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokÄ (b. l. 8).PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti negautÄ senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-10-21, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo (b. l. 1–2).Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjos R.

S. gaunama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-31 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis. Nuo 2010-01-01 valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis.Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi bÅ«tinÄ jį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä , ir taikant Vyriausybės patvirtintÄ Å¡io įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija, ) 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo           2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, t. y.

Å¡io įstatymo 8 str. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kaip perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir 2010-10-26 Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. redakcijoje.Nagrinėjamai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame, be kita ko, buvo vertinama Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatų atitiktis Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, buvo numatyta kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, todėl neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas               2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ senatvės pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ senatvės pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad iÅ¡ esmės neteisėtas buvo tik paskirtų pensijų perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis.Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad į VSDFV kreipdamasi tik 2013-02-05, pareiÅ¡kėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytÄ trejų metų terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje      Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str.

įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b.                                Nr. AS525-575/2010). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , gali bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b.                             Nr. A444-2232/2013, pateikė ir nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismÄ termino taikymo ir Å¡io termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad trejų metų termino (nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.) eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.Pirmoji sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta 2010 metų sausio mėnesio pabaigoje.

PraÅ¡ymÄ VSDFV Vilniaus skyriui pareiÅ¡kėja pateikė 2013-01-29, t. y. nepraleidusi nustatyto trejų metų termino. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus privaloma ikiteismine tvarka turėjo bÅ«ti skundžiami VSDFV. Pagal administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose asmenys, prieÅ¡ kreipdamiesi į VSDFV, neprivalėjo kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, nuo 2010-01-01 mokėdamas pareiÅ¡kėjai perskaičiuotÄ valstybinę socialinio draudimo senatvės pensijÄ , jokių sprendimų nepriėmė, todėl pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ kreipdamasi į VSDFV, praÅ¡ymÄ padavė teritoriniam skyriui.

VSDFV Vilniaus skyrius praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir atsisakė jį tenkinti. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedÅ«ros sprendimÄ dėl skunde iÅ¡dėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneÅ¡a asmeniui. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pobÅ«dį, jos praÅ¡ymÄ pagal kompetencijÄ turėjo persiųsti nagrinėti VSDFV.

Nepaisant to, atsakovas pareiÅ¡kėjos 2013-01-29 praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir atsisakė jį tenkinti. Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, kad 2013-01-29 praÅ¡ymÄ pateikdama VSDFV Vilniaus skyriui ir 2013-02-05 VSDFV, pareiÅ¡kėja nepraleido trejų metų termino. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV R. S. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, o aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja yra praleidusi terminÄ nurodė tik teismui pateiktame atsiliepime.Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas yra taikytinas santykiams, susiklosčiusiems po jo įsigaliojimo.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ , turi taikyti Konstitucijos                   110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Tai nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Atsižvelgdamas į tai, kad į VSDFV ir teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi laiku, teismas konstatuoja, kad R. S. turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jos teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos valstybinę socialinio draudimo senatvės pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Teismui pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-02-05 raÅ¡tas             Nr. (10.1)3-15279 (b. l.

21) tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjai buvo neiÅ¡mokėta 10 472,43 Lt pensijos (b. l. 6–7). Å ios sumos atsakovas neginčija. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiÅ¡kėjos teisių gynimas, visiÅ¡kai paÅ¡alinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (a. b.

Nr. A552-430/2013 ir A552-2747/2012), tinkami atsakovai bylose dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų nepriemokų priteisimo yra ne VSDFV teritoriniai skyriai, o Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV teritorinio skyriaus, todėl susidariusi pensijos nepriemoka pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įtvirtintÄ 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-432-2013,              2012-01-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A146-38-2012, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka yra priteisiama iÅ¡ atitinkamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, mokančio pensijos gavėjui senatvės pensijÄ .

Pagrindo nesivadovauti nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose teismas nenustatė, todėl susidariusiÄ valstybės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokÄ pareiÅ¡kėjai įpareigotinas iÅ¡mokėti VSDFV Vilniaus skyrius.Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjai priteistinos pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti. Remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, atsakovas, priimdamas ginčijamÄ 2013-02-01 sprendimÄ Nr. (10.1)3-13653, o trečiasis suinteresuotas asmuo priimdamas 2013-03-01 sprendimÄ Nr. (6.5)I-1370, iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau, kaip 2013-03-12 nutartyje konstatavo iÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (administracinė byla Nr. A552-519/2013), teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjos R. S. teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, yra pagrindas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-02-01 sprendimÄ Nr. (10.1)3-13653 ir VSDFV 2013-03-01 sprendimÄ Nr. (6.5)I-1370, kuriais atsisakyta pareiÅ¡kėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013-05-20 nutartys a. b. Nr. A756-992/2013 ir a. b.

Nr. A756-984/2013).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                nusprendžia: PareiÅ¡kėjos R. S. skundÄ tenkinti.Panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-02-01 sprendimÄ Nr. (10.1)3-13653 ir VSDFV 2013-03-01 sprendimÄ Nr. (6.5)I-1370. Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai R.

S. 10 472,43 Lt (deÅ¡imties tÅ«kstančių keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų litų ir 43 ct) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, neiÅ¡mokėtÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-10-31.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas Nijolė ŽalnieriÅ«nienė