cbb5ffc8-af4c-4248-8146-7e675bfb802f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                 Civilinė byla Nr. 2-2151/2013Teismo proceso Nr. 2-55-3-01093-2012-3Procesinio sprendimo kategorija:126.3.(S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU m.rugsėjo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė MilaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ABC“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ABC“ iÅ¡kelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-736-4585/2013 pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „SEB lizingas“  pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ABC“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ (toliau – ieÅ¡kovas) 2012 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „Statyba ABC“ (toliau – atsakovas) bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „BÅ«rai“.IeÅ¡kovas nurodė, jog Å¡alys 2006 m. lapkričio 28 d. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-100189, pagal kuriÄ atsakovui buvo perduotos valdyti ir naudotis negyvenamosios patalpos, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, kad, sumokėjus visÄ sutartÄ kainÄ , atsakovui bus perduota nuosavybės teisė į nurodytas patalpas.

Atsakovui vėluojant atsiskaityti pagal lizingo sutartį, Å¡alys 2009 m. gruodžio 21 d. sudarė susitarimÄ , kuriuo buvo iÅ¡dėstytas susidariusios 48 696,87 Lt skolos grÄ Å¾inimas, tačiau atsakovas ir toliau savo įsipareigojimų pagal finansinio lizingo sutartis nevykdė, todėl ieÅ¡kovas nuo 2011 m. kovo 25 d. nutraukė visas su atsakovu sudarytas sutartis. Nepaisant sutarčių nutraukimo fakto, atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui lizinguotų patalpų ir susidariusios 539 452,43 Lt skolos. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas yra nemokus, todėl pastarajam keltina bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinės bylos dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui nagrinėjimÄ atidėjo iki kol bus priimta teismo nutartis iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡kelti. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nykus bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindui, 2013 m. birželio 4 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir įpareigojo atsakovÄ per 14 dienų terminÄ pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, praėjusių finansinių metų ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius bei paskyrė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nagrinėti 2013 m. birželio 26 d.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. birželio 25 d. buvo gautas atsakovo praÅ¡ymas dėl termino teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartyje iÅ¡dėstytiems duomenims pateikti pratęsimo. Atsakovas nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 20 d. serga atsakovo direktorius, kuris yra vienintelis asmuo, pagal kompetencijÄ galintis surinkti visus bÅ«tinus duomenis ir pateikti juos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „BÅ«rai“.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog atsakovas nėra pateikęs juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarytų praėjusiems finansiniams metams (laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.), o atsakovo praÅ¡yme dėl termino pratęsimo iÅ¡dėstytų teiginių analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas ad hoc nėra sudaręs praėjusių finansinių metų bei tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių.

Teismas konstatavo, kad Å¡ios bylos atveju neprotinga, neracionalu ir netikslinga pratęsti atsakovui terminÄ teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartyje nurodytiems duomenims pateikti, kadangi, nurodytų duomenų pateikimas Å¡iuo konkrečiu atveju neturėtų reikÅ¡mės ir įtakos Å¡ios bylos baigčiai. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo / atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas kuo operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau, o Å¡iuo konkrečiu atveju, pratęsus atsakovui terminÄ teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartyje nurodytiems duomenims pateikti, turėtų bÅ«ti atidėtas Å¡ios bylos nagrinėjimas ir tai dar ilgiau užtruktų bankroto bylos iÅ¡kėlimo / atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ klausimo iÅ¡sprendimas, kas pažeistų tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo balanse esančio turto vertė de facto yra 19 554 Lt, o pradelsti atsakovo įsipareigojimai vertine išraiška sudaro 602 034,08 Lt (606 795,70 Lt - (544 214,05 Lt - 539 452,43 Lt)), todėl darytina vienareikšmiška išvada, jog atsakovas yra nemokus, kadangi pastarojo pradelsti įsipareigojimai daugiau nei trisdešimt kartų viršija jo balanse esančio turto vertę. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovo įsipareigojimas ieškovui nebūtų priskirtas prie atsakovo pradelstų įsipareigojimų, būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra nemokus, kadangi tokiu atveju atsakovo pradelsti įsipareigojimai (62 581,65 Lt) vis vien (daugiau nei tris kartus) viršytų pastarosios balanse esančio turto vertę.

Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas pretendentas į atsakovo bankroto administratoriumi atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, paskyrė UAB „BÅ«rai“ atsakovo įmonės bankroto administratoriumi. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti pirmosios inicijos teismui iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas iÅ¡keldamas bankroto bylÄ atsakovui, rėmėsi neaktualiais (pasenusiais) 2011-2012 metų atsakovo finansiniai duomenimis, kurie neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties.

Nesant aktualių dokumentų, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kad dabartinė įmonės finansinė bÅ«klė yra pagrindas iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Gali bÅ«ti, kad 2013 metų bendrovės finansiniai duomenys yra tokie, pagal kuriuos nekeltina nei restruktÅ«rizacijos nei bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti dokumentų pateikimo terminÄ . Bendrovės direktorius dėl savo sveikatos bÅ«klės negali surinkti ir susisteminti bendrovės dokumentų, o teismas atsakovui bankroto bylÄ iÅ¡kėlė remdamasi neaktualiais duomenimis bei nepagrįstai remdamasis bankroto proceso efektyvumu.

Nurodė, kad teismo nutartis prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai, nes įmonės bankroto procese siekiama dviejų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties.

Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turto ir kreditorinių įsiskolinimų santykį, nepagrįstai neįtraukė į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto pagal lizingo sutartį įgyto nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo atskirÄ jį skundÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota. Pirmosios instancijos teismas visais įmanomais bÅ«dais stengėsi kuo iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti esamÄ atsakovo finansinę bÅ«klę, tačiau dėl pačio atsakovo neveiklumo, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis bei jau ankstesnėse teismų nutartyse konstatuotais faktais.

Pažymėjo, kad bendrovės vadovas nesudarinėja finansinės atskaitomybės dokumentų, o dažniausiai juos tik tvirtina, todėl bendrovės neveiklumo ar nenoro vykdyti teismo įpareigojimų negalima suversti bendrovės vadovo ligai. Atsakovas ne tik kad neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, bet ir nepateikė Å¡ias aplinkybes įrodančių dokumentų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sumažinus įmonės turtÄ lizinguoto turto verte turi bÅ«ti mažintini ir kreditoriniai reikalavimai.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvusiam lizingo gavėjui, lizinguojamas ar lizinguotas turtas nuosavybės teise priklausantis lizingo bendrovei, negali bÅ«ti traukiamas į įmonės, kuriai keliama bankroto byla, turto sÄ raÅ¡Ä . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindai. Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kita) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kita) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Ä®BÄ® bei CPK nuostatos (CPK 1 str. 1 d., Ä®BÄ® 1 str. 1 d.).

Sisteminė Å¡iuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties.

Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiÅ¡kia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Ä®monė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.              Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, jos neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ argumentuoja tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus, nes vadovavosi neaktualiais (pasenusiais) atsakovo finansiniais duomenimis, kurie neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, vertindamas atsakovo turto ir kreditorinių įsiskolinimų santykį, nepagrįstai neįtraukė į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto pagal lizingo sutartį įgyto nekilnojamojo turto.

Taip pat pažymėjo, kad bankroto procese prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teismų praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, bet ir atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas ir teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taip pat pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja Å¡alis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Apeliantas duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų gerÄ atsakovo esamÄ finansinę padėtį, nei pirmos instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. B2-734-585/2013, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-734-585/2013, spręsdamas ar yra pagrindas iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , vertino, atsakovo mokumÄ . Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Faktai, kuriuos Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas restruktÅ«rizavimo bylos atsakovui iÅ¡kėlimo/atsisakymo iÅ¡kelti klausimÄ , nustatė vertindamas, atsakovo mokumÄ / nemokumÄ yra prejudiciniai faktai, kurių ad hoc nereikia įrodinėti, kadangi civilinėje byloje Nr. B2-734-585/2013 buvo iÅ¡spręstas ir Å¡ioje byloje yra sprendžiamas to paties juridinio asmens – atsakovo (ne)mokumas.IÅ¡ byloje esančių atsakovo pateiktų finansinių dokumentų (b.l. 178-186), matyti, jog atsakovo balanse esančio turto vertė de facto yra 19 554 Lt, o pradelsti atsakovo įsipareigojimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 602 034,08 Lt (606 795,70 Lt - (544 214,05 Lt - 539 452,43 Lt)), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus, kadangi pradelsti įsipareigojimai daugiau nei trisdeÅ¡imt kartų virÅ¡ija atsakovo balanse esančio turto vertę.

Atkreiptinas dėmesys į tÄ faktÄ , kurį 2013 m. gegužės 14 d. nutartyje pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovo įsipareigojimas ieÅ¡kovui nebÅ«tų priskirtas prie atsakovo pradelstų įsipareigojimų, bÅ«tų pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra nemokus, kadangi tokiu atveju atsakovo pradelsti įsipareigojimai (62 581,65 Lt) vis vien (daugiau nei tris kartus) virÅ¡ytų pastarojo balanse esančio turto vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas 2013 m. birželio 28 d. pateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus praėjusiems finansiniams metams (laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.), iÅ¡ kurių matyti, jog Bendrovės turto vertė – 1 274 579 Lt (ilgalaikio turto vertė – 1 254 111 Lt, trumpalaikio turto vertė – 20 468 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 20 180 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 287 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 Lt; per vienerius mokėtinos sumos – 649 632 Lt).

Taigi, iÅ¡ esmės bendrovės finansiniai rodikliai yra panaÅ¡Å«s.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų gerÄ atsakovo finansinę padėtį, nenustatyta, į tai, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, laikyti, kad atsakovas yra mokus nėra pagrindo.             Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neapgrįstÄ apelianto argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turto ir kreditorinių įsiskolinimų santykį, nepagrįstai neįtraukė į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto pagal lizingo sutartį įgyto nekilnojamojo turto.

Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ lizingo objektai iki visiÅ¡ko jų iÅ¡pirkimo pagal bendrÄ taisyklę neturi bÅ«ti įtraukiami į lizingo gavėjo (bankroto bylos atveju - atsakovo) balansÄ . Tai paaiÅ¡kintina lizingo sutarties specifika. CK 6.567 straipsnio 1 dalis sako, kad lizingo sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, nebent sutartis numatytų kitaip (2009 m. balandžio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-534/2009).2013 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiÅ¡kinimus „Dėl administratoriaus kandidatÅ«ros suderinimo“.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str. dėl minėtų paaiÅ¡kinimų nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, kurį asmenį bankroto administratoriumi paskiria teismas, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas arba kreditorius (kreditoriai), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, bankroto proceso eigoje turi teisę kreiptis į teismÄ dėl įmonės administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo), jeigu iÅ¡kyla pagrįstos abejonės dėl bankroto administratoriaus veiklos tinkamumo (Ä®BÄ® 11 str. 8 d. 2 p., 23 str. 13 p.).

Nustačius, kad paskirtasis administratorius netinkamai atlieka pareigas, jis gali būti atstatydintas ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo ir (arba) jo padėjėjo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Danutė MilaÅ¡ienė             Â