cbc60110-610a-4ffd-b87f-72a2abd3d57d · Klaipėdos apygardos teismas

?Byla Nr. AN2-187-417/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00201-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; (S) 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-07-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. K. A. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2020-02-06 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad ji 2019-12-17, apie 18 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė, apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo apie įvykį nepraneÅ¡usi policijai, kai padaryta žala virÅ¡ 15 BND.

Šiais savo veiksmais K. A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 126 ir 222 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-07-16 nutarimu už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ A. K. R. skirta 10 Eur bauda, o administracinė teisena už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ K. A. R. nutraukta nesant jos veiksmuose Å¡io administracinio nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-07-16 nutarimu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, skiriant K.

A. R. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ administracinę nuobaudÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors K. A. R. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padariusi jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad vairuodama transporto priemonę ir važiuodama atbuline eiga apgadinusi kitÄ automobilį pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia, Institucijos nuomone, jos kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra įrodyta 2020-02-06 administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo M.

K. parodymais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, Institucijos nuomone, nustatyta, kad K. A. R. vairuodama transporto priemonę kliudė kitÄ stovintį automobilį, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai nepranešė, konkrečiu atveju K. A. R. Å¡ioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį – tai patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei jos pačios ir liudytojo duoti parodymai.

Pažeidėjos versija, kad ji apžiÅ«rėjusi automobilį, į kurį suprato atsirėmusi, nesuvokė, kad padaryti apgadinimai, ir manydama, kad viskas gerai, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, laikytina gynybine ir atmestina, nurodoma siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Institucijos teigimu, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog K. A. R. suvokė savo automobiliu kliudžiusi kitÄ transporto priemonę, tačiau net nesiaiÅ¡kinusi įvykio aplinkybių, pati nusprendusi, jog kitos transporto priemonės neapgadino, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Nors apylinkės teismo posėdyje ji ir teigė iš įvykio vietos tyčia nesišalinusi ir jokių apgadinimų nepastebėjusi, tačiau tokie teiginiai prieštarauja surinktiems bylos duomenims, todėl vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Nors K. A. R. įsitikinimu, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai buvo nežymus ir / ar ji, neturėdama tam kompetencijos, savo nuožiūra nustatė, kad žala visai nepadaryta, tai nereiškia, kad paties eismo įvykio nebuvo ir kad ji, nesiaiškinusi visų reikšmingų aplinkybių, gali pasišalinti iš įvykio vietos.

Juolab, kad, liudytojo teigimu, smÅ«gis buvo gan didelis, vairuotoja atbuline eiga važiavo gan greitai, o ne riedėdama, ir tokį susidÅ«rimÄ tikrai turėjo pajusti. Taip pat prieÅ¡ingai nei K. A. R., liudytojui, policijos pareigÅ«nams ir apgadintos transporto priemonės savininkei įlenkimai ant automobilio matomi buvo. Kad padaryti apgadinimai nebuvo nežymÅ«s, patvirtina ir byloje esanti transporto priemonės remonto sÄ mata.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ K. A. R. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ teismo nutarimÄ . Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nors Institucija praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-16 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , tačiau iÅ¡ Institucijos apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad Institucija nesutinka tik su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria K.

A. R. nutraukta administracinė teisena už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ . Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylÄ nagrinės neperžengdamas apeliaciniu skundu apibrėžtų ribų – bÅ«tent dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties K. A. R. veiksmuose buvimo.

6. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai K. A. R. administracinę teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė. Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų konstatuoti, kad K.

A. R. padarė jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bei įvertino visus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek Institucijos argumentus, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl K. A. R. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nebuvimo, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas iÅ¡vadas.

Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi Institucija, procesinio sprendimo priėmimas, nenustačius kitų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, negali bÅ«ti pagrindas skundžiamÄ nutarimÄ pripažinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu ir dėl to panaikinti.

8. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Vadovaudamiesi KET 9 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

10. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog K. A. R. vairuojama transporto priemonė kliudė A. Å . priklausančiÄ transporto priemonę. K. A. R. Å¡ios aplinkybės neneigia. Jai skundžiamu nutarimu už šį nusižengimÄ paskirta administracinė nuobauda, Institucija Å¡ios nutarimo dalies neskundžia. Sprendžiant klausimÄ , ar K. A. R. kilo ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga nepasitraukti iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijusi, vietos neįvykdžius KET 222 punkte nustatytų pareigų praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, svarbus yra K. A. R. tyčios turinys, t. y. ar K. A. R. suvokė, kad ji susijusi su tokiu įvykiu, kurio metu apgadinta kita transporto priemonė. BÅ«tent K. A. R. galėjimÄ (turėjimÄ ) suvokti, kad ji susijusi su eismo įvykiu, kurio metu taip pat buvo apgadintas A. Å . priklausantis automobilis, apygardos teismas toliau analizuoja.

11. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

12. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ), iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

13. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad K. A. R. juto 2019-12-17, apie 18 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), kliudžiusi kitÄ automobilį. Tačiau, įvertinus nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad K. A. R., nors ir suvokė sukėlusi eismo įvykį, tačiau iÅ¡ jo pasitraukė ne todėl, kad siekė pažeisti KET 222 punkte įtvirtintÄ pareigÄ praneÅ¡ti nukentėjusiajai A. Å ., o jeigu tai neįmanoma – policijai, o todėl, kad nesuprasto tokio savo elgesio neteisėtumo ir prieÅ¡ingumo KET taisyklėms.

Kaip paaiÅ¡kino K. A. R., „priartėjusi prie stovinčio automobilio pajutau, kad galimai atsirėmiau į stovinčiÄ tr. priemonę. Kilus įtarimui, iÅ¡lipau, nuėjau prie stovinčio automobilio, kadangi buvo tamsu, įsijungiau žibintuvėlį ir apžiÅ«rėjau priekinę dalį, kuriÄ galbÅ«t galėjau kliudyti, tačiau ten jokių apgadinimų nepastebėjau, todėl nuvažiavau“. IÅ¡ iÅ¡dėstytų K. A. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos tikslo ji neturėjo.

O iÅ¡važiavo tik įsitikinusi, kad neapgadino kito automobilio priekio, kurį manė kliudžiusi, todėl administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡iuo atveju K. A. R. veiksmuose iÅ¡važiuojant iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos nėra jos tyčios. Apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju K. A. R. pasirinktam elgesio variantui (nuvažiavimui manant, kad kitas automobilis neapgadintas) įtakos turėjo ir tokios aplinkybės, kad ji įvykio metu buvo ypač nepatyrusi vairuotoja (vairuotojo pažymėjimas jai iÅ¡duotas 2019-10-11, įvykis, su kuriuo K.

A. R. susijusi, kilo praėjus vos dviem mėnesiams po vairuotojo pažymėjimo gavimo, t. y. 2019-12-17), be to, buvo tamsus paros metas.

14. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, pažeisdamas KET imperatyvų reikalavimÄ , privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, kitiems eismo dalyviams. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma – K. A. R. ypač nedidelė vairavimo patirtis, tamsus paros metas, kliudyta A. Å . automobilio dalis sÄ lygojo tai, kad K. A. R., nors ir suprato, kad kliudė kitÄ automobilį, tačiau nesuprato eismo įvykio metu sukeltų padarinių, dėl kurių ji galėjo priimti sprendimÄ sÄ moningai pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, nepraneÅ¡dama apie tai nukentėjusiajai A.

Å ., o jeigu tai neįmanoma – policijai, todėl nagrinėjamu atveju negalima iÅ¡vada, kad iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, K. A. R. pasitraukė tyčia. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. A. R. vairuotas automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl ir dėl Å¡ių priežasčių teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad K. A. R. turėjo priežasčių sÄ moningai pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio. Tokį jos pasirinkimÄ , kaip minėta, lėmė sukeltų padarinių nesuvokimas.

15. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apygardos teismas pripažįsta, kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad K. A. R. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , todėl pagrįstai administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį jai nutraukė. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-07-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-07-16 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius