Legislator Case Law & Legislation
cbb3ff7d-ae0f-46af-9078-4003f9b1c8aa AI generated

cbb3ff7d-ae0f-46af-9078-4003f9b1c8aa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cbb3ff7d-ae0f-46af-9078-4003f9b1c8aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiu atsakovų 2013 m. lapkričio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį; pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai;

Legislator headnote

AI generated

cbb3ff7d-ae0f-46af-9078-4003f9b1c8aa · Lietuvos apeliacinis teismas: Paskolos raÅ¡telyje nurodyta 120 000 Eur suma atsakovei nebuvo paskolinta, Å¡i sutartis sudaryta dėl akių siekiant pateisinti neva pagal Vekselį perduotÄ 117 800 Eur sumÄ . Atsakovė niekur nėra dirbusi, o atsakovas negalėjo suteikti tokio dydžio paskolos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino negaliojančiu atsakovų 2013 m. lapkričio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį; pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai; panaikino 2014 m. birželio 25 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-19-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00228-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.2.7. (S) LI ETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų G.

M. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams G. M. ir E. M. dėl paskolos raštelio, vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys D. J., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P., antstolis L. J..              Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančiu atsakovų 2013 m. lapkričio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį;

2) pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai;

3) panaikinti 2014 m. birželio 25 d. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 117 800 Eur ir 5 proc. palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nutraukti vekselio pagrindu pradėtÄ vykdymo procedÅ«rÄ ;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.      Nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės G. M. 1999 metais už 2 proc. metines palÅ«kanas pasiskolino 2 000 JAV dolerių, paskolos grÄ Å¾inimo termino nenustatytas. 2008 m. pradžioje atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir vienaÅ¡aliÅ¡kai be jo sutikimo pakeitusi Å¡alių sutartÄ palÅ«kanų normÄ pareikalavo sumokėti 70 000 Lt, nors mokėtina suma su palÅ«kanomis sudarė 10 000 Lt. IeÅ¡kovui nesutikus, atsakovė pagrasino, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovė yra profesionali verslininkė, užsiimanti finansinių paslaugų teikimu – pinigų skolinimu fiziniams asmenims, ne kartÄ pasakojusi, kaip gerai „susitvarko“ su nemokiais skolininkais. IeÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakovės grasinimų, 2008 m. sausio 18 d. iÅ¡ Swedbank gavo 50 000 Lt vartojimo kreditÄ ir nedelsiant grynais pinigais (atsakovės reikalavimu) atsakovei sumokėjo 50 000 Lt. Atsakovė jokio pakvitavimo apie pinigų gavimÄ nepateikė. Vėliau atsakovė, manipuliuodama ir terorizuodama ieÅ¡kovÄ bei jo Å¡eimÄ , grasindama baudžiamÄ ja byla, reikalavo grÄ Å¾inti likusiÄ neva 20 000 Lt skolÄ .

IeÅ¡kovas buvo priverstas prieÅ¡ savo valiÄ pasiraÅ¡yti atsakovės pateikiamus vekselius ir vis duodavo atsakovei įvairaus dydžio pinigų sumas, kurias ji priimdavo, įraÅ¡ydavo į savo skolininkų knygutę, sakydama, kad vekselius suplėšys. IeÅ¡kovas atsakovei nuo 2008 m. iki 2014 m. yra sumokėjęs apie 150 000 Lt. Atsakovė pasiraÅ¡yti pakvitavimus ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui vekselius atsisakydavo. 2013 m. ieÅ¡kovo turtinei padėčiai esant itin blogai, atsakovė 2013 m. gruodžio 2 d. pasikvietė ieÅ¡kovÄ ir jo sutuoktinę pas save ir pareikalavo užpildyti ir pasiraÅ¡yti atsakovės pateiktÄ neterminuotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 117 800 Eur sumai (toliau – Vekselis).

Panaudodama psichinę prievartÄ , privertė ieÅ¡kovÄ ir jos sutuoktinę kaip laiduotojÄ pasiraÅ¡yti Vekselį, nors faktiÅ¡kai jame nurodytų pinigų ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės negavo. IeÅ¡kovas jokių piniginių prievolių, kurių pagrindu atsakovė turėtų realiai egzistuojančiÄ teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 117 800 Eur, neturėjo ir neturi. Atsakovė yra nesÄ Å¾ininga Vekselio įgijėja, nes prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ , darant ekonominį spaudimÄ , neturėdama 117 800 Eur reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ , iÅ¡ jo iÅ¡reikalavo pasiraÅ¡yti Vekselį.

Todėl Vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.IeÅ¡kovui po civilinės bylos iÅ¡kėlimo buvo įteiktos Utenos raj. 4-ojo notaro biuro notarės D. P. 2014 m. birželio 25 d. padaryto vykdomojo įraÅ¡o (toliau – Vykdomasis įraÅ¡as) kopijos. Vykdomasis įraÅ¡as padarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, nes 2014 m. birželio 25 d. nutartimi teismo pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis atsakovei uždrausta pateikti Vekselį apmokėjimui. Taip pat nebuvo įvykdytos įstatyminės imperatyvios sÄ lygos, reikalingos vykdomajam įraÅ¡ui iÅ¡duoti, nes Vekselis pateiktas apmokėti ne jame nurodytoje mokėjimo vietoje (Taikos 75-12, Utena) bei po reikalavimo pateikimo per 4 darbo dienas nebuvo pateiktas praneÅ¡imas apie Vekselio neapmokėjimÄ (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 40, 47 str.).

Atsakovei nepateikus Vekselio apmokėti ieškovui, notarė neturėjo teisinio pagrindo išduoti Vykdomojo įrašo, t. y. atsakovė neturėjo teisės patenkinti savo reikalavimų ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 8 str.). Vykdomasis įrašas yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu, o jo pagrindu užvesta vykdomoji byla nutraukta.2013 m. lapkričio 1 d. paskolos raštelis, kuriuo atsakovas E. M. paskolino atsakovei 120 000 Eur (toliau – Paskolos raštelis) pripažintinas negaliojančiu, nes tai tariamas sandoris (CK 1.86 str. 1 d.).

Paskolos raÅ¡telyje nurodyta 120 000 Eur suma atsakovei nebuvo paskolinta, Å¡i sutartis sudaryta dėl akių siekiant pateisinti neva pagal Vekselį perduotÄ 117 800 Eur sumÄ . Atsakovė niekur nėra dirbusi, o atsakovas negalėjo suteikti tokio dydžio paskolos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino negaliojančiu atsakovų 2013 m. lapkričio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį; pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai; panaikino 2014 m. birželio 25 d.

Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 117 800 Eur ir 5 proc. palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. J. bei D. J., nutraukė vekselio pagrindu pradėtÄ vykdymo procedÅ«rÄ ; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas bei atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo. Atsakovė kaip Vekselio turėtoja neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, tačiau egzistuoja Vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys.

Atsakovės nurodytas Vekselio atsiradimo pagrindas yra paskola, todėl, nesant įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties, atsakovė kaip paskolos davėja turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovui kaip paskolos gavėjui, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ji neįrodė, kad turėjo 117 800 Eur sumÄ , kuriÄ galėjo paskolinti ieÅ¡kovui. Sodros duomenimis atsakovė niekur nėra dirbusi, todėl pajamų iÅ¡ darbinės veiklos nėra gavusi. Tai, kad ji gaudavo pajamas už darbÄ savo tėvo kaimo turizmo sodyboje, paneigia Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė pareigÅ«nams buvo nurodžiusi, jog minėtoje sodyboje ji padeda tėvui tvarkytis be atlygio.

Be to, atsakovės paaiÅ¡kinimai apie gaunamas pajamas yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir vertintini kritiÅ¡kai.Atsakovė 117 800 Eur turėjimÄ grindžia gautomis lėšomis pagal Paskolos raÅ¡telį, teigdama, kad jai paskolintus 120 000 Eur sudarė jos sutuoktinio A. M. ir uždirbtos bei gautos lėšos iÅ¡ parduoto turto. Tačiau iÅ¡ 2015 m. balandžio 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) raÅ¡to matyti, kad atsakovas negalėjo suteikti atsakovei 120 000 Eur paskolos. Taip pat iÅ¡ 2015 m. birželio 3 d.

VSDFV iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. M. nuo 2002 m. niekur nedirbo, o VMI raÅ¡tas įrodo, kad A. M. Metinių gyventojo (Å¡eimos) turto ir Metinių pajamų deklaracijų už 2002-2007 metus neteikė, todėl negalėjo turėti Paskolos raÅ¡telyje nurodytos 120 000 Eur sumos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų įgijęs kokį nors didesnės vertės turtÄ ir jį pardavęs bÅ«tų gavęs lėšų. Teismas sprendė, kad nei atsakovas, nei A. M. neturėjo finansinių galimybių paskolinti atsakovei 120 000 Eur sumos.

Teismas sprendė, kad atsakovai Paskolos raÅ¡telį surašė siekiant atsakovei pagrįsti tariamai ieÅ¡kovui pagal Vekselį paskolintÄ 117 800 Eur sumÄ , todėl Paskolos raÅ¡telį teismas pripažino negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. IeÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Paskolos raÅ¡telio pripažinimo negaliojančiu, nes atsakovė Vekselyje nurodytos 117 800 Eur sumos neturėjo ir ieÅ¡kovui paskolinti negalėjo. Tariamas sandoris yra niekinis sandoris, o reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidžia.

Atsakovė turėjo įrodyti pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovui, paskolos santykių atsiradimui įrodyti pateikti raÅ¡ytinę paskolos sutartį (CK 6.871 str. 1 d.). Vekselyje neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl Vekselis kaip skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Atsakovė neįrodė paskolos santykių, todėl ir nebuvo pagrindo Vekselio iÅ¡davimui, jis iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡gautas naudojant grasinimus, darant ekonominį spaudimÄ . Todėl Vekselį teismas pripažino negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.Dėl atsakovės veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas, jai pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje (apgaulės bÅ«du savo naudai didelės turtinės teisės įgijimas).

Tai, kad atsakovė užsiėmė neteisėta ekonomine pinigų skolinimo už vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas nesÄ Å¾iningas palÅ«kanas veikla (lupikavimu), įrodo ne tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. L., A. N., R. B., E. B. paaiÅ¡kinimai, taip pat ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad jis bijojo dėl savo, Å¡eimos, vaikų saugumo laikė visiÅ¡kai įtikinamais, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas Vekselį pasirašė ne laisva valia.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu pateikė iki atsakovės kreipimosi į notarę dėl Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, t. y. 2014 m. birželio 17 d.

Atsakovė reikalavimÄ apmokėti Vekselį iÅ¡siuntė 2014 m. birželio 23 d. Atsakovė apmokėti Vekselį ir praneÅ¡imÄ apie jo neapmokėjimÄ ieÅ¡kovui atliko vienu dokumentu, siųstu registruotu laiÅ¡ku – 2014 m. birželio 23 d. reikalavimu. Atsakovė, neįvykdžiusi vekselio turėtojos pareigų (Ä®PVÄ® 40, 47 str.), neturėjo teisės patenkinti savo reikalavimÄ Ä®PVÄ® 81 straipsnio numatyta ne ginčo tvarka, todėl notarė negalėjo iÅ¡duoti Vykdomojo įraÅ¡o, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo 2014 m. birželio 27 d. kreiptis į antstolį dėl jo vykdymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant atsakovams bei jų atstovui, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantė asmeniÅ¡kai apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdį nebuvo informuota.

Jos atstovas advokatas R. M. 2016 m. vasario 4 d. telefonu pranešė, kad serga, teismui pateikė medicininę pažymÄ ir praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį bei nurodė, kad posėdis neįvyks. Teismas be pagrindo advokato ligÄ nepripažino svarbia neatvykimo priežastimi, o priėmęs sprendimÄ nagrinėti bylÄ be apeliantės atstovo, jos apie tai neinformavo bei iÅ¡nagrinėjo bylÄ nei apeliantei, nei jos atstovui nedalyvaujant, nors apeliantės dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas bÅ«tinu.

Teismas atėmė galimybę apeliantei bylÄ vesti per atstovÄ , teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai, teikti įrodymus, iÅ¡sakyti savo pozicijÄ byloje sprendžiamais klausimais. Todėl pažeisti rungimosi, dispozityvumo bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principai.Teismas neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ . Vekselio turėtojo kaip kreditoriaus reikalavimo teisė laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Ne apeliantė turėjo įrodinėti reikalavimo teisės pagal Vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet ieÅ¡kovas, privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius jo prievolę.

Teismas nepagrįstai Vekselį vertino ne kaip vertybinį popierių – dokumentÄ , o kaip paskolos sutartį, taip pat nepagrįstai sprendė, kad apeliantė (kaip paskolos davėja) turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovui kaip vekselio davėjui ir paskolos gavėjui. Vekselis turi visus Ä®PVÄ® 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodytus formalius reikalavimus, bÅ«tinus vekselio rekvizitus, taip pat jis buvo pateiktas apmokėti savalaikiai, nepraleidus terminų. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja teisės norma, nors turėjo vadovautis specialiosiomis normomis – Ä®PVÄ®.

Be to, jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, tai paskolos santykius reglamentuojančios normos Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui (CK 6.878 str.). IeÅ¡kovas neginčija Vekselio iÅ¡davimo fakto 117 800 Eur sumai, todėl apeliantė kaip vekselio turėtoja neturi įrodinėti nei Å¡io reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.Teismas netinkamai taikė Ä®PVÄ® 19 straipsnį. Teismas nagrinėjo ieÅ¡kovo reikalavimÄ Vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir savo reikalavimÄ grindė tik tuo, kad apeliantė panaudodama psichinę prievartÄ bei grasinimus privertė ieÅ¡kovÄ užpildyti ir pasiraÅ¡yti Vekselį.

Teismas savo iÅ¡vadas dėl Vekselio negaliojimo padarė netinkamai įvertinęs byloje pateiktus ieÅ¡kovo įrodymus, nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas.Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neapklausė nė vieno atsakovų praÅ¡omų apklausti liudytojų. Teismas tendencingai vertino teismo posėdyje apklaustų liudytojų (A. L., A. N., R. B., E. B.) parodymus, nes Å¡ie asmenys ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ant Vekselį nedalyvavo. Å ių liudytojų parodymai yra netiesioginiai, Å¡alutiniai duomenys ir nepakankami paneigti apeliantės sÄ Å¾iningumÄ kito asmens atžvilgiu.

IeÅ¡kovas neįrodė ekonominio spaudimo, realaus grasinimo fakto, apeliantės nesÄ Å¾iningumo, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo skatinamas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekė. Teismo iÅ¡vados, kad apeliantė, darydama ekonominį spaudimÄ bei grasindama privertė ieÅ¡kovÄ suraÅ¡yti Vekselį, paneigtos byloje nustatytais apeliantės ir ieÅ¡kovo Å¡eimos bendravimo faktais, nes daugelį metų apeliantė ir ieÅ¡kovo Å¡eima palaikė glaudžius, draugiÅ¡kus santykius. IeÅ¡kovas Vekselį pradėjo ginčyti tik tada, kai apeliantė 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje pareikalavo jį apmokėti, kas paneigia buvus kokius nors psichinės prievartos veiksmus ir rodo tik ieÅ¡kovo suinteresuotumÄ iÅ¡vengti mokėjimų.

Pagrindų Vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu nėra. Teismas netinkamai taikė CK 6.870-6.875 straipsnių nuostatas bei neiÅ¡tyręs Paskolos raÅ¡telio sudarymo aplinkybių bei paskolos davėjo (atsakovo) galimybių suteikti apeliantei 120 000 Eur skolÄ , nepagrįstai pripažino šį sandorį tariamu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsakovų parodymus, kurie patvirtina Paskolos raÅ¡telio sudarymo faktÄ . Atsakovas 2002-2010 m. dirbo Airijoje, todėl VMI 2015 m. balandžio 24 d. raÅ¡tas yra ydingas.

Apeliantės buvęs sutuoktinis A. M. mirė 2007 m. gegužės 5 d., iÅ¡ jo apeliantė negavo jokių paskolų, todėl 2015 m. birželio 3 d. VSDFV iÅ¡raÅ¡as apie A. M. socialinį draudimÄ ir jo draudžiamÄ sias pajamas bei VMI raÅ¡tas bylai reikÅ¡mingų faktų nepatvirtina.Teismas neteisingai įvertino Paskolos raÅ¡telį, nes jo turinys patvirtina, kad sudaryta paskolos sutartis įvykdyta, joje nurodytÄ 120 000 Eur sumÄ apeliantė gavo. Teisminėje praktikoje toks įvykdytas sandoris nelaikomas tariamu, o ieÅ¡kovas, nebÅ«damas paskolos sandorio Å¡alimi, neturi teisės jos ginčyti.Vykdomasis įraÅ¡as panaikintas nepagrįstai, Å¡i sprendimo dalis iÅ¡ esmės nemotyvuota.

Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir neatkreipė dėmesio į tai, kad ieÅ¡kovui reikalavimus dėl Vekselio apmokėjimo apeliantė teikė ne vienÄ kartÄ paÅ¡tu, telefono žinutėmis nuo 2015 m. gegužės mėn. pabaigos. Apeliantė yra tinkamai įvykdžiusi visas vekselio turėtojos pareigas ir turėjo teisę savo reikalavimÄ tenkinti ne ginčo tvarka.Realizuodama Panevėžio apygardos teismo suteiktÄ teisę, kuria apeliantė negalėjo pasinaudoti 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdyje, apeliantė su skundu teikia dokumentus apie atsakovo turėtas pajamas Airijoje 2002-2010 metais.

Å ie įrodymai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad atsakovas minimu laikotarpiu pajamų neturėjo. Taip pat apeliantė pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2015 m. gruodžio 22 d. Specialisto iÅ¡vados dėl apeliantės finansinės veiklos, iÅ¡ kurios matyti, kad 2013 m. gruodžio 2 d. apeliantės pajamos sudarė 1 365 460 Lt ir virÅ¡ijo 767 188 Lt iÅ¡laidas, todėl turėdama 598 272 Lt apeliantė turėjo finansinę galimybę suteikti 117 800 Eur paskolÄ ieÅ¡kovui.Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant atsakovams bei jų atstovui, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Argumentai iÅ¡dėstyti apeliantės apeliaciniame skunde (žr. nutarties 15.2 punkte). Teismas netyrė Paskolos raÅ¡telio sudarymo aplinkybių bei paskolos davėjo (apelianto) galimybių suteikti apeliantei 120 000 Eur paskolÄ . Apeliantas 2002-2010 metais dirbo Airijoje, todėl turėjo pakankamai pajamų, tai patvirtina teismui teikiami dokumentai.

VMI 2015 m. balandžio 24 d. raÅ¡tas yra ydingas, nes apeliantas Lietuvoje nedirbo.Teismas neteisingai įvertino Paskolos raÅ¡telį, nes iÅ¡ jo turinio matyti, kad sudaryta paskolos sutartis buvo įvykdyta, t. y. apeliantas paskolino apeliantei 120 000 Eur, o apeliantė Å¡iÄ sumÄ gavo. Teisminėje praktikoje įvykdytas sandoris nelaikomas tariamu, todėl teismo iÅ¡vados apie tariamojo paskolos sandorio buvimÄ yra nepagrįstos.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; nepriimti apeliantų teikiamų įrodymų; prie bylos prijungti 2015 m. gruodžio 8 d. apeliantės ir D.

J. akistatos protokolÄ , 2015 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovo apklausos protokolÄ ir 2016 m. kovo 16 d. FNTT praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovams ir jų atstovui apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdžio datÄ ir laikÄ buvo žinoma, jie informuoti tinkamai. Apeliantė iÅ¡ karto po 2015 m. lapkričio 20 d. posėdžio pasiraÅ¡ytinai buvo informuota, kad kitas posėdis vyks 2016 m. vasario 5 d. 9.30 val., taip pat buvo informuotas ir jos atstovas. Apeliantė nevykdė teismo įpareigojimų teikti įrodymus, dėl jos nedalyvavimo teismo posėdžiuose bei įrodymų nepateikimo teismas buvo priverstas teismo posėdžius atidėti.

Apeliantei be priežasties neatvykus į 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdį, teismas teisėtai bylÄ jame ir iÅ¡nagrinėjo. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės atstovo nedalyvavimas 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdyje nėra svarbi priežastis atidėti posėdį. Apeliantei buvo sudarytos sÄ lygos teikti paaiÅ¡kinimus, 2015 m. spalio 15 d. posėdyje užduoti klausimus, ji Å¡ia teise aktyviai naudojosi. Apeliantė turėjo galimybę pateikti įrodymus, įskaitant dokumentus apie apelianto pajamas Airijoje.

Ji 2015 m. lapkričio 12 d. atsiliepimu prašė suteikti ne trumpesnį nei 30 dienų terminų įrodymams apie apelianto gaunamas Airijoje pajamas pateikti, to paties prašė ir apeliantų atstovas 2015 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje. Teismas tokius prašymus tenkino, tačiau atsakovai iki 2016 m. vasario 5 d. jų nepateikė. Apeliantė su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jie neprijungtini. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas buvo šališkas, nes neapklausė jos liudytojų.

Apeliantė ir jos atstovas 2015 m. lapkričio 20 d. posėdžio metu įsipareigojo jų praÅ¡omus apklausti liudytojus informuoti apie teismo posėdį ir užtikrinti jų dalyvavimÄ . Tačiau į 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdį neatvyko nei atsakovai, nei jų atstovas, nei jų iniciatyva siekiamos liudytojomis apklausti E. Å . ir A. M.. IeÅ¡kovas įrodė, kad apeliantė neturėjo 117 800 Eur, kuriuos galėjo paskolinti Vekselio pagrindu, o apeliantė savo atsikirtimų nepagrindė. IeÅ¡kovo surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė finansiÅ¡kai nebuvo pajėgi ieÅ¡kovui paskolinti 117 800 Eur sumos.

Teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas Vekselį pasirašė apeliantės daromo ekonominio spaudimo, grasinimų bei psichinės prievartos įtakoje, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. patvirtina, kad apeliantė užsiėmė neteisėta ekonomine, pinigų skolinimo už palÅ«kanas veikla. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad apeliantė sistemingai paskolindavo pinigų, o juos sugrÄ Å¾inus reikalaudavo sumokėti itin dideles jos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas palÅ«kanas. Apeliantė darydama psichologinį spaudimÄ , terorizuodama, reikalaudavo pasiraÅ¡yti vekselį, nors faktiÅ¡kai jokių pinigų ji nebuvo perdavusi, o paskolintus pinigus jau bÅ«davo atgavusi.

Apeliantė, naudodama tokį veikimo modelį, privertė pasiraÅ¡yti Vekselį ir ieÅ¡kovÄ . Teismas Taip pat pagrįstai pripažino ir Paskolos raÅ¡telį negaliojančiu, nes apeliantas neturėjo finansinių galimybių apeliantei paskolinti 120 000 Eur sumÄ , pagrįstai panaikino VykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir pradėtÄ vykdymo procedÅ«rÄ nutraukė. Nors apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovui reikalavimus dėl Vekselio mokėjimo teikė ne vienÄ kartÄ , tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Neįvykdžiusi Ä®PVÄ® įtvirtintų vekselio turėtojos pareigų, apeliantė neturėjo teisės patenkinti savo reikalavimų Ä®PVÄ® 81 straipsnio numatyta ne ginčo tvarka, todėl notarė negalėjo duoti Vykdomojo įraÅ¡o, o apeliantė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į antstolį dėl jo įvykdymo. IeÅ¡kovas teikia papildomus įrodymus (2015 m. gruodžio 8 d. apeliantės ir D. J. akistatos protokolÄ , 2015 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovo apklausos protokolÄ , 2016 m. kovo 16 d. FNTT praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ), kurie iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos buvo gauti jau po sprendimo priėmimo (2016 m. kovo 30 d.), todėl praÅ¡o juos prijungti prie bylos.

Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovui pinigai nebuvo paskolinti. Vekselis iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡gautas naudojant grasinimus, darant ekonominį spaudimÄ , todėl jis pagrįstai pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo pagal Vekselį jokių pinigų negavo, 2 000 JAV dolerių skola su palÅ«kanomis apeliantei jau seniai atiduota, kitų skolinių įsipareigojimų apeliantės atžvilgiu nėra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovas iÅ¡davė apeliantei G. M. neterminuotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 117 800 Eur sumai (Vekselis), kurio pagrindu 2014 m. birželio 25 d. notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo apeliantės naudai (Vykdomasis įraÅ¡as). Apeliantas E. M. 2013 m. lapkričio 1 d. paskolos raÅ¡teliu paskolino apeliantei 120 000 Eur sumÄ (Paskolos raÅ¡telis).

IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais: (1) Paskolos raÅ¡telį kaip tariamÄ sandorį CK 1.86 straipsnio pagrindu; (2) Vekselį CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip iÅ¡raÅ¡ytÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ , grasinant bei darant ekonominį spaudimÄ ; (3) VykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuris padarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Apeliantai, nesutikdami su tokiu sprendimu, padavė apeliacinius skundus. Apeliaciniai skundai grindžiami materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais: byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko teismo nedalyvaujant atsakovams ir jų atstovui (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas); netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai bei neteisingai paskirstyta Å¡alims įrodinėjimo pareiga; sprendimo dalis dėl Vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo iÅ¡ esmės nemotyvuota; ieÅ¡kovas neturi teisės ginčyti Paskolos raÅ¡telio; nepagrįstai Vekselis pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.Dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo nedalyvaujant apeliantams ir atstovui Apeliantų teigimu, egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo apeliantams ir jų atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Nurodo, kad jie asmeniÅ¡kai apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdį nebuvo informuoti, o jų atstovas (advokatas) 2016 m. vasario 4 d. pranešė teismui, kad serga, pateikė medicininę pažymÄ ir praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, tačiau teismas advokato ligÄ nepripažino svarbia neatvykimo priežastimi ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo nei apeliantams, nei jų atstovui nedalyvaujant. Tokie apeliantų argumentai pripažinti nepagrįstais, nes bylos duomenys nepatvirtina ne tik absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, bet ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nedalyvaujant apeliantams ir jų atstovui, pažeidė kokias nors procesines normas apskritai.

CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimas yra tuo atveju, jei teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ama teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais, o dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo Å¡aukimÄ , apie kitus teismo posėdžius praneÅ¡ama praneÅ¡imais (CPK 133 str. 1 d.).

Å iuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad tiek apeliantai, tiek jų atstovas advokatas R. M. po 2015 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio, kuriame jie visi dalyvavo, buvo pasiraÅ¡ytinai informuoti apie tai, kad kitas teismo posėdis vyks 2016 m. vasario 5 d. 9:30 val. (el. b. 5 t., b.l. 21). Taigi, apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdį apeliantams ir jų atstovui buvo tinkamai praneÅ¡ta (CPK 133 str. 2 d.). Todėl apeliantų teiginys dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo nepagrįstas iÅ¡ esmės. Teismas 2016 m. vasario 5 d. apeliantų atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį (ligÄ ) nepripažino svarbia, jo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ netenkino, bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimÄ bei paskelbimÄ atidėjo 2016 m. vasario 29 d., minėtÄ dienÄ teismas procesinio sprendimo priėmimo terminÄ pratęsė ir nutarė jį skelbti 2016 m. kovo 8 d., Å¡iÄ dienÄ buvo paskelbtas skundžiamas sprendimas.

Nėra pagrindo pripažinti, kad atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje dėl ligos turėjo bÅ«ti pripažintas kliÅ«timi bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, nes tuomet galiojusioje CPK 246 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, jog liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi. Patys apeliantai jų neatvykimo į 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdį svarbių priežasčių nenurodė bei nepateikė neatvykimÄ pateisinančių įrodymų net nepaisant to, kad apeliantės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, taigi, apeliantė privalėjo dalyvauti teismo posėdyje nepriklausomai nuo jos atstovo (ne)dalyvavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai ir atstovas apie teismo posėdį, kuriame byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, buvo informuoti tinkamai, svarbių jų neatvykimÄ pateisinančių priežasčių nebuvo nurodę, darytina iÅ¡vada, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliantams ir atstovui nedalyvaujant, procesinių teisės normų nepažeidė (CPK 246 str. 2 d.). Todėl Å¡iame kontekste atmestini ir apeliacinių skundų argumentai dėl esÄ pažeistų apeliantų procesinių teisių (prarasta galimybė teikti papildomus įrodymus, susipažinti su naujais ieÅ¡kovo įrodymais, dalyvauti apklausiant liudytojus ir pan.), nes jie į teismo posėdį, apie kurį jiems buvo žinoma, neatvyko be svarbių priežasčių ir todėl patys turi prisiimti tokio elgesio neigiamas pasekmes.Apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kas suponuotų iÅ¡vadÄ , kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nėra duomenų, kad apeliantai iki neigiamo jų atžvilgiu skundžiamo sprendimo priėmimo bÅ«tų reiÅ¡kę nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantai grindžia iÅ¡ esmės procesinių normų pažeidimais – pareikÅ¡tų praÅ¡ymų netinkamu iÅ¡sprendimu, apeliantų liudytojų neapklausimu, netinkamu įrodymų vertinimu. Å iame kontekste pastebėtina, kad apeliantai patys buvo įsipareigoję užtikrinti jų praÅ¡omų apklausti liudytojų atvykimÄ , bet ne tik to nepadarė, o kaip minėta, neatvyko į teismo posėdį ir patys.

Todėl laikyti teismÄ Å¡aliÅ¡ku dėl neatlikimo veiksmų, kurių atlikimo galimybę turėjo užtikrinti patys apeliantai, nėra pagrindo. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad procesinių normų pažeidimai savaime dar nebÅ«tinai visais atvejais rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bylos baigties atžvilgiu. jie gali bÅ«ti pagrindu sprendimo panaikinimui tik tuomet, jei dėl to galėjo neteisingai iÅ¡spręsta byla ir pažeidimų negalima paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai objektyvių teismo Å¡aliÅ¡kumo įrodymų ar argumentų nepateikia.

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).Dėl naujų įrodymų Apeliantė, teigdama realizuojanti jai suteiktÄ pirmosios instancijos teismo teisę, kuria negalėjo pasinaudoti 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdyje, su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus ir praÅ¡o juos priimti, t. y. dokumentus apie atsakovo turėtas pajamas Airijoje 2002-2010 metais bei iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2015 m. gruodžio 22 d.

Specialisto iÅ¡vados dėl apeliantės finansinės veiklos. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę įrodymai turi bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Tik tam tikrais atvejais įrodymai gali bÅ«ti pateikiami ir apeliacinės instancijos teismui – kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė deklaruoja, kad realizuoja jai pirmosios instancijos teismo suteiktÄ teisę pateikti įrodymus, kuria ji negalėjo pasinaudoti 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdyje.

Tačiau ji, visų pirma, nenurodo jokių priežasčių, kodėl ji minėtos teisės negalėjo realizuoti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė dar 2015 m. lapkričio 12 d. atsiliepime teismo prašė suteikti jai ne trumpesnį nei 30 dienų terminÄ Ä¯rodymams apie atsakovo pajamas Airijoje pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje tenkino apeliantų (jų atstovo) praÅ¡ymÄ dėl termino minėtiems įrodymams pateikti suteikimo. Tačiau ir iki 2016 m. vasario 5 d. teismo posėdžio Å¡ie įrodymai teismui neteikti, nors tam buvo pakankamai laiko, o į teismo posėdį apeliantai, kaip minėta, net neatvyko.

Å iame kontekste dar pažymėtina ir tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo ne vienÄ kartÄ buvo įpareigojama pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjamu ginču, Å¡ių įpareigojimų nevykdė, dėl ko jai buvo paskirta bauda. IÅ¡ praÅ¡omos prijungti Specialisto iÅ¡vados (jos iÅ¡raÅ¡o) matyti, kad Å¡i iÅ¡vada suraÅ¡yta dar 2015 m. gruodžio 22 d., todėl taip pat galėjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galėjo bÅ«ti (bet nebuvo) pateikti pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, apeliantė nenurodo.

Todėl CPK 314 straipsnio nuostatų kontekste teisėjų kolegija neįžvelgia apeliantės teikiamų naujų įrodymų priėmimo galimybės. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o prijungti su juo teikiamus įrodymus: 2015 m. gruodžio 8 d. G. M. ir D. J. akistatos protokolÄ , 2015 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovo apklausos protokolÄ ir 2016 m. kovo 16 d. FNTT praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ie įrodymai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos buvo gauti 2016 m. kovo 30 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija prašymo netenkina. Nors ieškovas pateikė įrodymus, kad minėtus dokumentus gavo 2016 m. kovo 30 d., tačiau tiek apeliantės ir D. J. akistatos protokolas bei ieškovo apklausos protokolas datuoti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 11 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme. Duomenys apie apeliantei po skundžiamo sprendimo priėmimo pareikštus įtarimus savaime nei patvirtina, nei paneigia nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes tai yra tik įtarimai (CPK 180 straipsnis).

Nors ieÅ¡kovas ir deklaruoja po skundžiamo sprendimo kilusiÄ naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę, tačiau faktiÅ¡kai nenurodo, kokios aplinkybės nebuvo įrodinėtos (ar negalėjo bÅ«ti įrodinėtos) bylos proceso metu, bet yra nustatytos teismo sprendime ir lemia naujų įrodymų pateikimÄ . Todėl teisėjų kolegija CPK 314 straipsnio ir 180 straipsnio nuostatų kontekste netenkina taip pat ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl teikiamų naujų įrodymų priėmimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo teikiami nauji įrodymai – tai ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai, o LITEKO duomenimis Å¡i baudžiamoji byla jau yra iÅ¡nagrinėta visose teisminėse instancijose ir jais apeliacinės instancijos teismas turi galimybę naudotis (CPK 179 straipsnis).

Dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu IeÅ¡kovas prašė Vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes jį 117 800 Eur sumai, jos negavęs, iÅ¡davė prieÅ¡ savo valiÄ , apeliantei grasinant bei darant ekonominį spaudimÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes laikė įrodytomis, todėl Vekselį pripažino negaliojančiu (CK 1.91 str.). Apeliantė nesutikimÄ su Å¡ia sprendimo dalimi grindžia tuo, kad (1) teismas nepagrįstai Vekselį vertino kaip paskolos sutartį, todėl neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ ; (2) ieÅ¡kovas neginčijo Vekselio iÅ¡davimo fakto 117 800 Eur sumai, todėl apeliantė kaip vekselio turėtoja neturi įrodinėti nei Å¡io reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo; (3) teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes nebuvo pagrindų Vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. ieÅ¡kovas neįrodė ekonominio spaudimo, realaus grasinimo fakto, apeliantės nesÄ Å¾iningumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais bei daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė pirmosios instancijos teismas.Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, vekselis, kaip raÅ¡ytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra abstraktus vienaÅ¡alis sandoris, tačiau vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad jis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (pvz., pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iÅ¡ kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, dalyvių susitarimÄ dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo).

Teisinė vekselio prigimtis lemia ir tai, kad vekselis gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tam tikrÄ Å¡alių sandorį, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , tačiau, atlikdamas nurodytÄ užtikrinimo funkcijÄ , vekselis netampa garantija ar laidavimu. Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia (be kita ko) nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sÄ lygų visumai:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teigia, kad apeliantė, 1999 m. neterminuotai jam paskolinusi 2 000 JAV dolerių su 2 proc. dydžio metinėmis palÅ«kanomis, vėliau darydama psichologinį bei ekonominį spaudimÄ , reikalavo mokėti jos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas itin dideles palÅ«kanas, o to pasekmėje ieÅ¡kovas buvo priverstas pasiraÅ¡yti Vekselį, nors jame nurodytos sumos nebuvo gavęs. Pirmosios instancijos teisme apeliantė teigė, kad Vekselyje numatyta 117 800 Eur suma ieÅ¡kovui buvo perduota (paskolinta) jo iÅ¡davimo metu, tai esÄ patvirtina Paskolos raÅ¡telis, pagal kurį apeliantė 120 000 Eur sumÄ buvo gavusi iÅ¡ E. M..

Taigi, byloje šalys teigė, kad jas siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Todėl iš esmės vertintina, ar Vekselis buvo išduotas ieškovo nurodomos paskolos, ar kitos - apeliantės nurodomos - paskolos suteikimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais bei reikšmingais ginčui išspręsti apeliantės skundo argumentų dėl Vekselio kaip abstrakčios savarankiškos prievolės, neturinčios ryšio su jos atsiradimo pagrindu, vertinimo.CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Å ioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiÅ¡kia, kad Å¡alys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sÄ lygų nustatymo. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.).

Taigi, vertimas kitÄ asmenį sudaryti sandorį, nesant teisinio pagrindo, reiÅ¡kia to asmens laisvos valios ribojimÄ ir lemia pagrindÄ sandorį pripažinti negaliojančia kreipiantis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisvės principas ir jo ribojimas vienodai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi tiek sudarant pirminį sandorį, tiek ir sprendžiant dėl vėlesnių tarpusavio sandorių sudarymo. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžiama, ar sudaryti sandoriai atitiko Å¡alies valiÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2018, kurioje apeliantės atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o dalis bylos nutraukta, konstatavo, kad apeliantė užsiėmė neteisėta finansine veikla versliÅ¡kai, t. y. apeliantės veikla pripažinta nusikalstama veika pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (LAT nutarties 55, 56 punktai).

Pažymėtina ir tai, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliantės atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės turtinės teisės į K. J. ir D. J. turtÄ Ä¯gijimo apgaule) nutraukė nenustačius bÅ«tino sukčiavimo požymio – esminės apgaulės, tačiau kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu (A. L., R. B.) iÅ¡ esmės pagal tÄ patį neteisėtÄ verslo modelį, apeliantės veikoje esminė apgaulė nustatyta ir apeliantės veika pripažinta sukčiavimu (BK 182 str. 2 d.) (LAT nutarties 45 ir 47 punktai).

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galiÄ turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas, tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui nusikalstamos veikos ir jos padarinių konstatavimas.

Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Nagrinėjamu atveju minėtoje baudžiamojoje byloje per visas teismines instancijas spręstas, be kita ko, ieÅ¡kovo Vekselio iÅ¡davimo aplinkybės, todėl joje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 3 p.). Kasacinis teismas apeliantės baudžiamojoje byloje yra konstatavęs, kad pinigų skolinimo fiziniams asmenims veikla buvo pagrindinė jos veikla, iÅ¡ kurios ji gaudavo finansinę naudÄ (LAT nutarties 52 punktas).

Taigi, apeliantė nuteista už neteisėtÄ vertimÄ si finansine veikla – fizinių asmenų nesumokėtÄ skolÄ (jos dalį) su palÅ«kanomis perraÅ¡ydavo į naujÄ vekselį vis didesne suma prie jos priskaičiavus palÅ«kanas nuo palÅ«kanų, o visus vekselius apeliantė pasilikdavo (LAT nutarties 54, 56 punktai). Toje baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje nustatė, kad pagal Vekselį nei D. J., nei K. J. jokių pinigų negavo, Vekselis suraÅ¡ytas apeliantės nurodymu dėl pinigų sumos, kuriÄ ieÅ¡kovas skolinosi iÅ¡ apeliantės 1999 m.

– 2 000 JAV dolerių su priskaičiuotomis palÅ«kanomis. Å ių Panevėžio apygardos teismo nustatytų aplinkybių kasacinės instancijos teismas nepaneigė, prieÅ¡ingai, nustatė, kad apeliantei reikalaujant Vekselis buvo suraÅ¡ytas dėl neatiduotos paskolos sumos (jos dalies), kartu su palÅ«kanomis ir palÅ«kanomis nuo palÅ«kanų bei galimomis apeliantės teisinėmis iÅ¡laidomis, o ne Vekselio suraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovui perdavus 117 800 Eur sumÄ (LAT nutarties 38-40 punktai).Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytais prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 3 p.), sprendžia, kad įrodyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė Vekselyje nurodytos sumos (117 800 Eur) jo išdavimo metu ieškovui neperdavė (nepaskolino). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su šios sumos ieškovui skolinimu ir tokio skolinimo pagrindu išduotu ieškovo Vekseliu, ir pirmiau paminėtų bylos kontekste tikėtina, kad Vekselis, kaip ir teigia ieškovas, buvo jį ir apeliantę siejusių tik ankstesnių paskolinių teisinių santykių pasekmė.

IeÅ¡kovas nurodė buvęs verčiamas pasiraÅ¡yti Vekselį pinigų sumai, kurios nebuvo gavęs, ekonominio spaudimo ir grasinimų, kurių realumu ieÅ¡kovas buvo įsitikinęs pagal jam žinomas ir apeliantės jam nurodomas aplinkybes, susijusias su skolų iÅ¡ jos skolininkų iÅ¡ieÅ¡kojimu, įtakoje. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo nurodomos buvusios paskolinių santykių pradžioje ne itin didelės apimties kontekste nėra ir jokio protingumo kriterijus atitinkančio pagrindo tokios sumos Vekselio iÅ¡davimui, o dėl to iÅ¡ tikrųjų galima manyti, kad tokio Vekselio, nesant nukreipto prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ intensyvaus spaudimo, jis nebÅ«tų iÅ¡davęs. Nors ir abejotina, ar ieÅ¡kovÄ , kuris pasiraÅ¡ydamas Vekselį tokiai didelei sumai, kurios net nebuvo gavęs, galima bÅ«tų laikyti apdairiu, tačiau tiek nagrinėjamos bylos, tiek ir baudžiamosios bylos nustatytų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Vekselio pasiraÅ¡ymÄ suprato kaip kilusios problemos iÅ¡sprendimo bÅ«dÄ .

Pažymėtina, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos nuosprendžių matyti, jog apeliantė bÅ«tent tokį veikimo modelį taikė ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje apeliantės veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu, susiję su Vekselio iÅ¡davimu, nebuvo laikomi įvykdyti esant esminei apgaulei ir nepripažinti nusikalstamais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tačiau tai neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant Vekselio teisėtumo klausimÄ vertinant jo suraÅ¡ymo aplinkybes dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, t. y. esant ieÅ¡kovo valios trÅ«kumui iÅ¡duodant Vekselį (CK 1.91 str.).

Remiantis bylos duomenimis bei baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, veikdama pagal neteisėto verslo modelį, kuris pripažintas nusikalstama veika pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, panaudodama ekonominį spaudimÄ ir grasinimus, privertė ieÅ¡kovÄ iÅ¡duoti jam itin nenaudingomis sÄ lygomis Vekselį, t. y. už paskolintus pinigus reikalavo sumokėti itin dideles jos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas palÅ«kanas, kurių suma ir buvo nurodyta Vekselyje. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas Vekselis neatitiko jo laisvos valios, nes ji buvo paveikta apeliantės neteisėtais veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadas, jog Vekselis buvo iÅ¡duotas dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, pagrįstai pripažino jį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Dėl Vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiuIeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiu VykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl to, kad jis padarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovu ir sprendė, kad apeliantė neturėjo teisės patenkinti savo reikalavimÄ Ä®PVÄ® 81 straipsnio numatyta ne ginčo tvarka, todėl notarė negalėjo iÅ¡duoti Vykdomojo įraÅ¡o.

Vykdomasis įrašas yra išduotas Vekselio pagrindu. Todėl Vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu ir šio įrašo pagrindu pradėtas vykdymas nutrauktinas, be kita ko, jau vien dėl to, kad Vekselis pripažįstamas negaliojančiu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Vekselio ir Vykdomojo įrašo teisėtumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar padarė materialinės teisės pažeidimus.

Todėl skundžiamo sprendimo dalys dėl Vekselio ir Vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiais paliktinos nepakeistomis (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl Paskolos raÅ¡telio pripažinimo negaliojančiuIeÅ¡kovas prašė Paskolos raÅ¡telį, kuriuo E. M. paskolino G. M. 120 000 Eur, pripažinti negaliojančiu kaip tariamÄ sandorį (CK 1.86 str. 1 d.). IeÅ¡kovo teigimu, Paskolos raÅ¡telyje nurodyta 120 000 Eur suma apeliantei nebuvo paskolinta, Å¡i sutartis sudaryta dėl akių siekiant pateisinti neva pagal Vekselį perduotÄ 117 800 Eur sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas, sutikęs su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais, Paskolos raÅ¡telį pripažino negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Apeliantai nesutikimÄ su Å¡ia skundžiamo sprendimo dalimi grindžia tuo, kad Paskolos raÅ¡telis įvykdytas bei ieÅ¡kovas neturi teisės ginčyti Å¡io sandorio. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

Taigi, tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).Nagrinėjamu atveju Paskolos raÅ¡telis atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus – užfiksuotas pinigų apeliantei perdavimo momentas bei sutartis sudaryta raÅ¡ytine forma (CK 6.870 str., 6.871 str. 1 d., 3 d.).

Paskolos gavėjas – apeliantė Å¡ios paskolos sutarties nei ginčija, nei praÅ¡o pripažinti nesudaryta (CK 6.875 str.). PrieÅ¡ingai, tiek paskolos gavėjas, tiek paskolos davėjas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jų Paskolos raÅ¡telis atitinka jų valiÄ ir yra sukÅ«ręs jos Å¡alims teisines pasekmes.Pažymėtina, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ , pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. CK 1.78 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). ReikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo (5 dalis). Taigi, minėta teisės norma įtvirtina sandorio uždarumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad sandoris sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tariamieji sandoriai yra niekiniai, todėl jiems taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir jÄ atkartojanti CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).Å iuo atveju aptariamas sandoris nėra akivaizdžiai niekinis. Byloje apeliantė Paskolos raÅ¡teliu rėmėsi tik kaip įrodymu apie paskolintos ieÅ¡kovui Vekselyje nurodytos pinigų sumos turėjimÄ ir jos perdavimÄ . Pats Paskolos raÅ¡telis kaip sandoris iÅ¡ esmės niekaip neįtakoja ieÅ¡kovo subjektinių teisių ar pareigų, juo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės ir/ar teisėti interesai, juo labiau dar ir konstatavus, jog apeliantė Vekselyje nurodytos sumos apskritai net ir nėra perdavusi.

Nustačius pastarÄ jÄ aplinkybę, Å¡alių teikiami argumentai apie apeliantės ar apelianto finansines (ne)galimybes disponuoti Vekselyje nurodyta suma ginčo iÅ¡sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi. Nė viena iÅ¡ sandorio Å¡alių neginčija jo teisėtumo. Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja prieÅ¡ingÄ nei padarė pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , t. y. kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ Paskolos raÅ¡telį pripažinti tariamu sandoriu remiantis CK 1.86 straipsniu.

Apibendrinant pirmiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria Paskolos raÅ¡telis pripažintas negaliojančiu, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetant. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistomis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Taigi, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, spręstina dėl Å¡alių patirtų iÅ¡laidų proporcingumo pagal patenkintas/atmestas ieÅ¡kinio reikalavimų dalis.IeÅ¡kovo du materialÅ«s reikalavimai apeliantei tenkinti, vienas abiems apeliantams – atmestas.

Todėl apeliantas E. M. turi teisę į visų – 2 418,14 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ - bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas turi teisę į 2/3 dalis iÅ¡ apeliantės G. M., o Å¡i į 1/3 dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Bylos duomenimis ieÅ¡kovas turėjo 2 675,52 Eur iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (227,56 Eur žyminio mokesčio, 2 447,96 Eur už advokato pagalbÄ ), apeliacinės instancijos teisme - 500 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į G.

M. apeliacinį skundÄ parengimÄ , 300 Eur už atsiliepimo į E. M. apeliacinį skundÄ Â parengimÄ (atmetus ieÅ¡kinį Å¡iam apeliantui, ieÅ¡kovui iÅ¡ jo pastarosios iÅ¡laidos nepriteistinos). Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteistina 2 117,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2/3 nuo 3 175,52 Eur sumos).Apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo 144,81 Eur, apeliacinės instancijos teisme 600 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , t.y. iÅ¡ viso 844,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Trečdalis jai ieškovo atlygintinų išlaidų sudaro 281,60 Eur. Apeliantei 2 318,14 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas, todėl proporcingai tenkintai ieškinio daliai (2/3) nuo šios sumos valstybei iš jos priteistina 1 545,43 Eur žyminio mokesčio. Įskaičius ieškovo ir apeliantės tarpusavio bylinėjimosi išlaidas, iš apeliantės ieškovui priteistina 1 835,41 Eur.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

             Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ pakeisti:             panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu atsakovų E. M. ir G. M. 2013 m. lapkričio 1 d. sudarytas paskolos raÅ¡telis, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti;             sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡dėstyti taip: priteisti iÅ¡ atsakovės G. M. 1 835,41 Eur ieÅ¡kovui K. J., 1 545,43 Eur valstybei, o iÅ¡ ieÅ¡kovo K.

J. atsakovui E. M. 2 418,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.               Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Teisėjai                                                                                                                     Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                                                                                                    Dalia Kačinskienė                                                                                                                                   Alvydas Poškus