cbc696c9-e220-47ec-9e04-83f4f9cbf748 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. I. (V. I.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. I. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 1250 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 1).

Skunde paaiÅ¡kino, kad 2017 m. visÄ mėnesį buvo laikomas uždarytas LukiÅ¡kių TI-K 2 korpuso kameroje Nr. 317 antisanitarinėmis, netinkamomis gyventi sÄ lygomis. Detalizavo, kad kamera buvo mažo ploto, ant sienų pelėsis, atsilupę dažai, nuo lubų į maistÄ ir patalynę byrėjo tinkas. Tualetas nuo gyvenamojo ploto atitvertas 1,5 m sienele. Unitazas įrengtas prie pat kameros durų, pro kuriose įrengtÄ langelį atliekant gamtinius reikalus galėjo bÅ«ti bet kada matomas budinčio pareigÅ«no. Dėl grotų, įrengtų vidinėje lango dalyje, ir neveikiančios ventiliacijos nebuvo galima iÅ¡vėdinti patalpų.

Nurodytas sÄ lygas pareiÅ¡kėjas laiko nežmoniÅ¡komis. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija ignoravo jo nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ visų pirma atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų, sanitarinio mazgo, privatumo, apÅ¡vietimo ir kitų sÄ lygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 24 d.

Iki 2017 m. gruodžio 7 d. Administracinėje byloje Nr. I-285-815/2018 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas patenkintas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui priteisiant 282 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių Å¡alių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, bei laikotarpis nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d sutampa, praÅ¡o skundÄ palikti nenagrinėtÄ . Dėl ginčo esmės nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 317 (plotas 7,61 kv.

m) buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d. dviese. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo ir Bausmių vykdymo kodekso reikalavimų. Nurodo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius ir priemonės visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m.

LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo ploto. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.

Pažymi, kad visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16.7 papunkčiu. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas.

Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. Pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K, pagrįstumo.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde tik apytiksliai įvardino laikotarpį, kuriuo jam nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 317, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d. PareiÅ¡kėjui nepaneigus Å¡ių duomenų, bÅ«tent Å¡is laikotarpis byloje laikytinas ginčui aktualiu. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42  straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3285-815/2018  buvo iÅ¡nagrinėtas ginčas pagal pareiÅ¡kėjo V. I. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ grindė, be kita ko, aplinkybe, kad nuo 2017 m. birželio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.

LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose (kamerose tvanku, neveikė ventiliacija, netvarkingi duÅ¡ai), taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) patenka į jau iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3285-815/2018 ginčo laikotarpį, abiejose bylose pareiÅ¡kėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dalis dėl kamerų perpildymo, ventiliacijos nebuvimo, privatumo neužtikrinimo) sutampa.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3285-815/2018 nėra įsiteisėjęs, byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktas numato, jog teismas skundÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo tapatus skundas jau iÅ¡nagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra neįsiteisėjęs, skundas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ laikymo LukiÅ¡kių TI-K perpildytoje, nevėdinamoje kameroje Nr. 317, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d., paliktinas nenagrinėtas.

Atsižvelgiant į tai, teismas toliau vertins pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K, buvusias laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (dalyje dėl kameroje Nr. 317 buvusio pelėsio, netvarkingų sienų). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, jog LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 317 buvo pelėsis, sienų dažai nusilupę, nuo lubų byrėjo tinkas, kameras vėdinti trukdė grotos. Pagal LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankÅ¡luosčių bÅ«klės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus PraneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodyta, kad visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos.

Taip pat nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių ir nemalonaus kvapo (b. l. 15-16). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras), periodiÅ¡kai atliekančio sveikatos saugos kontrolę, 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kamera Nr. 317 vėdinama per atidaromÄ langÄ , kas atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimus (b. l. 21-22).

Atsakovo atstovo nurodytas langų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų rengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 11.5 papunkčio, kur nurodyta, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos, bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.1 papunkčio, kur nurodyta, kas lango angoje turi bÅ«ti įstatytos metalinės grotos, reikalavimus. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija, įrengdama grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo padarytas pažeidimas. PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad lango grotos trukdė vėdinti patalpas, neįrodyti. Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl kameroje Nr. 317 esančių langų netinkamo įrengimo, nėra (b. l. 17).

Byloje duomenų, kad Centras atliko patikrinimus kameroje Nr. 317 pareiÅ¡kėjo buvimo jose ar jam artimu laikotarpiu ir konstatavo HN 134:2015 39 punkto pažeidimÄ , taip pat nėra. PareiÅ¡kėjas savo skundo teiginių, kad kameroje Nr. 317 buvo pelėsis taip pat nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, teismas taip pat neturi galimybės nustatyti, kokia kameros bÅ«klė buvo ginčui aktualiu laikotarpiu. Kaip jau minėta, kamera Nr. 317 buvo vėdinama tinkamai. PareiÅ¡kėjas jokių pretenzijų LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl kameroje Nr. 317 buvusio pelėsio taip pat nereiÅ¡kė (b. l. 17).

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo nurodytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas nėra įrodytas. HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad gyvenamosios kameros baldais aprÅ«pintos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176. Atsakovės atstovas pabrėžia, kad neretai patys suimtieji (nuteistieji) gadina kamerose esantį inventorių, elektros instaliacijÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus PraneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodyta, kad smulkÅ«s LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir duÅ¡o patalpų remonto darbai (pvz., pakeičiama lemputė, suplyÅ¡usi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėtas iÅ¡ valstybės biudžeto (b. l. 15-16).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamera buvo apdaužyta, byrėjo tinkas, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepridėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl netvarkingo inventoriaus, sienų ir lubų. Nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius, skundas Å¡ioje dalyje taip pat laikytinas nepagrįstas. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LukiÅ¡kių TI-K) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. I. (V. I.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perpildytoje, nevėdinamoje kameroje Nr. 317, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 6 d., palikti nenagrinėtÄ .

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė