2021-03-10 Nr. AB-5072-3-61-3-03686-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-162-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Visuomenės informavimo etikos asociacija, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. D. (toliau – ir pareiškėjas) patikslinto skundo dalį, kuria jis prašė: 1) panaikinti Prezidentūros tarnautojo A. Z. 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (1D- 3839, 1D-4115)-2D-5930 „Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą 2020 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nustatęs, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas apeliacinis skundas nėra pasirašytas taip, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai pasirašyto apeliacinio skundo ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytu terminu nepateikė, nors pats yra inicijavęs elektroninę bylą, ir išaiškino pareiškėjui, kad atsisakymas priimti apeliacinį skundą nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl teikti apeliacinį skundą, jeigu trūkumai bus pašalinti. Taip pat teismas nurodė, kad ši nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu padavė skundą „Dėl teisėjos V. P. piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo“, adresuodamas jį Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui, kuriame tvirtino, kad priešingai, nei nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, jo apeliacinis skundas yra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu ir paduotas nepažeidžiant įstatyme nustatyto padavimo termino. Šiame skunde pareiškėjas prašė priimti jo elektroniniu parašu pasirašytą skundą, perduoti jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bei pratęsti skundo padavimo terminą tuo atveju, jei teisėjos nusikalstama veika nėra pakankama priežastis priimti nagrinėti skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2021 m. sausio 22 d. pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. paduoto atskirojo skundo dėl 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Pagal Liteko duomenis 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2020 m. gruodžio 22 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą dėl 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties iki 2020 m. gruodžio 29 d. Atskirasis skundas teismui pateiktas 2021 m. sausio 5 d., t. y. praleidus 7 kalendorinių dienų terminą. Jame nėra nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių šis terminas yra praleistas, taip pat neprašoma atnaujinti termino dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties apskundimo. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pateikti teismui argumentus, dėl kokių svarbių priežasčių jis praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir prašyti teismo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 154 straipsniu, pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, atskirajame skunde turi aiškiai nurodyti reikalavimą dėl 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu padavė skundą „Atskirasis skundas dėl nuolatinio dokumentų klastojimo šioje byloje, tariamo termino praleidimo“, adresuodamas jį Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui, kuriame laikėsi pozicijos, kad jo 2020 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu paduotas apeliacinis skundas yra paduotas ir pasirašytas kaip reikalauja įstatymas, ir prašė šį apeliacinį skundą priimti nagrinėti. Pareiškėjas nurodė, kad teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba, atsisakant priimti skundą, yra svarbi priežastis pratęsti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. D. 2021 m. sausio 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kurio pavadinimas „Atskirasis skundas dėl nuolatinio dokumentų klastojimo šioje byloje, tariamo termino praleidimo“. Šiame skunde pareiškėjas nenurodo priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, o nurodo, jog nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti, nenurodė priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas, neprašo šio termino atnaujinti.

III. Pareiškėjas A. D. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamas nutartis, priimti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą 2020 m. gruodžio 18 d. paduotą apeliacinį skundą, o tuo atveju, jei teismo vertinimu, terminas yra praleistas, šį terminą atnaujinti.

Atskirajame skunde pareiškėjas dėsto iš esmės analogiškus nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi motyvus, pateiktus jo Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu paduotame skunde, tvirtindamas, kad ši nutartis neteisėta, nes 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktas apeliacinis skundas paduotas ir pasirašytas pagal įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad būdamas visiškai tikras, jog skundas bus priimtas, netikrino EPP sistemos, tuo labiau, kad tai vyko per Kalėdas.

Pareiškėjas nurodo nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi motyvus, teigdamas, kad minėtoje nutartyje nurodyto termino nepraleido, nes apeliacinis skundas, paduotas 2020 m. gruodžio 18 d., buvo tinkamai pasirašytas ir laiku išsiųstas elektroninėmis priemonėmis. Pareiškėjo teigimu, teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba yra svarbi priežastis pratęsti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartys, su kuriomis jis nesutinka, buvo pasirašytos pažeidžiant ABTĮ 107 straipsnio reikalavimus, t. y. pasirašytos tik vieno teisėjo. Pareiškėjas akcentuoja, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo padavė 2020 m. gruodžio 18 d., t. y. nepraleisdamas 30 dienų termino.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjo A. D. 2021 m. sausio 25 d. atskirojo skundo dalį, kuria jis skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties; atsisakyti priimti A. D. 2021 m. sausio 25 d. atskirojo skundo dalį, kuria jis pakartotinai skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktą apeliacinį skundą.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti jo (pareiškėjo) 2021 m. sausio 25 d. atskirojo skundo dalį, kuria jis pakartotinai skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, per 7 kalendorines dienas nuo jos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nutarties dalis, kuria priimta pareiškėjo 2021 m. sausio 25 d. atskirojo skundo dalis, kuria jis skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį, neskundžiama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. D. 2021 m. sausio 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, pareiškėjui nepašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Todėl dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties paduodamas atskirasis skundas turi atitikti ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus turinio bei formos reikalavimus. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apeliacinio skundo, neatitinkančio ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, trūkumų šalinimo institutas, kuris taikytinas ir nustačius atskirojo skundo turinio bei formos trūkumus.

Jeigu atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.). Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas, o ne teisėjų kolegija (ABTĮ 138 str. 1 d.), taip pat ir atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (teisėjas), o ne teisėjų kolegija (ABTĮ 153 str.).

Trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą administracinėje byloje. Teismo nutartis, kuria konstatuojami atskirojo skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti atskirąjį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu dėl to, jog nebuvo pašalinti trūkumai, tikrinama, ar pagrįstai buvo nustatyti atskirojo skundo trūkumai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą paduoti atskirąjį skundą, atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, o nurodo, jog nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties apskundimo terminas (7 kalendorinės dienos) turi būti skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo pareiškėjui dienos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2020 m. gruodžio 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Nustatant aplinkybę, nuo kada laikoma, jog minėta teismo nutartis buvo įteikta pareiškėjui, taikytina ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis, nustatanti, jog šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad paskutinė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties padavimo diena buvo 2020 m. gruodžio 30 d. (imtinai). Pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties elektroniniu paštu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2021 m. sausio 5 d., t. y. atskirasis skundas paduotas praleidus ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo ir skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, jog pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą paduoti atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties. Tačiau iš pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas teiginį, jog nepraleido termino apeliaciniam ir atskirajam skundui paduoti, motyvuoja teisėjos, priėmusios 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, piktnaudžiavimu, neįvertinimu, jog apeliacinis skundas buvo paduotas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. nurodo aplinkybes, dėl kurių atskirasis skundas buvo paduotas pavėluotai. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos priežastys, kurios, jo nuomone, sudaro pagrindą pratęsti (atnaujinti) atskirojo skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytos priežasties, dėl kurios jis laiku nepadavė atskirojo skundo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, laikytas nepaduotu, panaikinama ir šio atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad būtina išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. atskirajame skunde nurodytas atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis.

Be to, nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 5 d. atskirąjį skundą padavė elektroniniu paštu, pasirašydamas jį elektroniniu parašu, t. y. atskirasis pateiktas ne raštu, kuriame būtų originalus pareiškėjo parašas, ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo atskirojo skundo turinį ir nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pasirašė ir pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą, ar nėra teisinio pagrindo sudaryti galimybę pareiškėjui pašalinti atskirojo skundo trūkumą (paduoti teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytą atskirąjį skundą).

Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 134 str. 4 d., 137 str., 151 str.). Kaip minėta, ABTĮ 134 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Būtent šiame Apraše nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo būdai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 p.). Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys yra susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose. Pagal Aprašo 4 punktą, asmuo prie Liteko VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 5 punkte numatyta, jog jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5.2 p.).

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o šio skundo originalas, kuriame būtų originalus pareiškėjo parašas, pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateiktas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; kt.).

Nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuris taip pat nėra tinkamai pasirašytas, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šį atskirąjį skundą, atsižvelgiant į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, atskirasis skundas išnagrinėtas apeliacine tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas iš dalies tenkinamas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tiek apeliacinio skundo, tiek atskirojo skundo priėmimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo priimti nagrinėti jo paduotus skundus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. D. 2021 m. sausio 5 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė