cbbaadad-43df-4af7-9eff-3e1ed4bf55ae · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12050-854/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06560-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Vyteniui PuiÅ¡iui, atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Olgai Malachovič, atsakovo Valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos atstovei Laurai Pertikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Valstybės įmonei Valstybinių miÅ¡kų urėdijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame reiÅ¡kia subrogacinį reikalavimÄ ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 1638,97 Eur žalos atlyginimÄ , 37 EUR žyminį mokestį, taip pat 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teigė, kad 2015-03-01 Jusių km., Å venčionėlių seniÅ«nijoje, Å venčionių rajone sugadinta L. G. priklausančių prietaisų elektronikos įranga.

Å is turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. UAB „Energijos parkas“ ir AB „AG Service“ apžiÅ«ros protokole buitinių prietaisų patikros akte nurodė, kad Å¡ildymo katilo elektros įranga bei kita elektros įranga sugedo dėl per didelės elektros įtampos. AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo, kad dėl medžio nutrauktų laidų 10 kV oro linijoje, buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas. Medis augo už elektros linijos apsaugos zonos, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise žemės sklypÄ valdo Valstybės įmonė Valstybinių miÅ¡kų urėdija.

AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama draudėjui 2015-03-01 įvykio metu padarytus nuostolius, iÅ¡mokėjo 1968,13 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ : 834 Eur iÅ¡moka mokėta už Å¡ildymo katilo remonto darbus ir remontui panaudotas dalis, 367,96 Eur už namų turto prietaisų remontÄ ir patikrÄ , 260 Eur už Å¡ildymo katilo remonto metu namo Å¡ildymui panaudotos elektros energijos sunaudojimÄ , 17 EUR už televizoriaus blokelį, 144,52 Eur už televizorių, 344,65 Eur už kaitlentę. IÅ¡ atsakovų praÅ¡o priteisti 1638,97 Eur sumÄ , kuri nustatyta įvertinus turto nusidėvėjimo: televizoriaus nusidėvėjimo suma 70 proc. (101 Eur);

TV blokelio 30 proc. (5,10 Eur); Å¡ildymo katilo ir kaitlentės - 10 proc. (93,06 Eur); už sunaudotÄ elektros energijÄ iÅ¡ atsakovų praÅ¡o priteisti 130 Eur sumÄ (1/2 nuo iÅ¡mokėtos už elektros energijÄ sumos). IeÅ¡kinį grindė tuo, kad atsakovÄ AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir draudėjÄ L. G. siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybiÅ¡kÄ energijos tiekimÄ (CK 6.386 str. 1 d.). Atsakovas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė, dėl ko buvo sugadintas draudėjui L.

G. priklausantis turtas ir taip atsirado žala, kuriÄ pastarajam atlygino ieÅ¡kovas (CK 6.386 str. 3 d.). Pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, jis privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d įsakymo Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo 24 punktas numato, kad „jei želdinius prižiÅ«rinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiÅ¡kerta ir (ar) neiÅ¡geni medžių ir krÅ«mų, keliančių grėsmę elektros tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų apsaugos zonų ribų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys Å¡iuos darbus, informuodami Taisyklių 7 punkte nurodytomis informavimo priemonėmis apie jų pradžiÄ , atlieka želdinius prižiÅ«rinčių organizacijų arba želdinių savininkų lėšomis.“, todėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ turėjo pasirÅ«pinti, kad pavojingas medis bÅ«tų nukirstas anksčiau.

Atsakovo Valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos atsakomybę ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ to, kad jis netinkamai vykdė miÅ¡ko tvarkymo ir priežiÅ«ros funkcijÄ , nes medis nebuvo laiku nupjautas. AiÅ¡kino, kad atsiradusi žala sietina su atsakovų bendru neveikimu, todėl jų atsakomybė solidari. Atsakovas Valstybės įmonė Valstybinių miÅ¡kų urėdija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinkantis, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pažymėjo, kad nebuvo informuota, kad dėl nuvirtusio medžio buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, ko pasėkoje buvo sugadinti L. G. priklausę buitiniai prietaisai. Apie tai, kad ieÅ¡kovo manymu solidariai su AB „Energijos skirstymo operatorius“ privalo atlyginti žalÄ , VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija sužinojo tik gavusi ieÅ¡kinį. Atkreipė dėmesį, jog 2010-12-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintame „Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e“ nurodyta, jog elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams avariniais atvejais kertant ar Å¡alinant sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas, palinkusius medžius, keliančius pavojų elektros tinklams, per 5 darbo dienas po aukščiau minėtų darbų atlikimo reikia informuoti valstybinio miÅ¡ko valdytojÄ apie jų valdose atliktus darbus.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ Å¡ios įsakyme numatytos pareigos nevykdė ir informacijos, apie ant elektros laidų nuvirtusį medį, VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijai nepateikė. IeÅ¡kovės teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, miÅ¡ko valdytojai privalo saugoti miÅ¡kus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokios informacijos, dokumentų ir/arba įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad elektros tinklus nutraukė nuvirtęs medis.

Pagal ieškovės pateiktus dokumentus nėra nustatyta aplinkybė, kad aptariamas medis būtų apskritai kėlęs grėsmę elektros oro linijai, t. y. nėra duomenų, kad tas medis buvo supuvęs, pūvantis, pažeistas, palinkęs ir pan., dėl ko galėjo kelti grėsmę oro linijai. Taigi, neteisėti atsakovo veiksmai nėra įrodyti. Defektinis aktas neįrodo nei priežastinio ryšio tarp medžio užgriuvimo ant oro linijos ir per didelės įtampos buvimo, nei priežastinio ryšio tarp per didelės įtampos buvimo ir prietaisu gedimo.

Patikros iÅ¡vadose nurodyti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl buitinių prietaisų gedimo tikrosios priežasties. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo vykdomas sugedusių prietaisų tikrinimas. Nėra pridėta dokumentų apie tai, kad elektros prietaisų sugedimÄ tiesiogiai įtakojo bÅ«tent per didelė elektros įtampa (priežasties, kuriÄ nurodo IeÅ¡kovė) ir kuo bÅ«tent Å¡i gedimo priežastis yra pagrindžiama. Prie ieÅ¡kinio nėra pridėta informacijos, ar apžiÅ«ros metu buvo patikrinta, jog vartotojas eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų.

IeÅ¡kovas, reikalaudama nuostolių atlyginimo, nepagrindė jų dydžio. Atsakovas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepdamas į ieÅ¡kinį taip pat nurodė su juo nesutinkantis. PaaiÅ¡kino, kad po to, kai ieÅ¡kovas 2015 m. kovo 12 d. kreipėsi atsakovÄ su paklausimu, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti aplinkybes, kurioms esant 2015 m. kovo 1 d. objekte buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, kokie buvo avarijos padariniai ir Å¡altinis, atsakovas 2015 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. 47030-232 informavo, jog 2015 m. kovo 1 d. dėl medžio nutrauktų laidų 10 kV oro linijoje buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas Jusių kaimo ir aplinkinių kaimų gyventojams, taip pat nurodė, kad elektros energijos tiekimo pertrÅ«kiai tvarkingiems elektros prietaisams įtakos neturi.

IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ , pareikalavo jos iÅ¡ atsakovo. Å is atsisakė sumokėti, motyvuodamas tuo, kad nėra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ . PaaiÅ¡kino, kad elektros energija į draudėjo objektÄ yra tiekiama 10 kV oro linija L-400, einančia iÅ¡ Å venčionėlių transformatorių pastotės. IÅ¡ atsakovo informacinės sistemos „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015 m. kovo 1 d. buvo atliktas neplaninis elektros energijos atjungimas (dėl avarijos nutrÅ«ko elektros tiekimas) 14 vartotojų, pajungtų Å venčionėlių transformatorių pastotės. Atjungimo priežastis – medžio, augusio ne apsaugos zonoje, virtimas, dėl ko buvo nutraukti 3 laidai.

Elektros energijos atjungimas truko 55 minutes (2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 7:50 val. iki 8:45 val.). Atsakovo darbuotojai draudėjo elektros tinkluose, kuriais jam yra tiekiama elektros energija, 2015 m. kovo 1 d. jokių kitų gedimų, įtampos svyravimų ar kitų nenormalių režimų, galėjusių sukelti vartotojų prietaisų gedimus, neužfiksavo. Kitų elektros energijos vartotojų, gaunančių elektros energijÄ ta pačia Oro linija, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo nebuvo gauta.

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas pažeidė Elektros energijos tiekimo-vartojimo buitiniam vartotojui sutartimi prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ užtikrinti kokybiÅ¡kÄ energijos tiekimÄ draudėjui, nėra patvirtintas jokiai faktiniais duomenimis, dokumentais ir/ar kitais įrodymais. PaaiÅ¡kino, jog CK 6.386 straipsnis numato pareigÄ tiekti kokybiÅ¡kÄ elektros energijÄ , o Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr. 1-211 (toliau – Tinklų eksploatavimo taisyklės), 49.4 punkte yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. BÅ«tent tokiÄ , StandartÄ atitinkančiÄ elektros energijÄ , Atsakovė tiekia savo klientams (vartotojams).

Remiantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės. Ieškovui nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standarte ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais, nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad atsakovo valdomame elektros tinkle buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, būdamas įrenginių, kurie nurodomi kaip žalos šaltinis, savininkas ir prižiūrėtojas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t.y. neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo).

Ginčo atveju gedimas įvyko ir Oro linija buvo pažeista dėl iÅ¡orinio poveikio – iÅ¡ už apsaugos zonos ribų užvirtusio medžio. Tinklų eksploatavimo taisyklių 1133 punktas nustato, kad turi bÅ«ti atliekamos periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro ir oro kabelių linijų apžiÅ«ros - 0,4–10 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos, nutiestos urbanizuotose teritorijose (statiniais užstatytose miestų, miestelių ir kompaktiÅ¡kai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijose) ir miÅ¡kingose vietovėse apžiÅ«rimos ne rečiau kaip kartÄ per 3 metus.

IÅ¡ Oro linijos eksploatavimo žinialapio matyti, kad Oro linija buvo nuolatos apžiÅ«rima ir prižiÅ«rima, kiekvienais metais nuo 2007 metų po kelis kartus per metus buvo atliekami Oro linijos remonto, priežiÅ«ros ir aptarnavimo darbai. Ä®vykio metu nutrÅ«kus elektros energijos tiekimui, Atsakovas tinkamai įvykdė ir kitÄ savo pareigÄ â€“ atkurti elektros energijos tiekimÄ per 24 valandas (ginčo atveju elektros energijos tiekimas buvo atkurtas mažiau nei per 1 valandÄ ). Å i aplinkybė, vadovaujantis Tinklų eksploatavimo taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovas neatlygina nuostolių, kuriuos patiria Vartotojas.

Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – Apsaugos taisyklės), 22 punktu, valstybiniuose ir privačiuose miÅ¡kuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose medžius ir krÅ«mus kerta bei geni tuos elektros tinklus eksploatuojantys asmenys arba pagal raÅ¡tiÅ¡kÄ suderinimÄ su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis – želdinius prižiÅ«rinčios organizacijos arba želdinių savininkai.

Oro linija yra įrengta Lietuvos Respublikai priklausančiame sklype. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 ir 32 dalimis, želdynų bei želdinių valdytoja, atsakinga už želdinių apsaugos, tvarkymo ir kÅ«rimo valdymÄ yra VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija. Minėto įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Miškų kirtimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79, bei Miško sanitarinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 įsakymu Nr. D1-204, nuostatomis, VĮ Valstybinių miškų urėdija turi atlikti sanitarinius miškų kirtimus, kurių tikslas - miškų sanitarinės būklės gerinimas, iškertant stipriai pažeistus, džiūstančius medžius ir sausuolius.

Apsaugos taisyklės nustato tokius elektros tinklų apsaugos reikalavimus miÅ¡kų masyvuose: iÅ¡laikyti tokį proskynų plotį, koks nustatytas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2001 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 (toliau – Ä®rengimo taisyklės), iÅ¡kertant proskynose medžius, krÅ«mus bei iÅ¡genint medžių Å¡akas, iÅ¡kertant už proskynos ribų esančius pavienius medžius, užtikrinant elektros linijų eksploatavimo, įskaitant specialaus transporto privažiavimÄ , galimybes (21.2 punktas); iÅ¡kirsti medžius, kurie auga ne proskynose ir gresia nugriÅ«ti ant laidų, atramų, transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ar transformatorinių (21.3 punktas).

Vadovaujantis Įrengimo taisyklių 88 punktu, parkuose, draustiniuose, žaliosiose zonose aplink miestelius ir kaimus, vertinguose miškų masyvuose, apsauginėse geležinkelių, plentų, vandenų juostose OL proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesni kaip: 3 m – 6–10 kV įtampos OL; 1,25 m – 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais; 0,4 m – 6–10 kV įtampos OK; 4 m – 35–110 kV įtampos OL; 6 m – 330–400 kV įtampos OL.

Pagal Apsaugos taisyklių 6.1.2 punktÄ , 10 kV oro linijai (kaip ir ginčo atveju) yra nustatoma 10 metrų į abi puses nuo oro linijos laidų elektros tinklų apsaugos zona. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi pareigÄ prižiÅ«rėti želdinių, esančių Å¡alia oro linijų, bÅ«klę proskynų plotyje, kuris ginčo atveju yra ne daugiau nei 3 m. Apsaugos zona ginčo Oro linijai yra 10 m. Atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iÅ¡ Informacinės sistemos „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ iÅ¡raÅ¡o, griuvęs medis augo už apsaugos zonos ribų, t.y. toliau nei 10 metrų nuo Oro linijos laidų.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi pareigos prižiÅ«rėti medžių, augančių už elektros tinklų apsaugos zonų ribų, todėl negali bÅ«ti atsakinga už padarinius, kurie kilo ne dėl jos pareigų nevykdymo. Pagal Apsaugos taisyklių 24 punktÄ , jei želdinius prižiÅ«rinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiÅ¡kerta ir (ar) neiÅ¡geni medžių ir krÅ«mų, keliančių grėsmę elektros tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų proskynos ribų (pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje tai klaidingai įvardijama kaip už elektros tinklų apsaugos zonos ribų), elektros tinklus eksploatuojantys asmenys Å¡iuos darbus, informuodami apie jų pradžiÄ , atlieka savo lėšomis, kurias vėliau elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu atlygina (kompensuoja) želdinius prižiÅ«rinčios organizacijos ir želdinių savininkai.

Taigi, vadovaujantis minėtu reguliavimu, želdinių savininkui neatlikus savo pareigų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyja teisę (ne pareigÄ ) kirsti pavojingus medžius už elektros tinklų proskynos ribų (Å¡iuo atveju už 3 m. nuo Oro linijos laidų), bet ne už elektros tinklų apsaugos zonos ribų (t. y. už 10 m. nuo Oro linijos laidų). AB „Energijos skirstymo operatorius“ negali bÅ«ti atsakinga už teisės aktais neapibrėžtų beribių plotų priežiÅ«rÄ .

Pagal Apsaugos taisyklių 24 punktÄ , už visus nuostolius, sukeltus dėl laiku neiÅ¡kirstų medžių ir krÅ«mų (jeigu tik jie yra įrodyti), turi atlyginti miÅ¡ko savininkas. Pagal Tinklų eksploatavimo taisyklių 152.5 punktÄ operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, paÅ¡alinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ar pan.).

Pabrėžė, kad atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ taip pat neturi pagrindo atlyginti ieškovo reikalaujamos žalos, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi (atleidimas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų). Ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų neteisėtumo ir draudėjo patirtos žalos. Ieškovo apteiktose patikros išvadose nurodyti duomenis kelia pagrįstų abejonių dėl buitinių prietaisų gedimo tikrosios priežasties.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo vykdomas sugedusių prietaisų tikrinimas. Nėra pridėta dokumentų apie tai, kad elektros prietaisų sugedimÄ tiesiogiai įtakojo bÅ«tent per didelė elektros įtampa ir kuo bÅ«tent Å¡i gedimo priežastis yra pagrindžiama. UAB „AG Service“ 2015 m. balandžio 29 d. raÅ¡tas nelaikytinas pakankamu įrodymu. Visų pirma, tokia iÅ¡vada kelia pagrįstas abejones dėl patikrinimo rezultatų teisingumo, kadangi elektros prietaisų gedimai, atsiradę dėl per didelės įtampos, negali bÅ«ti nustatyti iÅ¡ vizualinės apžiÅ«ros.

Antra, Defektinį aktÄ pasirašė AB „AG Service“ paslaugų vadybininkė, kuri nėra pakankamai kompetentinga nustatyti, jog įrenginių gedimÄ lėmė per didelė elektros įtampa. Defektinį aktÄ pasiraÅ¡iusio asmens neprofesionalumÄ ir nekompetentingumÄ Ä¯rodo Defektiniame akte nurodoma gedimų priežastis - „dėl elektros įtampos“. Pabrėžtina, kad elektros įtampos buvimas yra bÅ«tinas elektros prietaisų funkcionavimui, todėl elektros įtampa savaime negali bÅ«ti įrenginių gedimo priežastimi.

Detalizavimo, kokia tai buvo elektros įtampa (per didelė ar per maža), nėra, todėl ieÅ¡kovo teiginys dėl atsakovo atliktų veiksmų įtakos prietaisų gedimui turi tik deklaratyvų, tačiau ne įrodomÄ jį pobÅ«dį. Prie ieÅ¡kinio nėra pridėta informacijos, ar apžiÅ«ros metu buvo patikrinta, jog vartotojas eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. Nėra duomenų, ar draudėjas pats tinkamai prižiÅ«rėjo savo vidaus tinklo instaliacijÄ ir eksploatuojamus įrenginius.

Nėra aiÅ¡ku, ar vartotojas, įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklÄ pagal suteiktÄ patikimumo kategorijÄ , užtikrino optimaliÄ vartotojo elektros įrenginių schemÄ (kaip nustatyta Tinklų eksploatavimo taisyklių 83, 85, 86 punktuose) numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų iÅ¡vengti, įskaitant ir priemones dėl Standarte nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrÅ«kių (Tinklų eksploatavimo taisyklių 56.8 punktas).

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Naujoji šiluma“ 2015 m. kovo 5 d. Įrenginio apžiūros protokole nurodoma, kad šildymo katilo funkcionavimui reikalinga pastovi elektros srovė. Be to, kaip atsakovas nurodė dar 2015 m. birželio 16 d. Nr. 47030-465 rašte, Draudėjo šildymo katilo automatika su katilo degiklio kaitinimo elementu priskirtina prie įrenginių, kuriems reikalinga apsauga nuo įtampos pertrūkių. Aplinkybė, kad sugedo minėti prietaisai, tik įrodo, kad vartotojo vidaus tinkle apsaugos nebuvo arba ji buvo nekokybiška.

Pažymėtina, kad Draudėjui buvo suteikta trečia (III) aprÅ«pinimo elektra patikimumo kategorija. Vadovaujantis Taisyklių 81.1 punkto reikalavimais, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrÅ«kus elektros energijos persiuntimui, aprÅ«pinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi bÅ«ti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Pareigos užtikrinti nenutrÅ«kstamÄ elektros energijos tiekimÄ ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trÅ«kių, atsakovui nenustato nei teisės aktai, nei sutartis.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, nepagrindė jų dydžio. 2015 m. gegužės 29 d. raÅ¡tu nurodė, kad bendra draudėjui pervesta draudimo iÅ¡moka yra 1 968,13 Eur. Tačiau pagal teismui pateiktus dokumentus matyti, kad ieÅ¡kvoas draudėjui iÅ¡mokėjo 1 600,17 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kiniu gi reikalaujama suma yra 1 638,97 Eur (apskaičiuota atsižvelgiant į niekuo nepagrįstÄ elektros prietaisų nusidėvėjimo piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ ). Be to, ieÅ¡kovas pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ internetinių parduotuvių tinklalapių su nurodytomis naujos buitinės technikos kainomis.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nurodė visiÅ¡kai kito modelio elektros technikos (pvz., televizoriaus) internetinių parduotuvių kainas, o televizoriaus blokelio kainÄ pagrindžiančių dokumentų iÅ¡ viso nėra pateikta. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su abstrakčiai įvardytu ir jokiais įrodymais nepatvirtintu 260 Eur dydžio mokesčiu už elektros energijos sunaudojimÄ Å¡ildymui Å¡ildymo katilo gedimo laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsiradusių nuostolių tikslų dydį, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Aiškino, kad atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ voltmetrų šioje oro linijoje neįsirengė, todėl dabar negalima tiksliai nustatyti, kokia įtampa buvo. Pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesudarė komisijo,s aplinkybių netyrė. Ieškovas teigia įrodęs, jog labiau tikėtina, kad draudėjo prietaisai sugedo dėl viršįtampio. Byloje nėra duomenų, koks medis augo, kokioje vietoje, kokia buvo jo būklė, tai turėjo patikrinti tie, kas likvidavo padarinius.

Vėjas 2014 m. kovo 1 d. buvo 8 m/s, sveiki medžiai tokiam vėjui esant nelūžta. Teigia, kad eksperto išvadoje paneigti atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ paaiškinimai, kad viršįtampiai negalėjo susidaryti. Pažymėjo, kad kadangi sudegė draudėjo skaitliukas, tai nesvarbu, kaip įrengti tolesni prietaisai. Atsakovo VĮ Valstybinė miškų urėdija atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus , pažymėjo, kad nėra duomenų, kad su tuo medžiu kažkas buvo blogai, taigi nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, palaikė tokio praÅ¡ymo motyvus iÅ¡dėstytus atsiliepime į ieÅ¡kinį. Pažymėjo, kad atsakovas atliko visas savo pareigas. Medžio atsakovas neprivalėjo prižiÅ«rėti, jis augo už apsaugos zonos ribų, t.y. už daugiau kaip 10 metrų, kai proskyna tik 3 metraio tinklus prižiÅ«rėjo: periodinė apžiÅ«ra atlikta, elektros energijos tiekimas atkurtas, elektros energijos kokybė atitiko standartÄ , o prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra.

Ieškovas neįrodė, kad viršįtampis (jeigu toks ir buvo) viršijo leistinas ribas, tuo tarpu apsaugos aparatus vartotojas turėjo įsirengti pats, ar jis juos turėjo – neaišku. Vartotojo šildymo katilui buvo reikalinga pastovi srovė, to atsakovas nebuvo įsipareigojęs suteikti. Ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio, defktiniai aktai prieštaringi, duomenys juose nepakankami, nenurodyta, kaip buvo nustatinėjamos gedimo priežastys, tuo tarpu vien tik vizualus apžiūrėjimas jokių objektyvių išvadų daryti apie tai, ar buvo viršįtampis ir koks, neleidžia.

Ekspertizė vertintina kritiÅ¡kai, ji hipotetinė, pagrįsta eksperto subjektyvia nuomone, vertintos tik pasekmės, nuomonė susidaryta apžiÅ«rėjus nuotraukas, perskaičius kritiÅ¡kai vertintinus defektinius aktus ir darant prielaidÄ , kad jie teisingi. Tačiau pateiktoje skaitliuko nuotraukoje (b.l.

40) net nesimato, kad čia bÅ«tent ginčo draudėjo skaitliukas: numerio nesimato, o pirmieji skaičiai nesutampa. Atsakovo darbuotojų įvykiui aktualiu laiku užfiksuotais duomenimis, vartotojo skaitliukas keistas sugedus laikrodžiui, o ne dėl to, kad bÅ«tų sudegęs. Pats atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darė modelį, simuliavo analogiÅ¡kÄ situacijÄ ir priėjo prieÅ¡ingų iÅ¡vadų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto po įvykio neprašė jokių papildomų duomenų, atsakovas neprivalėjo nepraÅ¡omas jokio tyrimo atlikti.

Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis iÅ¡ karto po įvykio, galima bÅ«tų buvę atkurti situacijÄ , tačiau jis to nepadarė. IeÅ¡kovas nebuvo nuvykęs ir pas savo draudėjÄ , neįsitikino, kad jis tinkamai įrengęs savo vidinį elektros tinklÄ , kokia buvo jo prietaisų bÅ«klė. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, 2015-03-01 ginčo oro linijoje, ant elektros laidų užvirtus medžiui ir juos nutraukus (el.b.l. 33, 132, t. I) nuo 07 val 50 min iki 08 val. 45 min nutrÅ«ko elektros energijos tiekimas (el.b.l. 65, t.

I). Žemės sklypas, kuriame įvyko įvykis – virto medis ir nutrÅ«ko elektros laidai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija“ (el.b.l. 26-27, t. I). Jusių km., Å venčionėlių seniÅ«nijoje, Å venčionių rajone sugedo L. G. priklausantys elektronikos prietaisai įranga. IeÅ¡kovas, apdraudęs Å¡io asmens turtÄ (el.b.l. 123-126, t. I), šį įvykį pripažino draudiminiu, apskaičiavo žalÄ (el.b.l. 14-15, 17-18, 20-22) ir iÅ¡mokėjo turto draudėjui 1968,13 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (el.b.l. 7-9, 25, t.

I). Ä® bylÄ pateiktos sugedusių prietaisų nuotraukos (el.b.l. 36-41, 161-162, t. I). UAB „Naujoji Å¡iluma“ įrenginio (sugedusio draudėjo Å¡ildymo katilo) apžiÅ«ros, atliktos 2015-03-05, protokole nurodyta sutrikimo priežastis: sudegusi nuo per didelės elektros įtampos srovės. Protokole taip pat pažymėta, kad reikalinga pastovi elektros srovė (el.b.l. 19, t. I). UAB „AG Service“ 2015-04-29 raÅ¡te, pasiraÅ¡ytame įmonės vadybininkės, dėl buitinių prietaisų patikros nurodyta, kad Å¡ie sugedo „dėl įtampos“ (el.b.l. 23-24, t.

I). UAB „AG Service“detalių ir remonto sÄ naudų nuraÅ¡ymo aktuose meistras nurodė, kad gedimai įvyko dėl aukÅ¡tos įtampos (el.b.l. 164-165, t. I). 2015-03-12 ieÅ¡kovas kreipėsi į AB „Lesto“ (kurio teisių perėmėjas yra atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“), praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , kad galėtų tinkamai iÅ¡spręsti draudimo iÅ¡mokos klausimus (el.b.l. 30, t. I). AB „Lesto“ 2015-03-20 raÅ¡tu informavo, kad 2015-03-01 iÅ¡ Jusių km. gyventojos buvo gautas praneÅ¡imas dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo.

Paaiškinta, kad elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl medžio nutrauktų laidų. Pažymėta, kad elektros energijos tiekimo pertrūkiai tvarkingiems elektros prietaisams įtakos neturi (el.b.l. 55, t. I). 2015-04-21 ieškovas raštu kreipėsi į AB „Lesto“, teikdamas, kad šis atsakingas už 2015-03-01 įvykusį draudiminį įvykį ir reikalaudamas sumokėti 1455,43 Eur (el.b.l. 28, t. I). 2015-05-29 raštu pakartojo argumentus ir pareikalavo sumokėti 1968,13 Eur išmokėtos draudimo išmokos (el.b.l. 29, t.

I). 2015-06-16 raÅ¡tu AB „Lesto“ atsakydama į reikalavimÄ atlyginti žalÄ , nurodė, kad su juo nesutinka (el.b.l. 31-32, t. I). AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis, užfiksuotas įvykiu aktualiu laikotarpiu, nustatyta, kad 2015-03-13 vartotojui L. G. buvo pakeistas apskaitos prietaisas vietoje sugedusio, nurodyta, kad plombos nepažeistos, užfiksuotas el. laikrodžio gedimas (el.b.l. 175, 177, t. I). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2015-03-01 Å venčionių automatinės meteorologijos stoties didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo 8 m/s, kritulių ir kitų pavojingų meteorologinių reiÅ¡kinių nebuvo užregistruota (el.b.l. 128, t.

I). Prasidėjus ginčui teisme, AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumodeliavo testinę schemÄ , artimÄ ginčo tinklo schemos tipologijai. Atliktų skaičiavimų rezultatai ir įtampų grafikai patvirtino, kad vidutinės įtampos tinkle su izoliuota neutrale įvykęs vienos fazės įžemėjimas įtampos kokybei įtakos neturi, jos ribos atitinka LST EN 50160:2010 reikalavimus (el.b.l. 132-135, t. I). IeÅ¡kovo praÅ¡ymu byloje atlikta ekspertizė, kuriÄ atliko VGTU elektronikos fakulteto doc.dr. V.

N. (el.b.l. 194-196). Ekspertas vienareikšmės išvados nepateikė. Dėl įrodinėtinų aplinkybių bei įrodinėjimo pareigos Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvosgeležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-98/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014 ir kt.). AiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 ir kt.). Å iuo atveju draudėjÄ ir atsakovÄ AB „Energijos skirstymo operatorius“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai (el.b.l. 63-64, t.

I), ieÅ¡kovas teigia, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus draudėjui, be to, abiejų atsakovų atsakomybę kildina ir iÅ¡ delikto. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties. Sutiktina, kad Å¡iuo atveju atsakovų atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.266, 6.270 str.), tačiau atsakovams neigiant ieÅ¡kovo nurodomÄ priežastį, t.y. kad draudėjo buitiniai prietaisai sugedo dėl per didelės elektros energijos įtampos, taip pat neigiant bet kokį savo sutarties ir/ar teisės aktų nustatytų pareigų pažeidimÄ , taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir bÅ«tent ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų.

Teismas kaip visiÅ¡kai nepagrįstus atmeta ieÅ¡kovo atstovo argumentus apie tai, kad bet kuriuo atveju kažkuris iÅ¡ atsakovų turi ieÅ¡kovui atlyginti žalÄ , nes viršįtampiai nesusidaro be priežasties, nes tai reikÅ¡tų ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos paneigimÄ . IeÅ¡kovas, bÅ«damas draudimo teisinių santykių profesionalas, esant situacijai, kuomet nustatyti įvykio priežasčių objektyviai nebeįmanoma, laiku nesiėmęs visų įmanomų priemonių draudiminio įvykio priežastims nustatyti, turi prisiimti dėl to jam galinčias kilti neigiamas pasekmes.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad jokių neteisėtų veiksmų nė vienas iÅ¡ atsakovų neatliko, byloje kyla klausimas, ar yra pagrindo konstatuoti buvus atsakovų neteisėtÄ neveikimÄ . Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas nenurodė jokių konkrečių atsakovų neatliktų pareigų (neteisėto neveikimo), o jų atsakomybę grindė vien ta aplinkybe, kad nutrÅ«ko laidas, kurio savininkas yra AB „Energijos skirstymo operatorius“, ant jo užvirtus medžiui, už kurio priežiÅ«ra atsakingas atsakovas VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija“.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, jog VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija“ netinkamai vykdė miÅ¡ko tvarkymo ir priežiÅ«ros funkcijÄ , nes medis laiku nebuvo nupjautas, teikdamas, kad vadovaujantis Boforto skale esant 8 kv.m/s vėjui sveiki medžiai nevirsta. Teismas atkreipia dėmesį, kad tai hipotetinė nuostata, tuo tarpu byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų apie tai, kad virtęs medis buvo sausuolis ar pažeistas, dėl ko kėlė grėsmę ir turėjo bÅ«ti nukirstas iki įvykio. Teismas pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ užtikrinti, jog laidai niekuomet nenutrÅ«ktų.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turėto įrodyti konkrečių atsakovui sutartimi ar teisės aktais priskirtų pareigų pažeidimÄ . Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis).

Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nustatyta, kad atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdė ginčo oro linijos priežiÅ«rÄ (el.b.l. 61-62, t.

I). Jis neįsipareigojo teikti vartotojui elektros energijÄ nenutrÅ«kstamai be jokių įtampos svyravimų. Byloje nustatyta, kad po to, kai trÅ«kus laidui ginčo oro linijoje, elektros energijos tiekimas nutrÅ«ko, jis buvo atkurtas maždaug per valandÄ , kai tuo tarpu atsakovas turėjo pareigÄ jį atkurti per 24 valandas. Å ioje byloje ypač svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Tinklų eksploatavimo taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Standartu, standartinė vardinė žemoji įtampa 1 fazės sistemoje yra 230 V ± 10% , 3 fazių sistemoje - 400 V ± 10%. Tiekiamos įtampos kitimas normalios veikimo, iÅ¡skyrus pažaidų ar įtampos pertrÅ«kių bÅ«senas, sÄ lygomis kiekvienos savaitės visų 10 min. trukmės intervalų tiekiamos įtampos vidutinių kvadratinių verčių 95% vidurkių turi bÅ«ti UN± 10. Standartas leidžia ir laikinuosius viršįtampius iki 1,5 kV bei pereinamuosius viršįtampius iki 6 kV.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui nepakako įrodyti aplinkybės, kad dėl nutrÅ«kusių laidų pas vartotojÄ susidarė viršįtampis, tačiau jis turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ir tai, kad viršįtampis virÅ¡ijo leistinÄ normÄ . Ekspertas, atsakydamas į antrÄ jį klausimÄ pažymėjo, kad neturint aukÅ¡tos laiko rezoliucijos matavimų gedimo metu, galima vertinti tik pasekmes ir iÅ¡vadÄ , kad viršįtampis galimai virÅ¡ijo normas, padarė iÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų. Å iuo atveju byloje nelaikytinas įrodytu faktas, kad dėl viršįtampio sugedo (sudegė) elektros energijos skaitiklis, kadangi iÅ¡ nuotraukos (el.b.l. 40, t.

I) neįmanoma nustatyti, koks ir kam priklausantis skaitiklis yra joje užfiksuotas, tuo tarpu AB „Lesto“ duomenų bazėje nurodyta, kad skaitiklis pas vartotojÄ L. G. keistas dėl sugedusio laikmačio. Ä®vertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , teismas pažymi, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas prielaidomis, byloje nėra nė vieno tiesioginio atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nė vieno iÅ¡ atsakovų neteisėto neveikimo ieÅ¡kovas neįrodė.

Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.266, 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, teismas sutinka, kad net ir darant prielaidÄ , jog įvykio metu susidarė didesnis nei leistinas viršįtampis, byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų veiksmų ir galimai atsiradusios žalos.

Be jau minėtų prieÅ¡taringai vertintinų nuotraukų, Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas įrodinėja ir pateiktais vartotojo prietaisus apžiÅ«rėjusių ir remontavusių bendrovių aktais (el.b.l. 19, 23-24, 164-165). Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovė, juose nenurodyta, kaip buvo vertintos gedimų priežastys, kas tai atliko. NeaiÅ¡ku, ar Å¡ildymo katilo gedimas sÄ lygotas viršįtampio, ar aplinkybės, kad buvo nutrÅ«kęs elektros energijos tiekimas, kadangi nepertraukiama srovė jam yra bÅ«tina.

Taigi, teismas neturi pagrindo nesutikti, kad byloje surinkti įrodymų kelia pagrįstų abejonių, ar vartotojo vidinis tinklas buvo įrengtas taip, kad leistini viršįtampiai ir elektros energijos trÅ«kiai nepadarytų žalos jo ekspoatuojamiems prietaisams. Nurodytos aplinkybės suponuoja vertinimÄ , jog priežastinio ryÅ¡io tarp galimų neteisėtų atsakovų veiksmų ir draudėjo patirtos žalos ieÅ¡kovas neįrodė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Čėsnienė