2018-10-25 Nr. AB-19197-3-61-3-03000-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-742-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03000-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A. (O. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gisas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (15/4/12)3I-00687 ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. (O. A.) iš naujo.

II. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžinti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

3. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, vienas iš reikalavimų yra besikreipiančio asmens suinteresuotumas. Reikalavimas dėl suinteresuotumo yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (dėl pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimo) turi teisę kiekvienas suinteresuotas subjektas. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

4. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad iš prie skundo teismui pridėto ginčijamo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-12)3I-00687 matyti, jog šis individualus administracinis aktas priimtas išsprendus fizinio asmens (duomenys neskelbtini) piliečio O. A., o ne UAB „Gisas“ prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtu sprendimu atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau šiuo sprendimu nėra išspręsta dėl UAB „Gisas“ teisių ir pareigų, pareiškėjo atžvilgiu nėra suformuluota privalomo elgesio taisyklė. Taigi, būtent nurodytam fiziniam asmeniui, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A., skundžiamas sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir tik jis, toliau siekdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali formuluoti reikalavimą Migracijos departamentui persvarstyti jo prašymą.

5. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Gisas“, kuris tėra Migracijos departamentui pateikęs tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. išdavimo, skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nesukeliantį pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

III. 6. Pareiškėjas UAB „Gisas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Pareiškėjas tvirtina, kad jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes skundžiamas Migracijos departamento sprendimas sukelia teisinius padarinius ne tik prašymą pateikusiam fiziniam asmeniui, tačiau ir UAB „Gisas“, kuriai darbuotojai iš užsienio valstybių yra būtini įprastiniam veiklos vykdymui. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu sprendimu atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje O. A., faktiškai yra sudaromos kliūtys ir atimama galimybė UAB „Gisas“ apsirūpinti veiklai būtinais darbuotojais. Šiuo aspektu akcentuoja, kad minėtas Migracijos departamento sprendimas yra motyvuotas iš esmės tik aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „Gisas“ veiklos pobūdžiu, todėl skundžiamu sprendimu yra sudaromos kliūtys pareiškėjui apsirūpinti ir kitais darbuotojais iš užsienio valstybių.

8. Ginčijamame sprendime nėra nurodytas nei vienas argumentas ir nenustatytos jokios aplinkybės, susijusios su pačiu O. A.. Atitinkamai Migracijos departamentas analogiškais pagrindais ir argumentais yra atsisakęs išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ne tik O. A., bet ir keletui kitų asmenų, kurie siekė dirbti UAB „Gisas“ darbo sutarčių pagrindu. Migracijos departamentui yra pateikta dar keliolika prašymų, kurie nėra išnagrinėti, taip pat yra išduoti galiojantys leidimai laikinai gyventi UAB „Gisas“ darbuotojams.

9. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju, skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl prašymo, kuris būtent ir buvo pateiktas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl Migracijos departamentui tenkinus O. A. prašymą, pastarasis turėtų teisę būti būtent tik UAB „Gisas“ darbuotoju. Pareiškėjas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą tuo pagrindu, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, faktiškai bylą išnagrinėjo iš esmės dar skundo priimtinumo vertinimo stadijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka) dėl to, kad ginčijamas Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. (15/4-12)3I-00687 nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių.

12. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento sprendimas sukelia teisinius padarinius ne tik fiziniam asmeniui, tačiau ir UAB „Gisas“, kuriai darbuotojai iš užsienio valstybių yra būtini įprastiniam veiklos vykdymui; ginčijamu sprendimu atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje O. A., faktiškai yra sudaromos kliūtys ir atimama galimybė UAB „Gisas“ apsirūpinti veiklai būtinais darbuotojais; skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl prašymo, kuris buvo pateiktas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl Migracijos departamentui tenkinus O. A. prašymą, pastarasis turėtų teisę būti būtent tik UAB „Gisas“ darbuotoju.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

14. Tačiau, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

15. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje (b. l. 33) nėra suformuluoti privalomi įpareigojimai ar nurodymai UAB „Gisas“, tačiau ginčijamame sprendime expresiss verbis nurodyta, kad Migracijos skyriaus duomenimis UAB „Gisas“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. kvietė 107 užsieniečius. Vizos išduotos 103 užsieniečiams, iš kurių 31 dirba UAB „Gisas“; Migracijos departamentui UAB „Gisas“ pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A.. O. A. ketina dirbti pagal profesijų, kurios įtrauktos į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

16. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime inter alia nurodęs, kad O. A. atvyktų dirbti į laikinojo įdarbinimo įmonę UAB „Gisas“, o vėliau būtų siunčiamas dirbti į kitą įmonę, atsisakė išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas darė išvadą, jog tai, kad UAB „Gisas“ darbuotojai dirba pas laikinojo darbo naudotojus, prieštarauja Įstatymo 44 straipsnio 1 daliai (b. l. 13–14).

17. Atsižvelgusi į šios Nutarties 15–16 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje negalėjo būti daroma išvada, jog ginčijamas sprendimas akivaizdžiai nesukelia jokių pasekmių pareiškėjo teisių bei pareigų apimčiai ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

18. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė