2023-08-30 Nr. AB-15427-3-62-3-01778-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1326-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01778-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. D. ir J. D. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, R. K., V. K., dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai T. D. ir J. D. (toliau abu kartu pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2021 m. balandžio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-446 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. ĮS-1129 „Dėl Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad Nr. (duomenys neskelbtini)“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad skunde nurodytas Įsakymo numeris Nr. ĮS-894 vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Privalomasis nurodymas ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti. Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmasis teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2021 m. sausio 18 d. surašė Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. TP6-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pripažino neteisėtu ir naikintinu Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. Įsakymą Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas Nr. ĮS-894; pirmosios instancijos teismo pastaba: nagrinėjant bylą nustatyta, jog buvo turimas omenyje Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“). Patikrinimo akto pagrindu Inspekcija 2021 m. balandžio 16 d. priėmė Privalomąjį nurodymą, kurį vykdant buvo priimtas šioje byloje skundžiamas 2021 m. gegužės 7 d. Įsakymas dėl Įsakymo Nr. ĮS-894 panaikinimo.

2.2. Inspekcija atliko patikrinimą dėl Įsakymo Nr. ĮS-894, žymiai praleidusi tokiai procedūrai taikomą terminą. Inspekcija Patikrinimo aktą surašė atlikusi patikrinimą pagal gautą advokato Tomo Šedbaro parengtą skundą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 3 dalį skundai dėl su teritorijų planavimo procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu nuo administracinio sprendimo praėjo daugiau kaip vieneri metai arba teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas, išskyrus atvejus, kai dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

2.3. Inspekcijos patikrintas Įsakymas Nr. ĮS-894 patvirtintas prieš 7 metus ir nėra jokių duomenų, jog dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos būtų atlikę tyrimą arba būtų įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

2.4. Patikrinimo aktas priimtas pažeidžiant įstatymo normas, todėl Privalomasis nurodymas ir Įsakymas taip pat yra naikintini, nes kitu atveju būtų pažeistas principas, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), t. y. iš neteisėtų veiksmų negalėjo kilti jokių teisėtų pasekmių. Įsakymas Nr. ĮS-894 negalėjo būti panaikintas administracine tvarka, nes jo pagrindu 2014 m. liepos 11 d. buvo išduotas statybos leidimas, 2014 m. Įsakymo Nr. ĮS-894 priėmimu buvo sukeltos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjams, jiems suteikiant teisę atlikti statybos darbus, todėl tokio pobūdžio aktas negalėjo būti panaikintas administracine tvarka. Įsakymo Nr. ĮS-894 panaikinimas administracine tvarka yra susijęs su pareiškėjams šiuo administraciniu aktu nustatytų teisių ir pareigų koregavimu. Administracija neturėjo teisės tenkinti Inspekcijos Privalomojo nurodymo ir panaikinti administracine tvarka Įsakymo Nr. ĮS-894.

2.5. Sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

2.6. Skundžiami administraciniai teisės aktai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų priimtų aktų teisėtumą. Skundžiami administraciniai aktai priimti, pažeidžiant gero administravimo principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Atsakovai, priimdami skundžiamus administracinius teisės aktus, viršijo kompetenciją, jiems suteiktus įgaliojimus, nesilaikė įstatymų viršenybės principo.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Inspekcija nurodė, kad:

4.1. Inspekcijos Teritorijų planavimo departamento skyrius, įvertinęs administracijos pateiktus dokumentus, pagal 2020 m. spalio 23 d. gautą Šedbaro advokatų profesinės bendrijos, atstovaujančios tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. ir R. K., skundą „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos, NŽT Kauno rajono skyriaus ir VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento veiksmų įvertinimo“, patikrinęs Administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. ĮS-894 atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, Patikrinimo aktu konstatavo, kad Administracijos direktoriaus įsakymas dėl patvirtintu detaliuoju planu suplanuotos statinių statybos zonos koregavimo, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos, pripažintinas neteisėtu ir naikintinu, nes priimtas nepateikus valstybinės žemės valdytojo (jo atstovo) sutikimo ar pritarimo, pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės) 318.3, 321 punktų ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – ir Reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“) 8 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

4.2. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalies 4 ir 11 punktais, Privalomuoju nurodymu pagrįstai ir teisėtai iš Administracijos direktoriaus pareikalavo per 1 (vieną) mėnesį nuo šio privalomojo nurodymo gavimo dienos panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymą. Administracijos direktorius šioje byloje skundžiamu Įsakymu 2021 m. gegužės 7 d. pripažino netekusiu galios Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. ĮS-894.

4.3. Žemės sklypas patvirtintas detaliuoju planu, o Administracijos direktorius Įsakymu Nr. ĮS-894 pritarė statinių statybos zonos patikslinimui, t. y. pakeitė detaliuoju planu nustatytą statinių statybos zoną žemės sklype (patikslino iki 1,50 m iki žemės sklypo ribos) pagal pridedamą statinio techninio projekto žemės sklypo sutvarkymo planą, neišlaikant nustatyto 3,0 m atstumo iki žemės sklypo ribos.

4.4. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (kadastro žemėlapio) duomenis (duomenys neskelbtini) gatvė atskiru sklypu valstybinėje žemėje nesuformuota, žemės sklypas detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtas skaičiumi 2, o žemės sklypas ties taškais 29-30 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve (keliu) valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, jog Administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. ĮS-894 nustatant 1,5 m atstumą nuo statybos zonos iki žemės sklypo ribos, neišlaikant nustatyto norminio 3,0 m atstumo iki žemės sklypo ribos su (duomenys neskelbtini) gatve – detaliojo plano korektūros metu (statinių statybos zonos tikslinimo techninio projekto rengimo metu), vadovaujantis Reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punktu, turėjo būti gautas valstybinės žemės valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas (pritarimas), tačiau patikrinus ir pareikalavus informacijos iš Administracijos paaiškėjo, jog rašytinis sutikimas (pritarimas) iš valstybinės žemės valdytojos nebuvo gautas, todėl minėto Reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punkto pažeidimas konstatuotas pagrįstai ir teisėtai.

4.5. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 25 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skundai ar pranešimai dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su teritorijų planavimo procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu nuo administracinio sprendimo praėjo daugiau kaip vieni metai arba teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas, išskyrus atvejus, kai dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas įtarimams, kad yra pažeistas viešasis interesas, todėl terminas patikrinimo procedūrai nebuvo praleistas.

4.6. Pareiškėjai, prašydami panaikinti Privalomąjį nurodymą, nenurodė nei vieno Inspekcijos tariamai pažeisto teisės akto, nei vienos aplinkybės, kodėl Inspekcija neturėjo teisėto pagrindo priimti privalomąjį nurodymą. Privalomasis nurodymas priimtas remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinais teisės aktais, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą Privalomąjį nurodymą nėra pagrindo.

5. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į skundą ir prašė jį atmesti.

6. Administracija nurodė, kad:

6.1. Administracijoje buvo gautas Inspekcijos 2021 m. balandžio 16 d. Privalomasis nurodymas panaikinti per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo pritarta statinių statybos zonos patikslinimui pagal pridedamą statinio techninio projekto sklypo sutvarkymo planą.

6.2. Privalomuoju nurodymu minėtas Įsakymas Nr. ĮS-894 dėl patvirtintu detaliuoju planu suplanuotos statinių statybos zonos koregavimo buvo pripažintas neteisėtu ir naikintinu, nes priimtas nepateikus valstybinės žemės valdytojo (jo atstovo) sutikimo ar pritarimo (neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos), pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų – Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 318.3, 321 punktų ir Reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punkto – reikalavimus.

6.3. Įvertinus tai, kad prie Administracijos archyvinių dokumentų nebuvo pateikto valstybinės žemės valdytojo (ar jo atstovo) sutikimo ar pritarimo, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyrius 2021 m. vasario 22 d. raštu Inspekcijai nurodė, kad dėl statinių statybos zonos koregavimo, neišlaikant atstumo iki sklypo ribos, į NŽT Kauno rajono skyrių nebuvo kreiptasi, Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas. Administracijos direktorius 2021 m. gegužės 7 d. priėmė Įsakymą.

6.4. Įsakymas Nr. ĮS-894 buvo panaikintas ne Administracijos iniciatyva nustačius pažeidimus, o gavus Privalomąjį nurodymą iš teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kuri turi teisės aktais suteiktus įgaliojimus įpareigoti viešojo administravimo subjektą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą. Administracija nagrinėjamoje situacijoje neturėjo diskrecijos rinktis – ar vadovautis Privalomuoju nurodymu, ar juo nesivadovauti. Administracija galėjo tik Privalomąjį nurodymą apskųsti, tačiau tai yra jos teisė, bet ne pareiga. Neapskųstas Privalomasis nurodymas, kaip ir teismo sprendimas, yra privalomai vykdytinas dokumentas.

6.5. Administracija, pripažindama Įsakymą Nr. ĮS-894 netekusiu galios, veikė pagal įstatymų numatytus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis) ir įvykdė teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pateiktą Privalomąjį nurodymą (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalis), todėl skundo argumentai dėl Įsakymo neteisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti.

7. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir V. K., atstovaujami Šedbaro advokatų profesinės bendrijos, prašyme teismui dėl jų įstojimo į bylą nurodė, jog neteisėta detaliojo plano korektūra (dėl kurios yra priimti ir šioje byloje ginčijami administraciniai aktai) pareiškėjas T. D. susikūrė pagrindus, kuriais jis pareiškė ieškinį prieš trečiuosius suinteresuotus asmenis dėl kelio servituto nustatymo. Savo pozicijos tretieji suinteresuoti asmenys dėl skundo neišreiškė.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino ir panaikino Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. ĮS-1129 bei priteisė iš atsakovo Inspekcijos 374,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą lygiomis dalimis po 187,13 Eur T. D. ir J. D. naudai ir iš atsakovo Administracijos 374,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą lygiomis dalimis po 187,13 Eur T. D. ir J. D. naudai.

10. Teismas nustatė:

10.1. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. balandžio 16 d. priimto Privalomojo nurodymo ir Administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

10.2. Šioje byloje skundžiamas Privalomasis nurodymas Inspekcijos buvo priimtas, Inspekcijai reaguojant į S. Šedbaro advokatų profesinės bendrijos, atstovaujančios trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir V. K. interesus, 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. birželio 30 d. pateiktus skundus dėl neteisėtos Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-87 patvirtintu detaliuoju planu (TPD registracijos Nr. T00027271 (toliau – ir detalusis planas) nustatytos užstatymo zonos korektūros.

10.3. Minėtu (esamos sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir padalijimo) detaliuoju planu buvo suplanuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas 2014 m. vasario 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties (2014-01-24 Nr. MČ-329) pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams.

10.4. Pagal pareiškėjų 2014 m. balandžio 30 d. prašymą Administracijoje dėl ginčo Žemės sklypo buvo inicijuota statinių zonos patikslinimo procedūra, kurioje priimtas Administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. ĮS-894, kuriuo pritarta Žemės sklypo statinių statybos zonos, nustatytos Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu, patikslinimui pagal pridedamą statinio techninio projekto žemės sklypo sutvarkymo planą.

10.5. Pagal prie 2014 m. gegužės 21 d. Įsakymo pridedamą statinio techninio projekto žemės sklypo sutvarkymo planą ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (kadastro žemėlapio) duomenis nustatyta, jog ginčo Žemės sklypas ties taškais 29-30 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve (keliu) valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, jog minėtu Įsakymu buvo nustatytas 1,5 m atstumas nuo statybos zonos iki Žemės sklypo ribos, neišlaikant nustatyto norminio 3,0 m atstumo iki žemės sklypo ribos su (duomenys neskelbtini) gatve – detaliojo plano korektūros metu (statinių statybos zonos tikslinimo techninio projekto rengimo metu), vadovaujantis Reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkčiu, turėjo būti gautas valstybinės žemės valdytojos NŽT rašytinis sutikimas (pritarimas), o ginčo atveju jis nebuvo gautas.

10.6. Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir V. K. skundo pagrindu 2020 m. gruodžio 31 d. Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamente buvo pradėtas tyrimas, be kita ko, ir dėl NŽT Kauno rajono skyriaus veiksmų derinant detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas (dėl neteisėto Žemės sklypo ribų nustatymo su (duomenys neskelbtini) g.); taip pat dėl Administracijos veiksmų, keičiant galiojančiame detaliajame plane nustatytas statybos zonos ribas (duomenys neskelbtini) statybos projektuose, kai pakeitimu pažeidžiamas statybos techniniame reglamente nustatytas imperatyvus reikalavimas dėl minimalaus trijų metrų atstumo nuo pastato iki sklypo ribos.

10.7. Inspekcija 2020 m. lapkričio 19 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1572 iš Administracijos direktoriaus pareikalavo detaliojo plano sprendinius ir jo patvirtinimo dokumentus korektiškai įkelti į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą (toliau – ir TPDR) arba pateikti sprendinių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, pateikti informaciją, ar žemės sklypui (duomenys neskelbtini)yra parengti kiti teritorijų planavimo dokumentai (toliau – ir TPD). Nustačius, kad žemės sklypui yra galiojantys kiti TPD (tarp jų – Administracijos techninio projekto rengimo metu), jų sprendinius ir visą su tuo susijusią turimą informaciją ir patvirtinančius dokumentus įkelti į TPDR arba pateikti TPD sprendinių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

10.8. Administracija 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. SD-3872 „Dėl privalomojo nurodymo“ Inspekciją informavo, jog žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai ir jo patvirtinimo dokumentai įkelti į TPDR. Žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypui, kiti TPD, tarp jų ir Administracijos sprendimai, keičiantys galiojančiame detaliajame plane nustatytus statinių statybos zonos ribas sklype techninio projekto rengimo metu, nebuvo rengti.

10.9. Inspekcijai 2020 m. gruodžio 4 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1737 iš Administracijos direktoriaus pakartotinai pareikalavus pateikti papildomą informaciją apie (duomenys neskelbtini)., žemės sklypams, be kita ko, ir Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimų, keičiant galiojančiame detaliajame plane nustatytas statinių statybos zonos ribas Žemės sklype ir visų su jais susijusių dokumentų (tarp jų – ir valstybinės žemės valdytojo sutikimų ir derinimo dokumentų) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, Administracija 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu Inspekcijai pateikė Žemės sklypo projektinę dokumentaciją.

10.10. Inspekcijoje atlikus Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. ĮS-894 (pirmosios instancijos teismo pastaba: Inspekcijos patikrinimo dokumentuose nurodytas 2014 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. ĮS-894, tačiau jau minėta, jog pagal bylos duomenis nustatyta, kad pasisakyta dėl 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. ĮS-894) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimą, Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams 2021 m. sausio 18 d. patikrinimo aktu Nr. TP6-3 buvo nustatyta, jog Administracijos direktorius minėtu Įsakymu pritaręs statinių statybos zonos patikslinimui Žemės sklype (pagal pridedamą statinio techninio projekto sklypo sutvarkymo planą), pakeitė detaliuoju planu nustatytą statinių statybos zoną sklype (patikslino iki 1,50 m iki sklypo ribos) pagal prie Įsakymo pridedamą statinio techninio projekto sklypo sutvarkymo planą, neišlaikant nustatyto 3 m atstumo iki valstybinės žemės sklypo ribos, negavus valstybinės žemės valdytojo NŽT sutikimo (pritarimo) statybos zonos koregavimui. Patikrinimo akte konstatuota, jog minėtas Įsakymas pripažintinas neteisėtu ir naikintinu, nes priimtas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų – Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 318.3, 321 punktų ir Reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (suvestinė redakcija nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d., galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 8 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

10.11. Inspekcija Patikrinimo akto pagrindu šioje byloje skundžiamu Privalomuoju nurodymu iš Administracijos direktoriaus pareikalavo per 1 mėnesį nuo šio privalomojo nurodymo gavimo dienos panaikinti Įsakymą. Vykdydamas Privalomąjį nurodymą, Administracijos direktorius priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymą, kuriuo pripažino netekusiu galios Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. ĮS-894.

10.12. Administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. ĮS-894 pagrindu pareiškėjams buvo 2014 m. liepos 11 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-24-140711-00643 dėl gyvenamosios paskirties pastato statybos, 2015 m. vasario 17 d. surašyta pažyma apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-150217-00103, 2016 m. gruodžio 7 d. surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-161207-01706, minėti dokumentai pagal Inspekcijos ieškinį ginčijami Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23656-1126/2021, kuri yra sustabdyta dėl nagrinėjamos bylos. Šias aplinkybes patvirtina informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenys. Administracijos direktoriaus Įsakymu pripažintas netekusiu galios administracinis aktas, priimtas prieš septynerius metus.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo Žemės sklypas 2009 metais suplanuotas detaliuoju planu, kuris Administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. ĮS-894 buvo koreguotas, pritariant statinių statybos zonos patikslinimui, t. y. buvo pakeista detaliuoju planu nustatyta statinių statybos zona Žemės sklype (nustatant iki 1,50 m iki žemės sklypo ribos) pagal pridedamą statinio techninio projekto žemės sklypo sutvarkymo planą, neišlaikant nustatyto 3,0 m atstumo iki žemės sklypo ribos.

12. Teismas vertino Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, 28 straipsnio 8 dalį, Taisyklių 318.3 ir 321 punktus, numatančius detaliųjų planų koregavimo atvejus ir tvarką, Reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, 8 priedo 1 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu Nr. D1-826, (toliau – ir Reglamentas SLD) nuostatas dėl rašytinių sutikimų, kai nesilaikoma privalomo nustatyto atstumo iki sklypo ribos.

13. Teismas pabrėžė, kad skundas grindžiamas tuo, jog Inspekcija atliko patikrinimą dėl administracinio akto, žymiai praleidusi tokiai procedūrai taikomą terminą, numatytą Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog skundai ar pranešimai dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su teritorijų planavimo procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu nuo administracinio sprendimo praėjo daugiau kaip vieni metai arba teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas, išskyrus atvejus, kai dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (1 punktas). Taigi pagal minėtą teisės aktą įtvirtinta išimtis, kada Inspekcija pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl kitų, negu nurodyti Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte, su teritorijų planavimo procesu susijusių administracinių sprendimų, esant įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nepaisant to, kad nuo šio administracinio sprendimo gali būti praėję daugiau kaip vieni metai ar teritorijų planavimo dokumentas gali būti patvirtintas.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2014 m. atliekant ginčo Žemės sklypo 2009 m. detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos korektūrą, buvo neišlaikytas teisės aktais nustatytas 3 m atstumas iki valstybinės žemės sklypo ribos, korektūra atlikta, negavus valstybinės žemės valdytojo NŽT sutikimo (pritarimo) statybos zonos koregavimui. Valstybinė žemė yra specifinis objektas, palyginti su kitais nekilnojamojo turto objektais, ši išvada yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinime (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Viešasis interesas yra toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Teismų praktikoje valstybinė žemė priskiriama prie viešojo intereso objektų ir jos gynimui taikoma viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1883-492/2021).

15. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Inspekcija turėjo teisę reaguoti dėl viešojo intereso gynimo, tačiau Inspekcijai, kaip teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam subjektui, pagal šioje srityje suteiktas teises vykdant teisės aktais jai priskirtas funkcijas, nustačius viešojo intereso pažeidimus, yra suteikta teisė reaguoti specialia tvarka pagal Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į prokuratūrą arba į teismą. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą ir jį nukreipdama vykdyti Savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, specialios teisės normos nuostatų nesilaikė, ir tai sudaro pagrindą Privalomąjį nurodymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Panaikinus skundžiamą Privalomąjį nurodymą, kaip išvestinio pobūdžio administracinis aktas – Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuris priimtas Privalomojo nurodymo pagrindu, nebegali būti laikomas teisėtu, todėl taip pat panaikintinas. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas yra pagrįstas, todėl tenkintas.

III. 16. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

17. Inspekcija nurodo, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Priežiūros įstatymo nuostatas, nustatančias Inspekcijos veiklą, atliekamus veiksmus, sprendimų priėmimą. Teismas ginčijamame sprendime, nors ir nustatė, t. y., konstatavo padarytus teisės aktų pažeidimus – ginčo Žemės sklypas 2009 metais suplanuotas detaliuoju planu, kuris Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo koreguotas, pritariant statinių statybos zonos patikslinimui, t. y. buvo pakeista detaliuoju planu nustatyta statinių statybos zona Žemės sklype (nustatant iki 1,50 m iki žemės sklypo ribos) pagal pridedamą statinio techninio projekto Žemės sklypo sutvarkymo planą, neišlaikant nustatyto 3,0 m atstumo iki Žemės sklypo ribos, negavus valstybinės žemės valdytojo NŽT sutikimo (pritarimo) statybos zonos koregavimui, tačiau pareiškėjų skundą tenkino formaliai, vien tik dėl Inspekcijos neva padarytų procedūrų pažeidimo.

17.2. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę surašyti privalomuosius nurodymus. Tą sprendimu konstatavo ir teismas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Priežiūros įstatymo 61 straipsnio nuostatomis nustatant Inspekcijos kompetenciją nagrinėjamu atveju. Inspekcijos Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsnio (kuriame reglamentuotos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų teisės, bet ne pareigos ar imperatyvios procedūros), 1 dalies 4 ir 11 punktais, t. y. vykdant Inspekcijos pareigą numatyta Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje ir naudojantis 22 straipsnio (kuriame reglamentuotos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų teisės, bet ne pareigos ar imperatyvios procedūros) 1 dalies 4 ir 11 punktuose numatytomis teisėmis dėl neteisėtai priimtų su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus; per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą bei teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

7.3. Aiškinant Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, santykyje su to paties įstatymo 61 straipsniu, darytina išvada, kad šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip bendroji teisės ir specialioji teisės normos. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos yra bendrosios teisės normos, nustatančios bendrąsias teises. Priežiūros įstatymo 61 straipsnio nuostatos yra specialiosios teisės normos, nustatančios nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų administracinių sprendimų valstybinę priežiūrą.

7.4. Dėl pareiškėjams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pažymėta, kad byloje buvo nagrinėti du iš trijų pareiškėjų skundu pareikštų reikalavimų, kurie skundžiamu sprendimu buvo patenkinti. Inspekcijos nuomone, bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo surašymą priteistos visiškai nepagrįstai, nes dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-592-662/2021 jo netenkino ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, tokie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi priimtais pareiškėjų naudai ir šia dalimi pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteisiamos iš Inspekcijos. Teismo sprendimo dalis dėl 242 Eur priteisimo pareiškėjų naudai naikintina. Teismas sprendimu taip pat konstatavo, kad už skundo teismui surašymą pareiškėjai patyrė 484 Eur (su 21 proc. PVM) išlaidų. Tačiau pareiškėjų patirta 484 Eur bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti sumažinta trečdaliu ir už skundo surašymą pareiškėjams iš atsakovų galėtų būti priteisiama 322,67 Eur, šią sumą paskirstant atlyginti abiem atsakovams, t. y. Inspekcijai ir Administracijai.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9. Administracija nurodo, kad ji nors ir įvykdė Privalomąjį nurodymą ir priėmė Įsakymą, tačiau įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus ir Inspekcijos apeliacinio skundo argumentus, turi pagrindo abejoti, ar Inspekcija Privalomąjį nurodymą surašė laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

10. Administracijos nuomone, vertinant Priežiūros įstatymo 61 straipsnio ir 25 straipsnio (aktualios redakcijos 22 straipsnio) nuostatų santykį, jeigu nuo administracinio sprendimo priėmimo yra nepraėję vieneri metai, Inspekcija turi teisę duoti privalomąjį nurodymą tokį administracinį aktą panaikinti. Jeigu nuo administracinio sprendimo priėmimo yra praėję vieneri metai, Inspekcija turi teisę reaguoti į galimai neteisėtą administracinį sprendimą tik tuo atveju, jeigu tokiu administraciniu sprendimu yra pažeidžiamas viešasis interesas.

11. Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti.

12. Pareiškėjai nurodo, kad apeliantas (Inspekcija) nėra institucija, ginanti viešą interesą. Jokios teisės normos apeliantui nesuteikia teisės viešąjį interesą ginti privalomųjų nurodymų pagalba, todėl įstatymų leidėjas yra atskyręs viešo intereso gynimo funkciją nuo teisės normų pažeidimo, kuomet nėra pažeidžiamas viešasis interesas, šalinimo privalomųjų nurodymų pagalba. Toks funkcijų atskyrimas išplaukia iš apelianto veiksmų, įtvirtintų įstatyme. Inspekcija atliko patikrinimą dėl administracinio akto ženkliai praleidusi tokiai procedūrai taikomą terminą, o viešasis interesas nebuvo pažeistas. Nei Priežiūros įstatymo 61 straipsnio, nei 22 straipsnio nuostatos nenumato apelianto teisės ginti viešąjį interesą priimant Privalomąjį nurodymą. Priežiūros įstatymas numato Inspekcijai vienintelį pasirinkimą, kai ji nustato viešojo intereso pažeidimą- kreiptis į teismą arba prokuratūrą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes pareiškėjų skundas buvo tenkintas visiškai, nenustatyta, kad jie piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą, teigia, kad jame išdėstyti argumentai pagrįsti, o bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo, kuriuo Administracijos direktoriaus pareikalauta panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. ĮS-894, ir Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. ĮS-1129, kuriuo, vykdant Privalomąjį nurodymą, Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮS-894 pripažintas netekusiu galios, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, konstatavęs, kad: 2014 m., atliekant ginčo žemės sklypo 2009 m. detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos korektūrą, buvo neišlaikytas teisės aktais nustatytas 3 m atstumas iki valstybinės žemės sklypo ribos, korektūra atlikta negavus valstybinės žemės valdytojos NŽT sutikimo (pritarimo) statybos zonos koregavimui, dėl ko Inspekcija, pagal byloje nustatytas aplinkybes, turėjo teisę reaguoti dėl viešojo intereso gynimo; tačiau Inspekcijai, kaip teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam subjektui, pagal šioje srityje suteiktas teises vykdant teisės aktais jai priskirtas funkcijas, nustačius viešojo intereso pažeidimus, yra suteikta teisė reaguoti specialia tvarka pagal Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į prokuratūrą arba į teismą; Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą ir jį nukreipdama vykdyti Administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, specialios teisės normos nuostatų nesilaikė, ir tai sudaro pagrindą Privalomąjį nurodymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti; panaikinus Privalomąjį nurodymą, individualaus pobūdžio administracinis aktas – Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. Įsakymas, priimtas Privalomojo nurodymo pagrindu, nebegali būti laikomas teisėtu, todėl taip pat naikintinas.

16. Pateiktame apeliaciniame skunde, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti, Inspekcija teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė Priežiūros įstatymo nuostatas, nustatančias Inspekcijos veiklą, atliekamus veiksmus, sprendimų priėmimą: Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalies 4 ir 11 punktais; Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos yra bendrosios teisės normos, nustatančios bendrąsias teises. Priežiūros įstatymo 61 straipsnio nuostatos yra specialiosios teisės normos, nustatančios nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų administracinių sprendimų valstybinę priežiūrą; Inspekcija, laikydamasi specialios teisės normos, t. y. Priežiūros įstatymo 61 straipsnio, reglamentuotų procedūrų, kurios yra atliekamos vykdant valstybinę priežiūrą dėl administracinių sprendimų priimtų nevykdant teritorijų planavimo proceso, teisėtai ir pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą, su kuriuo Administracija sutiko ir kurį įvykdė Įsakymu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nors ir nesutinka su dalimi skundžiamo sprendimo išvadų, nenustatė pagrindų tenkinti apeliacinį skundą: teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad, atsižvelgiant į tai, jog Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. priimtas Įsakymas priimtas nevykdant teritorijų planavimo proceso, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Privalomojo nurodymo, priimto vadovaujantis inter alia Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 dalimi, teisėtumą, nepagrįstai netaikė Priežiūros įstatymo 61 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą dėl administracinių sprendimų, priimtų nevykdant teritorijų planavimo proceso, t. y. specialios normos, reglamentuojančios Inspekcijos veiklą, vykdant čia išskirtos grupės administracinių aktų, susijusių su teritorijų planavimu, tikrinimą, nuostatų.

18. Tačiau šiame kontekste primintinos pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija, reikšmingos taikant Priežiūros įstatymo 61 straipsnio nuostatas: Privalomuoju nurodymu nurodytas panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮS-894, kuriuo pritarta Žemės sklypo statinių statybos zonos, nustatytos Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu, patikslinimui pagal pridedamą statinio techninio projekto žemės sklypo sutvarkymo planą, yra realizuotas 2014 m. liepos 11 d. išdavus statybos leidimą Nr. LNS-24-140711-00643 dėl gyvenamosios paskirties pastato statybos Žemės sklype, 2015 m. vasario 17 d. surašyta pažyma apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-150217-00103, 2016 m. gruodžio 7 d. – deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-161207-01706.

19. Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato: patikrinimo metu nustačiusi, kad administraciniai sprendimai priimti neteisėtai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos dienos pateikia viešojo administravimo subjektams privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtus administracinius sprendimus (jų dalį) (4 d.); pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui arba iki šio termino pabaigos gavusi subjekto, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, raštą, kad šis nurodymas yra įvykdytas, ir tai patvirtinančius dokumentus, privalomąjį nurodymą pateikusi teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija patikrina, ar šis nurodymas yra įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, jį pateikusi teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipiasi į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo (jo dalies) panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima jį pateikusios teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje (5 d.).

20. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nurodyti veiksmai atliekami ne visais atvejais: Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 6 dalis nustato, kad įvertinusi nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir kitas su pažeidimų šalinimu susijusias aplinkybes, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija turi teisę per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreiptis į teismą dėl nustatytų pažeidimų šalinimo, nepateikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo. Kitos su pažeidimų šalinimu susijusios aplinkybės Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 6 dalies prasme yra ir aplinkybės, susijusios su viešojo administravimo subjekto, kurio administraciniai sprendimai priimti neteisėtai, teise pasinaikinti ar pripažinti negaliojančiu savo priimtą aktą, t. y., viešojo administravimo subjektui neturint teisės pasinaikinti ar pripažinti negaliojančiu savo priimtą aktą, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija turėtų ne reikalauti priimti neteisėtą aktą, o kreiptis į kreiptis į teismą dėl nustatytų pažeidimų šalinimo, nepateikdama Priežiūros įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo.

21. Inspekcijos Privalomojo nurodymo, kuriuo Administracijos direktoriaus pareikalauta panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. ĮS-894, ir Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. ĮS-1129 priėmimo metu galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020). Institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje eA-290-602/2017, kt.).

22. Inspekcijos Privalomojo nurodymo, kuriuo Administracijos direktoriaus pareikalauta panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. ĮS-894, ir Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. ĮS-1129 priėmimo metu galioję redakcijos teisės aktai, reglamentuojantys administracinių sprendimų, susijusių su detaliųjų planų koregavimu – Teritorijų planavimo įstatymas, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, nenumato, kad savivaldybės administracijos direktorius savo priimtus teisės aktus, susijusius su statybos zonos, statybos ribos, statybos linijos koregavimu, gali panaikinti ar pripažinti netekusiu galios, todėl, atsižvelgiant į aptartas teisinio reguliavimo nuostatas (šios nutarties 19-21 p.), Inspekcija neturėjo nurodyti Administracijos direktoriui priimti administracinį aktą, kurio jis neturėjo teisės priimti, o Administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, priimti 2021 m. gegužės 7 d. Įsakymo, dėl ko šie administraciniai aktai, nors ir ne pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais motyvais, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstai panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 d.).

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą:

1) neteisėtą administracinį sprendimą;

2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Nors Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. Įsakyme nenurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis ir Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, šia teisės norma, teisėjų kolegijos vertinimu, šis aktas negalėjo būti grindžiamas: 2020 m. gegužės 28 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 8 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skundų ar prašymų (pavyzdžiui, prašymų suteikti administracinę ar viešąją paslaugą) nagrinėjimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai administracinio sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos gerina asmens, pateikusio prašymą, arba asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, padėtį.

Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮS-894 priimtas iki minėtos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo įsigaliojimo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija), todėl nuo 2020 m. lapkričio 1 d. administracinis aktas, bloginantis pareiškėjų padėtį, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, negalėjo būti priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2022). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-427/14).

Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-47/16) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021; 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022).

Nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgiant į tai, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮS-894, yra realizuotas, Žemės sklype yra baigtas statyti gyvenamosios paskirties statinys, duomenų, kad Administracijos direktorius Privalomajame nurodyme nurodytos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti, nėra, aptartų sąlygų Administracijos direktoriui peržiūrėti savo 2014 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. ĮS-894 nėra.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjams visas jų patirtas bylinėjimo išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įskaitant išlaidas už atskirojo skundo surašymą, nors jo Lietuvos vyriausiasis teismas netenkino. Be to, pirmosios instancijos teismas priėmė tik du iš trijų pareiškėjų skundo reikalavimų, todėl, atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos vienu trečdaliu. Su tokiu atsakovo vertinimu sutiktina iš dalies. Pažymėtina, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas svarbu įvertinti, ar pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimai buvo tenkinti, ir jei buvo, įvertinti, kokia dalimi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos sprendimu teismas visiškai tenkino teismo priimtos nagrinėti pareiškėjų skundo dalies reikalavimus, todėl pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant skundą. Tuo tarpu 242 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atskirąjį skundą, priteistos nepagrįstai: pareiškėjų atskirasis skundas nebuvo tenkintas, todėl nėra galima teigti, kad sprendimas šioje dalyje priimtas pareiškėjų naudai, juo labiau – kad Inspekcija, atsižvelgiant į jų (išlaidų) susidarymo aplinkybes, turėtų jas atlyginti (ABTĮ 40 str. 1, 4 ir 5 d.). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismas sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra keičiama: pareiškėjams iš atsakovo Inspekcijos, kuri padavė apeliacinį skundą, priteistos bylinėjimosi išlaidos mažinamos 121 Eur suma.

25. Pareiškėjai prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

26. Pareiškėjai pateikė advokato G. D. 2023 m. sausio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INV-2023-0014 968 Eur sumai ir pareiškėjo nurodytos sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančio mokėjimo nurodymo Nr.704 kopiją. PVM sąskaita-faktūra išrašyta už advokatų profesinės bendrijos „Dabkevičiaus ir Baltrušaičio” suteiktas teisinės paslaugas – susipažinimą su Inspekcijos apeliaciniu skundu ir atsiliepimo ir jį surašymą (8 val., įkainis už val. 100 Eur +PVM).

27. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (968,00 Eur), patirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovo Inspekcijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjui T. D. – 126,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 60 centų), pareiškėjai J. D. – 126,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 60 centų) bylinėjimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjui T. D. – 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus), pareiškėjai J. D. – 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė