cbb7d36b-778b-4faf-a400-7fedb2a459ad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3016-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-01058-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. birželio 18 d.                                                                   Vilnius                Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi byla,n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas R. M. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-4), praÅ¡ydamas priteisti 40000 Lt neturtinės žalos.

Nurodo, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LTI-K) perpildytose kamerose. Jose trÅ«ko erdvės, nes stovėjo dviaukščiai gultai ir kalėjo daug asmenų, trÅ«ko oro, nes kamerose bÅ«davo rÅ«koma, ant sienų buvo pelėsis. Tai kėlė emocinius ir psichologinius nepatogumus. Perkėlus jį į Marijampolės pataisos namus, kalėjimo sÄ lygos taip pat neatitiko higienos reikalavimų: kameros perpildytos, dėl to kildavo konfliktų tarp nuteistųjų.

Pareiškėjas pažymi, kad ir transportavimas tarp kalinimo įstaigų vykdavo pažeidžiant saugumo taisykles: nebuvo saugos diržų, 4 kv. m. automobilyje veždavo 8-12 žmonių. Remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 641 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktu, pagal kurį vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau 5 kv. m. kameros ploto. Dėl neturtinės žalos atlyginimo remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.250 straipsnio 7 dalimi taip pat 2006 metų Europos ministrų komiteto rekomendacija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika.

Nurodė, jog dėl nežmoniÅ¡kų, antisanitarinių kalinimo sÄ lygų LTI-K ir Marijampolės pataisos namuose, patyrė didžiulę dvasinę, psichologinę ir neturtinę žalÄ , pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė dirglus, kankina nemiga. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o priteisti 40000 Lt neturtinės žalos.      Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime (b. l. 11–12) į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, ir konvojavimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitinka Konvojavimo taisyklių 145­-148 punktų reikalavimus. Be to, pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai teigiamai įvertino esamÄ specialiosios paskirties transporto bÅ«klę. Visada yra užtikrinama, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iai dienai VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡tas pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų.

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime (b. l. 42–46) į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad R. M. atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. gruodžio 8 d.

Pataisos namų nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 7/07-379 bausmę atlikinėti buvo paskirtas į 14-tÄ nuteistųjų bÅ«rį, 141 brigadÄ . Å iame bÅ«ryje bausmę atlieka iki dabar. Visu minėtu bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis pataisos įstaigos administracijos neprašė bÅ«ti perkeliamas į kitÄ bÅ«rį. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad dėl perpildytų kamerų trÅ«ko erdvės, negalėjo pajudėti.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemÄ ) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse - pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Bendras 14-tam nuteistųjų bÅ«riui priklausančių patalpų, po kurias ne miego metu nuteistieji gali laisvai judėti, plotas yra 209,47 kv. m. Gyvenamųjų patalpų plotas susideda iÅ¡ 2 miegui skirtų gyvenamųjų kambarių ir virtuvės (Nr. 1-19), viso Å¡is plotas sudaro 168,95 kv. m.

Tuo tarpu nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki dabar Å¡io bÅ«rio vidutinis sÄ raÅ¡inis nuteistųjų skaičius yra 50 nuteistųjų, ir tai nevirÅ¡ija teisės aktuose įtvirtinto minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo. Dėl neturtinės žalos priteisimo, paaiÅ¡kino, kad neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo ženklių moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas.

Todėl, Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundÄ (b. l. 62–70) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į LTI-K atvyko 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir buvo laikomas iki 2012 m. kovo 1 d.

Paaiškino, jog anksčiau Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose vienam asmeniui ne mažiau kaip 5 kv. m. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytÄ reikalavimÄ , t.y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. PaaiÅ¡kino, kad LTI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad LTI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LTI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

PaaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ bei Å¡varÄ kamerose, reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) yra iÅ¡duodamas į kameras, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LTI-K yra sudaręs ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, kad remontas LTI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Taip pat pažymėjo, kad LTI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipė dėmesį, kad esant bÅ«tinumui pareiÅ¡kėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, tinkamas gydymas, skiriami vaistai.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad nėra galimybės pajudėti, paaiÅ¡kino, kad suimtieji kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ turi teisę pasivaikščioti gryname ore, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.Dėl neturinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ nurodytÄ LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjas, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovai ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuotitinkamai (b. l. 108, 112–114).

Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:PareiÅ¡kėjas R. M. pirmÄ kartÄ Ä¯ LTI-K buvo atvežtas 2009-08-10 ir laikomas iki 2011-12-08, kol iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus. AntrÄ kartÄ buvo atvežtas į LTI-K 2012-01-19 ir buvo laikomas iki 2012-03-01, kol vėl iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 62–67, 71–72).Nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (buvusi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“) teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus LTI-K (b. l.73–83).Nuteistasis R.

M. iÅ¡ LTI-K į Marijampolės pataisos namus buvo etapuotas 2011-12-08, 2012-03-01 (b. l.30–32, 39–41), iÅ¡ Marijampolės pataisos namų į LTI-K buvo etapuotas 2012-01-19, 2012-01-26 (b. l. 33–38).2011 m. gruodžio 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-379, R. M. buvo paskirtas į 14 bÅ«rį, 141 brigadÄ (b. l. 47–48). Vidutinis sÄ raÅ¡inis Å¡io bÅ«rio nuteistųjų skaičius yra 50 nuteistųjų (b. l. 58).IÅ¡ 2013 m. balandžio 18 d. Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistės pažymos Nr. 55/04-214 matyti, kad nuteistasis R.

M. nuo atvykimo sistemingai lankė ir aktyviai dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, programose. Dėl psichologinių problemų, kurių priežastimi galėjo bÅ«ti santykiai su administracija, nepriimtinos gyvenimo sÄ lygos ar konfliktai bÅ«ryje, nuteistasis nebuvo kreipęsis (b. l. 60).IÅ¡ LTI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymų Nr. 24-1521, Nr. 24-1514, Nr. 24-1523, Nr. 24-1518 matyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas LTI-K laikotarpiu nuo 2009-08-11 iki 2012-10-26 su žodiniais ir raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais ar skundais dėl gyvenimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 85–89).

        Byloje kyla ginčas: dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K, pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. dėl per mažo kamerų ploto, netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime; dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki dabar dėl per mažo kameros ploto, netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose; ir dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl nesaugaus bei perpildyto transportavimo iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ .

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovų deliktinės atsakomybės klausimas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LTI-K Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma.

Anksčiau galiojusioje (nuo 1999 m. lapkričio 1 d.) Lietuvos higienos normoje HN 76:1999, buvo nustatyta, kad gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims turi būti ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui. Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.

Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte pagal kurį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 29 d. buvo kalinamas LTI-K.

Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. balandžio 10 d. taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurioje nustatytas minimalus 5 kv. m. kameros plotas, o dėl reikalavimo dalies dėl minimalaus ploto laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. – taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame įtvirtintas reikalavimas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. kameros plotas vienam asmeniui.Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 62–67, 71–72), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 29 d.

LTI-K kalėjo iÅ¡ viso 891 dienų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpį, t.y. apie 2,5 metų, iÅ¡skyrus konkrečias atsakovo nurodytas dienas, pareiÅ¡kėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė nei į 5 kv. m, nei į 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto kameroje. Nors Å¡ie įrodymai ir patvirtina, kad LTI-K administracija tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti pareiÅ¡kėjÄ arba iÅ¡ jo kameros kalinius į kitas laisvesnes kameras, t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , taip pat nors atsakovas pripažįsta, kad kalinamųjų skaičius LTI-K nuolat virÅ¡ijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau teismo nuomone, toks pareiÅ¡kėjo kalinimo vykdymo bÅ«das ir metodas sukėlė jam sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Taigi, Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. LTI-K veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkto nuostatas, neužtikrinant jam minimalaus 5 kv. m. ir tam tikru laikotarpiu – 3,6 kv. m. ploto.

Valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti Å¡iÄ pareigÄ nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose Bylos duomenimis, R. M. 2011 m. gruodžio 8 d. buvo pristatytas atlikti bausmės į Marijampolės pataisos namus. 2011 m. gruodžio 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-379 buvo paskirtas į 14 bÅ«rį, 141 brigadÄ (b. l. 47–48). PareiÅ¡kėjo teigimu, pataisos namų gyvenamosios patalpos yra perpildytos, dėl trinties kyla konfliktai. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ reglamentuoja 2003 m. liepos 2 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111.1 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Ši teisės aktų nuostata galioja nuo 2010 m. balandžio 26 d. Iš byloje esančios 14 būrio patalpų schemos (b. l. 54), matyti, kad 14 būrys susideda iš 7 erdvių patalpų, kurių bendras plotas yra 211,35 kv. m. ir po kurias ne miego metu gali laisvai judėti nuteistieji: tualeto ir prausyklos patalpa yra atskira nuo kitų patalpų ir yra 11,58 kv. m. ploto, nuteistųjų miegui skirtos 2 patalpos, kurių bendras plotas yra 153,75 kv. m., patalpoje Nr. 1-21 yra įrengta būrio nuteistiesiems skirta virtuvėlė 9.58 kv. m. ploto, patalpoje Nr. 1-28 šiuo metu įrengtas nuteistųjų 11,30 kv. m. poilsio kambarys, dar priklauso erdvus koridorius.

Be to, 14 bÅ«rio nuteistieji, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas R. M., turi galimybę visÄ dienÄ vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį Å¡iam bÅ«riui priklausančiame kieme, kurio bendras plotas yra apie 350 kv. m. Å iame kieme yra įrengti suoliukai poilsiui, treniruokliai sportinei veiklai ar mankÅ¡tai, krepÅ¡inio lenta. Pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.14.01:1999, buto gyvenamasis plotas yra visų kambarių ir virtuvės (iÅ¡skyrus virtuvėlę-niÅ¡Ä ) plotų suma. Taigi Å¡iuo atveju 14 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų plotas susideda iÅ¡ 2 miegui skirtų gyvenamųjų kambarių (Nr. 1-23 ir Nr. 1-24) ir virtuvės (Nr. 1-21), viso Å¡is plotas sudaro 163,33 kv. m.

Todėl Å¡iame plote pagal nurodytų teisės aktų normatyvus turėtų gyventi ne daugiau kaip 52 nuteistieji (163,33 kv. m. / 3,1 kv. m.). IÅ¡ byloje esančios pažymos apie vidutinį sÄ raÅ¡inį nuteistųjų bÅ«ryje Nr. 14 skaičių (b. l. 58), matyti, kad nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki dabar (pareiÅ¡kėjo buvimo Å¡iame bÅ«ryje laikotarpiu) Å¡io bÅ«rio vidutinis sÄ raÅ¡inis nuteistųjų skaičius buvo 50 nuteistųjų, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus gyvenamųjų kamerų plotui.

Be to, sutiktina su Marijampolės pataisos namų argumentu, kad Å¡is skaičius beveik visada skiriasi nuo realaus bÅ«ryje esančių nuteistųjų skaičiaus, kadangi vidutiniÅ¡kai 1-2 bÅ«rio nuteistieji dėl drausmės pažeidimų atlieka nuobaudas baudos izoliatoriuje, taip pat vidutiniÅ¡kai 1-2 bÅ«rio nuteistieji bÅ«na ilgalaikių pasimatymų patalpose, kiti nuteistieji bÅ«na laikinai paguldyti į pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionarÄ . Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie nuteistiesiems taikytas drausminio poveikio priemones (b. l. 55–57), apie ilgalaikius pasimatymus, suteiktus 14 bÅ«rio nuteistiesiems (b. l. 59).

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas kaip ir kiti Marijampolės pataisos namų nuteistieji turi galimybę pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , sporto aikÅ¡tynÄ (b. l.50–51). Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų, arba Å«kio aptarnavimo brigadoje. Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vienÄ iÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imt socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Be to, nuteistasis teisės aktų nustatyta tvarka gali eiti į trumpalaikius (iki 4 val.) bei ilgalaikius (iki 2 parų) trukmės pasimatymus su artimaisiais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. 1 ir 3 ketvirtį tokias programas lankė, buvo konsultuotas psichologų, pretenzijų dėl pablogėjusios psichologinės savijautos dėl bausmės atlikimo sÄ lygų nereiÅ¡kė (b. l. 60). IÅ¡ byloje esančios nuteistųjų, atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose, dienotvarkės (b.l.53), matyti, kad nuteistieji miegui skirtoje patalpoje privalo bÅ«ti tik nakties metu, t.y. nuo 22.30 val. iki 6.30 val.

Todėl visÄ kitÄ paros laikÄ nuteistieji gali laisvai judėti po kitas bÅ«rio Nr. 14 patalpas, kiemÄ , o direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka – po kitas pataisos namuose esančias teritorijas ir erdves. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad net ir esant santykinai dideliam miegojimui skirtos patalpos užpildymui, pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti padaryta žymi žala, kokiÄ jis teigia patyręs, nes visos kitos higieninės sÄ lygos Marijampolės pataisos namų bÅ«rio Nr. 14 patalpose yra geros, pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ paros dalį gali laisvai naudotis kitomis bÅ«rio ir pataisos namų patalpomis bei erdvėmis.

PareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu nesikreipė į pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas jį pervesti į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose vienam nuteistajam tektų didesnis santykinis gyvenamojo ploto dydis, taip pat dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė ir į Psichologinę tarnybÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Dėl konvojavimo sÄ lygų Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). IÅ¡ byloje esančių dokumentų: Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; Transporto priemonės valstybinės atitikmens sertifikatu su paskirties nurodymu ir Kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaita, su transporto priemonės paskirties nurodymu (b. l. 15–26) matyti, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialusis transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiÅ¡kėjas į kitas įstaigas, turi aukščiau iÅ¡vardintus dokumentus.

IÅ¡ pateiktų specialaus transporto, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų (b. l. 27–29), matyti, kad yra besÄ lygiÅ¡kai užtikrinama konvojuojamųjų izoliacija pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius). Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. PareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad jis buvo konvojuojamas perpildytame transporte, teismas vertina kritiÅ¡kai.

IÅ¡ byloje esančių Konvojuojamųjų sÄ rašų (2011-12-08, 2012-01-19, 2012-03-01), Kelionės žiniaraščių (2011-12-08, 2012-01-19, 2012-01-26, 2012-03-01), matyti, kad konkrečiomis nurodytomis dienomis pareiÅ¡kėjas kartu su kitais asmenimis į paskirties vietas bÅ«davo konvojuojamas ne viena transporto priemone, o keliomis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad transporto priemonė buvo perpildyta, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, visos konvojuojamųjų pareikÅ¡tos pretenzijos įraÅ¡omos į kelionės žiniaraÅ¡tį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties taÅ¡kÄ , turi teisę suraÅ¡yti skundÄ dėl konvojavimo sÄ lygų, kuris privalomai perduodamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vadovybei.

IÅ¡ byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu nei žodžiu nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų. Tokių duomenų neturi ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba.Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ paskirties punktÄ , buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, specialus transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiÅ¡kėjas į kitas įstaigas, ir konvojavimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko Konvojavimo taisyklių 145-148 punktų reikalavimus.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio Primintina, jog pareiÅ¡kėjas dėl per mažo ploto, antisanitarinių kalinimo sÄ lygų, netinkamų konvojavimo sÄ lygų, iÅ¡ atsakovų praÅ¡o priteisti 40000 Lt neturtinės žalos. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo R. M. reikalavimo dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Å¡iuo atveju LTI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėjo teiginys, kad dėl buvimo per mažo ploto kamerose, kildavo konfliktai tarp nuteistųjų nėra patvirtintas jokiais įrodymais. IÅ¡ teismui pateiktų LTI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymų Nr. 24-1521, Nr. 24-1514, Nr. 24-1523, Nr. 24-1518 matyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas LTI-K laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. spalio 26 su žodiniais ir raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais ar skundais dėl gyvenimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 85–89).

Teismui taip pat nėra pateikta duomenų, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir kartu kalėjusių asmenų bÅ«tų kilę konfliktai. Tačiau sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad dėl per didelio asmenų skaičiaus LTI-K kamerose pareiÅ¡kėjui galėjo trÅ«kti oro, tai neigiamai galėjo paveikti jo sveikatÄ , skaudėti galvÄ , mažai vietos pajudėti ar pasimankÅ¡tinti. Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės visÄ jo kalėjimo LTI-K laikotarpį (891 dienÄ , t.y. apie 2,5 metų) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, t.y. turėti nemažiau kaip 5 kv. m., vėliau ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:1999, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte. Visa tai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , tam tikrų sveikatos sutrikimų. LTI-K Å¡iuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl konstatuotina, kad tarp nurodytų atsakovo pažeidimų ir pareiÅ¡kėjui kilusių padarinių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimo mastÄ , Å¡ių pažeidimų trukmę (891 diena), sukeltus fizinius nepatogumus bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2138 Lt), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 300 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:1999, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 nuostatomis, pareiÅ¡kėjo R. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jam 700 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,                                       n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. M. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (tris Å¡imtus litų) neturtinės žalos.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                         Margarita Stambrauskaitė                                                                    Â