2020-12-02 Nr. AB-23825-3-63-3-00172-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2211-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00172-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. vasario 18 d. periodiškai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje (toliau – ir Areštinė), šiurkščiai pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus.

3. Pareiškėjas teigė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. būnant Areštinės kamerose Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 13, kurios buvo keturvietės, vienam asmeniui laisvo 5 kv. m. ploto neužteko, buvo sunku judėti, kilo konfliktai. Pažymėjo, kad dalį kamerų ploto užėmė inventorius ir baldai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) naujausią praktiką (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją) iš bendro kameros ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo plotas ir atsižvelgta į baldų užimamą plotą. Nurodytoje EŽTT byloje konstatuota, kad kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. kameros ploto, yra preziumuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atsakovo atstovas neužtikrino teisės aktuose numatyto 5 kv. m. ploto vienam asmeniui. Tvirtino, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas, jo įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų. Kamerose lovos girgždėjo, buvo surūdijusios, todėl bandant užmigti pabusdavo nuo triukšmo, girgždesio. Nurodė, kad oro vėdinimo sistema skleidė per didelius garsus. Nebuvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojo ar daktaro, nebuvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, į prašymus nebuvo reaguojama, negavo tinkamo maitinimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. buvo patalpintas į kamerą Nr. 8, kurios plotas buvo per mažas; kameroje turėjo miegoti prie tualeto, kuris pilnai nėra uždengtas. Minėtu laikotarpiu nebuvo apžiūrėtas medicinos darbuotojo, kentė skrandžio ir danties skausmus; negavo maitinimo, kuris paskirtas pagal ligą. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurioje atėmus inventorių, plotas buvo per mažas; kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Atvykstant nebuvo duotas reikiamas maitinimas, davė sausą davinį, kuris netiko pagal paskirtą maisto racioną. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 18 d. kalinimo sąlygos prilygo kankinimui. Dėl nurodytų aplinkybių, reikšdamas pretenzijas nuo 2019 m. vasario 3 d., paskelbė neterminuotą bado akciją. Bado akcija susijusi ir su minkštojo inventoriaus išdavimu – pagalvės ir antklodės laikomos nehigieniškomis sąlygomis. Teigė, kad ant pagalvių neįmanoma išsimiegoti. Taip pat tvirtino, kad Klaipėdos AVPK areštinės viršininko elgesys buvo ironiškas, pašiepiantis. Sanitarinis mazgas 19 kameroje įrengtas priešais duris, todėl buvo pažeistas privatumas, jautėsi nuolat stebimas. Akcentavo, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo radijo taško bei sistemos kabelinei televizijai; apšvietimas buvo per ryškus, nuo jo skaudėjo galvą; elektros rozetės buvo atjungtos; tualetai buvo metaliniai, be dangčių. Dėl skunde nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį pažeminimą, pasityčiojimą, kuris tiesiogiai buvo nukreiptas į pareiškėją.

5. Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. raštu „Skundo papildymas” paaiškino, kad papildomas jo kankinimas vyko 2019 m. vasario 26 d. – 2019 m. vasario 28 d. dienomis. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu buvo patalpintas į 19 kamerą, kurioje einant į tualetą jautėsi stebimas pareigūnų. Pažymėjo, kad Areštinės pareigūnai žino, kad jam yra paskirtas dietinis maitinimas. Kreipėsi į prokuratūrą dėl Areštinės viršininko veiksmų.

6. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad pareiškėjas areštinėje visada buvo laikomas nepažeidžiant nustatyto policijos areštinės kameroje minimalaus gyvenamojo ploto tenkančio vienam laikomam asmeniui dydžio – 5 kv. m. neįskaitant sanitarinio mazgo į bendrą gyvenamąjį plotą. Pareiškėjas su rūkančiais asmenimis buvo laikomas jam pageidaujant, nes jis teigė, kad yra rūkantis, o nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo laikomas su nerūkančiais asmenimis, kadangi teigė, kad neberūko. Tvirtino, kad areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir oro ventiliacijos sistema. Pažymėjo, kad užtikrina pasivaikščiojimų organizavimą areštinėje. Areštinės kameros įrengtos 2015 m., jos yra tinkamos naudojimui ir tai patvirtina patikrinimo aktai. Nurodė, kad areštinės kamerose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, taip pat yra galimybė patalpas išsivėdinti per langus. Teigė, kad nėra gavęs pareiškėjo prašymų būti apžiūrėtam medicinos darbuotojo. Pareiškėjo apžiūra buvo nukelta į kitą dieną, apžiūros metu sveikatos sutrikimų nenustatyta, jokių pasekmių dėl sveikatos būklės nekilo ir žala negalėjo būti padaryta. Teigė, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į areštinę ir jam duoti sausi daviniai; dietinis maitinimas yra užsakomas tik po konvojuojamų asmenų atvykimo, susipažinus su jų asmens byla. Tvirtino, kad minkštasis inventorius laikomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad kamerų dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė nei 200 lx. Teigė, kad teisės aktuose nėra nustatyti lizdai televizijos antenoms.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areštinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. spalio 24 d.) 58 punktu, kuriame nustatyta, jog policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A678-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2277-520/2015, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2711-520/2015 ir kt.).

10. Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2019 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 13, kurios plotas 27,75 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 4; laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 14, kurios plotas 22,33 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 4; laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurios plotas 22,06 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 4; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 11,50 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,42 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 2; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurios plotas 14,50 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 2; laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurios plotas 7,24 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,35 kv. m., asmenų skaičius kameroje – 1. Pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie jo laikymo Areštinėje laikotarpius bei kamerų, kuriose buvo laikomas numerius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Atsakovo atstovo nurodyti laikotarpiai bei kamerų numeriai, kaip nurodė teismas, iš esmės sutampa su pareiškėjo nurodytais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali.

11. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma – daugiau kaip 5 kv. m. (Taisyklių 58 punktas), todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

12. Teismas iš pareiškėjo kortelių išrašų Nr. 30-02070-18 ir Nr. 30-02083-18 nustatė, kad konvojavus pareiškėją į Areštinę, 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. lapkričio 15 d., 2018 m. gruodžio 17 d. bei 2019 m. sausio 21 d. vykusių pirminių apžiūrų metu pareiškėjas pareigūnams nurodė, kad yra rūkantis, o tik 2019 m. vasario 13 d. apžiūros metu pareiškėjas nurodė, kad nerūko. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvo išreiškęs žodžiu ar raštu norą būti kartu su nerūkančiais asmenimis, ar būtų turėjęs nusiskundimų dėl to, jog yra laikomas kartu su rūkančiais asmenimis jo skunde nurodytą laikotarpį (nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.). Be kita ko, teismas nurodė, kad pareiškėjas neteikia argumentų ir įrodymų, jog 2019 m. vasario 13 d. apžiūros metu nurodžius, kad nerūko, jis buvo patalpintas į kamerą su rūkančiais asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų neteisėtumo nenustatyta.

13. Pareiškėjas teigė, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas, jo įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų, sanitarinis mazgas kameroje Nr. 19 įrengtas priešais duris, todėl buvo pažeistas privatumas, jautėsi nuolat stebimas. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog Areštinės kamerose yra įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo ventiliacijos sistema. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2019 m. kovo 15 d. tarnybinis pranešimas. Minėtame pranešime taip pat nurodyta, kad kamerų sanitariniuose mazguose įrengtas grindinis šildymas, todėl klozetas yra kameros temperatūros. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akto teismas nustatė, kad tikrinant vieną iš Areštinės kamerų, tikrinimo metu pažeidimų, tame tarpe susijusių ir su sanitariniu mazgu, nenustatyta. Pareiškėjas į bylą pateikė NVSC Klaipėdos departamento raštą „Dėl informacijos pateikimo”, iš kurio matyti, kad pareiškėjas teikė skundą dėl Areštinės kamerų Nr. 8, Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 13. Iš aptariamo rašto teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl sanitarinių mazgų įrengimo, privatumo pažeidimų nesiskundė. Pareiškėjas iš esmės nepaneigė atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimą kamerose, t. y., kad kamerose yra įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo ventiliacijos sistema. Teismas įvertinęs Areštinės sanitarinio mazgo įrengimą – sanitarinio mazgo zona atskirta nuo likusios kameros dalies pertvara ir varstomomis durimis – konstatavo, jog pareiškėjo privatumas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir patikrinimų aktuose nurodytas išvadas, konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog ginčo laikotarpiu jis buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normų reikalavimus yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo skundai Areštinei dėl kalinimo teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis būrų pasitvirtinę. Kitų suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų areštinėje laikomų asmenų. Todėl pareiškėjo sulaikymo sąlygas šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti „žeminančiomis” Konvencijos 3 straipsnio prasme. Be kita ko, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl prastų gyvenimo sąlygų pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų ar kreipėsi į administraciją su tokio pobūdžio nusiskundimais, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo dvasinės bei fizinės būklės jo nurodyti pažeidimai stipriai nepaveikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (baldų, inventoriaus bei daiktų (lovos, elektros rozečių, tualetų unitazų, pagalvės ir antklodės), oro vėdinimo sistemos, apšvietimo, radijo taško bei sistemos kabelinei televizijai) Areštinėje yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

15. Pareiškėjas teigė, kad atvykus į Areštinę nebuvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojo ar daktaro, jam nebuvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, į prašymus nebuvo reaguojama. Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad Areštinės bendruomenės slaugytojas atlieka funkcijas, numatytas Lietuvos medicinos normoje MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)”, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. V-8. Policijos areštinėje nesant bendruomenės slaugytojo pareigybės, asmens sveikatos priežiūrai įgyvendinti yra sudaromos sutartys su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje yra kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų areštantų apžiūras ir jiems suteiktą medicinos pagalbą (Taisyklių 57 punktas). Iš pareiškėjo kortelės išrašo teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 18:46 val., 2018 m. lapkričio 16 d. 09:39 val., 2018 m. lapkričio 17 d. 09:33 val., 2018 m. lapkričio 18 d. 10:54 val., 2018 m. lapkričio 19 d. 09:42 val., 2018 m. lapkričio 20 d. 09:55 val., 2018 m. lapkričio 21 d. 12:56 val., 2018 m. lapkričio 27 d. 10:16 val., 2018 m. lapkričio 28 d. 09:41 val. 2018 m. lapkričio 29 d. 08:19 val., 2018 m. gruodžio 18 d. 09:25 val., 2019 m. sausio 21 d. 18:04 val., 2019 m. sausio 22 d. 09:57 val., 2019 m. sausio 22 d. 10:40 val., 2019 m. sausio 23 d. 09:43 val., 2019 m. sausio 24 d. 08:02 val., 2019 m. vasario 13 d. 18:12 val., 2019 m. vasario 14 d. 10:26 val., 2019 m. vasario 15 d. 08:44 val., 2019 m. vasario 15 d. 09:59 val., 2019 m. vasario 15 d. 11:04 val., 2019 m. vasario 15 d. 12:36 val., 2019 m. vasario 16 d. 09:45 val., 2019 m. vasario 17 d. 10:38 val. buvo atliktos pareiškėjo medicininės apžiūros, o 2019 m. vasario 18 d. 09:54 val. pareiškėjas nuo apžiūros atsisakė.

Pažymėjo, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl skundo” konstatuota, jog pareiškėjo skundas dėl medicinos darbuotojo apžiūros laikytinas pagrįstu, nes per teisės aktuose nustatytą laiko tarpą bendruomenės slaugytojas pareiškėjo neapžiūrėjo. Kita vertus, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad dėl anksčiau nurodyto pažeidimo patyrė žalą. Teismas įvertino, kad pareiškėjas neteikė argumentų, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl to, jog pirminė apžiūra buvo atlikta per ilgesnį nei 24 val. laiko tarpą nuo pareiškėjo pristatymo dienos, pareiškėjui buvo kilusios tam tikros neigiamos pasekmės. Teismas priėjo išvadą, kad šiuo atveju nėra įrodyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žala, todėl neturtinė žala negali būti konstatuota.

16. Pareiškėjas nurodė, kad negavo tinkamo maitinimo. Teigė, kad atvykus į Areštinę nebuvo duotas reikiamas maitinimas – buvo duotas sausas davinys, kuris netiko pagal pareiškėjui paskirtą maisto racioną. Pažymėjo, jog dėl nurodytų aplinkybių, reikšdamas pretenzijas nuo 2019 m. vasario 13 d. paskelbė neterminuotą bado akciją.

17. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių dėl to, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo paskirtas dietinis maitinimas, nėra. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigė, kad pareiškėjui 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 13 d. buvo duoti sausi daviniai. Tačiau atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas į Areštinę iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo konvojuotas 19:10 val., 17:47 val., 17:52 val.; vakarienė areštantams išduodama – nuo 17 val. iki 18 val., o užsakoma apie 15:30 val. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad apie paskirtą dietinį maitinimą areštantams Areštinės pareigūnai gali sužinoti tik susipažinę su asmens byla, su kuria galima susipažinti tik areštantui atvykus į areštinę. Įvertinęs pareiškėjo bei atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad sausas davinys pareiškėjui buvo duotas dėl to, kad maistas vakarienei Areštinėje užsakomas anksčiau nei pareiškėjas į Areštinę buvo konvojuotas, o užsakant maistą pareiškėjo atstovas neturėjo duomenų (t. y. asmens bylos) apie pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą. Teismas neturėjo abejonių, kad atsakovo atstovas sąmoningai nesiekė pažeisti pareiškėjo teisės į dietinį maitinimą, jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiuo aspektu, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovo atstovo pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų teismas nenustatė.

18. Pareiškėjas tvirtino, kad Areštinės viršininko elgesys buvo ironiškas bei pašiepiantis. Dėl šių pareiškėjo teiginių, teismas pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo savo nurodytų aplinkybių, t. y. nenurodė, kada nurodyti veiksmai vyko, neteikė įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.), patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes ir pan. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl netinkamo Areštinės viršininko elgesio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus, nagrinėjamos bylos medžiagą, teisės aktus bei teismų praktiką, konstatavo, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas darė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 str.). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos, t. y. nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo skundą patenkinti pilnai ir priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismas pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik samprotavimais. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. vasario 28 d. buvo kalinamas Klaipėdos AVPK, kurios plotas neatitiko numatytų normų. Pareiškėjui buvo sunku judėti, nes didelę dalį kameros ploto užėmė baldai. Paaiškina, kad teismas rėmėsi tik atsakovo pateikta lentele apie kameros plotą, kuri neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas keturis kartus kreipėsi į teismą, kad išreikalautų iš atsakovo kameros nuotraukas. Nurodo, kad iš kameros Nr. 8 buvo eliminuota viena lova, o iš kameros Nr. 2 buvo padaryta vienvietė.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad turėtų būti kritiškai vertinamas atsakovo teiginys, jog sanitarinio mazgo šoninės sienelės aukštis yra 1,7 m, o varstomos durelės 1,2 m, nes kai kuriose kamerose sanitarinis mazgas matosi per duris. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas be pagrindo atmetė prašymą iš atsakovo išreikalauti nuotraukas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišsireikalavo iš atsakovo pirminio lapo iš anketinių duomenų, kuriame matosi, jog pareiškėjas yra pasižymėjęs, kad nerūko. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi žodžiu į pareigūnus, kad yra nerūkantis, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo skiriamas dietinis matinimas – sausas davinys, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirtas sausas davinys neatitiko maisto raciono pagal jo ligą. Pareiškėjui negalima valgyti juodos duonos, tačiau atsakovas duodavo tik juodą duoną, todėl to pasekoje pareiškėjui krito svoris.

25. Atsakovas Klaipėdos AVPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galimų Klaipėdos apskrities policijos komisariato veiksmų Klaipėdos AVPK areštinėje neužtikrinant pareiškėjui V. S. teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 5 kv. m kameros ploto, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą pažeista nebuvo. Apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teismas iš bendro kameros ploto išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Pirmiausia pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

31. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto, teisėjų kolegija pažymi, jog Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu nurodyta, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma – šiuo atveju 5 kv. m – atsižvelgti į baldų užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 12008/03;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1548-261/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

32. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo oro ventiliacijos sistema. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininkas Tarnybiniame pranešime „Dėl V. S. skundo“ nurodė, kad Klaipėdos apskr. VPK areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros, su 120 cm varstomomis durimis ir sanitarinio mazgo oro ventiliacijos sistema. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad Areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis. Atsižvelgiant į tai, kad Areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis užtikrina pakankamą privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo įrengimas užtikrino pareiškėjo pakankamą privatumą.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su maitinimu ir pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis, teisingai nenustatė šiais aspektais jokių atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas motyvų kartojimosi, atskirai dėl šių aplinkybių nepasisako.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetama.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys