cbb89142-6d21-4591-b5a0-8a4b61d65ac7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-397-527/2014;procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.14; 121.17.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K. W. atskirÄ jį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1909-482/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

V. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo ir n u s t a t ė:I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme 2013-11-14 buvo gautas A. V. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kuriuo ji prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo ir nustatyti sÅ«naus V. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinÄ jÄ (iki teismo sprendimo priėmimo) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja adresu VilkaviÅ¡kio r. sav. (duomenys neskelbtini); uždrausti iÅ¡vežti vaikÄ V.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nuolatinės jo gyvenamosios vietos be teismo leidimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«nus turi dvigubÄ pilietybę - Lietuvos ir Izraelio, tačiau gyvena su ja, ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra VilkaviÅ¡kio r. sav. (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu su sÅ«naus tėvu iÅ¡kilo itin aÅ¡trus nesutarimas dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos, ir jiems tarpusavyje dėl to susitarti nepavyksta. Iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes 2013-10-27 sÅ«naus tėvas mėgino tiek jÄ , tiek sÅ«nų apgaule iÅ¡sivežti iÅ¡ Lietuvos, ir dėl tokių jo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Marijampolės AVPK.

Grėsmė, kad sÅ«naus tėvas gali mėginti tai padaryti dar kartÄ , nėra iÅ¡nykusi, kadangi tėvas su sÅ«numi bendrauja kas savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.), jis atvyksta pasiimti jÄ su sÅ«numi, ir jie visÄ savaitgalį praleidžia jo laikinai iÅ¡sinuomotame name adresu (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kis. SÅ«naus tėvas nei nuolatinės, nei deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Jai nėra žinoma nei jo deklaruota, nei faktinė gyvenamoji vieta užsienyje, nes iÅ¡ jai žinomos jo paskutinės gyvenamosios vietos Norvegijoje jis yra iÅ¡sikėlęs. Be to, grėsmė, kad vaiko tėvas gali mėginti vėl iÅ¡vežti sÅ«nų į užsienį, nėra iÅ¡nykusi, ieÅ¡kovė dirba, todėl dienos metu sÅ«nų prižiÅ«ri jos tėvai, kurie neturėtų jokios galimybės pasiprieÅ¡inti sÅ«naus paėmimui, jeigu vaiko tėvas tai mėgintų padaryti.

Tai, kad vaiko tėvas nėra atsisakęs savo ketinimų dėl vaiko iÅ¡vežimo į užsienį, įrodo ir ta aplinkybė, kad po paskutinio savaitgalio (lapkričio 9–10 d.) vaiko tėvas pareiÅ¡kė, kad jis vis vien iÅ¡siveÅ¡ vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ , jeigu ji nepaklus jo reikalavimui važiuoti kartu su juo į NorvegijÄ . Tokius jo grasinimus ji girdi kiekvieno susitikimo metu. Pateikti ieÅ¡kinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu ji neturėjo galimybės, kadangi tam reikia surinkti nemažai dokumentų, kreiptis į advokatÄ .

Be to, tik vakar ji sužinojo, kad vaiko tėvas kreipėsi į Norvegijos institucijas dėl vaiko grÄ Å¾inimo į NorvegijÄ pagal Hagos konvencijÄ . VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi (b. l. 11–12) ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė tenkinti ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teisme pareiÅ¡kimo: nustatyti sÅ«naus V. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). adresu VilkaviÅ¡kio r. sav. (duomenys neskelbtini), iki Å¡ioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas; uždrausti iÅ¡vežti vaikÄ V.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nuolatinės jo gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Teismui pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė ir K. W. yra vaiko tėvai, kad ieÅ¡kovė ir vaikas yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ VilkaviÅ¡kio r. sav. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir konkrečių įrodymų dėl grasinimų iÅ¡sivežti vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę. Tačiau teismas sprendė, kad praÅ¡yme nurodytos aplinkybės duoda pagrindÄ manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bus pažeisti vaiko, vieno iÅ¡ tėvų interesai, o taip pat pasunkės teismo sprendimo įvykdymas, nes ieÅ¡kovė sieks ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡spręsti teismo keliu.II.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtsakovas K. W., atstovaujamas advokatės Linos Gudaitės, atskiruoju skundu (b. l. 16 –21) praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį panaikinti, nes byla nėra teisminga Lietuvos teismams. Atskirajame skunde atsakovas taip pat praÅ¡o bylos nagrinėjimo metu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti jo ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , tačiau šį praÅ¡ymÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡reikÅ¡tÄ atskirajame skunde, VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013-11-29 nutartimi paliko nenagrinėtÄ .Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog ieÅ¡kovė, sužinojusi apie atsakovo 2013-10-29 pateiktÄ praÅ¡ymÄ pagal 1980 m.

Hagos konvencijÄ dėl neteisėtai laikomo vaiko sugrÄ Å¾inimo, 2013-11-14 kreipėsi į VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pareiÅ¡kimo. Atsakovo ir ieÅ¡kovės mažametis sÅ«nus V. A. V., kuris yra Izraelio ir Lietuvos pilietis, nuo 2013 m. rugsėjo mėn. yra neteisėtai laikomas Lietuvoje, kur be tėvo žinios ir sutikimo berniukÄ iÅ¡vežė jo biologinė motina atsakovė. Be to, vaiko motina Å¡iuo metu blokuoja tėvo bendravimÄ su vaiku, melagingai kaltindama jį siekiant vaikÄ pagrobti ir iÅ¡vežti į atgal į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį – NorvegijÄ .

IeÅ¡kovas ir atsakovė yra sugyventiniai, gyvenę kartu nuo 2006 m. Anglijoje ir Norvegijoje, paskutiniuosius dvejus metus – Norvegijoje, Alesundo ir Stavangerio miestuose. Gyventojų registre paskutinioji judviejų gyvenamoji vieta užregistruota adresu: (duomenys neskelbtini), Stavanger. IeÅ¡kovė su atsakovu ir vaiku 2013-09-06 atvyko atostogų į LietuvÄ . Atvykusi į LietuvÄ ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad nebegrįš atgal į NorvegijÄ . Ji uždraudė tėvui matytis su vaiku ir į Å¡eimyninius reikalus įpainiojo Lietuvos policijÄ , melagingai apkaltindama vaiko tėvÄ bandymu pagrobti vaikÄ atgal į NorvegijÄ .

Todėl atsakovas nusprendė kreiptis į Norvegijos Teisingumo ministerijÄ dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ , kad tokiu bÅ«du byla dėl vaiko globos pasidalinimo patektų į Norvegijos teismus. Paskutiniuosius trejus metus vaiko gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje, Alesundo ir kiek vėliau Stavangerio miestuose. Atsakovas siekia, jog vaiko gyvenamÄ ja vieta taptų Norvegijoje esantis Stavangerio miestas, kuriame vaikas yra gerai integruotas į vietinę bendruomenę. Vaikas lanko vienÄ iÅ¡ Stavangerio miesto darželių, turi norvegiÅ¡kÄ asmens kodÄ .

Abu tėvai taip pat turi norvegiÅ¡kus asmens kodus, ir per paskutiniuosius trejus metus jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje. Tėvai yra gavę nuolatinio gyvenimo Norvegijoje leidimus. Vaikui Norvegijoje yra paskirtas pastovus Å¡eimos gydytojas, jam yra mokama vaiko paÅ¡alpa. Nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad vaiko gyvenamoji vieta galėtų bÅ«ti kur nors kitur, o ne Norvegijoje. Todėl ieÅ¡kinys dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo atitinka Hagos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, kad vaikas bÅ«tų sugrÄ Å¾intas į savo nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį iÅ¡ Lietuvos, kur vaikas yra neteisėtai laikomas.

Atsakovas 2013-10-28 kreipėsi į Norvegijos centrinę įstaigÄ â€“ Teisingumo ministerijÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti vaikÄ pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinių civilinių vaikų grobimo ir neteisėto laikymo aspektų. Å is praÅ¡ymas buvo persiųstas Lietuvos centrinei įstaigai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri nurodė, kad atsakovas privalo kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ asmeniÅ¡kai su ieÅ¡kiniu dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje.

Be to, atsakovas 2013-11-04 kreipėsi į Stavangerio teismÄ su ieÅ¡kiniu nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko tėvu ir jam suteikti iÅ¡skirtinę vaiko globÄ . Atsakovo ieÅ¡kinys buvo priimtas 2013-11-06, bylai suteikiant numerį 13-182647TVI (teisėjas Bjorn Risenrud). Å i byla yra Å¡iuo metu nagrinėjama Stavangerio teisme, kurio adresas yra Stavanger tingrett, Postboks 159 Sentrum, 4001 Stavanger, Norway. Vaiko tėvas taip pat prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, tačiau teismas, įvertinęs, kad vaikas Å¡iuo metu yra laikomas Lietuvoje, nusprendė dėl priemonių priimti sprendimÄ tik gavęs atsiliepimÄ iÅ¡ vaiko motinos.Lietuvos Respublika neturi pasiraÅ¡iusi dviÅ¡alės sutarties su Norvegija, kurioje bÅ«tų sprendžiami teismingumo ir kiti su tuo susiję klausimai, bÅ«tina vadovautis LR CPK VII skyriaus taisyklėmis, kuriose įtvirtintas teismingumÄ reglamentuojančių normų taikymas.

Pagal CPK 782 straipsnio nuostatas, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o tuo atveju, jei teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. 2013-11-15 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas ex officio nepatikrino, ar ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, todėl teismams tokia pareiga iÅ¡lieka. Lietuvos Respublikos teismas dėl savo ar trečiosios valstybės teismų iÅ¡imtinės kompetencijos sprendžia vadovaudamasis visomis Lietuvoje galiojančiomis tarptautinio civilinio proceso normomis, įtvirtintomis CPK ir tarptautinėse sutartyse, kurių dalyvė yra Lietuva.

Konkrečios tarptautinės sutarties pagrindu Lietuvos Respublikos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas yra neatsiejamas nuo trečiosios valstybės, Å¡ios tarptautinės sutarties dalyvės, teismų iÅ¡imtinės kompetencijos pripažinimo. Å ios bylos kontekste neaktualus 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, taikymas, nes Norvegija nėra Europos SÄ jungos narė, o Europos SÄ jungos reglamentuose įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės taikytinos tik santykiuose tarp Europos SÄ jungos valstybių narių.

Nagrinėjamu atveju Norvegijos Stavangerio miesto teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra priimtas ieškovo K. W. prašymas dėl nepilnamečio vaiko globos, jo išlaikymo, tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kiti su tuo susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublika nėra tarptautinių sutarčių šeimos teisinių santykių apskritai ar tėvų ir vaikų teisinių santykių srityje konkrečiai, įtvirtinančių išimtinės jurisdikcijos taisykles, dalyvė su Norvegija, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Lietuvos teismų teismingumo, taikytinos CPK 784–785 straipsniuose įtvirtintos nuostatos.

Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar byla, kurioje yra sprendžiamas iÅ¡laikymo vaikams priteisimo klausimas, nepriklauso iÅ¡imtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai, turi vadovautis CPK 784 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų Å¡eimos bylas nagrinėja iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismai, ir CPK 785 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad Lietuvos Respublikos teismai iÅ¡imtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iÅ¡ Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos Å¡alies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, bei Å¡io straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad jeigu abiejų Å¡alių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas Å¡io straipsnio 1 dalyje, nagrinėja iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismai.Tačiau Å¡ioje byloje tiek ieÅ¡kovės, tiek vaiko, tiek atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje, o ne Lietuvoje.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieÅ¡kovė arba atsakovas turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. IeÅ¡kovė Lietuvoje negyveno nuo 2006 metų, nes buvo ir tebėra įgijusi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje, ten dirbo, vaikas lankė darželį. Todėl tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo ir jų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra Norvegija, kurios teismams yra teisminga ginčo Å¡alių byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kadangi ginčas dėl vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo yra nagrinėjamas Stavangerio teismo, Norvegijoje, todėl akivaizdu, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes prieÅ¡inga padėtis pažeistų lis pendens taisyklę.Nors Lietuvos Respublikos centrinė įstaiga buvo gavusi iÅ¡ Norvegijos centrinės įstaigos ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo, tačiau VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas vis tiek sprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina, nors Hagos konvencijos 6 straipsnis nustato, kad gavusi praneÅ¡imÄ apie neteisėtÄ iÅ¡vežimÄ ar laikymÄ , nurodytÄ 3 straipsnyje, Susitariančiosios Valstybės, į kuriÄ vaikas yra iÅ¡vežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iÅ¡ esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi bÅ«ti grÄ Å¾inamas pagal Å¡iÄ KonvencijÄ , arba sprendžia dėl globos teisių iÅ¡ esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto praneÅ¡imo gavimo dienos nepateikiamas praÅ¡ymas pagal Å¡iÄ KonvencijÄ .

Tačiau atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo į NorvegijÄ 2013-10-28, o 2013-11-04 kreipėsi į Norvegijos teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė (b. l. 86–90) praÅ¡o atmesti atsakovo atskirÄ jį skundÄ , VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams. Å iuo metu Å¡eima gyvena skirtingose Lietuvos vietose.

Atsakovas Lietuvoje nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , paskutinis žinomas jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kis. BÅ«tent Å¡iuo adresu teismo atsakovui buvo siųsti ir įteikti visi procesiniai dokumentai, kuriuos jis gavo. BÅ«tent Å¡iuo adresu atsakovas bendraudavo su nepilnamečiu sÅ«numi. Todėl laikytina, kad atsakovas ieÅ¡kinio pateikimo dienai gyveno Lietuvoje.CPK 785 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos teismai iÅ¡imtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iÅ¡ Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, sūnus taip pat turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Ieškovės ir sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovė čia gyvena ir dirba, moka mokesčius, o sūnus lanko darželį. Jokios kitos gyvenamosios vietos, jokioje kitoje šalyje ieškovė neturi. Sūnus nekalba norvegų kalba, t. y. jis šios kalbos visiškai nesupranta ir šia kalba nekalba. Sūnus pakankamai gerai kalba lietuvių kalba, su savo bendraamžiais darželyje bendrauja taip pat lietuvių kalba.

SÅ«nus darželį lankė tik nuo 2013-08-01 iki 2013 m. rugsėjo mėn., nes 2013-09-04 ieÅ¡kovė, atsakovas ir sÅ«nus kartu iÅ¡vyko gyventi į LietuvÄ .Atsakovas pripažįsta, kad Lietuvos Respublika nėra pasiraÅ¡iusi dviÅ¡alės sutarties su Norvegija dėl civilinių bylų teismingumo, todėl sprendžiant bylos teismingumo klausimÄ yra vadovaujamasi CPK teisės normomis. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad Å¡i byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.Atsakovas taip pat neteisingai nurodo faktines aplinkybes, kad neva sÅ«nus buvo iÅ¡vežtas į LietuvÄ per prievartÄ ir kad neva per prievartÄ Lietuvoje yra laikomas.

IÅ¡ esmės nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos gyvenant kartu su atsakovu ieÅ¡kovė neturėjo, nes keldavosi iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ (Anglija, Norvegija, Indija, Monakas). VisÄ laikÄ sÅ«nus gyveno su ieÅ¡kove, buvo jos prižiÅ«rimas, auklėjamas, tuo tarpu atsakovas nuolat važinėdavo ir prie vaiko priežiÅ«ros prisidėjo minimaliai. Dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovė negalėjo susirasti darbo, nes tam atsakovas nuolat prieÅ¡taravo. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ieÅ¡kovės ir sÅ«naus atžvilgiu ieÅ¡kovei teko iÅ¡ namų Norvegijoje iÅ¡eiti ir kreiptis į moters krizių centrÄ .

Atsakovas buvo iÅ¡kviestas pokalbiui į Vaikų teisių tarnybÄ dėl netinkamo elgesio. Atsakovas ir ten elgėsi Å¡iurkščiai bei agresyviai, dėl ko tarnyba susidomėjo jo elgesiu. Atsakovas iÅ¡sigandęs pareiÅ¡kė, kad reikia iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies. Å alys ketino Lietuvoje įsigyti savo namÄ , atsakovas ketino pradėti savo verslÄ . Atsakovas netgi parsiuntė iÅ¡ Norvegijos visus Å¡eimos daiktus, kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad Å¡alių tikslas įsikurti ir gyventi buvo bÅ«tent Lietuvoje.

Pagyvenus kurį laikÄ Lietuvoje, ieÅ¡kovė pamatė, kad atsakovas nesiruoÅ¡ia keistis, todėl nusprendė gyventi atskirai. Su atsakovu sutarė draugiÅ¡kai įforminti visus tarpusavio santykius, kreipėsi į advokatus Lietuvoje, kad bÅ«tų pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo ir bendravimo. IÅ¡ esmės atsakovas neprieÅ¡taravo, kad sÅ«nus gyventų su ieÅ¡kove, sutarė dėl to, kad jis vaiko neiÅ¡vežtų iÅ¡ Lietuvos, sutarė dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo bei dėl bendravimo su sÅ«numi.

SÅ«nus pradėjo lankyti darželį, ieÅ¡kovė pradėjo dirbti. Tačiau atsakovas vis atidėliojo susitarimo pasiraÅ¡ymÄ , dėl ieÅ¡kovei nežinomų priežasčių. Å alims nesutarus, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsakovas bandė per prievartÄ iÅ¡vežti ieÅ¡kovę su vaiku iÅ¡ Lietuvos, pas vaikÄ ateidavo bÅ«damas neblaivus, grasino, kad vaikÄ vis tiek iÅ¡veÅ¡ iÅ¡ Lietuvos bet kokia kaina, žemino ieÅ¡kovę sÅ«naus ir artimųjų akyse. Atsakovas pastaruoju metu nuolatos daro psichologinį spaudimÄ tiek ieÅ¡kovei, tiek ir vaikui, nuolat lankosi darželyje ir reiÅ¡kia įvairias nepagrįstas pretenzijas, trikdo vaikų poilsį bei personalo darbÄ , raÅ¡o nepagrįstus skundus, nuolatos atlieka provokacinius veiksmus ir t. t.

Toks jo elgesys nesiderina su jo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis.Atsakovas pripažįsta, kad jis yra kreipęsis į teismÄ Norvegijoje bei prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, tačiau teismas, įvertinęs, kad vaikas yra Lietuvoje, jo sprendimo nėra tenkinęs. Atsakovas, skųsdamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplamai nepasisako dėl pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, o iÅ¡ esmės savo skundÄ grindžia tik aplinkybėmis, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Teismas pagrįstai priėmė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl nesant jokių kitų atsakovo argumentų, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti panaikintos kaip nepagrįstos, laikytina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta.Vaiko interesai taip pat turi bÅ«ti vertinami ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) bei aktualiÄ pastarųjų metų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ .

Nors atsakovas nurodo, kad Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti taikomi Europos SÄ jungos teisės aktai, tačiau ieÅ¡kovė ir jos sÅ«nus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublika yra Europos SÄ jungos narė, todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo remtis tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-10 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos.

Teisėsaugos pareigÅ«nų jėgos panaudojimo aspektai teisės į gyvybę apsaugos kontekste Nr. ŽT-B-36. Teismų praktika 2012, Nr. 36, p. 438-499).III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Lietuvos Respublikos CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ,,kai praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik iÅ¡sprendus ieÅ¡kinio, kuriame jas praÅ¡oma taikyti, priėmimo klausimÄ .

Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ,,teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. (...) Å ioje dalyje nurodytas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi bÅ«ti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieÅ¡kinį.“Pagal tokį teisinį reglamentavimÄ akivaizdu, jog teismas, prieÅ¡ taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia privalo nuspręsti dėl to, ar ieÅ¡kinys, kuris pareikÅ¡tas arba kurį tik ketinama pareikÅ¡ti, yra teismingas tam teismui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nepriklausomai nuo to, ar praÅ¡ymas paduodamas kartu su ieÅ¡kiniu, ar ne, gali spręsti tik kompetentingas nagrinėti ieÅ¡kinį teismas, t. y. tas teismas, kuriam byla yra teisminga.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, nutaręs taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teisme pareiÅ¡kimo, net nesvarstė ir nepasisakė dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams (konkrečiai – VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismui), nors iÅ¡ su praÅ¡ymu pateiktų dokumentų buvo matyti, jog ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus gyvenamoji vieta Lietuvoje, VilkaviÅ¡kio raj. sav., (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota tik 2013-09-24 (t. y. nepilni du mėnesiai iki praÅ¡ymo teismui pateikimo); sÅ«nus, kurio gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo praÅ¡oma nustatyti Lietuvoje, turi dvigubÄ pilietybę (Lietuvos ir Izraelio), o jo tėvas K.

W. – užsienio pilietis; be to, pačiame praÅ¡yme buvo nurodyta, jog, ieÅ¡kovės žiniomis, vaiko tėvas kreipėsi į Norvegijos institucijas dėl vaiko grÄ Å¾inimo į NorvegijÄ pagal Hagos konvencijÄ , kas akivaizdžiai rodo bylÄ turint tarptautinį elementÄ .Esant tokiai situacijai konstatuotina, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje, turinčioje tarptautinį elementÄ , galėjo bÅ«ti taikytos tik teismui iÅ¡siaiÅ¡kinus (bent jau preliminariai) aplinkybę, kad ieÅ¡kinys, kurį ieÅ¡kovė nurodė ketinanti pareikÅ¡ti, iÅ¡ tiesų yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ buvo bÅ«tina praneÅ¡ti atsakovui (tuo labiau, kad, ieÅ¡kovės teigimu, jis laikinai gyveno iÅ¡sinuomotame name (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje), suteikiant jam galimybę pateikti savo argumentus tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl bylos teismingumo (CPK 147 str. 1 d.).Kadangi Å¡i aplinkybė net nebuvo aiÅ¡kintasi, teismas dėl bylos teismingumo visiÅ¡kai nesvarstė ir dėl to nepasisakė, nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo remdamasis bylÄ laikė teisminga Lietuvos teismams, konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tik skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priimdamas dėl to kasacine tvarka neskundžiamÄ nutartį (CPK 151 str. 2 d.), negali pasisakyti dėl Å¡ios bylos teismingumo, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas tiek Å¡alių rungtyniÅ¡kumo principas, tiek Å¡alių teisė tokiÄ teismo nutartį apskųsti instancine tvarka.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui. Teisėja                                                                            Jolita Cirulienė