2019-02-05 Nr. AB-3680-3-63-3-00405-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-451-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00405-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 36.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) ) 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 17-IL-30-00528-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą. Atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą, motyvuodamas aplinkybėmis, kad patikrinus pareiškėjo anketinius duomenis, nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. pripažino pareiškėją kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas), paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL dydžio baudą. Atsakovas Sprendime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nesantys nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taigi Klaipėdos AVPK vertino, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl atsisakė tenkinti jo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog neneigia, kad 2007 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį, tačiau akcentavo, jog savo kriminaline praeitimi nesididžiuoja, grįžęs iš įkalinimo įstaigos iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, šiuo metu vysto nuosavą verslą, atsiskaitė su visais kreditoriais, sumokėjo teismo paskirtas baudas, studijuoja, tačiau atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjas teigė, kad 2014 m. jis kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl teistumo panaikinimo ir teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino teistumą. Pareiškėjas vertino, kad teistumui išnykus arba jį panaikinus prieš terminą, jo teisės ir laisvės negali būti nepagrįstai ribojamos.

4. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą savigynai, priėmė sprendimą jo netenkinti, kadangi pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, šiuo atveju, Klaipėdos AVPK, pačiam spręsti, kuris pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškino, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, jog kituose teisiniuose santykiuose negali būti atsižvelgiama į tai, kad asmuo praeityje buvo teistas.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo M. T. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ginčas byloje ginčas dėl atsakovo 2017 m. balandžio 19 d. priimto Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui M. T. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjas prašo ir įpareigoti atsakovą tenkinti jo 2017 m. balandžio 6 d. prašymą ir išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teisiniu skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindai nurodyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktas. Faktiniu atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrindu nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas), nuteistas paskiriant bausmę 5 metų laisvės atėmimą ir 50 MGL dydžio baudą.

8. Teismas pažymėjo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paliko galioti minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendį.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra detalizuota tyčinio smurtinio nusikaltimo sąvoka, todėl tyčinio smurtinio nusikaltimo vertinimas turėtų būti atliekamas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Smurtiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir turtinio, ekonominio bei kitokio pobūdžio nusikaltimai, jeigu vienas papildomų objektų yra žmogaus sveikata. Teismas, vadovaudamasis BK 15 straipsniu ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nustatytas pareiškėjo nusikalstamos veikos padarymo konkrečias aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika yra priskirtina tyčiniams smurtiniams nusikaltimams ir pareiškėjas negali būti pripažįstamas esantis nepriekaištingos reputacijos Įstatymo taikymo prasme.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi yra panaikintas jo teistumas, todėl aplinkybė, jog jis buvo pripažintas kaltu, įvykdęs BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neturėtų jam neribotą laiką kelti neigiamas pasekmes, pažymėjo, jog asmens nuteisimo už tam tikras nusikalstamas veikas faktas ir teistumo turėjimas yra atskiri pagrindai, dėl kurių asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Teismas, konstatavo, kad Klaipėdos AVPK, vertindamas pareiškėjo 2017 m. balandžio 6 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, pagrįstai vertino aplinkybę, jog pareiškėjas praeityje buvo pripažintas kaltu įvykdęs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pripažino, jog šis individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija taip pat nenustačiusi kitų skundžiamo Sprendimo naikinimo pagrindų, sprendė, kad naikinti Sprendimo ir tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nėra pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas M. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo mano pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu ir įpareigoti instituciją išduoti leidimą laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su dalimi teismo argumentų dėl to, kad pareiškėjo biografijoje buvęs teistumas už padarytas nusikalstamas veikas liks visą jo gyvenimą. Tačiau archyve esantys dokumentai apie jaunystėje padarytas klaidas yra tik dalis informacijos apie konkretų žmogų. Pareiškėjo nuomone, yra nelogiška ir akivaizdžiai neteisėta praėjus įstatymo nustatytiems teistumą naikinantiems terminams asmenį sieti su jo buvusia kriminaline praeitimi. Pagal pirmosios instancijos teismo poziciją, pareiškėjas už įvykdytos nusikalstamos veikos padarymą ir nuteisimą jau niekada nebus nepriekaištingos reputacijos asmeniu vertinant pagal Įstatymo normas. Pareiškėjas nurodo, kad nesiekia jokių pareigų valstybės tarnyboje, neketina tapti statutinės tarnybos pareigūnu dėl minėtos klaidos, kuri yra neįveikiama kliūtimi. Pareiškėjo siekis yra teisėtai savo paties ir jo šeimos saugumo užtikrinimui įsigyti šaunamąjį ginklą, nes gyvena vienkiemyje, iki kurio saugos tarnybos automobilis, reaguodamas į suveikusią signalizaciją, atvyksta ne greičiau kaip per 20 minučių.

14. Pareiškėjas vertina, kad valstybėje veikianti bausmių vykdymo sistema yra nukreipta į tai, jog asmuo suprastų ir pasitaisytų, o atlikęs paskirtą už nusikaltimo padarymą bausmę, pasibaigus BK 97 straipsnyje nustatytiems teistumo terminams, galėtų pilnai ir kokybiškai integruotis į visuomenę. Tokia situacija, kai įstatyme nėra nustatytas terminas, kiek laiko turi praeiti po teistumo išnykimo, kad asmenį vien dėl kažkada padarytos nusikalstamos veikos būtų galima laikyti nepriekaištingos reputacijos žmogumi, neturėtų būti vertinama, jog šis terminas galioja iki asmens gyvos galvos. Tokie konkretūs subjektinių teisių suvaržymai dėl praeities klaidų, galiojantys visą žmogaus gyvenimą, yra neteisėti ir neproporcingi, ir tai ne kartą yra paminėjęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nutartyse.

15. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas ir jam pagrįstai bei teisėtai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, o pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

17. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Taigi pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

18. Atsakovas pabrėžia, kad Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymo leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose yra nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

20. Klaipėdos AVPK atsisakymą išduoti minėtą leidimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, t. y. neatitinka būtinojo reikalavimo minėto leidimo išdavimui. Pirmosios instancijos teismas šiai Klaipėdos AVPK išvadai pritarė ir pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su Ginklų kontrolės įstatymo aiškinimu ir taikymu. Pareiškėjas mano, kad toks subjektinių teisių – įsigyti ir laikyti ginklą savigynos tikslu – suvaržymas dėl praeities klaidų, galiojantis visą asmens gyvenimą, yra neteisėtas ir neproporcingas.

22. Ginklų kontrolės įstatymo (įstatymo Nr. XII-2373 2016 m. gegužės 19 d. redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši nuostata Ginklų kontrolės įstatyme buvo įtvirtinta dar 2010 m. lapkričio 18 d. ir įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d.

23. Nors pareiškėjas vertina, jog yra neteisinga ir neproporcinga, jog Įstatyme nėra nustatytas terminas, kiek laiko turi praeiti po teistumo išnykimo, kad asmenį dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos būtų galima laikyti nepriekaištingos reputacijos žmogumi, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo aspektu yra reikšmingas Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, jog teistumas gali pasibaigti (išnykti) baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau asmens nuteisimo faktas visada lieka asmens biografijos dalimi ir, kad teistumo pasibaigimas nereiškia, kad vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Nagrinėjamu atveju, esant aplinkybėms, nurodytoms Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nepaisant to, kaip pasikeitė pareiškėjo elgesys nuo minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių atsiradimo. Pagal Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų, todėl Klaipėdos AVPK ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei visiškai teisingai vertino byloje esančius įrodymus.

24. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys