cbc9218a-9446-42ee-817f-45f7ee48e604 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3502-414/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01355-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. I. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 4 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintuose skunduose (b. l. 1, 7–8, 14) nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. 6 paras buvo laikomas 5 kameroje, nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. 11 parų buvo laikomas 45 kameroje, nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. 30 parų buvo laikomas 4 ir 5 kamerose.

Å iose kamerose jam nebuvo suteikta minimali gyvenamojo ploto norma. Dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai. Kamerose buvo drėgna, Å¡alta, apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, ant sienų ir lubų buvo pelėsis ir grybelis. Mechaninė ventiliacija neveikė, o natÅ«raliai vėdinti per langÄ buvo neįmanoma, nes prieÅ¡ langÄ buvo aukÅ¡ta, pelėsiais ir grybeliais aptraukta siena, todėl oras nepateko į kamerÄ . Visose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo priverstas miegoti antrame lovos aukÅ¡te, nors turi sunkiÄ nugaros traumÄ , kuri dar labiau paÅ«mėjo dėl laipiojimo į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ .

Teigia, kad į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam laikui paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir antklodė bei čiužinys. Tokiu bÅ«du iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimama galimybė ilsėtis. 2020 m. gegužės 4 d. kreipėsi dėl čiužinio iÅ¡davimo dienos metu (dėl nugaros traumos, chroniÅ¡ko sinusito ir hemorojaus), bet pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo atmestas tyčia norint pakenkti pareiÅ¡kėjui, nes baigiantis nuobaudos laikui pareiÅ¡kėjas pateikė tokį pat praÅ¡ymÄ ir daktaras jį pasirašė.

Čiužinius paimdavo 7 val. ryto, o pusryčius duodavo tik apie 9 val. 30 min., todėl 2 val. 30 min. pareiškėjas turėjo vaikščioti alkanas. Taip pat nurodė, kad kamerų tipo patalpose dušai buvo netvarkingi. Duodamo maisto davinio pavadinti maistu negalima, porcijos buvo mažesnės nei priklauso. Pareigūnai vaikščiojo be apsauginių kaukių, todėl pareiškėjui nebuvo sudaroma saugi aplinka. Radijo taškas veikė ne visada. Kamerų tipo patalpose nebuvo visiškai jokio užimtumo. Pareiškėjas negaudavo pasimatymų, negalėjo paskambinti ir rašyti laiškų.

Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas, orumÄ Å¾eminančias kalinimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , sveikatos pablogėjimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18–24) nurodė, kad visÄ vertinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus, todėl jam buvo skirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas.

Teigė, jog Alytaus PN užtikrinta tinkamÄ gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rÄ , drėgmę, dirbtinę apÅ¡vietÄ . Alytaus PN esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose yra atmestini.

PareigÅ«nai atsakingi už uždarÄ jÄ zonÄ , nuolatos prižiÅ«rėdavo tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui Å¡ios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Visi Alytaus PN sanitariniai mazgai esantys pačiose gyvenamose patalpose (taip pat ir kamerų tipo patalpose) įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, kuriame nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Visi sanitarinio mazgo įrenginiai yra nuolat prižiūrimi ir esant reikalui skubiai remontuojami. Dušo patalpos yra tvarkingos. Alytaus PN baudos izoliatoriuje esančiuose dušuose kapitalinis remontas buvo atliekamas 2020 m. sausio-kovo mėnesiais. Nežiūrint į tai, langai bei kitas inventorius yra nuolat piktybiškai niokojami pačių nuteistųjų. Turto sugadinimai yra registruojami, gavus pranešimus apie minėtus atvejus, jie nedelsiant yra šalinami.

Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė Å¡iame punkte nurodytiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Alytaus PN nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117. Alytaus PN direktoriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-285 „Dėl nuteistųjų maitinimo organizavimo tikrinimo komisijos sudarymo“ patvirtinta komisija, kuri ne rečiau kaip kartÄ per 2 savaites tikrina Maitinimo taisyklių reikalavimų, maisto ruoÅ¡imo, maisto laikymo sÄ lygų, darbo vietų higienos ir asmens higienos reikalavimų laikymÄ si maisto ruoÅ¡imo ir maisto laikymo vietose. PeriodiÅ¡kai (kartÄ per ketvirtį) yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai.

Tyrimų metu nustatoma pagaminto maisto maistingumas ir energetinė vertė. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. Pažymėjo, kad Alytaus PN kiekviename priežiÅ«ros poste yra įrengti praustuvai, kiekvienÄ dienÄ keičiami rankÅ¡luosčiai ir yra padėta muilo, kiekvienam pareigÅ«nui ir darbuotojui ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡duotos apsauginės kaukės. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareigÅ«nai nebÅ«tų laikęsi nustatytų prevencinių priemonių dėl koronaviruso (Covid-19) Alytaus PN neturi, taip pat Alytaus PN nėra nubaustas nei vienas pareigÅ«nas ar darbuotojas dėl apsauginės kaukės neneÅ¡iojimo.

Alytaus PN nenustatytas nei vienas užsikrėtimo koronavirusu (Covid-19) atvejis. Ginčo laikotarpiu radijo taÅ¡kas veikė, patikrinus uždaroje zonoje techninių gedimų registravimo žurnalÄ nustatyta, kad radijo taÅ¡ko gedimų nebuvo. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose netinkamomis sÄ lygomis nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 12 d., nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiÅ¡kus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 19, 25, 26–29, 30–35, 36–38), kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. atliko nuobaudÄ 45 kameroje, kurios plotas 10,23 kv. m, joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 5,11 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikinai izoliuotas 5 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 28,66 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjas atliko nuobaudÄ 1 kameroje, kurios plotas yra 12,14 kv. m, joje įengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. pareiÅ¡kėjas atliko nuobaudÄ 4 kameroje, kuri yra 14,48 kv. m ploto, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,62 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl sanitarinių mazgų ir baldų užimamo ploto kamerose. Pareiškėjas taip pat teigia, jog kamerose, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvo šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas, veisėsi pelėsis ir grybelis, mechaninė ventiliacija neveikė, o per atveriamus langus kamerų nebuvo galima išvėdinti, nes oras nepatekdavo į patalpas dėl už lango esančios sienos, dušo patalpos buvo netvarkingos.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d., 2020 gegužės 11 d. skundais (b. l. 52, 87, 89) pareiškėjas yra kreipęsis į Alytaus PN direktorių dėl kamerų ir dušo patalpų neatitikimo higienos normoms.

Ä® pareiÅ¡kėjo skundus buvo atsakyta Alytaus PN direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. raÅ¡tu Nr. 363-771, 2020 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu Nr. 363-704, 2020 m. birželio 10 d. raÅ¡tu Nr. 363-772 (b. l. 51, 86), kuriuose nurodyta, kad kamerų tipo patalpos įrengtos pagal galiojančias pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, įstaigoje reguliariai vykdomas kamerų ir duÅ¡o patalpų remontas. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, taip pat duÅ¡o patalpos yra vėdinamos per atidaromus langus, Å¡viesa sklinda pro langus, taip pat patalpose yra įrengti Å¡viestuvai, patalpos tvarkingos, ant sienų nėra pelėsių (b. l. 57–60).

Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, nors ir aktyviai naudojosi teise teikti skundus ir praÅ¡ymus, ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės kamerose, netinkamos temperatÅ«ros, netinkamo apÅ¡vietimo, pelėsio ir grybelio gyvenamosiose patalpose, netvarkingų duÅ¡o patalpų nesikreipė. PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus kompetentingai institucijai, įgaliotai atlikti patalpų atitikties higienos normoms patikrinimÄ , dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovei Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kamerose ne visada veikė radijo taškai. Ginčo laikotarpiu galiojusių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir Eksploatavimo taisyklės) 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.11 papunktis nustatė, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Ä® bylÄ pateiktas Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. liepos 30 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 7.20-185-394 (toliau – Tarnybinis praneÅ¡imas) patvirtina, jog laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas atliko paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, Kamerų techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnale radijo taÅ¡kų gedimai neužregistruoti (b. l. 41). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, be to pareiÅ¡kėjas nenurodė, kurioje kameroje ir kada konkrečiai neveikė radijo taÅ¡kas, kokiÄ Å¾alÄ patyrė dėl neveikiančių radijo taÅ¡kų, todėl jo argumentai dėl neveikiančių radijo taÅ¡kų vertinti kaip deklaratyvÅ«s ir atmestini kaip nepagrįsti.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat sieja su tuo, jog pareigÅ«nai vaikščiojo be apsauginių kaukių, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta saugi aplinka. Minėti pareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, karantino metu visi darbuotojai turėjo ir naudojo kaukes (b. l. 41). Ä® bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros patvirtina, kad Alytaus PN yra įsigiję apsauginių veido kaukių (b. l. 92–95). Be to, pareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, jog nebuvo užtikrinta saugi aplinka.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu užsikrėtė koronavirusu (Covid-19). Todėl pareiškėjo argumentai dėl to, jog Alytaus PN pareigūnai nedėvėjo apsauginių veido kaukių atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog neturtinė žala buvo padaryta dėl to, kad jam kalint kamerų tipo patalpose nuo 7.00 val. iki 23.00 val. iš jo buvo paimama patalynė: pagalvė, antklodė, pledas, čiužinys. Iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas nustatė, kad į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. galiojusios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 23 punktas nustatė, kad nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė Å¡iame punkte nurodytiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294 ir 2020 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1-39  patvirtino Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose (uždaroje zonoje), dienotvarkę, kurioje numatyta, kad Å¡ie nuteistieji rytÄ 7–8 val. priduoda patalynę, o vakare 22.30–23.00 val. patalynė jiems iÅ¡duodama (b. l. 47-51). Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę). IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, kad patalynei priskiriama ir antklodė, ir čiužinys, ir pagalvė. Be to, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (nuo 2017 m. sausio 1 d. iÅ¡dėstyto nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos“ patalynei yra priskiriami Å¡ie daiktai: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankÅ¡luostis. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus PN pareigÅ«nai, rytais paimdami iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patalynę (t. y.

čiužinį ir kitÄ patalynę), ir jÄ sugrÄ Å¾indami tik miego laikui, neteisėtų veiksmų neatliko, nes vadovavosi aptartų teisės normų reikalavimais. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo Alytaus PN veiksmų neteisėtumÄ Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, medikai jam leido čiužinį ir kitÄ patalynę turėti visÄ parÄ , tačiau Alytaus PN jam jos neiÅ¡davė. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2020 m. liepos 30 d. medicinos pažymėjimo Nr. PPV-APN271 nustatyta, kad yra 2020 m. gegužės 28 d. gydytojo įraÅ¡as – leisti turėti čiužinį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 42-43).

Kaip minėta, pareiškėjas kamerų tipo patalpose atliko bausmę iki 2020 m. gegužės 29 d. Teismas pažymi, kad iš 2020 m. gegužės 28 d. gydytojo įrašo matyti, kad yra įrašas leisti turėti čiužinį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau, kada tiksliai išduoti jį, gydytojas nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus su prašymu dėl čiužinio ir patalynės išdavimo dienos metu. Byloje nėra pareiškėjo skundų ar kitų prašymų bei gydytojo privalomų nurodymų, jog būtų vykdoma rekomendacija iš karto nuo 2020 m. gegužės 28 d., todėl konstatuojama, jog atsakovės atstovas nepažeidė teisės aktų ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog čiužiniai buvo paimami 7 val. ryto, o pusryčius duodavo tik apie 9 val. 30 min., todėl jis 2 val. 30 min. turėjo vaikščioti alkanas, pažymėtina, jog teisės aktai nenustato, kokiu laiko intervalu nuo patalynės paėmimo momento kamerų tipo patalpose bausmę atliekantiems nuteistiesiems privalo bÅ«ti patiekiami pusryčiai. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad turėjo miegoti 2 lovos aukÅ¡te, nors turi sunkiÄ nugaros traumÄ , kuri dar labiau paÅ«mėjo dėl laipiojimo į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – AprÅ«pinimo normos) 10.1. punkte nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti metalinė lova, 1 vnt. 1 asmeniui. Pažymėtina, kad AprÅ«pinimo normos nedetalizuoja kitų lovų parametrų ir nedraudžia kamerose įrengti dviaukÅ¡tes lovas. Taigi, nesant teisinio reglamentavimo dėl nuteistųjų lovų tipo ir duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos bÅ«klės bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl miegamosios vietos pakeitimo, negali bÅ«ti pripažintas teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

Kita vertus, jeigu pareiÅ¡kėjas dėl kokių nors priežasčių negalėjo užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , jis dėl keliamų nepatogumų galėjo kreiptis į Alytaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus. Duomenų, kad tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs, byloje nėra. Teismo nuomone, nesant konkrečių praÅ¡ymų dėl galimai pažeidžiamų pareiÅ¡kėjo teisių, tik abstrakčių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų pagrindu Å¡ia skundo apimtimi negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmai ir neturtinės žalos egzistavimo faktas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo tiekiamas prastas maistas, trÅ«ko maisto davinio. BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprÅ«pinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punktÄ , nuteistųjų maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuteistųjų maitinimo paslaugas Alytaus PN pagal 2018 m. kovo 27 d. sutartį Nr. 305-40 teikia UAB „Niklita“ (b. l. 65–85). Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė VieÅ¡ojo maitinimo įmonės patikrinimo aktus, cheminių tyrimų protokolus, kuriuose užfiksuota, jog atlikus patikrinimus, pažeidimų nenustatyta (b. l. 96–112).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2020 m. gegužės 22 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių, praÅ¡ydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip jam jei maistas nekokybiÅ¡kas iÅ¡siųsti jį į maisto ir veterinarijos tarnybÄ tyrimams, kaip tÄ numato teisės aktai ir yra daroma kituose pataisos namuose (b. l. 91). Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su skundais dėl to, jog konkretaus maitinimo metu jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas ar nepakankamas maisto kiekis, byloje nėra.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skundo Å¡ioje dalyje nedetalizavo, iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino, kada tiksliai ir kodėl maistas buvo tiekiamas nekokybiÅ¡kas ar buvo patiektas per mažas maisto kiekis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo maisto nesikreipė į pataisos įstaigos administracijÄ ir nesant duomenų, kad administracija nesiėmė priemonių Å¡ias problemas iÅ¡spręsti teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl blogos maisto kokybės laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog kamerų tipo patalpose nebuvo visiÅ¡kai jokio užimtumo, pareiÅ¡kėjas negaudavo pasimatymų, negalėjo paskambinti ir raÅ¡yti laiÅ¡kų. Pagal BVK 144 straipsnį kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio Å¡iurkščiam teisės pažeidimui ir bÅ«tina pažeidimÄ padariusį nuteistÄ jį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no, izoliuoti, jis gali bÅ«ti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no atvykimo į pataisos įstaigÄ , bet ne ilgiau kaip dvideÅ¡imt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytÄ režimo pažeidimÄ paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrÄ nutarimu paskirtos nuobaudos laikÄ . BVK 145 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.) nustatyta, kad Nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , į darbÄ nevedami.

Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Å ioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas pasivaikščioti.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad, pareiÅ¡kėjui tiek laikant jį izoliuotÄ BVK 144 straipsnio pagrindu, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, tiek laikant kamerų tipo patalpose dėl paskirtų nuobaudų, jo atžvilgiu pagrįstai buvo taikomi apribojimai, numatyti BVK 145 straipsnyje. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių dėl jam taikytų apribojimų kilusių neigiamų pasekmių, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos atsiradimo faktÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012). PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , sveikatos pablogėjimÄ , tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

IÅ¡ 2020 m. liepos 30 d. medicinos pažymėjimo Nr. PPV-APN271 (b. l. 41–42) matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas (pagal TLK klasifikatorių kodas F19.2), todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodomas stresas, dvasinis sukrėtimas, sveikatos pablogėjimas atsirado bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Be to minėto pažymėjimo duomenys neatvirtina, jog pareiÅ¡kėjo sveikata po to kai jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, pablogėjo.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. I. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis