cbb9b3a8-b20d-4147-9ea9-7549ee6bd2aa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                    Civilinė byla Nr. 2A-232/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6; 45.10; 121.18; 121.21(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio KailiÅ«no ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Kęstučiui Å virinui,atsakovo atstovei E. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-112-253/2010 pagal ieÅ¡kovo V. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl VieÅ¡ojo aukciono komisijos nutarimo panaikinimo bei pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos procesinių teisių perėmėjas).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. Ž. kreipėsi teismÄ Ä¯ teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:1. pripažinti negaliojančiu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-1046 sudarytos VieÅ¡ojo aukciono komisijos 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priimtÄ nutarimÄ , kuriuo nutarta privatizuojamÄ objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, laikyti neparduotu;

2. pripažinti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartį tarp atsakovo (pardavėjo) Palangos miesto savivaldybės ir ieÅ¡kovo (pirkėjo) V. Ž. dėl privatizuojamo objekto – negyvenamojo pastato su priklausiniais ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kartu iÅ¡nuomojant objektui priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tomis sÄ lygomis, kurios nustatytos atsakovo pateiktame ieÅ¡kovui derinti Sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo projekte, papildant sÄ lygÄ dėl perkamo ir parduodamo objekto apimties – į parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä papildomai įraÅ¡ant teisiÅ¡kai įformintÄ statinį, žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žymimÄ raidėmis MN, esantį Å¡alia privatizuojamo rÅ«sio, ant privatizavimo metu iÅ¡nuomojamo valstybinės žemės sklypo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2005 m. lapkričio 9 d. paskelbė apie vieÅ¡o aukciono bÅ«du vykdomÄ objekto - negyvenamojo pastato su priklausiniais ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, privatizavimÄ , kartu iÅ¡nuomojant objektui priskirtÄ Å¾emės sklypÄ . AukcionÄ laimėjęs ieÅ¡kovas pasirašė privatizavimo objekto vieÅ¡o aukciono protokolÄ . Vėlesnių procedÅ«rų metu Palangos miesto administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. (4.1)-A1-1046 sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡o aukciono komisija 2006 m. kovo 23 d. protokoliniu nutarimu nutarė privatizavimo objektÄ laikyti neparduotu. IeÅ¡kovui kreipusis į teismÄ dėl tokio neteisėto objekto privatizavimo procedÅ«ros nutraukimo, apeliacinės instancijos teisme Å¡alys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas įsipareigojo leisti ieÅ¡kovui toliau derinti sutarties dėl objekto pirkimo-pardavimo sÄ lygas bei atlikti kitas objekto privatizavimui bÅ«tinas procedÅ«ras.

Vykdydamas taikos sutarties sÄ lygas, ieÅ¡kovas laiku sumokėjo atsakovui sutartÄ 500 000 Lt avansÄ , o atsakovas 2008 m. sausio 10 d. raÅ¡tu Nr. (4.29)-D3-100 pateikė ieÅ¡kovui derinimui privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ . IeÅ¡kovas projektui iÅ¡ esmės pritarė, iÅ¡skyrus vienintelę pastabÄ , kuriÄ iÅ¡dėstęs raÅ¡tu 2008 m. sausio 29 d. pateikė atsakovui, praÅ¡ydamas į sutartyje esantį parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti privatizuojamų objektų sudedamÄ jÄ dalį - teisiÅ¡kai įformintÄ statinį, žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žymimÄ raidėmis MN, esantį Å¡alia privatizuojamo rÅ«sio, ant privatizavimo metu iÅ¡nuomojamo valstybinės žemės sklypo.

Palangos miesto savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo aukciono komisija į šį praÅ¡ymÄ nepateikė jokio atsakymo bei 2008 m. vasario 7 d. posėdyje nutarė privatizuojamÄ objektÄ laikyti neparduotu, motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo pareigÄ iki 2008 m. vasario 1 d. suderinti pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ . Komisija nutarė ieÅ¡kovÄ laikyti atsisakiusiu pirkti privatizavimo objektÄ ir ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inti 100 000 Lt pradinio įnaÅ¡o bei 300 Lt registracijos mokesčio. IeÅ¡kovas teigė, kad jis tinkamai ir sÄ Å¾iningai derino objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ bei reiÅ¡kė pastabas.

Pasak ieÅ¡kovo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du taisyklių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ vieÅ¡o aukciono komisija turėjo pareigÄ su aukciono laimėtoju derinti pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ , aiÅ¡kintis tarpusavio pasiÅ«lymų neatitikimus ir priimti bendrÄ suderintÄ pozicijÄ . Be to, atsakovui nutraukus derybas, pasak ieÅ¡kovo, buvo padaryta žala vieÅ¡ajam interesui, nes buvo panaikinta galimybė gauti didžiausiÄ naudÄ visuomenei iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusio pirkėjo.

Pagal CK 6.421 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vykdant daikto pardavimÄ vieÅ¡o aukciono bÅ«du, sutartis laikoma sudaryta, kai yra nustatomas aukciono laimėtojas. Å iuo atveju, pasak ieÅ¡kovo, aukciono laimėtojas buvo nustatytas Å¡alims 2006 m. vasario 2 d. pasiraÅ¡ant privatizavimo objekto vieÅ¡o aukciono protokolÄ , kuris laikytinas Å¡alių sudarytos privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties įrodymu. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo aukcione atveju sandorio sudarymo momentu laikomas ne formalios sutarties sudarymo momentas, bet vieÅ¡o aukciono laimėtojo nustatymas (CK 6.421 str. 3 d.).

IeÅ¡kovo teigimu, pripažinus vieÅ¡ojo aukciono komisijos 2008 m. vasario 7 d. nutarimÄ negaliojančiu, atsiras sÄ lygos taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir pirkimo-pardavimo sutartį dėl privatizavimo objekto pripažinti sudaryta. IeÅ¡kovas taip, pat teigė, kad į parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä papildomai turi bÅ«ti įtrauktas statinys, kuris žemės sklypo plane žymimas raidėmis MN, nes jis yra privatizuojamo objekto teritorijoje, nuosavybės teise iki privatizavimo priklausė atsakovui, o privatizavimo sÄ lygose nenumatytas joks servitutas atsakovui patekti prie Å¡io statinio.

Aukciono sÄ lygos numatė viso privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomÄ laimėtojui, neiÅ¡skiriant minėto statinio, iki privatizavimo ir privatizavimo metu nebuvo priimta jokių sprendimų, iÅ¡skiriančių šį statinį iÅ¡ likusio privatizuojamo pastatų komplekso ar nustatant skirtingÄ jo likimÄ . Be to, minėtas statinys yra pažymėtas žemės sklypo plane, kurį atsakovas pateikė teismui, t.y. atsakovas pripažįsta Å¡io statinio egzistavimÄ privatizuojamo objekto sudėtyje.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 443 210 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, bylinėdamasis su atsakovu, tyčia vengia vykdyti privatizavimo procedÅ«ras, dėl ko atsakovas patyrė žalÄ , kuri susideda iÅ¡       32 353,03 Lt privatizavimo objekto priežiÅ«ros iÅ¡laidų bei 410 857,46 Lt negautų pajamų už valstybinės žemės sklypo nuomÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Vyriausybės 1998-02-23 nutarimu Nr. 228 patvirtintame privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡e nurodyti duomenys – 50003101 Negyvenamasis pastatas (plotas 964,94 kv. m, pastatas mÅ«rinis, 2 aukÅ¡tų) su priklausiniais (užstatytas plotas 187 kv.

m) ir kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini), Palanga, atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 str. 2 ir 4 d.). Nustatęs, kad Å¡ie duomenys buvo nurodyti privatizavimo biuletenyje, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tik dėl tokio turto buvo vieÅ¡ai varžomasi. Teismas taip pat nustatė, kad pastatas, plane pažymėtas indeksu MN, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, į Palangos miesto savivaldybės administracijos balansÄ nebuvo įtrauktas.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , jog statinį MN, kaip antraeilį daiktÄ turėjo iÅ¡tikti pagrindinio daikto likimas, nurodęs, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas gali bÅ«ti privatizuojamas tik turtas, kuris buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä . Nurodęs, kad ginčo objektas ir jo sudėtis buvo vieÅ¡ai paskelbti privatizavimo biuletenyje, dėl tokio objekto varžėsi vieÅ¡ame aukcione dalyvavę asmenys, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties papildymo objektu MN.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-470/2006, nes pastarojoje nutartyje aptariamoje faktinėje situacijoje valstybinio turto privatizavimas buvo vykdomas vieÅ¡o konkurso bÅ«du. Teismas nusprendė, kad atsakovas, laikydamasis tarp Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygų, nustatė protingÄ terminÄ sutarčiai suderinti. IeÅ¡kovo argumentus, kad komisija neturėjo teisės, neatsakiusi į ieÅ¡kovo 2008 m. sausio 29 d. raÅ¡tÄ , priimti sprendimo privatizuojamÄ objektÄ laikyti neparduotu, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, kad iki nustatyto termino pabaigos vieÅ¡o aukciono laimėtojas nesuderino sutarties sÄ lygų, nors tokiÄ pareigÄ turėjo pagal Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį bei pagal galiojančias teisės normas (1997 m. gruodžio 31 d.

Vyriausybės nutarimo Nr. 1503 39 str.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad VieÅ¡o aukciono komisija veikė teisingai, protingai ir sÄ Å¾iningai bei nepažeisdama Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , atliko neteisėtus veiksmus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V.

Ž. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismas nepagrįstai nesivadovavo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 286 patvirtintu privatizavimo objektų sÄ raÅ¡u, kuriame privatizuojamas objektas įvardijamas kaip negyvenamasis pastatas su priklausiniais ir kiemo statiniais, neiÅ¡vardinant atskirų objekto sudedamųjų dalių bei nedarant iÅ¡lygos, kad privatizuojami tik nekilnojamojo turto registre registruoti negyvenamojo pastato priklausiniai.

Todėl į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas negyvenamasis pastatas su visais priklausiniais ir kiemo statiniais, kaip vientisas objektas, neiÅ¡skiriant neįregistruotų Å¡io objekto sudėtinių dalių (sandėliuko MN). Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡as ir informacinis biuletenis nevisiÅ¡kai atitinka turto savininko patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä . Rizika dėl netiksliai nurodytos privatizuojamo objekto sudėties (sÄ raÅ¡o) tenka pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-78/2007), todėl abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos pirkėjo naudai;

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir CK 4.14 straipsnio normų nuostatas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad sandėliukas MN nuo pastatymo momento daugiau nei dvideÅ¡imt metų buvo naudojamas privatizuoto objekto - vaikų darželio „Saulutė“ - poreikiams tenkinti, todėl konstatuotina, kad sandėliukas MN yra pagrindinio pastato - darželio - priklausinys (CK 4.19 str.), kurį turi iÅ¡tikti pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.);Jokie atsakovo veiksmai ir elgesys nerodė, kad jis ketina sandėliukÄ MN iÅ¡skirti iÅ¡ privatizuotinų objektų sÄ raÅ¡o ir jo neprivatizuoti.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apžiÅ«rint privatizuojamus objektus natÅ«roje, nebuvo pažymėta, jog sandėliukas MN nebus privatizuojamas. To niekada neteigė ir atsakovo atsakingi darbuotojai. Taip pat nebuvo nurodyta, kad atsakovas ketina sandėliukÄ griauti. Todėl esant abstrakčiam privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡o pateikimui, apeliantas, įvertinęs objektus natÅ«roje, suprato ir negalėjo suprasti kitaip, jog savivaldybė privatizuoja visÄ realiai stovinčių ant žemės sklypo objektų kompleksÄ .

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas nenumato, kad privatizuojamas gali bÅ«ti tik tas nekilnojamasis turtas, kuris yra įtrauktas į Nekilnojamojo turto registrÄ bei į pardavėjo balansÄ . Pareiga įregistruoti nekilnojamÄ jį priklauso nuo statinio sudėtingumo. Atsakovas pats yra konstatavęs, kad sandėliukas MN yra nesudėtingas statinys, kuriam nėra bÅ«tina teisinė registracija. Sandėliuko MN neįregistravimas atspindi tik daikto, kaip statybinio objekto, nesudėtingumÄ .

Turto neįtraukimas į balansÄ nekeičia atsakovo nuosavybės teisių į tokį turtÄ , jų nepanaikina, nesuvaržo galimybių tokį turtÄ privatizuoti; Pirmosios instancijos teismas susiklosčiusiems teisiniams santykiams nepagrįstai netaikė CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XIII skyriaus XII skirsnio nuostatų, netinkamai aiÅ¡kindamas jų santykį su Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu. Minėtame įstatyme kaip specialiajame bei jį detalizuojančiuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatuose nėra apibrėžta, nuo kurio momento yra laikoma sudaryta privatizuojamo objekto pirkimo - pardavimo sutartis.

Todėl Å¡is klausimas spręstinas pagal CK normas (CK 6.419 str. 3 d.). Privatizavimo atveju „plaktuko dūžio“ veiksmÄ atstoja privatizavimo komisijos sprendimo priėmimas pripažinti aukciono dalyvį nugalėtoju. Nuo Å¡io momento laikoma, kad ieÅ¡kovas sudarė su atsakovu privatizuoto objekto pirkimo - pardavimo sutartį, kuriÄ Ä¯sipareigojo per nustatytÄ terminÄ Ä¯forminti įstatymo reikalaujama tvarka. Tai, kad atsakovas nepagrįstai atsisako įforminti sudarytÄ sutartį, laikytina sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, dėl ko apeliantas turi teisę kreiptis į teismÄ (CK 6.309 str. 1 d.);Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino derybų dėl sutarties nuostatų sampratÄ bei netinkamai nustatė, kas yra kaltas dėl sutarties projekto nesuderinimo laiku.

SÄ Å¾iningumo principas derybose reikalauja dėti visas pastangas dėl derybų sėkmingos baigties, atskleisti kitai pusei savo pageidavimus, nevesti derybų, jeigu neketinama sudaryti sutarties, informuoti kitÄ Å¡alį, kodėl nesutinkama su atitinkamu siÅ«lymu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-470/2006).Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 286 negalima laikyti vieÅ¡u kvietimu dalyvauti aukcione. VieÅ¡ai apie kvietimÄ dalyvauti aukcione buvo praneÅ¡ta 2005 m. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12(320), kuriame nurodyti privatizuojamo objekto ir jo priklausinių plotai atitiko plotus, nurodytus 2004 m. spalio 12 d. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre. Sandėliukas atsakovui nuosavybės teise nepriklausė, todėl jis negalėjo siÅ«lyti jo pirkti.

Be to, ieÅ¡kovui iki 2008 m. vasario 1 d. nepateikus suderinto sutarties projekto, laikytina, kad jis atsisakė pirkti objektÄ (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatų 39 p.), o Aukciono komisija 2008 m. vasario 8 d. tik konstatavo faktÄ , kurį sukÅ«rė pats ieÅ¡kovas. Teisėjų kolegija konstatuoja:ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 25 d. posėdyje Sprendimu Nr. 286 patvirtino privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukė ir NegyvenamÄ jį pastatÄ (buvusį darželį), kurio plotas 1 151,90 kv.m., su priklausiniais (pavėsinės, kiemo rÅ«sys), kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini), Palanga (b.l. 43-45, t. 1). 2005 m. spalio mėnesį iÅ¡leistame Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) buvo praneÅ¡ta apie aukciono bÅ«du vykdomÄ Palangos miesto savivaldybei priklausančio objekto Nr. 50003101 privatizavimÄ .

Privatizavimo objektas buvo apibūdintas kaip Negyvenamasis pastatas (plotas 964,94 kv.m., pastatas mūrinis, 2 aukštų) su priklausiniais (užstatytas plotas 187 kv.m.) ir kiemo statiniais; (duomenys neskelbtini), Palanga (b.l. 7-8, t. 1). Viešo aukciono 2006 m. vasario 2 d. protokolo Nr. 3 punkte Nr. 6 užfiksuota, jog viešo aukciono laimėtoju tapo ieškovas V. Ž.. Minėto protokolo punkte Nr. 2 privatizavimo objektas buvo apibūdintas lygiai taip pat, kaip ir 2005 m. spalį išleistame Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) (b.l. 13, t. 1).

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo iki 2008 m. vasario 1 d. pilnai suderinti iÅ¡ atsakovo gautÄ pirkimo-pardavimo sutarties dėl privatizavimo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, projektÄ ir jį pateikti atsakovo įgaliotiems asmenims (b.l. 176-179, bylos Nr. 2A-189/2007 tomas). Atsakovas 2008 m. sausio 10 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui suderinimui pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ (b.l. 14, t. 1). IeÅ¡kovas 2008 m. sausio 29 d. pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä statinį, žemės sklypo, kuriame yra privatizuojamas objektas, plane pažymėtÄ raidėmis MN (b.l. 15, 33, t. 1).

Atsakovo administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta VieÅ¡ojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priėmė nutarimÄ privatizuojamÄ objektÄ laikyti neparduotu (b.l. 16-17, t. 1). IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieÅ¡kinys pripažinti minėtÄ VieÅ¡ojo aukciono komisijos nutarimÄ negaliojančiu, o privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta, apeliaciniu skundu praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti, o jo ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinį skundo dalį dėl viešo aukciono komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu ieškovas grindžia iš esmės trimis argumentais. Pirma, pasak apelianto, teismas turėjo vadovautis atsakovo, kaip turto savininko sudarytu privatizuojamo objekto apibūdinimu, kuriame buvo nurodyta, jog privatizuojamas visas pastatas su visais priklausiniais ir kiemo statiniais, neišskiriant neįregistruotos šio objekto sudedamosios dalies – sandėliuko kaip pagrindinio daikto priklausinio. Antra, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visa rizika dėl netiksliai nurodytos privatizuojamo objekto sudėties, apelianto teigimu, tenka atsakovui.

Trečia, aplinkybės, kad ginčo statinys (sandėliukas) nebuvo įtrauktas į atsakovo balansÄ bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo draudimo šį sandėliukÄ privatizuoti. Apeliacinį skundÄ dalyje dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ieÅ¡kovas grindžia teiginiu, kad paskelbus jį aukciono nugalėtoju, laikoma, jog Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ Ä¯sipareigojo per nustatytÄ terminÄ Ä¯forminti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovas vengia vykdyti šį savo sutartinį įsipareigojimÄ .

Dėl VieÅ¡o aukciono komisijos 2008 m. sausio 29 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-318 konstatavo, kad: „Valstybės ir savivaldybių turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo taikomas vieÅ¡osios teisės principas, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais“.

IÅ¡ Å¡io teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimo darytina iÅ¡vada, kad klausimus, susijusius su valstybės ir savivaldybės turto perleidimu visų pirma reguliuoja specialiosios vieÅ¡osios teisės normos. AiÅ¡kinant ir taikant vieÅ¡osios teisės normas, vadovaujamasi imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu, pagal kurį, viskas, kas nėra tiesiogiai leista vieÅ¡osios teisės normomis, draudžiama. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Privatizavimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privatizavimo objektas – tai akcijos ir kitas turtas, kuris vieÅ¡osios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybėms ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä .Privatizavimo objektas turi bÅ«ti įvertintas, o vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius privatizuojamus statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi bÅ«ti įvertintas Å¡iems statiniams ir įrenginiams nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas ar jo dalis (Privatizavimo įstatymo 9 str. 1, 4 d.).IÅ¡ Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtintų teisės normų seka, kad privatizavimo objektų sÄ raÅ¡as – tai įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame tuo atveju, kai privatizuojamos ne akcijos, o kitas turtas, nurodomas privatizavimo objekto pavadinimas bei trumpa objekto charakteristika.

Å io straipsnio 2 ir 8 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä Turto fondo teikimu tvirtina Vyriausybė. Ä® privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä savivaldybių teikimu Turto fondas įtraukia ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, kuriuos savivaldybės nusprendžia privatizuoti. Vyriausybė ir Turto fondas neturi teisės koreguoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sÄ raÅ¡o ir objekto privatizavimo programos duomenų, jei Å¡ie duomenys atitinka Å¡io įstatymo reikalavimus.Pagal Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , vieÅ¡as aukcionas, kaip privatizavimo bÅ«das gali bÅ«ti taikomas tik tuomet, kai parduodami tik akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketai ir ilgalaikis materialusis turtas.Å ių Privatizavimo įstatyme įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vykdant privatizavimÄ vieÅ¡o aukciono bÅ«du, gali bÅ«ti parduodamas tik toks vieÅ¡osios nuosavybės teise savivaldybei priklausantis statinys, kuris yra:

1) įstatymų nustatyta tvarka įvertintas;

2) apskaitomas kaip savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas;

3) įtrauktas į savivaldybės teikimu Vyriausybės patvirtintÄ privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä . Nagrinėjamu atveju tarp bylos Å¡alių vyksta ginčas, ar statinys - sandėliukas, žemės sklypo, ant kurio stovi kiti į privatizavimo objektÄ neginčijamai įeinantys statiniai, plane pažymėtas indeksu MN, taip pat įeina į privatizavimo objekto sudėtį. IÅ¡ byloje esančios V. Å . įmonės „Eglė“ pateiktos Palangos miesto savivaldybės tarybos nekilnojamojo turto – vaikų darželio – įvertinimo ataskaitos matyti, kad vertinamÄ turtÄ sudarė lopÅ¡elio – darželio pastatas, kiemo rÅ«sys, Å¡eÅ¡ios pavėsinės, kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė, tvora) ir 0,7652 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (b.l. 48-64, t. 1).

Statinys – sandėliukas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu MN, vertinimo ataskaitoje ar jos prieduose nebuvo identifikuotas kaip egzistuojantis statinys, valdomas atsakovo vieÅ¡osios nuosavybės teise, bei atskirai nebuvo vertinamas. IÅ¡ minėtos vertinimo ataskaitos priedo – 2004 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo – priėmimo akto matyti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, atsakovui buvo perduotas Palangos lopÅ¡elio-darželio „Saulutė“ likvidavimo metu. PerduodamÄ turtÄ sudarė pastatas ir kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė, tvora, kiemo rÅ«sys, pavėsinė) (b.l. 98, t. 1).

Kiemo statinys-sandėliukas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu MN, Å¡iame perdavimo-priėmimo akte nebuvo įvardintas kaip likviduojamos įstaigos balanse įraÅ¡ytas ir atsakovui perduotas turtas. Ä® bylÄ taip pat buvo pateikta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. (19.4)-D3-2545, kurioje nurodyta, jog statinys, pažymėtas simboliais MN žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Palangoje, Palangos miesto savivaldybės administracijos balanse nėra apskaitytas (b.l. 8, t. 2).

Nors buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡vardintas baigtinis materialaus (nekilnojamojo) turto sÄ raÅ¡as, atsakovas nepateikė, tarp bylos Å¡alių nekilo ginčo dėl fakto, kad statinys – sandėliukas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu MN, nebuvo įtrauktas į atsakovo turto balansÄ , todėl Å¡i aplinkybė laikoma įrodyta kaip Å¡alių pripažintas faktas (CPK 182 str. 5 p.). Nustačius, kad ginčo statinys – sandėliukas nebuvo įtrauktas į atsakovo turto balansÄ , atitinkamai seka logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad Å¡is sandėliukas nebuvo laikomas atsakovo materialiuoju ilgalaikiu turtu bei apskritai atsakovui vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausančiu turtu.Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. posėdyje Sprendimu Nr. 286 patvirtinto privatizavimo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, plotas buvo nurodytas lygus 1 151,90 kv.m. (b.l. 43-45, t. 1). 2005 m. spalio mėn. iÅ¡leistame Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) Å¡io privatizavimo objekto plotas buvo nurodytas lygus 964,94 kv.m. (negyvenamasis pastatas) ir 187 kv.m. (priklausiniais užstatytas plotas), kas iÅ¡ viso sudaro 1 151,94 kv.m. (b.l. 7-8, t. 1).

VieÅ¡o aukciono 2006 m. vasario 2 d. protokolo Nr. 3 punkte Nr. 2 užfiksuota, jog vieÅ¡o aukciono laimėtojas įsigijo privatizavimo objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio plotas lygus 964,94 kv.m. (negyvenamasis pastatas) ir 187 kv.m. (priklausiniais užstatytas plotas), kas iÅ¡ viso sudaro             1 151,94 kv.m. (b.l. 13, t. 1). Taigi, visuose trijuose dokumentuose privatizavimo objekto užstatymo plotas žemės sklype iÅ¡ esmės nesiskyrė. Privatizavimo objekto plotas sutapo su Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių: pastato-lopÅ¡elio-darželio bei jo pagalbinių Å«kinių pastatų – kiemo rÅ«sio ir 6 pavėsinių plotų, - plotų bendra suma, lygia 1 151,94 kv.m. (964,94 kv.m. + 25 kv.m. + 6 x 27 kv.m.) (b.l. 80-82, t. 1).

Be to, pastatas – sandėliukas, sklypo plane pažymėtas žemės indeksu MN, nei viename iÅ¡ Å¡ių trijų dokumentų nebuvo įvardintas kaip privatizuojamo objekto sudėtinė dalis. IÅ¡ nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neteikė praÅ¡ymo Turto fondui į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti ir ginčo pastatÄ â€“ sandėliukÄ kaip privatizuojamo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, sudėtinę dalį bei atitinkamai Å¡is pastatas nebuvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintÄ privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä kaip privatizuojamo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, sudėtinė dalis.Vadovaudamasi aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui neapskaičius ginčo pastato savo balanse kaip ilgalaikio materialaus turto, Å¡is turtas neatitiko Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos sÄ lygos, norint jį privatizuoti vieÅ¡o aukciono bÅ«du.

Todėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad aplinkybė, jog ginčo pastatas nebuvo apskaitytas atsakovo balanse, netrukdo Å¡io turto privatizuoti, nagrinėjamu atveju atmetamas kaip prieÅ¡taraujantis imperatyviai teisės normai, įtvirtintai Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Be to, aplinkybė, kad atsakovas nenustatinėjo ginčo pastato – sandėliuko vertės bei nei viename su vieÅ¡o aukciono procedÅ«romis susijusiame dokumente ginčo pastatas – sandėliukas (nurodant jo pavadinimÄ bei užstatymo plotÄ ) nebuvo įvardintas kaip privatizuojamo objekto sudedamoji dalis, patvirtina iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo tikslo ginčo pastato – sandėliuko įtraukti į privatizuojamo objekto sudėtį bei atitinkamai Vyriausybė nepatvirtino ginčo pastato - sandėliuko kaip privatizuojamo objekto sudėtinės dalies, kas yra bÅ«tina, norint šį ginčo statinį privatizuoti vadovaujantis Privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 10 straipsnio 1-2 dalimis bei 8 dalimi.

IÅ¡vadÄ , kad ginčo pastatas nebuvo įtrauktas į privatizuojamo objekto sudėtį patvirtina ir tai, kad ginčo pastato užstatymo plotas pagal žemės sklypo planÄ sudarė apytiksliai 43 kv.m. (5,58 kv.m. x 7,79 kv.m.) (b.l. 33, t. 1). Tuo tarpu Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (320) yra numatyti sklypo, kuriame stovi privatizuojamas objektas, apribojimai, įskaitant ir tai, kad negali keistis esamas užstatymo tankis bei intensyvumas (b.l. 7-8, t. 1). Vadinasi, į privatizuojamo objekto sudėtį įtraukus ginčo statinį, privatizuojamo objekto užstatymo plotas padidėtų 43 kv.m. nuo 1 151,94 kv.m. iki 1 194,94 kv.m., kas įtakotų žemės sklypo, ant kurio stovi privatizavimo objektas, užstatymo tankį ir intensyvumÄ bei atitinkamai privatizavimo objekto vertę ir pardavimo kainÄ .

Tokiu bÅ«du į privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas įtraukiant ir ieÅ¡kovo nurodomÄ ginčo statinį, kaip privatizuojamo objekto sudedamÄ jÄ dalį, bÅ«tų pakeistas ne tik pats privatizavimo objektas, bet ir privatizavimo sÄ lygos, kas yra draudžiama vadovaujantis Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė ir ginčo pastatÄ , bet tai neatsispindėjo Vyriausybės patvirtintame privatizavimo objektų sÄ raÅ¡e, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , privatizavimo objektÄ sudarantys statinių pavadinimai ir jų charakteristika (pavyzdžiui, plotai) turi bÅ«ti konkrečiai įvardinti, apibÅ«dinant privatizavimo objektÄ , ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, jog ginčo pastato neįvardijimas privatizavimo objekto sudedamÄ ja dalimi reiÅ¡kia, kad Å¡is pastatas, kaip pagrindinio pastato priklausinys, yra privatizuotas, atmetami kaip prieÅ¡taraujantys specialiosioms vieÅ¡osios teisės normoms.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad privatizavimo objektu gali bÅ«ti ir statinys, kuriam nėra privalomas įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nes tokio reikalavimo privatizavimo objektui neįtvirtinta specialiosios vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su valstybei ir savivaldybėms vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nepaisant to, Å¡is apeliacinio skundo argumentas nedaro įtakos jau priteitai iÅ¡vadai, kad ginčo statinys negali bÅ«ti privatizavimo objekto sudedamÄ ja dalimi dėl to, jog neatitinka privatizavimo objektui keliamų kriterijų, įtvirtintų Privatizavimo įstatyme.IÅ¡ nustatytų aplinkybių seka, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikalauti papildyti (pakeisti) privatizavimo objektÄ , į jo sudėtį papildomai įtraukiant ginčo statinį – sandėliukÄ .

Atitinkamai iÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovui pasielgus prieÅ¡ingai, atsakovas turėjo teisę su tokia nauja privatizavimo sandorio sÄ lyga, kuri nebuvo numatyta jokiame dokumente, tiek skelbiant apie privatizavimÄ vieÅ¡o aukciono bÅ«du, tiek paskelbiant ieÅ¡kovÄ vieÅ¡o aukciono laimėtoju, nesutikti bei laikyti, kad ieÅ¡kovas, nesuderindamas pirkimo-pardavimo sutarties projekto paskelbtomis privatizavimo sÄ lygomis iki Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkte numatyto termino (iki 2008 m. vasario 1 d.), atsisako pirkti privatizavimo objektÄ (Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatų (toliau – Privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatai) 39 p.).

Taigi, ieÅ¡kovo elgesys patvirtina, kad Å¡iuo atveju ne atsakovas, o bÅ«tent ieÅ¡kovas pažeidė savo prievolę, įtvirtintÄ tiek taikos sutartyje, tiek Privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatų 39 punkte – sÄ Å¾iningai derėtis dėl pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo bei sutarties projektÄ suderinti su atsakovu nustatytu terminu. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas aukciono laimėtoju buvo paskelbtas dar 2006 m. vasario 2 d., tačiau savo pozicijÄ dėl ginčo statinio įtraukimo į privatizuojamo objekto sudėtį pranešė atsakovui tik 2008 m. sausio 29 d., tai yra likus tik 3 dienoms iki galutinio termino pirkimo-pardavimo sutarties projektui suderinti.

Toks ieÅ¡kovo elgesys neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, vadovaujantis kuriais civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti teisingai, protingai ir sÄ Å¾iningai. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui, kaip vieÅ¡o aukciono laimėtojui, nesuderinus pirkimo–pardavimo sutarties projekto iki taikos sutartyje nustatyto termino pabaigos bei tokiu bÅ«du atsisakius pirkti privatizavimo objektÄ , atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. (4.1)-A1-1046 sudaryta VieÅ¡ojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priėmė teisėtÄ nutarimÄ , kuriuo nutarta privatizuojamÄ objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, laikyti neparduotu. Todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dalyje dėl pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo - VieÅ¡ojo aukciono komisijos 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu - atmetamas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-501/2006 ir 2007 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-78/2007, nes minėtose nutartyse aptartos faktinės situacijos skiriasi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių.

Minėtose nutartyse nėra aptariami privatizavimo teisiniai santykiai. Be to, abejose nutartyse nagrinėtose faktinėse situacijose nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad aukciono bÅ«du parduodamas objektas buvo apibrėžtas neaiÅ¡kiai (netiksliai), o tik buvo konstatuojama, kaip Å¡is neaiÅ¡kumas (netikslumas) įtakoja aukciono rezultatus. Tuo tarpu Å¡ioje byloje kilo ginčas dėl to, ar privatizavimo objektas yra aiÅ¡kus (kaip teigia atsakovas), ar netikslus (kaip teigia ieÅ¡kovas). IÅ¡nagrinėjusi byloje esančių įrodymų visumÄ bei jų tarpusavio santykį ir įrodytinumo lygį, teisėjų kolegija priėjo aukščiau nutartyje nurodytos iÅ¡vados, kad privatizavimo objektas buvo aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžtas privatizavimo dokumentuose.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad VieÅ¡o aukciono komisijai paskelbus ieÅ¡kovÄ vieÅ¡o aukciono laimėtoju, įvyko privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sandoris, kurį reikėjo įforminti įstatymo nustatyta forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2011). Tačiau nustačius, kad ne dėl atsakovo, o bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės iki taikos sutartyje nustatyto termino pirkimo-pardavimo sutarties projektas nebuvo suderintas, laikoma, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti pirkti privatizavimo objektÄ (Privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatų 39 p.).

Tokiu bÅ«du atsakovas ne tik neįgijo pareigos įforminti pirkimo-pardavimo sandorį įstatymo nustatyta tvarka, bet apskritai įgijo teisę privatizavimo sandorį laikyti negaliojančiu bei atitinkamai laikyti privatizavimo objektÄ neparduotu (Privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatų 39 p.), kÄ teisėjų kolegija jau nustatė Å¡ioje nutartyje. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas vengė privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sandorį įforminti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 str.).

Atitinkamai nustačius, kad VieÅ¡ojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. posėdyje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ privatizuojamÄ objektÄ laikyti neparduotu, atmetama ir ta ieÅ¡kovo apeliacinio skundo dalis, kuria reikalaujama panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo atmestas iÅ¡vestinis ieÅ¡kinio reikalavimas - pripažinti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartį dėl privatizuojamo objekto, į jo sudėtį papildomai įraÅ¡ant ginčo statinį - sandėliukÄ . Dėl kitų procesinių klausimų iÅ¡sprendimo Apeliacinio skundo netenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteisiama 39 408 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas už apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str., 96 str. 2 d.), o ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jam iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, netenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų bÅ«ti naikinama apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Todėl ieÅ¡kovo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             IÅ¡ ieÅ¡kovo V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga) į valstybės biudžetÄ priteisti 39 408 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                               Donatas Å ernas