2021-03-17 Nr. AB-5557-3-61-3-00164-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-177-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00164-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R.-M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R.-M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. R.-M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (4.11E)3-6227 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. V-217 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus; 3) įpareigoti atsakovą įtraukti ją į atrinktų asmenų į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą sąrašą (toliau – ir Sąrašas) pagal Įsakymu patvirtintą Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir kviesti užimti Užsienio reikalų ministerijoje esančias laisvas darbo vietas, sudarant sutartį parengiamajam laikotarpiui; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. R.-M. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 5 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovą ir prašė leisti pasinaudoti savo teise būti perkeltai į naująjį Sąrašą, kaip numato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 92 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo IX skyriaus 60 punktas, ir kviesti ją užimti laisvas darbo vietas, sudarant terminuotą darbo sutartį dėl darbo Ministerijoje parengiamajam laikotarpiui. Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad Įsakymu patvirtintas Aprašas buvo priimtas siekiant užtikrinti sklandų Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą, jis buvo registruotas Teisės aktų registre ir tapo prieinamas bei matomas visiems tuo besidomintiems asmenims, o Užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 92 „Dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų patvirtinimo“ (2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 redakcija) su visais pakeitimais ir priedais neteko galios. Atsakovas Sprendime informavo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato perkėlimo iš diplomatinės tarnybos rezervo (toliau – ir Rezervas) į Sąrašą galimybės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, asmenys, išskyrus diplomatinius atstovus ir asmenis, nurodytus Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, į diplomatinę tarnybą priimami konkurso būdu. Konkurso organizavimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, priėjo prie išvados, jog jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių ir negalintis būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas sprendė, kad Sprendimu yra suteikiama informacija apie teisės aktų pakeitimus, tačiau jame nėra išspręstas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į Sąrašą pagal Užsienio reikalų ministro Įsakymu patvirtintą Aprašą ir kviesti užimti Ministerijoje esančias laisvas darbo vietas, sudarant sutartį parengiamajam laikotarpiui.

Teismas pareiškėjos skundą, kuriame formuluojamas reikalavimas panaikinti atsakovo Sprendimą bei su šiuo reikalavimu susijusius išvestinius reikalavimus, atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Kadangi atsakovas Sprendime pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške pateikto prašymo neišsprendė, nepasisakė dėl prašymo tenkinimo arba netenkinimo, teismas išaiškino pareiškėjai teisę su minėtu prašymu pakartotinai kreiptis į atsakovą arba į teismą su skundu (prašymu) įpareigoti atsakovą priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos prašymo tenkinimo arba netenkinimo (ABTĮ 12 str.).

III. Pareiškėja A. R.-M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti nagrinėti jos skundą.

Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Sprendimas yra laikomas individualiu administraciniu aktu, todėl yra skundžiamas pagal ABTĮ numatytą tvarką ir turėjo būti priimtas nagrinėti. Pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. prašymas dėl perkėlimo į Sąrašą, kuris formuojamas pagal naują Įsakymą, galiojant 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarytam Rezervui, buvo išspręstas priimant Sprendimą, jame yra ne tik nurodyti norminių teisės aktų reikalavimai, kuriais neva yra grindžiamas Sprendimas, tačiau ir jų pagrindu pateikiamas išaiškinimas bei priimamas sprendimas, sukeliantis pareiškėjai akivaizdžias teises ir pareigas, t. y. yra atsisakoma ją įtraukti į Sąrašą, pareiškėja neteko galimybės gauti darbo pasiūlymus;

2. Teismas neatliko objektyvaus byloje esančių duomenų tyrimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Sprendime yra nurodoma „ir atsakydami į Jūsų 2020 m. spalio 5 d. kreipimąsi“, taigi nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja turėtų reikalauti pakartotinai atsakyti į jos kreipimąsi, kai yra gautas Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą. Vien jau ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį;

3. Tokia situacija pažeidžia pareiškėjos subjektinę teisę kreiptis į teismą, nes ji negali apskųsti galiojančio jai nepalankaus viešojo administravimo subjekto (atsakovo) Sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos A. R.-M. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 5 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovą ir prašė leisti pasinaudoti savo teise būti perkeltai į Sąrašą ir kviesti ją užimti laisvas darbo vietas, sudarant terminuotą darbo sutartį dėl darbo Ministerijoje parengiamajam laikotarpiui. Atsakovas Sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato perkėlimo iš Rezervo į Sąrašą galimybės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjai buvo pateikta tik informacija, kokiais teisės aktais vadovaujantis asmuo priimamas į diplomatinę tarnybą. Galutines ir tiesiogines pasekmes sukurtų atsakovo sprendimas dėl atsisakymo priimti pareiškėją į diplomatinę tarnybą, todėl būtent toks administracinis aktas ir galėtų būti skundžiamas ABTĮ įtvirtinta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju tokio atsakovo sprendimo nėra priimta, pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog ji negali pakartotinai kreiptis į atsakovą su prašymu priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. prašymo tenkinimo arba netenkinimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. R.-M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė