cbb73d81-fd72-44b0-a059-e3feff3380ed · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-280-613/2014(Proceso Nr.2-06-3-05541-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija:21.4.1.7.; 42.11.1.; 63.3.; 113.1; 116.1. (S)  KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.gegužės 7  d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Viktorijai Maskalianec, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G. T. ir A. T. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bankas A/S Lietuvos filialui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,ir n u s t a t ė :

             ieÅ¡kovai G. T. ir A. T. kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovui Danske Bankas A/S Lietuvos filialui reikÅ¡dami reikalavimÄ pripažinti neteisėtu 2005-11-21 kreditavimo sutarties Nr. BPD3805041 nutraukimÄ ir pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009-09-23 raÅ¡tus dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. dnk0913240 ir Nr. dnk 0913242. Nurodo, kad Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, reikÅ¡mingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 ir kt.).

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (LR CK 1.39 str. l d., LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo:

1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo;

2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti;

3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011, 20J2-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių - vartotojas. 2005-11-21 kreditavimo sutartis Nr. BPD3805041 buvo sudaryta tarp kredito įstaigos AB Sampo banko (dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialas) ir fizinio asmens A.

T.. AB Sampo banko buvo kredito įstaiga, turinti licencijÄ verstis ir besiverčianti indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu bei prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ ir atsakomybę. Pagal 2005-11-21 kredito sutarties specialiosios dalies 3 punktÄ , kredito paskirtis buvo buto su rÅ«siu esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Å is butas buvo pirktas Å¡eimos, o ne verslo reikmėms (Å¡eimos gyvenamoji patalpa) reikmėms. Å is butas bankui buvo įkeistas 2005-12-01 hipotekos lakÅ¡tu.

Pagal 2005-11-21 kredito sutarties specialiosios dalies 6 punktÄ laiduotoju buvo kredito gavėjo sutuoktinė G. T., kas taip pat patvirtina, kad kreditas buvo imamas bendroms Å¡eimos reikmėms. Taigi 2005-11-21 kreditavimo sutartis Nr. BPD3805041 ir 2005-11-21 hipotekos lakÅ¡tas yra vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje 3K-3-475/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal LR CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.). Kaip minėta 2005-11-21 kreditavimo sutartis Nr. BPD3805041 teismo turi bÅ«ti kvalifikuota kaip vartojimo, todėl ir sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas (Å¡ioje byloje - sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos), yra sÄ Å¾iningos.

Pagal 2005-11-21 kredito sutarties specialiosios dalies 4 punktÄ galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo 2043-11-21. Taigi, tam kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas galėtų kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, 2005-11-21 kredito sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta. Danske Bank A/S Lietuvos filialas prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui pateikė 2009-09-23 raÅ¡tus dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. dnk0913240 ir Nr. dnk 0913242. Pagal Å¡iuos raÅ¡tus Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodo, kad ieÅ¡kovai nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti kreditÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, iÅ¡ ko galima spręsti, kad nutraukimo pagrindas yra 2005-11-21 kredito sutarties bendrosios 45.1 punktas - kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kai kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, kreditavimo sutarties įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (LR CK 6.188 str. l d. ir 2 d.), todėl pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (LR CK 6.188 str. 7d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). 2005-11-21 kredito sutartis buvo sudaryta 38 metų terminui, kaip matyti iÅ¡ 2009-09-23 raÅ¡tų dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. dnk0913240 ir Nr. dnk 0913242 įsiskolinimo dydis buvo tik 670,45 Eurų, o pradelsta kredito dalis tik 220,34 Eurų., taigi įsiskolinimams buvo nedidelis.

A. T. 2009-08-28 praÅ¡ymu ir 2009-10-05 praÅ¡ymu kreipėsi į Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ dėl finansinių problemų praÅ¡ydamas laikinai (iki 18 mėnesių) atleisti nuo kredito dengimo, sutikdamas palÅ«kanoms mokėti kas mėnesį po 100 Lt, tačiau Danske Bank A/S Lietuvos filialas į tai niekaip nereagavo, o pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Taigi Danske Bank A/S Lietuvos filialas ne tik elgėsi nesÄ Å¾iningai mÅ«sų kaip vartotojų atžvilgiu, bet ir pažeidė pareigÄ bendradarbiauti (LR CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d., 6 208 str. 5 d.).

Pagal LR CK 1.80 str. imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Danske Bank A/S Lietuvos filialas neteisėtai (nesÄ Å¾iningai) nutraukė sutartį, todėl 2009-09-23 raÅ¡tai dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. dnk0913240 ir Nr. dnk 0913242 yra pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Be to, nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir LR CK 1.81 str. pagrindu, kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes Danske Bank A/S Lietuvos filialas su mumis nebendradarbiavo.Atsakovas Danske Bank A/S pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija.

IeÅ¡kovai neįrodė, kad kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl argumnetai, kad teismas privalėjo įvertinti ar nebuvo pažeistos ieÅ¡kovų kaip vartotojų teisės ir kredito sutarties tam tikri punktai atitinka sÄ Å¾iningumo kriterijus, yra atmesitini, nes kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateikiamų įrodymų, kredito sutartis visai neatitinka vartojimo sutarties sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovai kredito sutartimi įsigyta turtÄ naudojo komerciniais tikslais. Ginčo atveju kredito sutarties Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos kredito sutartį, kredito sutarties 45 punktu numatė atsakovo teisę esant tam tikroms sÄ lygoms, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Atsakovas nutraukti kredito sutartį turėjo teisę tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu. Kredito sutarties 45.2 punkte įtvirtinta, jog atsakovas (bankas) turi teisę pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones arba nutraukti kredito sutartį ir (arba) pareikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusį kreditÄ kartu su visomis priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kitomis kokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų pagal kredito sutartį mokėtinų sumų ir nepaÅ¡alina pažeidimo per 30 dienų nuo banko raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo iÅ¡siuntimo dienos.

Kredito sutarties 46 punkte numatyta, jog kredito gavėjui per Banko (atsakovo) nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus Å¡ios sutarties pažeidimų, Å¡i sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko praneÅ¡imo. Vertinant Kredito sutarties 45 punktÄ sÄ Å¾iningumo aspektu, pažymėtina, kad nepaisant to, ar Å¡i nuostata bÅ«tų pripažinta nesÄ Å¾ininga ar negaliojančia ab initio, atsakovas pasinaudojo ir įstatymo, tai yra CK 6.217 str. įtvirtinta kreditoriaus teise. Sudarytos sutarties nutraukimo galimybę nustato įstatymas-CK 6.217 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; 2 dalyje iÅ¡dėstyti kriterijai, pagal kuriuos nustatytoma, ar sutarties pažeidimas yra esminis, to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais.

Liwtuvos Aaukščiausiasis Teismas, pasiskaydamas dėl sutarties nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡inimo ir taikymo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad jeigu sutarties vykdmyui aplinkybės yra įrpastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai ( nesikreipiant į teismÄ ) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, tai yra aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. 2009-09-03 atsakovo raÅ¡tuose nurodyta, kad ieÅ¡kovas A.

T. vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir jo skola raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienÄ sudaro 670,45 EUR. Vėlavimai tesėsi daugiau kaip du mėnesius, kas taip pat laikytina sutarties esminiu pažeidimu. Susidariusi situacija pagrįstai leido atsakovui manyti, kad jis negaus to, ko tikėjosi iÅ¡ kredito sutarties, kadangi sutarties pažeidimas nei per papildomus terminus (atsakovas kelis kartus papildomais raÅ¡tais suteikė ieÅ¡kovui galimybę paÅ¡alinti kredito sutarties pažeidimus CK 6.209 str.1d.), nei per terminÄ , suteiktÄ prieÅ¡ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai kredito sutartį nebuvo įvykdytas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taigi ieÅ¡kovų argumentai dėl kredito sutarties 45 punkto neatitikimo bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams yra nepagrįsti ir neįrodyti, o kredito sutarties vienaÅ¡alis nutraukimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. IeÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.IeÅ¡kovai į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, byla nagrinėta ieÅ¡kovams nedalyvaujant. Teismui pateiktame praÅ¡yme ieÅ¡kovai nurodė kad ieÅ¡kinio reikalavimus palaiko ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.         Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus motyvus bei argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų.Savalaikis atsiskaitymas pagal sutartį yra esminė sutarties sÄ lyga, todėl sutartis nutraukta pagrįstai. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2005-11-21 sudaryta kredito sutartis Nr. BPD3805041, kredito sutarties specialiosios dalies 3 punkte nustatyta, kad kredito paskirtis nurodyta buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) pirkimui.

IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių ir kredito sutartis matyti, kad Å¡is butas buvo pirktas Å¡eimos (Å¡eimos gyvenamoji patalpa) reikmėms. Å is butas bankui buvo įkeistas 2005-12-01 hipotekos lakÅ¡tu. Pagal 2005-11-21 kredito sutarties specialiosios dalies 6 punktÄ laiduotoju buvo kredito gavėjo sutuoktinė G. T.. Ginčo atveju kredito sutarties Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos kredito sutartį, kredito sutarties 45 punktu numatė atsakovo teisę esant tam tikroms sÄ lygoms, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Atsakovas nutraukti kredito sutartį turėjo teisę tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu. Kredito sutarties 45.2 punkte įtvirtinta, jog atsakovas (bankas) turi teisę pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones arba nutraukti kredito sutartį ir (arba) pareikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusį kreditÄ kartu su visomis priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kitomis kokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų pagal kredito sutartį mokėtinų sumų ir nepaÅ¡alina pažeidimo per 30 dienų nuo banko raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo iÅ¡siuntimo dienos.

Kredito sutarties 46 punkte numatyta, jog kredito gavėjui per Banko (atsakovo) nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus Å¡ios sutarties pažeidimų, Å¡i sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko praneÅ¡imo.Byloje nustatytos ir ieÅ¡kovų neginčijamos aplinkybės patvirtina, kad skolininkai, nevykdė savo įsipareigojimų grÄ Å¾inti suteikto kredito dalių, mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus. Skolininko pradelsimai buvo ilgesni nei 30 dienų. Skolininkas daugiau kaip du mėnesius pradelsė grÄ Å¾inti numatytas kredito dalis ir pradelsė grÄ Å¾inti numatytas palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus.

Skolininko pradelsta skola bankui prieÅ¡ nutraukiant kredito sutartį buvo 670,45 EURt.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (LR CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.

Bendrieji kreditorių teisių gynimo bÅ«dai yra Å¡ie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, sustabdyti prieÅ¡prieÅ¡inį vykdymÄ , reikalauti nuostolių, netesybų ir palÅ«kanų, reikalauti pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimÄ nustačius papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, kt. SpecialÅ«s kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rÅ«Å¡is reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vienÄ ar kelis gynimo bÅ«dus, jeigu bendrÄ jų taikymÄ leidžia pasirinktų gynimo bÅ«dų prigimtis.

Pavyzdžiui, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybų (LR CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje. Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

Vienas sutarties iÅ¡saugojimų bÅ«dų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos LR CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu arba vienos Å¡alies praÅ¡ymu teismine tvarka. Kai Å¡alys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu Å¡alis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sÄ lygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieÅ¡kinį teisme ir praÅ¡ydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (LR CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

VienaÅ¡alis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia intervencijÄ Ä¯ sutartinius santykius, todėl Å¡i įstatyme įtvirtinta vienos Å¡alies teisė turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis teisės normose nustatytų sÄ lygų ir tvarkos. Pripažįstant favor contractus principo svarbumÄ sutartiniuose santykiuose, negalima Å¡io principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų egzistavimÄ ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du.

Dažnai šį pasirinkimÄ lemia kitos sutarties Å¡alies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikÅ¡mė. Esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybe. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti LR CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai.

Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (LR CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

S. tikroji Å«kinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008). Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, tačiau pirmiau nurodyti nutraukimo ribojimai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma ir skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sÄ lygas, tvarkÄ bei nutraukimo padarinius. Jeigu sutarties nutraukimo sÄ lygos nustatytos sutartyje (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali bÅ«ti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, tokias kaip sandorio negaliojimas, sutarties atsisakymas esant esminei Å¡alių nelygybei, sutarties pakeitimas ar nutraukimas kitais pagrindais bei kitomis teisinėmis priemonėmis.

Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (LR CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-306/2012).

Dėl to, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu Å¡alys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Vadinasi, iÅ¡ Å¡alių negali bÅ«ti reikalaujama, kad esminį sutarties pažeidimÄ sutartyje jos apibrėžtų pagal LR CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju Å¡alių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga.

Å alims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sÄ Å¾iningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir vieÅ¡osios tvarkos.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto nėra. Byloje nustatyta, kad Kredito sutarties Nr. BPD 3805041 (b.l.11-18) 45.1 punktu Danske Bank A/S ir skolininkas susitarė, kad kredito dalių ir/ar palÅ«kanų, ir/ar kitų mokėjimų pradelsimas ilgiau nei 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų yra laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu.

Kredito sutarties 1 punktas nustatė, kad skolininkas įsipareigoja 57 941 EUR kreditÄ grÄ Å¾inti minėtos kredito sutarties grafike nurodytais terminais ir sumomis, sumokėti palÅ«kanas bei kitus mokėjimus ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles, tačiau ieÅ¡kovai Å¡ias pareigas pažeidė. Pažymėtina ir tai kad tarp Å¡alių sudarytos kredito sutarties 46 punkte Å¡alys susitarė, kad kredito gavėjui per banko nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus Å¡ios sutarties pažeidimų, Å¡i sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko praneÅ¡imo.

Nutraukus Å¡iÄ sutartį, visi kredito gavėjo mokėjimo terminai laikomi suėjusiais. Kai termino praleidimas prievolėje turi esminio pažeidimo reikÅ¡mę, taikomos LR CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikÅ¡mės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Å ių taisyklių, nustatančių praneÅ¡imo apie nutraukimÄ terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymÄ , paskirtis yra iÅ¡laikyti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios Å¡alies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

I. v. A. K. IÄ®, bylos Nr. 3K-3-32/2006). Nagrinėjamoje byloje sutarties nutraukimo tvarkos taisyklių pažeidimo nėra. Sutartis nutraukta dėl sutartyje numatyto esminio jos pažeidimo laikantis sutartyje bei įstatymuose nustatytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lygų. Tai taip pat patvirtina ir hipotekos teisėjo priimta nutartis (civilinė byla Nr. 2-13073-144/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-272/2011).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Skolininkas nesilaikė sutarties sÄ lygų, t.y. negrÄ Å¾ino kredito dalių ir nemokėjo palÅ«kanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Apie susidariusį įsiskolinimÄ Danske Bank A/S informavo ieÅ¡kovÄ ir ragino tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Skolininkams ir toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas 2009-09-23 pareikalavo iki 2009-10-23 sumokėti susidariusi įsiskolinimÄ ir įspėjo, kad neįvykdžius sutartiniu įsipareigojimu sutartis bus nutraukta (b.l.19,20).

Skolininkas praleido prievolės vykdymo terminÄ ir pradelsė grÄ Å¾inti numatytas kredito dalis pradelsė grÄ Å¾inti numatytas palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus. Ir nors prievolės netinkamo vykdymo terminas bei pradelsta mokėti kredito bei palÅ«kanų suma lyginant su bendru kredito sutarties terminu ir suma nėra labai dideli, tačiau skolininkas pažeidė sutartį iÅ¡ esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad po sutarties nutraukimo 2009 metais, skolininkai iki Å¡iol susidariusių įsiskolinimų nedengė.

Taigi skolininkų netinkamas sutarties sÄ lygų vykdymas tęsiasi daugiau kaip keturis metus, todėl, atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad skolininkams neteko neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta ir nėra pagrindo pripažinti, kad nutraukiant sutartį buvo pažeisti skolininkų kaip vartotojų teisėti interesai. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė jokių realių garantijų dėl kredito sutarties tolimesnio vykdymo ar kokių nors kitų pasiÅ«lymų bankui mokėti kredito įmokas.

Tai parodo ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningumÄ sutartiniuose teisiniuose santykiuose, dėl ko buvo iÅ¡ esmės pažeisti atsakovo teisėti interesai. Tačiau pastebėtina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi jos Å¡alis nuo tolimesnio sutarties vykdymo (LR CK 6.221 str.). Todėl kreditoriaus atsisakymas tęsti sutarties vykdymÄ po jos nutraukimo negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningumu sutartiniuose santykiuose.Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovų nurodytas kredito sutarties nutraukimas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2012 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (CPK 150 str.)..Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:           ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas 2012 m. birželio 13 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Giedrė Seselskytė