2022-05-04 Nr. AB-11257-3-62-3-03436-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2285-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03436-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41716 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 6K-2207 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), už ką yra persekiojamas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus, be priežasties buvo sulaikytas jo brolis, kuris buvo įkalintas, o jo paties atžvilgiu buvo išduotas arešto orderis. Jo namas buvo parduotas siekiant sumokėti kyšį už brolio paleidimą. Jį ir jo brolį apšmeižė buvusi brolio mergina. (duomenys neskelbtini) aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir išsiunčia visus asmenis, kurie yra Interpolo paieškomų sąraše. (duomenys neskelbtini), nepaisant jo turimos dvigubos pilietybės, jį tiesiog gražins į (duomenys neskelbtini), kur jis paieškomas.

2.2. Pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad jam ir jo broliui buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjas ir jo brolis priėmė (duomenys neskelbtini) ideologiją ir vyko į (duomenys neskelbtini) vykdyti (duomenys neskelbtini). Ši byla buvo iškelta remiantis pareiškėjo brolio buvusios žmonos liudijimais. Dėl įrodymų trūkumų pareiškėjo brolio kaltė įrodyta nebuvo ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta.

2.3. Nurodytos aplinkybės yra realios ir pagrindė pareiškėjo prašymą.

2.4. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra paieškomas dėl terorizmo, pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jam pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Nėra jokios abejonės, kad išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jis bus perduotas (duomenys neskelbtini), nes yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis. (duomenys neskelbtini) praktika dėl ekstradicijos nėra pastovi ar sisteminga, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad pareiškėjas bus perduotas (duomenys neskelbtini), kur bus nepagrįstai persekiojamas dėl terorizmo remiantis vien tik subjektyvia vienos liudytojos nuomone.

2.5. Pareiškėjas atitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Departamentas 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – 2020 m. liepos 20 d. sprendimas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus tai, kad jis turi dvigubą pilietybę ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių grįžimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio pažeidimą, todėl nuspręsta jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2020 m. liepos 20 d. sprendimą pareiškėjas apskundė, tačiau 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) jo skundą atmetė. Pareiškėjas pasinaudojo apeliacijos teise ir apskundė VAAT sprendimą, tačiau 2021 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. eA-3078-442/2021).

3.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą (Įstatymo 2 str. 181 d.), todėl ginčijamu Sprendimu buvo vertinamos naujos aplinkybės. Tyrimo metu buvo įvertinti jo atsiųsti dokumentai, pareiškėjo teiginiai, jo individualios savybės, surinkta kilmės valstybės informacija, kuri nurodo, kad maždaug 2/3 paieškomų (duomenys neskelbtini) piliečių sulaikytų (duomenys neskelbtini) išvengia perdavimo į kilmės valstybę. Tyrimo metu naujų duomenų, paneigiančių Sprendimo išvadas, nebuvo rasta, taip pat nenustatytos individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų.

3.3. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas nepateikė jokių su tariamai įvykusia brolio ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) susijusių dokumentų, todėl jo teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) išsiuntė jo brolį, nėra patvirtinti įrodymais. Įvertinus šias aplinkybes, duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nerasta, todėl Departamentas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Pareiškėjo atveju tyrimo metu buvo vertinamas jo paskesnio prieglobsčio prašymo pagrįstumas, t. y. ar pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), nes, anot pareiškėjo, jis kaip ir jo brolis, bus išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir išsiunčia visus asmenis, kurie yra Interpolo paieškomų sąraše, nepaisant to, kad asmuo turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pasak pareiškėjo, būtent taip ir nutiko jo broliui 2020 m. gruodžio 5 d., nes jis tokiu būdu buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įstatymų nesilaikoma, todėl jo brolis buvo tiesiog išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kuriame jį kankino ir po 5 mėn. paleido, nes neįrodė jo kaltės. Paprašius paaiškinti, kodėl jis mano, kad (duomenys neskelbtini) vis dar bus persekiojamas, jei jo brolis toje pačioje byloje buvo išteisintas, pareiškėjas teigė, kad brolio išlaisvinimui buvo parduotas namas, ir taip sumokėti kyšiai už brolio išteisinimą. Bylos jo atžvilgiu šeima kyšių pagalba nutraukti negalėjo, bet jam grįžus bus vėl reikalaujama kyšio, o kol jis negrįš jis nebus išbrauktas iš paieškomų asmenų sąrašų.

3.5. Pareiškėjas savo pasakojimui patvirtinti pateikė dokumentus. Pareiškėjo atsiųsti dokumentai patvirtina Sprendime identifikuotus materialinius faktus apie tai, jog (duomenys neskelbtini) jam yra iškelta baudžiamoji byla, kurie jau buvo įvertinti ankstesniuose su pareiškėju susijusiuose sprendimuose (Departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimas, 2021 m. kovo 30 d. VAAT ir 2021 m. birželio 9 d. LVAT sprendimai) bei nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų.

3.6. Įvertinus pareiškėjo teiginius, šio tyrimo metu buvo surinkta kilmės valstybės informacija, pagal kurią maždaug 2/3 paieškomų (duomenys neskelbtini) piliečių sulaikytų (duomenys neskelbtini) išvengia perdavimo į kilmės valstybę. Sulaikytieji naudojasi dviem strategijomis – tarptautinės bei nacionalinės teisės nuostatų taikymu. Daugelis paieškomų asmenų yra sulaikomi (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) sistemą, kai paieškomas asmuo gauna Generalinės prokuratūros pranešimą dėl ekstradicijos, šis gali būti skundžiamas.

Atmetus skundą, galima prašyti tarptautinės apsaugos suteikimo. Daugelis sulaikytųjų (duomenys neskelbtini) laikomi 1 metus, o praėjus šiam laikui paleidžiami. (duomenys neskelbtini) sulaikyti (duomenys neskelbtini) naudojasi ir galimybe kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (toliau – ir EŽTT). 2017 m. net 13 (duomenys neskelbtini) piliečių kreipėsi į EŽTT dėl jų ekstradicijos teisėtumo. 7 iš jų tuo metu dar buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini), o 6 pateikė skundus jau būdami (duomenys neskelbtini). EŽTT šiose bylose pritaikė laikinosios apsaugos priemones ir galiausiai priėmė sprendimą, kad jų išsiuntimas būtų EŽTK 3 straipsnio pažeidimas.

Duomenų apie tai, kad minėti (duomenys neskelbtini), buvę (duomenys neskelbtini), būtų išsiųsti į (duomenys neskelbtini), rasta nebuvo. Kaip matyti iš kilmės valstybės informacijos, (duomenys neskelbtini) praktika nėra pastovi ir sisteminga, todėl buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Apklausos metu paaiškėjo, kad jo brolio byla (duomenys neskelbtini) nutraukta, o remiantis turimais bylos dokumentais, būtent jis buvo pagrindiniu bylos įtariamuoju.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių su tariamai jo brolio įvykusia ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) susijusių dokumentų, todėl jo teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) išsiuntė jo brolį į (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti įrodymais. Įvertinus šias aplinkybes, duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nerasta, todėl jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų. Pareiškėjo skundo teiginiai nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas nebuvo nagrinėjamas individualiai, pažeidžiant Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m.

įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) reikalavimus. Priešingai, Departamentas objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją bei kitus duomenis ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjui.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo I. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Užsieniečių registracijos centrui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. Departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-97 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Departamentas nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; 2) nesuteikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo pagrindų; 3) įsigaliojus šiam sprendimui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ; 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui vykdyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio I. K., išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ; 5) uždrausti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 2 dalį 3 (trejus) metus nuo atsisakymo leisti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dienos.

5.3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Departamento 2020 m. liepos 20 d. Sprendimą bei įpareigoti Departamentą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą LVAT, kuris 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimą.

5.4. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus. (duomenys neskelbtini) be priežasties buvo sulaikytas jo brolis A. K. Brolis buvo mėnesį kankintas, o prieglobsčio prašytojo atžvilgiu išduotas arešto orderis. Be to, buvo atimtas prieglobsčio prašytojo šeimai priklausantis namas. Pirminės apklausos metu jis paaiškino, jog jo brolis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir kalintas 1 m. ir 2 mėn. Galiausiai brolis buvo pripažintas nekaltu ir paleistas. Po paleidimo praėjus 15 dienų, brolis buvo sulaikytas ir deportuotas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) brolis buvo sulaikytas 5 mėn. Jam buvo pateikti kaltinimai pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 401 straipsnį kaip samdomam žudikui. Prieglobsčio prašytojas šiuos teiginius žadėjo pagrįsti dokumentais. Šiuo metu brolis gyvena (duomenys neskelbtini), yra laisvas. Už paleidimą buvo sumokėti 8000 USD. Anot prieglobsčio prašytojo, buvo pasinaudota korupcija. Brolį ir patį prieglobsčio prašytoją apšmeižė buvusi brolio mergina. Prieglobsčio prašytojas nutarė nutraukti santykius, nes ji nerimta, todėl mergina supyko ir ant prieglobsčio prašytojo.

5.5. Pareiškėjas 2021 m. spalio 4 d. apklausos metu nurodė, kad jo brolis buvo pagautas (duomenys neskelbtini) ir išsiųstas į (duomenys neskelbtini). Anot prieglobsčio prašytojo, (duomenys neskelbtini) aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir išsiunčia visus asmenis, kurie yra Interpolo paieškomų sąraše. Tai daroma nepaisant to, kad asmuo turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. 2020 m. gruodžio 5 d. arba 2019 m. gruodžio 5 d. prieglobsčio prašytojo brolis (duomenys neskelbtini) taip pat buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). Pasak prieglobsčio prašytojo, (duomenys neskelbtini) įstatymų nesilaikoma, todėl jo brolis buvo tiesiog išsiųstas į (duomenys neskelbtini). Brolį (duomenys neskelbtini) kankino ir po 5 mėn. paleido, nes negalėjo įrodyti, jog jis padarė ką nors blogo. Brolis pasakojo, kad jis buvo kankinamas elektra. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas turi advokatę, kuri dirba su jo byla. Jam yra pasakyta, kad jis yra paieškomas ir kol negrįš, prieglobsčio prašytojas išbrauktas iš paieškomų asmenų sąrašų nebus. Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad jo advokatė taip pat sulaukė kaltinimų, jai buvo taikomas spaudimas. Kokie kaltinimai advokatei buvo pateikti, jis paaiškinti negalėjo. Advokatės vardo ir pavardės jis pasakyti irgi negalėjo. Paprašius paaiškinti, kodėl prieglobsčio prašytojas mano, kad (duomenys neskelbtini) vis dar bus persekiojamas, jei jo brolis toje pačioje byloje buvo išteisintas, pareiškėjas teigė, kad brolio išlaisvinimui buvo parduotas namas, siekiant susimokėti kyšius už brolį. Bylos prieglobsčio prašytojo šeima kyšiais nutraukti negalėjo, bet grįžus bus vėl reikalaujama kyšio.

5.6. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

5.7. Departamento Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) praktika nėra pastovi ar sisteminga, todėl būtina vertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes. Taip pat teismas pripažino, kad visgi, pastaruoju metu randama vis mažiau duomenų apie (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie būtų ekstradijuoti iš (duomenys neskelbtini).

7. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas, nurodydamas aplinkybę, jog bus grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), grindė tuo, jog jo broliui (duomenys neskelbtini) yra nutraukta baudžiamoji byla, kurioje ir pareiškėjui yra iškelti kaltinimai, tačiau jokių su galimai įvykusia brolio ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) susijusių dokumentų nepateikė.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir tai buvo nustatyta 2020 m. liepos 20 d. Sprendime. Įsiteisėjusiame VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1622-983/2021 taipogi pažymėta, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę, laisvai gyveno ir dirbo. (duomenys neskelbtini) institucijos žinojo apie jo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl paso galiojimo pratęsimo, taip pat dėl dokumentų vaikams ir sutuoktinei išdavimo. Bylos duomenimis per šį ketverių metų laikotarpį jokių neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) prieš pareiškėją imtasi nebuvo. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) jį galbūt perduos (duomenys neskelbtini), visiškai nepagrįstos.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išspręstas dar 2020 m. liepos 20 d. Sprendimu, kuriame detaliai išnagrinėta kilmės valstybės (tiek (duomenys neskelbtini) , tiek (duomenys neskelbtini)) informacija. Minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. 2021 m. birželio 22 d. prašyme iš esmės nurodomos tos pačios priežastys (kad bus deportuotas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) kaip ir pirminiame prašyme, todėl laikytina, kad atsakovas jau anksčiau buvo tinkamai įvertinęs kilmės valstybės duomenis.

10. Teismo nuomone, bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Taip pat teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam vienoje iš kilmės valstybių ((duomenys neskelbtini) ). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas taip pat sprendė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas grąžintas į vieną iš kilmės valstybių ((duomenys neskelbtini)) patirs realią grėsmę, atitinkančią Įstatymo 87 straipsnio 1 dalie 1–2 punktuose nustatytus kriterijus, kadangi nenustatyta, jog pareiškėjui gresia persekiojimas politiniais motyvais. Vien tikimybė, kad pareiškėjas gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), savaime nepagrindžia, kad jis patirs Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė aplinkybių, kurios verstų suabejoti Departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo.

III. 12. Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nori ir turi būti tiesiogiai išklausytas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

13.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

13.3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), už ką yra persekiojamas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus, be priežasties buvo sulaikytas jo brolis, kuris buvo įkalintas, o jo paties atžvilgiu buvo išduotas arešto orderis. Jo namas buvo parduotas siekiant sumokėti kyšį už brolio paleidimą. Jį ir jo brolį apšmeižė buvusi brolio mergina. (duomenys neskelbtini) aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir išsiunčia visus asmenis, kurie yra Interpolo paieškomų sąraše. (duomenys neskelbtini), nepaisant jo turimos dvigubos pilietybės, jį tiesiog gražins į (duomenys neskelbtini), kur jis paieškomas. Pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad jam ir jo broliui buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Dokumentuose yra nurodyta, kad pareiškėjas ir jo brolis priėmė (duomenys neskelbtini) ideologiją ir vyko į (duomenys neskelbtini) vykdyti (duomenys neskelbtini). Ši byla buvo iškelta remiantis pareiškėjo brolio buvusios žmonos liudijimais. Dėl įrodymų trūkumų pareiškėjo brolio kaltė įrodyta nebuvo ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Atsakovas netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė prašymą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra paieškomas dėl terorizmo, pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jam pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjo įsitikinimu, kad nėra jokios abejonės, kad išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jis bus perduotas (duomenys neskelbtini), nes yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis. (duomenys neskelbtini) praktika dėl ekstradicijos nėra pastovi ar sisteminga, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad pareiškėjas bus perduotas (duomenys neskelbtini), kur bus nepagrįstai persekiojamas dėl terorizmo remiantis vien tik subjektyvia vienos liudytojos nuomone.

13.4. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo:

14.1. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.

14.2. Departamentui netenkinus pareiškėjo pirminio prašymo dėl tarptautinės apsaugos taikymo, pareiškėjas pasinaudojo teise skųsti Departamento sprendimą, tačiau galutine įsiteisėjusia 2021 m. birželio 9 d. nutartimi LVAT pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti VAAT sprendimą, kuriuo paliktas galioti Departamento sprendimas dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, o Departamentas ginčijamu Sprendimu vertino naujas paskesniame prašyme ir jo pagrindu atliktame tyrime pareiškėjo nurodytas ir Departamento surinktas aplinkybes bei duomenis. Tyrimo metu buvo įvertinti pareiškėjo atsiųsti dokumentai, pareiškėjo teiginiai, jo individualios savybės, surinkta kilmės valstybės informacija, kuri nurodo, kad maždaug 2/3 paieškomų (duomenys neskelbtini) piliečių sulaikytų (duomenys neskelbtini) išvengia perdavimo į kilmės valstybę. Tyrimo metu naujų duomenų, paneigiančių Sprendimo išvadas, nebuvo rasta, taip pat nenustatytos individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų.

14.3. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas nepateikė jokių su tariamai įvykusia brolio ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) susijusių dokumentų, todėl jo teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) išsiuntė jo brolį, nėra patvirtinti įrodymais. Įvertinus šias aplinkybes, duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nerasta, todėl nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų.

14.4. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje (tiek (duomenys neskelbtini) , tiek (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14.5. Pareiškėjo atveju tyrimo metu buvo vertinamas jo paskesnio prieglobsčio prašymo pagrįstumas, t. y. ar pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), nes, anot pareiškėjo, jis kaip ir jo brolis, bus išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir išsiunčia visus asmenis, kurie yra Interpolo paieškomų sąraše, nepaisant to, kad asmuo turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Anot pareiškėjo, būtent taip ir nutiko jo broliui 2020 m. gruodžio 5 d., nes jis tokiu būdu buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). Pasak jo, (duomenys neskelbtini) įstatymų nesilaikoma, todėl jo brolis buvo tiesiog išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kuriame jį kankino ir po 5 mėn. paleido, nes neįrodė jo kaltės. Paprašius paaiškinti, kodėl jis mano, kad (duomenys neskelbtini) vis dar bus persekiojamas, jei jo brolis toje pačioje byloje buvo išteisintas, pareiškėjas teigė, kad brolio išlaisvinimui buvo parduotas namas, ir taip sumokėti kyšiai už brolio išteisinimą. Anot pareiškėjo, bylos jo atžvilgiu šeima kyšių pagalba nutraukti negalėjo, bet jam grįžus bus vėl reikalaujama kyšio, o kol jis negrįš jis nebus išbrauktas iš paieškomų asmenų sąrašų. Įvertinęs kilmės šalies informaciją, tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad asmuo nepriskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių su jo brolio ekstradicija susijusių dokumentų, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų. Pareiškėjo skundo teiginiai nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas nebuvo nagrinėjamas individualiai, pažeidžiant Įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo I. K. paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas, atlikęs išsamų ir nuodugnų pareiškėjo situacijos tyrimą, ištyręs prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą, padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis bei nėra pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

20. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

23. Primintina, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

24. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

27. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT (duomenys neskelbtini) rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir kilmės šalies informaciją.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

33.1. Departamentas 2020 m. liepos 20 d. Sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus tai, kad jis turi dvigubą pilietybę ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių grįžimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų EŽTK 3 straipsnio pažeidimą, todėl nuspręsta jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33.2. Departamento 2020 m. liepos 20 d. Sprendimą pareiškėjas apskundė, tačiau 2021 m. kovo 30 d. VAAT skundą atmetė, o LVAT 2021 m. birželio 9 d. nutartimi VAAT sprendimą paliko nepakeistą. LVAT pastebėjo, kad Sprendimu nutarta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) (vieną iš kilmės valstybių), tačiau pareiškėjas prašydamas prieglobsčio iš esmės nenurodė jokių duomenų apie pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl rasės, lyties, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų šioje valstybėje. Taip pat LVAT konstatavo, kad vien tikimybė, kad pareiškėjas gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), savaime nepagrindžia, kad jis patirs Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį.

33.3. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Rašytiniame prašyme jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus. (duomenys neskelbtini) be priežasties buvo sulaikytas jo brolis A. K. Brolis buvo mėnesį kankintas, o prieglobsčio prašytojo atžvilgiu išduotas arešto orderis. Be to, buvo atimtas prieglobsčio prašytojo šeimai priklausantis namas. Pirminės apklausos metu jis paaiškino, jog jo brolis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir kalintas 1 m. ir 2 mėn. Galiausiai brolis buvo pripažintas nekaltu ir paleistas. Po paleidimo praėjus 15 dienų, brolis buvo sulaikytas ir deportuotas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) brolis buvo sulaikytas 5 mėn. Jam buvo pateikti kaltinimai pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 401 straipsnį, kaip samdomam žudikui. Prieglobsčio prašytojas šiuos teiginius žadėjo pagrįsti dokumentais. Šiuo metu brolis gyvena (duomenys neskelbtini), yra laisvas. Už paleidimą buvo sumokėti 8 000 USD. Pasak prieglobsčio prašytojo, buvo pasinaudota korupcija. Brolį ir patį prieglobsčio prašytoją apšmeižė buvusi brolio mergina. Prieglobsčio prašytojas aptarė nutraukti santykius, nes ji nerimta, todėl mergina supyko ir ant prieglobsčio prašytojo.

33.4. 2021 m. spalio 4 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir išsiunčia visus asmenis, kurie yra Interpolo paieškomų sąraše. Tai daroma nepaisant to, kad asmuo turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. 2020 m. gruodžio 5 d. arba 2019 m. gruodžio 5 d. prieglobsčio prašytojo brolis (duomenys neskelbtini) taip pat buvo grąžintas (duomenys neskelbtini). Pasak prieglobsčio prašytojo, (duomenys neskelbtini) įstatymų nesilaikoma, todėl jo brolis buvo tiesiog išsiųstas į (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) jis taip pat yra paieškomas.

34. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalis nustato, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu.

35. Esminis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo paskesnį prašymą yra aplinkybės, kad jeigu pareiškėjas bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini) , minėta šalis jį grąžins į (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo padaryta su jo broliu. Pažymėtina, kaip matyti iš Sprendimo turinio, Departamentas, įvertinęs kilmės šalies informaciją, priėjo prie išvados, kad (duomenys neskelbtini) praktika dėl deportacijos į (duomenys neskelbtini) nėra pastovi ir sisteminga (viena vertus yra duomenų, kad didžioji dalis asmenų nėra deportuojama, be to jie aktyviai naudojamasi nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, siekiant išvengti deportacijos, kita vertus pasitaiko pranešimų apie (duomenys neskelbtini) aktyvistų atžvilgiu įvykdytas deportacijas ar ketinimus jas įvykdyti), todėl nagrinėjamu atveju būtina vertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes. Departamentas nenustatė, kad kaltinimai pareiškėjo atžvilgiu yra politiškai motyvuoti, todėl jis nebuvo priskirtas prie pažeidžiamų asmenų grupės kategorijos. Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų tapo žinoma, kad brolio byla (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, šiuo metu (duomenys neskelbtini) brolis yra laisvėje, o remiantis turimais duomenimis būtent jis ir buvo pagrindinis įtariamasis (buvusi brolio mergina keršydama apšmeižė brolį ir pareiškėją). Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigė, kad savo baimę paskesniame prašyme sieja su tuo, kad gali būti deportuotas į (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo padaryta su jo broliu, tačiau tokių duomenų byloje nepateikė. Pareiškėjo pateikti Departamentui dokumentai (Gyvenamųjų patalpų techninis pasas, N. T. pareiškimas prokuratūrai, advokatės S. M. K. užklausa (duomenys neskelbtini) pasienio kariuomenės vyriausiajai valdybai, 2020 m. sausio 21 d. pateiktas kasacinis skundas dėl O. N. ieškinio, rezoliucinė prokuratūros nutarimo sustabdyti baudžiamosios bylos nagrinėjimą dalis, 2020 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros raštas pilietei N. T., 2021 m. gegužės 10 d. Sprendimas dėl dalies baudžiamosios bylos nutraukimo ir kardomosios priemonės panaikinimo) nepatvirtina pareiškėjo brolio deportacijos fakto. Su šiomis Departamento išvadomis sutiko ir pirmosios instancijos teismas, su jomis neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

36. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad įsiteisėjusiame VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendime pažymėta, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę, laisvai gyveno ir dirbo. (duomenys neskelbtini) institucijos žinojo apie jo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas 2016 m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl paso galiojimo pratęsimo, taip pat dėl dokumentų vaikams ir sutuoktinei išdavimo. Bylos duomenimis per šį ketverių metų laikotarpį jokių neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) prieš pareiškėją imtasi nebuvo. Šių aplinkybių neginčijo ir pareiškėjas apeliaciniame skunde, be to jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taigi turi prejudicinę galią. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) jį galbūt perduos (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįstos ir pareiškėjo baimė iš esmės grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas šio savo argumento plačiau nedetalizavo. Kaip matyti, iš Sprendimo turinio atsakovas kilmės šalies informaciją surinko iš įvairių šaltinių, pateikdamas nuorodas į šaltinių internetines nuorodas, duomenys apima laikotarpį nuo 2017 m. iki 2021 m. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas tvirtino, kad duomenys neatitinka aktualumo ir naujumo kriterijaus, tačiau nepateikia duomenų apie tai, kad atsakovo surinkta informaciją yra esmingai pasikeitusi.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas išsamiai ir individualiai įvertino pareiškėjo situaciją, atliko apklausą, detaliai analizavo ir įvertino pareiškėjo nurodytus „naujos informacijos“ argumentus, bei pagrįstai konstatavo, jog duomenų, kurie pagrįstų prieglobsčio prašytojo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nerasta, todėl jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1-2 dalies reikalavimų. Remiantis Departamento surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), šių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčijo ir pareiškėjas, todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas