2022-06-29 Nr. AB-17632-3-62-3-00735-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2922-781/2022

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00735-2002-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškėjo C. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas C. J. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34355 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), musulmonas, sunitas, priklauso (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 28 d. žuvo jo tėvai, jis liko vienas su seserimi. Tėvas paliko ūkį ir galvijus. Pas pareiškėją atėjo socialinės apeigų grupės vyrai ir nurodė, kad jis turi perimti apeigas, per kurias reikės paaukoti žmogų, t. y. jo seserį. Jis paslėpė seserį pas tėvo draugą, o pats pasiliko kaime, nes reikėjo prižiūrėti ūkį. Kartą į jo namus atėjo žvejys vardu (duomenys neskelbtini), kuris grasino, kad jeigu pareiškėjas neatliks apeigų, bus nužudytas; jie susigrūmė ir jis sužalojo žvejį peiliu, todėl žvejys pabėgo. Vėliau pasklido kalbos, kad žvejys mirė. Dėl šios priežasties pareiškėjas išvyko iš šalies, į kurią negali grįžti, nes gali būti nužudytas arba persekiojamas vyriausybės dėl žvejo nužudymo.

3. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė realias aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė jo laisvei, sveikatai ir gyvybei.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad prašymo dėl prieglobsčio atmetimo argumentai yra nepagrįsti, nes atsakovas nesurinko aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Sprendime nėra pateikta informacijos ir argumentų apie (duomenys neskelbtini) egzistuojančias tradicijas, papročius ir apeigas, todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nekyla individuali grėsmė dėl apeigų nesilaikymo. Atsakovas taip pat nesurinko informacijos apie policijos ir kitų valdžios institucijų veiklą, korupcijos lygį ir pasirengimą ir gebėjimą objektyviai ištirti tokio pobūdžio situacijas, kokioje šiuo atveju yra atsidūręs pareiškėjas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui. Jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija.

8. Atsakovo vertinimu, Sprendime pagrįstai pripažinta, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo skundas nagrinėtas skubos tvarka, į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Tai patvirtina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Be to, iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai jam grįžti į kilmės valstybę.

10. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ”; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė jį taip: „Įvesti duomenis į C.SIS II perspėjimą C. J. dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Byloje teismas nustatė šias aplinkybes:

12.1. Prieglobsčio prašytojas (pareiškėjas) apklausos, įvykusios 2021 m. spalio 22 d., metu teigė, kad jis (duomenys neskelbtini), musulmonas, išpažįsta islamą, sunitų pakraipos. Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)mieste, priklauso (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 28 d. autoavarijoje žuvo prieglobsčio prašytojo tėvai. Kai tėvai mirė, pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) vietovėje su jaunesne seserimi, bute. Prieš žūstant tėvas jam paliko galvijus ir ūkį. Po tėvų mirties praėjus dviem savaitėms, pas jį atėjo du vyrai, kurie pasakė, kad jo tėvas buvo socialinėje apeigų grupėje; jei tos asociacijos narys miršta, tai jo šeimos narys turėtų perimti tas procedūras. Atėję žmonės pareikalavo, kad pareiškėjas perimtų tas apeigas. Per apeigas reikės paaukoti žmogų, jei jis atsisakys perimti tas pareigas, tai jis bus nužudytas, taip pat jis turi paaukoti savo sesę. Kai žmonės išėjo, jis savo sesę nuvežė į miestą pas tėvo buvusį draugą, o pats liko namuose, bet bijojo ir saugojosi. Jį bandė nužudyti, persekiojo ir prieš jį buvo nukreipti panašūs veiksmai. Tačiau pareiškėjas negalėjo toli išvažiuoti, liko su tėvo galvijais. Ganė savo gyvulius prie upės, pagirdyti. Ten jis sutiko žvejį iš (duomenys neskelbtini), kuris jam grasino. Susitiko su bendruomenės vyriausiuoju ir pranešė jam apie (duomenys neskelbtini) žvejo grasinimus. Jis pasakė, kad praneš apie tai policijai ir jeigu kas nors nutiks, jie žinos, kad būtent tas žmogus pakenkė pareiškėjui. Pareiškėjas miegojo su gyvuliais, kai žvejys, kurį sutiko prie upės, atėjo su kardu pas pareiškėją, grasino jį nužudyti. Socialinių apeigų grupės nariai nuolat jį persekiojo ir teigė, kad visi žmonės bendruomenėje, užimantys svarbias pareigas, yra šios grupės nariai, todėl jis išvyko.

13. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Konvencijos, Įstatymo, Direktyvos 2008/115/EB, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis.

14. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

15. Teismas pažymėjo, kad iš Migracijos departamento tyrimo medžiagos, Sprendimo matyti, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jo padėtimi kilmės valstybėje, t. y. išsamiai išnagrinėjo jo nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę; šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai, susiję su jo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina aplinkybės, kad jis buvo susidūręs su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Priešingai, (duomenys neskelbtini) nurodoma kaip šalis, kurioje nevyksta tarptautinis ar vidaus konfliktas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta”. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

16. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pripažino nesant pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

17. Teismas pritarė atsakovui, kad pareiškėjui atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta. Nors pareiškėjui uždrausta penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo, teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismas nustatė, kad proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

18. Teismas nurodė, kad Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinus iki trejų metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti, nes atsakovas nesurinko aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas sprendė, kad pasakojimas nėra tikras, tačiau šio savo sprendimo nepagrindė argumentais ir įrodymais. Sprendime nėra pateikta informacijos ir argumentų apie (duomenys neskelbtini) egzistuojančias tradicijas, papročius ir apeigas, todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nekyla individuali grėsmė. Atsakovas taip pat nesurinko informacijos apie policijos ir kitų valdžios institucijų veiklą, korupcijos lygį ir pasirengimą, gebėjimą objektyviai ištirti tokio pobūdžio situacijas, kokioje šiuo atveju yra atsidūręs pareiškėjas.

22. Pareiškėjas yra labai jauno amžiaus, neturi tėvų ir artimųjų, negali savarankiškai apginti savo teisių, todėl individualaus persekiojimo rizika yra dar didesnė ir suponuoja papildomą apsaugą.

23. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas savo teises gali ginti kilmės šalies institucijų pagalba. (duomenys neskelbtini) žmonių saugumas ir teisės iš esmės priklauso nuo gentyje egzistuojančių papročių, tradicijų ir kitų taisyklių, genties valios bei priimamų sprendimų. Viešos institucijos neturi įtakos genčių gyvenimui, todėl argumentai apie tokio pobūdžio pagalbą, yra daugiau teorinio lygmens.

24. Anot pareiškėjo, atsakovas neatliko informacijos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, paieškos ir vertinimo, t. y. nevertino ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statusų skirtumų. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

25. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovas atsiliepime kartoja argumentus, kuriais jis rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir akcentuoja, kad:

26.1. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

26.2. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

26.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinių aplinkybių visumą bei aktualią kilmės valstybės informaciją, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei bei politinių įsitikinimų) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

26.4. Pasisakydamas apie apeliacinio skundo teiginį, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, susijusio su ekonomine šalies padėtimi, atsakovas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato atsakovo pareigos įrodinėti aplinkybių, kuriomis prieglobsčio prašytojas negrindžia savo prieglobsčio prašymo.

26.5. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo atnaujinti terminą šiam procesiniam dokumentui pateikti.

28. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai apeliacinį skundą su įsipareigojimu per 14 dienų nuo apeliacinio skundo gavimo dienos raštu pateikti atsiliepimą į jį atsakovui išsiuntė 2022 m. birželio 1 d. per EPP sistemą.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 64 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Pagal ABTĮ 65 straipsnį, terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį (1 p.). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (2 p.).

30. Atsižvelgiant į cituotas įstatymo nuostatas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes spręstina, kad atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo pateikti iki 2022 m. birželio 15 d. įskaitytinai. Kaip matyti iš LITEKO sistemos, šis procesinis dokumentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas 2022 m. birželio 15 d., t. y. nepraleidus termino. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti atnaujinimo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

32. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

34. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.

36. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

38. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

40. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas neatliko pareiškėjo kilmės šalyje galiojančios santvarkos, saugumo situacijos išsamaus vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo individualias savybes (jaunas asmuo, našlaitis).

41. Pareiškėjas byloje paaiškino, kad pagrindinis jo prieglobsčio prašymo motyvas buvo baimė, grįžus į kilmės šalį, patirti smurtą nuo socialinės apeigų grupės narių, bei vyriausybės persekiojimas dėl įvykdyto nusikaltimo.

42. Susipažinusi su pareiškėjo pasakojimo turiniu, teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad jis nėra įtikinamas. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių abejones dėl pasakojimo tikrumo. Tačiau nepaisant šios nustatytos aplinkybės, pareiškėjo nurodytas subjektas – socialinė apeigų grupė – nėra ir negali būti prilyginamas Įstatymo 86 straipsnyje nurodytam subjektui, todėl pareiškėjui galimai gresiantys pavojai yra išimtinai asmeninio pobūdžio, susieti su pareiškėjo asmeniu per se (pačiu savaime), o ne „konvencinėmis“ priežastimis. Tokiu atveju pareiškėjas, pirmiausia, turi kreiptis į savo kilmės valstybės teisėsaugos institucijas prašydamas apsaugos nuo minėtos grupuotės. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis – jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nepateikė.

43. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo išvardintos išvykimo iš kilmės šalies priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės asmeniui dėl jo asmeninių savybių. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

44. Sprendžiant dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo remtasi analogiškais argumentais. Atsakovas, tyrimo vykdymo metu nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje, jo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai apie jauną amžių, šeimos padėtį (liko be tėvų) negali suponuoti papildomos apsaugos jam suteikimo, kadangi šios priežastys nėra numatytos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje kaip papildomos apsaugos suteikimo pagrindas.

46. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pažeidė pareigą rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės šalį, yra nepagrįstas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas ir teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

47. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jo manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

48. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

49. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo C. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Jūratė Varanauskaitė