cbb3ff7d-ae0f-46af-9078-4003f9b1c8aa · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti negaliojanÄiu atsakovų 2013 m. lapkriÄio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį; pripažinti negaliojanÄiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai;
Legislator headnote
AI generatedcbb3ff7d-ae0f-46af-9078-4003f9b1c8aa · Lietuvos apeliacinis teismas: Paskolos raÅ¡telyje nurodyta 120 000 Eur suma atsakovei nebuvo paskolinta, Å¡i sutartis sudaryta dÄl akių siekiant pateisinti neva pagal Vekselį perduotÄ 117 800 Eur sumÄ . AtsakovÄ niekur nÄra dirbusi, o atsakovas negalÄjo suteikti tokio dydžio paskolos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ PanevÄžio apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino negaliojanÄiu atsakovų 2013 m. lapkriÄio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį; pripažino negaliojanÄiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai; panaikino 2014 m. birželio 25 d.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2A-19-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00228-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.2.7. (S) LI ETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Konstantino Gurino, Dalios KaÄinskienÄs ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų G.
M. ir E. M. apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo K. J. ieÅ¡kinį atsakovams G. M. ir E. M. dÄl paskolos raÅ¡telio, vekselio pripažinimo negaliojanÄiais, vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, tretieji asmenys D. J., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarÄ D. P., antstolis L. J..              TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Byloje sprendžiamas klausimas dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais CK 1.86 ir 1.91 straipsnių pagrindais.
IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) pripažinti negaliojanÄiu atsakovų 2013 m. lapkriÄio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį;
2) pripažinti negaliojanÄiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai;
3) panaikinti 2014 m. birželio 25 d. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarÄs D. P. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dÄl 117 800 Eur ir 5 proc. palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nutraukti vekselio pagrindu pradÄtÄ vykdymo procedÅ«rÄ ;
4) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.      NurodÄ, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovÄs G. M. 1999 metais už 2 proc. metines palÅ«kanas pasiskolino 2 000 JAV dolerių, paskolos grÄ Å¾inimo termino nenustatytas. 2008 m. pradžioje atsakovÄ kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ ir vienaÅ¡aliÅ¡kai be jo sutikimo pakeitusi Å¡alių sutartÄ palÅ«kanų normÄ pareikalavo sumokÄti 70 000 Lt, nors mokÄtina suma su palÅ«kanomis sudarÄ 10 000 Lt. IeÅ¡kovui nesutikus, atsakovÄ pagrasino, kad kreipsis į teisÄsaugos institucijas dÄl baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimo.
IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovÄ yra profesionali verslininkÄ, užsiimanti finansinių paslaugų teikimu â pinigų skolinimu fiziniams asmenims, ne kartÄ pasakojusi, kaip gerai âsusitvarkoâ su nemokiais skolininkais. IeÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakovÄs grasinimų, 2008 m. sausio 18 d. iÅ¡ Swedbank gavo 50 000 Lt vartojimo kreditÄ ir nedelsiant grynais pinigais (atsakovÄs reikalavimu) atsakovei sumokÄjo 50 000 Lt. AtsakovÄ jokio pakvitavimo apie pinigų gavimÄ nepateikÄ. VÄliau atsakovÄ, manipuliuodama ir terorizuodama ieÅ¡kovÄ bei jo Å¡eimÄ , grasindama baudžiamÄ ja byla, reikalavo grÄ Å¾inti likusiÄ neva 20 000 Lt skolÄ .
IeÅ¡kovas buvo priverstas prieÅ¡ savo valiÄ pasiraÅ¡yti atsakovÄs pateikiamus vekselius ir vis duodavo atsakovei įvairaus dydžio pinigų sumas, kurias ji priimdavo, įraÅ¡ydavo į savo skolininkų knygutÄ, sakydama, kad vekselius suplÄÅ¡ys. IeÅ¡kovas atsakovei nuo 2008 m. iki 2014 m. yra sumokÄjÄs apie 150 000 Lt. AtsakovÄ pasiraÅ¡yti pakvitavimus ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui vekselius atsisakydavo. 2013 m. ieÅ¡kovo turtinei padÄÄiai esant itin blogai, atsakovÄ 2013 m. gruodžio 2 d. pasikvietÄ ieÅ¡kovÄ ir jo sutuoktinÄ pas save ir pareikalavo užpildyti ir pasiraÅ¡yti atsakovÄs pateiktÄ neterminuotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 117 800 Eur sumai (toliau â Vekselis).
Panaudodama psichinÄ prievartÄ , privertÄ ieÅ¡kovÄ ir jos sutuoktinÄ kaip laiduotojÄ pasiraÅ¡yti Vekselį, nors faktiÅ¡kai jame nurodytų pinigų ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovÄs negavo. IeÅ¡kovas jokių piniginių prievolių, kurių pagrindu atsakovÄ turÄtų realiai egzistuojanÄiÄ teisÄ reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 117 800 Eur, neturÄjo ir neturi. AtsakovÄ yra nesÄ Å¾ininga Vekselio įgijÄja, nes prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ , darant ekonominį spaudimÄ , neturÄdama 117 800 Eur reikalavimo teisÄs į ieÅ¡kovÄ , iÅ¡ jo iÅ¡reikalavo pasiraÅ¡yti Vekselį.
TodÄl Vekselis pripažintinas negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.IeÅ¡kovui po civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo buvo įteiktos Utenos raj. 4-ojo notaro biuro notarÄs D. P. 2014 m. birželio 25 d. padaryto vykdomojo įraÅ¡o (toliau â Vykdomasis įraÅ¡as) kopijos. Vykdomasis įraÅ¡as padarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, nes 2014 m. birželio 25 d. nutartimi teismo pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonÄmis atsakovei uždrausta pateikti Vekselį apmokÄjimui. Taip pat nebuvo įvykdytos įstatyminÄs imperatyvios sÄ lygos, reikalingos vykdomajam įraÅ¡ui iÅ¡duoti, nes Vekselis pateiktas apmokÄti ne jame nurodytoje mokÄjimo vietoje (Taikos 75-12, Utena) bei po reikalavimo pateikimo per 4 darbo dienas nebuvo pateiktas praneÅ¡imas apie Vekselio neapmokÄjimÄ (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau â Ä®PVÄ®) 40, 47 str.).
Atsakovei nepateikus Vekselio apmokÄti ieÅ¡kovui, notarÄ neturÄjo teisinio pagrindo iÅ¡duoti Vykdomojo įraÅ¡o, t. y. atsakovÄ neturÄjo teisÄs patenkinti savo reikalavimų ne ginÄo tvarka (Ä®PVÄ® 8 str.). Vykdomasis įraÅ¡as yra neteisÄtas, todÄl pripažintinas negaliojanÄiu, o jo pagrindu užvesta vykdomoji byla nutraukta.2013 m. lapkriÄio 1 d. paskolos raÅ¡telis, kuriuo atsakovas E. M. paskolino atsakovei 120 000 Eur (toliau â Paskolos raÅ¡telis) pripažintinas negaliojanÄiu, nes tai tariamas sandoris (CK 1.86 str. 1 d.).
Paskolos raÅ¡telyje nurodyta 120 000 Eur suma atsakovei nebuvo paskolinta, Å¡i sutartis sudaryta dÄl akių siekiant pateisinti neva pagal Vekselį perduotÄ 117 800 Eur sumÄ . AtsakovÄ niekur nÄra dirbusi, o atsakovas negalÄjo suteikti tokio dydžio paskolos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ PanevÄžio apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino negaliojanÄiu atsakovų 2013 m. lapkriÄio 1 d. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį; pripažino negaliojanÄiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ 117 800 Eur sumai; panaikino 2014 m. birželio 25 d.
Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarÄs D. P. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dÄl 117 800 Eur ir 5 proc. palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. J. bei D. J., nutraukÄ vekselio pagrindu pradÄtÄ vykdymo procedÅ«rÄ ; paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas bei atmetÄ atsakovÄs praÅ¡ymÄ dÄl baudos panaikinimo. AtsakovÄ kaip Vekselio turÄtoja neturi įrodinÄti nei jo reikalavimo teisÄs atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, taÄiau egzistuoja Vekselyje įtvirtintos prievolÄs ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys.
AtsakovÄs nurodytas Vekselio atsiradimo pagrindas yra paskola, todÄl, nesant įstatymo reikalavimus atitinkanÄios paskolos sutarties, atsakovÄ kaip paskolos davÄja turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovui kaip paskolos gavÄjui, taÄiau tokių įrodymų nepateikÄ. Ji neįrodÄ, kad turÄjo 117 800 Eur sumÄ , kuriÄ galÄjo paskolinti ieÅ¡kovui. Sodros duomenimis atsakovÄ niekur nÄra dirbusi, todÄl pajamų iÅ¡ darbinÄs veiklos nÄra gavusi. Tai, kad ji gaudavo pajamas už darbÄ savo tÄvo kaimo turizmo sodyboje, paneigia ValstybinÄs darbo inspekcijos 2015 m. lapkriÄio 23 d. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovÄ pareigÅ«nams buvo nurodžiusi, jog minÄtoje sodyboje ji padeda tÄvui tvarkytis be atlygio.
Be to, atsakovÄs paaiÅ¡kinimai apie gaunamas pajamas yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir vertintini kritiÅ¡kai.AtsakovÄ 117 800 Eur turÄjimÄ grindžia gautomis lÄÅ¡omis pagal Paskolos raÅ¡telį, teigdama, kad jai paskolintus 120 000 Eur sudarÄ jos sutuoktinio A. M. ir uždirbtos bei gautos lÄÅ¡os iÅ¡ parduoto turto. TaÄiau iÅ¡ 2015 m. balandžio 24 d. ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â VMI) raÅ¡to matyti, kad atsakovas negalÄjo suteikti atsakovei 120 000 Eur paskolos. Taip pat iÅ¡ 2015 m. birželio 3 d.
VSDFV iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. M. nuo 2002 m. niekur nedirbo, o VMI raÅ¡tas įrodo, kad A. M. Metinių gyventojo (Å¡eimos) turto ir Metinių pajamų deklaracijų už 2002-2007 metus neteikÄ, todÄl negalÄjo turÄti Paskolos raÅ¡telyje nurodytos 120 000 Eur sumos. Byloje nÄra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų įgijÄs kokį nors didesnÄs vertÄs turtÄ ir jį pardavÄs bÅ«tų gavÄs lÄšų. Teismas sprendÄ, kad nei atsakovas, nei A. M. neturÄjo finansinių galimybių paskolinti atsakovei 120 000 Eur sumos.
Teismas sprendÄ, kad atsakovai Paskolos raÅ¡telį suraÅ¡Ä siekiant atsakovei pagrįsti tariamai ieÅ¡kovui pagal Vekselį paskolintÄ 117 800 Eur sumÄ , todÄl Paskolos raÅ¡telį teismas pripažino negaliojanÄiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. IeÅ¡kovas turi teisÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dÄl Paskolos raÅ¡telio pripažinimo negaliojanÄiu, nes atsakovÄ Vekselyje nurodytos 117 800 Eur sumos neturÄjo ir ieÅ¡kovui paskolinti negalÄjo. Tariamas sandoris yra niekinis sandoris, o reikalavimÄ dÄl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris asmuo, kurio teises ar teisÄtus interesus tokia sutartis pažeidžia.
AtsakovÄ turÄjo įrodyti pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovui, paskolos santykių atsiradimui įrodyti pateikti raÅ¡ytinÄ paskolos sutartį (CK 6.871 str. 1 d.). Vekselyje neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todÄl Vekselis kaip skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų. AtsakovÄ neįrodÄ paskolos santykių, todÄl ir nebuvo pagrindo Vekselio iÅ¡davimui, jis iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡gautas naudojant grasinimus, darant ekonominį spaudimÄ . TodÄl Vekselį teismas pripažino negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.DÄl atsakovÄs veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas, jai pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje (apgaulÄs bÅ«du savo naudai didelÄs turtinÄs teisÄs įgijimas).
Tai, kad atsakovÄ užsiÄmÄ neteisÄta ekonomine pinigų skolinimo už vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas nesÄ Å¾iningas palÅ«kanas veikla (lupikavimu), įrodo ne tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, bet ir teismo posÄdyje apklaustų liudytojų A. L., A. N., R. B., E. B. paaiÅ¡kinimai, taip pat ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad jis bijojo dÄl savo, Å¡eimos, vaikų saugumo laikÄ visiÅ¡kai įtikinamais, todÄl sprendÄ, kad ieÅ¡kovas Vekselį pasiraÅ¡Ä ne laisva valia.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dÄl Vekselio pripažinimo negaliojanÄiu pateikÄ iki atsakovÄs kreipimosi į notarÄ dÄl Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, t. y. 2014 m. birželio 17 d.
AtsakovÄ reikalavimÄ apmokÄti Vekselį iÅ¡siuntÄ 2014 m. birželio 23 d. AtsakovÄ apmokÄti Vekselį ir praneÅ¡imÄ apie jo neapmokÄjimÄ ieÅ¡kovui atliko vienu dokumentu, siųstu registruotu laiÅ¡ku â 2014 m. birželio 23 d. reikalavimu. AtsakovÄ, neįvykdžiusi vekselio turÄtojos pareigų (Ä®PVÄ® 40, 47 str.), neturÄjo teisÄs patenkinti savo reikalavimÄ Ä®PVÄ® 81 straipsnio numatyta ne ginÄo tvarka, todÄl notarÄ negalÄjo iÅ¡duoti Vykdomojo įraÅ¡o, o atsakovÄ neturÄjo teisinio pagrindo 2014 m. birželio 27 d. kreiptis į antstolį dÄl jo vykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai AtsakovÄ (toliau â apeliantÄ) apeliaciniame skunde praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ nedalyvaujant atsakovams bei jų atstovui, todÄl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. ApeliantÄ asmeniÅ¡kai apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdį nebuvo informuota.
Jos atstovas advokatas R. M. 2016 m. vasario 4 d. telefonu praneÅ¡Ä, kad serga, teismui pateikÄ medicininÄ pažymÄ ir praÅ¡ymÄ atidÄti teismo posÄdį bei nurodÄ, kad posÄdis neįvyks. Teismas be pagrindo advokato ligÄ nepripažino svarbia neatvykimo priežastimi, o priÄmÄs sprendimÄ nagrinÄti bylÄ be apeliantÄs atstovo, jos apie tai neinformavo bei iÅ¡nagrinÄjo bylÄ nei apeliantei, nei jos atstovui nedalyvaujant, nors apeliantÄs dalyvavimas teismo posÄdžiuose buvo pripažintas bÅ«tinu.
Teismas atÄmÄ galimybÄ apeliantei bylÄ vesti per atstovÄ , teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytai, teikti įrodymus, iÅ¡sakyti savo pozicijÄ byloje sprendžiamais klausimais. TodÄl pažeisti rungimosi, dispozityvumo bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principai.Teismas neteisingai paskirstÄ Å¡alims įrodinÄjimo pareigÄ . Vekselio turÄtojo kaip kreditoriaus reikalavimo teisÄ laikoma galiojanÄia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Ne apeliantÄ turÄjo įrodinÄti reikalavimo teisÄs pagal Vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet ieÅ¡kovas, privalÄjo pateikti įrodymus, paneigianÄius jo prievolÄ.
Teismas nepagrįstai Vekselį vertino ne kaip vertybinį popierių â dokumentÄ , o kaip paskolos sutartį, taip pat nepagrįstai sprendÄ, kad apeliantÄ (kaip paskolos davÄja) turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovui kaip vekselio davÄjui ir paskolos gavÄjui. Vekselis turi visus Ä®PVÄ® 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodytus formalius reikalavimus, bÅ«tinus vekselio rekvizitus, taip pat jis buvo pateiktas apmokÄti savalaikiai, nepraleidus terminų. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja teisÄs norma, nors turÄjo vadovautis specialiosiomis normomis â Ä®PVÄ®.
Be to, jeigu paskolos gavÄjas iÅ¡duoda vekselį, tai paskolos santykius reglamentuojanÄios normos Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojanÄiam įstatymui (CK 6.878 str.). IeÅ¡kovas neginÄija Vekselio iÅ¡davimo fakto 117 800 Eur sumai, todÄl apeliantÄ kaip vekselio turÄtoja neturi įrodinÄti nei Å¡io reikalavimo teisÄs atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.Teismas netinkamai taikÄ Ä®PVÄ® 19 straipsnį. Teismas nagrinÄjo ieÅ¡kovo reikalavimÄ Vekselį pripažinti negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir savo reikalavimÄ grindÄ tik tuo, kad apeliantÄ panaudodama psichinÄ prievartÄ bei grasinimus privertÄ ieÅ¡kovÄ užpildyti ir pasiraÅ¡yti Vekselį.
Teismas savo iÅ¡vadas dÄl Vekselio negaliojimo padarÄ netinkamai įvertinÄs byloje pateiktus ieÅ¡kovo įrodymus, nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas.Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neapklausÄ nÄ vieno atsakovų praÅ¡omų apklausti liudytojų. Teismas tendencingai vertino teismo posÄdyje apklaustų liudytojų (A. L., A. N., R. B., E. B.) parodymus, nes Å¡ie asmenys ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ant Vekselį nedalyvavo. Å ių liudytojų parodymai yra netiesioginiai, Å¡alutiniai duomenys ir nepakankami paneigti apeliantÄs sÄ Å¾iningumÄ kito asmens atžvilgiu.
IeÅ¡kovas neįrodÄ ekonominio spaudimo, realaus grasinimo fakto, apeliantÄs nesÄ Å¾iningumo, dÄl kurių ieÅ¡kovas buvo skatinamas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekÄ. Teismo iÅ¡vados, kad apeliantÄ, darydama ekonominį spaudimÄ bei grasindama privertÄ ieÅ¡kovÄ suraÅ¡yti Vekselį, paneigtos byloje nustatytais apeliantÄs ir ieÅ¡kovo Å¡eimos bendravimo faktais, nes daugelį metų apeliantÄ ir ieÅ¡kovo Å¡eima palaikÄ glaudžius, draugiÅ¡kus santykius. IeÅ¡kovas Vekselį pradÄjo ginÄyti tik tada, kai apeliantÄ 2014 m. gegužÄs mÄnesio pabaigoje pareikalavo jį apmokÄti, kas paneigia buvus kokius nors psichinÄs prievartos veiksmus ir rodo tik ieÅ¡kovo suinteresuotumÄ iÅ¡vengti mokÄjimų.
Pagrindų Vekselį pripažinti negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu nÄra. Teismas netinkamai taikÄ CK 6.870-6.875 straipsnių nuostatas bei neiÅ¡tyrÄs Paskolos raÅ¡telio sudarymo aplinkybių bei paskolos davÄjo (atsakovo) galimybių suteikti apeliantei 120 000 Eur skolÄ , nepagrįstai pripažino šį sandorį tariamu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas neteisingai įvertino byloje esanÄius įrodymus, atsakovų parodymus, kurie patvirtina Paskolos raÅ¡telio sudarymo faktÄ . Atsakovas 2002-2010 m. dirbo Airijoje, todÄl VMI 2015 m. balandžio 24 d. raÅ¡tas yra ydingas.
ApeliantÄs buvÄs sutuoktinis A. M. mirÄ 2007 m. gegužÄs 5 d., iÅ¡ jo apeliantÄ negavo jokių paskolų, todÄl 2015 m. birželio 3 d. VSDFV iÅ¡raÅ¡as apie A. M. socialinį draudimÄ ir jo draudžiamÄ sias pajamas bei VMI raÅ¡tas bylai reikÅ¡mingų faktų nepatvirtina.Teismas neteisingai įvertino Paskolos raÅ¡telį, nes jo turinys patvirtina, kad sudaryta paskolos sutartis įvykdyta, joje nurodytÄ 120 000 Eur sumÄ apeliantÄ gavo. TeisminÄje praktikoje toks įvykdytas sandoris nelaikomas tariamu, o ieÅ¡kovas, nebÅ«damas paskolos sandorio Å¡alimi, neturi teisÄs jos ginÄyti.Vykdomasis įraÅ¡as panaikintas nepagrįstai, Å¡i sprendimo dalis iÅ¡ esmÄs nemotyvuota.
Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir neatkreipÄ dÄmesio į tai, kad ieÅ¡kovui reikalavimus dÄl Vekselio apmokÄjimo apeliantÄ teikÄ ne vienÄ kartÄ paÅ¡tu, telefono žinutÄmis nuo 2015 m. gegužÄs mÄn. pabaigos. ApeliantÄ yra tinkamai įvykdžiusi visas vekselio turÄtojos pareigas ir turÄjo teisÄ savo reikalavimÄ tenkinti ne ginÄo tvarka.Realizuodama PanevÄžio apygardos teismo suteiktÄ teisÄ, kuria apeliantÄ negalÄjo pasinaudoti 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdyje, apeliantÄ su skundu teikia dokumentus apie atsakovo turÄtas pajamas Airijoje 2002-2010 metais.
Å ie įrodymai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad atsakovas minimu laikotarpiu pajamų neturÄjo. Taip pat apeliantÄ pateikÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2015 m. gruodžio 22 d. Specialisto iÅ¡vados dÄl apeliantÄs finansinÄs veiklos, iÅ¡ kurios matyti, kad 2013 m. gruodžio 2 d. apeliantÄs pajamos sudarÄ 1 365 460 Lt ir virÅ¡ijo 767 188 Lt iÅ¡laidas, todÄl turÄdama 598 272 Lt apeliantÄ turÄjo finansinÄ galimybÄ suteikti 117 800 Eur paskolÄ ieÅ¡kovui.Atsakovas (toliau â apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ nedalyvaujant atsakovams bei jų atstovui, todÄl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Argumentai iÅ¡dÄstyti apeliantÄs apeliaciniame skunde (žr. nutarties 15.2 punkte). Teismas netyrÄ Paskolos raÅ¡telio sudarymo aplinkybių bei paskolos davÄjo (apelianto) galimybių suteikti apeliantei 120 000 Eur paskolÄ . Apeliantas 2002-2010 metais dirbo Airijoje, todÄl turÄjo pakankamai pajamų, tai patvirtina teismui teikiami dokumentai.
VMI 2015 m. balandžio 24 d. raÅ¡tas yra ydingas, nes apeliantas Lietuvoje nedirbo.Teismas neteisingai įvertino Paskolos raÅ¡telį, nes iÅ¡ jo turinio matyti, kad sudaryta paskolos sutartis buvo įvykdyta, t. y. apeliantas paskolino apeliantei 120 000 Eur, o apeliantÄ Å¡iÄ sumÄ gavo. TeisminÄje praktikoje įvykdytas sandoris nelaikomas tariamu, todÄl teismo iÅ¡vados apie tariamojo paskolos sandorio buvimÄ yra nepagrįstos.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliantÄs apeliacinį skundÄ praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas; nepriimti apeliantų teikiamų įrodymų; prie bylos prijungti 2015 m. gruodžio 8 d. apeliantÄs ir D.
J. akistatos protokolÄ , 2015 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovo apklausos protokolÄ ir 2016 m. kovo 16 d. FNTT praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovams ir jų atstovui apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdžio datÄ ir laikÄ buvo žinoma, jie informuoti tinkamai. ApeliantÄ iÅ¡ karto po 2015 m. lapkriÄio 20 d. posÄdžio pasiraÅ¡ytinai buvo informuota, kad kitas posÄdis vyks 2016 m. vasario 5 d. 9.30 val., taip pat buvo informuotas ir jos atstovas. ApeliantÄ nevykdÄ teismo įpareigojimų teikti įrodymus, dÄl jos nedalyvavimo teismo posÄdžiuose bei įrodymų nepateikimo teismas buvo priverstas teismo posÄdžius atidÄti.
Apeliantei be priežasties neatvykus į 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdį, teismas teisÄtai bylÄ jame ir iÅ¡nagrinÄjo. Teismas pagrįstai sprendÄ, kad apeliantÄs atstovo nedalyvavimas 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdyje nÄra svarbi priežastis atidÄti posÄdį. Apeliantei buvo sudarytos sÄ lygos teikti paaiÅ¡kinimus, 2015 m. spalio 15 d. posÄdyje užduoti klausimus, ji Å¡ia teise aktyviai naudojosi. ApeliantÄ turÄjo galimybÄ pateikti įrodymus, įskaitant dokumentus apie apelianto pajamas Airijoje.
Ji 2015 m. lapkriÄio 12 d. atsiliepimu praÅ¡Ä suteikti ne trumpesnį nei 30 dienų terminų įrodymams apie apelianto gaunamas Airijoje pajamas pateikti, to paties praÅ¡Ä ir apeliantų atstovas 2015 m. lapkriÄio 20 d. teismo posÄdyje. Teismas tokius praÅ¡ymus tenkino, taÄiau atsakovai iki 2016 m. vasario 5 d. jų nepateikÄ. ApeliantÄ su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus galÄjo pateikti bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, todÄl jie neprijungtini. ApeliantÄ nepagrįstai teigia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neapklausÄ jos liudytojų.
ApeliantÄ ir jos atstovas 2015 m. lapkriÄio 20 d. posÄdžio metu įsipareigojo jų praÅ¡omus apklausti liudytojus informuoti apie teismo posÄdį ir užtikrinti jų dalyvavimÄ . TaÄiau į 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdį neatvyko nei atsakovai, nei jų atstovas, nei jų iniciatyva siekiamos liudytojomis apklausti E. Å . ir A. M.. IeÅ¡kovas įrodÄ, kad apeliantÄ neturÄjo 117 800 Eur, kuriuos galÄjo paskolinti Vekselio pagrindu, o apeliantÄ savo atsikirtimų nepagrindÄ. IeÅ¡kovo surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantÄ finansiÅ¡kai nebuvo pajÄgi ieÅ¡kovui paskolinti 117 800 Eur sumos.
Teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas Vekselį pasiraÅ¡Ä apeliantÄs daromo ekonominio spaudimo, grasinimų bei psichinÄs prievartos įtakoje, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. patvirtina, kad apeliantÄ užsiÄmÄ neteisÄta ekonomine, pinigų skolinimo už palÅ«kanas veikla. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad apeliantÄ sistemingai paskolindavo pinigų, o juos sugrÄ Å¾inus reikalaudavo sumokÄti itin dideles jos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas palÅ«kanas. ApeliantÄ darydama psichologinį spaudimÄ , terorizuodama, reikalaudavo pasiraÅ¡yti vekselį, nors faktiÅ¡kai jokių pinigų ji nebuvo perdavusi, o paskolintus pinigus jau bÅ«davo atgavusi.
ApeliantÄ, naudodama tokį veikimo modelį, privertÄ pasiraÅ¡yti Vekselį ir ieÅ¡kovÄ . Teismas Taip pat pagrįstai pripažino ir Paskolos raÅ¡telį negaliojanÄiu, nes apeliantas neturÄjo finansinių galimybių apeliantei paskolinti 120 000 Eur sumÄ , pagrįstai panaikino VykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir pradÄtÄ vykdymo procedÅ«rÄ nutraukÄ. Nors apeliantÄ teigia, kad ieÅ¡kovui reikalavimus dÄl Vekselio mokÄjimo teikÄ ne vienÄ kartÄ , taÄiau nepateikÄ tai patvirtinanÄių įrodymų.
Neįvykdžiusi Ä®PVÄ® įtvirtintų vekselio turÄtojos pareigų, apeliantÄ neturÄjo teisÄs patenkinti savo reikalavimų Ä®PVÄ® 81 straipsnio numatyta ne ginÄo tvarka, todÄl notarÄ negalÄjo duoti Vykdomojo įraÅ¡o, o apeliantÄ neturÄjo teisinio pagrindo kreiptis į antstolį dÄl jo įvykdymo. IeÅ¡kovas teikia papildomus įrodymus (2015 m. gruodžio 8 d. apeliantÄs ir D. J. akistatos protokolÄ , 2015 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovo apklausos protokolÄ , 2016 m. kovo 16 d. FNTT praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ), kurie iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos buvo gauti jau po sprendimo priÄmimo (2016 m. kovo 30 d.), todÄl praÅ¡o juos prijungti prie bylos.
TreÄiasis asmuo D. J. atsiliepime į apeliantÄs apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai iÅ¡nagrinÄjo bylÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visus byloje esanÄius įrodymus. Pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovui pinigai nebuvo paskolinti. Vekselis iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡gautas naudojant grasinimus, darant ekonominį spaudimÄ , todÄl jis pagrįstai pripažintinas negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nei ieÅ¡kovas, nei treÄiasis asmuo pagal Vekselį jokių pinigų negavo, 2 000 JAV dolerių skola su palÅ«kanomis apeliantei jau seniai atiduota, kitų skolinių įsipareigojimų apeliantÄs atžvilgiu nÄra.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, motyvai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovas iÅ¡davÄ apeliantei G. M. neterminuotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 117 800 Eur sumai (Vekselis), kurio pagrindu 2014 m. birželio 25 d. notarÄ iÅ¡davÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo apeliantÄs naudai (Vykdomasis įraÅ¡as). Apeliantas E. M. 2013 m. lapkriÄio 1 d. paskolos raÅ¡teliu paskolino apeliantei 120 000 Eur sumÄ (Paskolos raÅ¡telis).
IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojanÄiais: (1) Paskolos raÅ¡telį kaip tariamÄ sandorį CK 1.86 straipsnio pagrindu; (2) Vekselį CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip iÅ¡raÅ¡ytÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ , grasinant bei darant ekonominį spaudimÄ ; (3) VykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuris padarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Apeliantai, nesutikdami su tokiu sprendimu, padavÄ apeliacinius skundus. Apeliaciniai skundai grindžiami materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normų pažeidimais: byla iÅ¡nagrinÄta Å¡aliÅ¡ko teismo nedalyvaujant atsakovams ir jų atstovui (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas); netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai bei neteisingai paskirstyta Å¡alims įrodinÄjimo pareiga; sprendimo dalis dÄl Vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo iÅ¡ esmÄs nemotyvuota; ieÅ¡kovas neturi teisÄs ginÄyti Paskolos raÅ¡telio; nepagrįstai Vekselis pripažintas negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.DÄl bylos iÅ¡nagrinÄjimo nedalyvaujant apeliantams ir atstovui Apeliantų teigimu, egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo apeliantams ir jų atstovui nedalyvaujant teismo posÄdyje.
Nurodo, kad jie asmeniÅ¡kai apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdį nebuvo informuoti, o jų atstovas (advokatas) 2016 m. vasario 4 d. praneÅ¡Ä teismui, kad serga, pateikÄ medicininÄ pažymÄ ir praÅ¡ymÄ atidÄti teismo posÄdį, taÄiau teismas advokato ligÄ nepripažino svarbia neatvykimo priežastimi ir bylÄ iÅ¡nagrinÄjo nei apeliantams, nei jų atstovui nedalyvaujant. Tokie apeliantų argumentai pripažinti nepagrįstais, nes bylos duomenys nepatvirtina ne tik absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, bet ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ nedalyvaujant apeliantams ir jų atstovui, pažeidÄ kokias nors procesines normas apskritai.
CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimas yra tuo atveju, jei teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujanÄių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ama teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais, o dalyvaujanÄiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo Å¡aukimÄ , apie kitus teismo posÄdžius praneÅ¡ama praneÅ¡imais (CPK 133 str. 1 d.).
Å iuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad tiek apeliantai, tiek jų atstovas advokatas R. M. po 2015 m. lapkriÄio 20 d. teismo posÄdžio, kuriame jie visi dalyvavo, buvo pasiraÅ¡ytinai informuoti apie tai, kad kitas teismo posÄdis vyks 2016 m. vasario 5 d. 9:30 val. (el. b. 5 t., b.l. 21). Taigi, apie 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdį apeliantams ir jų atstovui buvo tinkamai praneÅ¡ta (CPK 133 str. 2 d.). TodÄl apeliantų teiginys dÄl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo nepagrįstas iÅ¡ esmÄs. Teismas 2016 m. vasario 5 d. apeliantų atstovo neatvykimo į teismo posÄdį priežastį (ligÄ ) nepripažino svarbia, jo praÅ¡ymo atidÄti bylos nagrinÄjimÄ netenkino, bylÄ iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡ esmÄs ir procesinio sprendimo priÄmimÄ bei paskelbimÄ atidÄjo 2016 m. vasario 29 d., minÄtÄ dienÄ teismas procesinio sprendimo priÄmimo terminÄ pratÄsÄ ir nutarÄ jį skelbti 2016 m. kovo 8 d., Å¡iÄ dienÄ buvo paskelbtas skundžiamas sprendimas.
NÄra pagrindo pripažinti, kad atstovo nedalyvavimas teismo posÄdyje dÄl ligos turÄjo bÅ«ti pripažintas kliÅ«timi bylos nagrinÄjimui teismo posÄdyje, nes tuomet galiojusioje CPK 246 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, jog liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi. Patys apeliantai jų neatvykimo į 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdį svarbių priežasÄių nenurodÄ bei nepateikÄ neatvykimÄ pateisinanÄių įrodymų net nepaisant to, kad apeliantÄs dalyvavimas teismo posÄdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, taigi, apeliantÄ privalÄjo dalyvauti teismo posÄdyje nepriklausomai nuo jos atstovo (ne)dalyvavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai ir atstovas apie teismo posÄdį, kuriame byla iÅ¡nagrinÄta iÅ¡ esmÄs, buvo informuoti tinkamai, svarbių jų neatvykimÄ pateisinanÄių priežasÄių nebuvo nurodÄ, darytina iÅ¡vada, kad teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ apeliantams ir atstovui nedalyvaujant, procesinių teisÄs normų nepažeidÄ (CPK 246 str. 2 d.). TodÄl Å¡iame kontekste atmestini ir apeliacinių skundų argumentai dÄl esÄ pažeistų apeliantų procesinių teisių (prarasta galimybÄ teikti papildomus įrodymus, susipažinti su naujais ieÅ¡kovo įrodymais, dalyvauti apklausiant liudytojus ir pan.), nes jie į teismo posÄdį, apie kurį jiems buvo žinoma, neatvyko be svarbių priežasÄių ir todÄl patys turi prisiimti tokio elgesio neigiamas pasekmes.Apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kas suponuotų iÅ¡vadÄ , kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo neteisÄtos sudÄties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
Byloje nÄra duomenų, kad apeliantai iki neigiamo jų atžvilgiu skundžiamo sprendimo priÄmimo bÅ«tų reiÅ¡kÄ nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinÄjusiai teisÄjai. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantai grindžia iÅ¡ esmÄs procesinių normų pažeidimais â pareikÅ¡tų praÅ¡ymų netinkamu iÅ¡sprendimu, apeliantų liudytojų neapklausimu, netinkamu įrodymų vertinimu. Å iame kontekste pastebÄtina, kad apeliantai patys buvo įsipareigojÄ užtikrinti jų praÅ¡omų apklausti liudytojų atvykimÄ , bet ne tik to nepadarÄ, o kaip minÄta, neatvyko į teismo posÄdį ir patys.
TodÄl laikyti teismÄ Å¡aliÅ¡ku dÄl neatlikimo veiksmų, kurių atlikimo galimybÄ turÄjo užtikrinti patys apeliantai, nÄra pagrindo. Bet kuriuo atveju pažymÄtina, kad procesinių normų pažeidimai savaime dar nebÅ«tinai visais atvejais rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bylos baigties atžvilgiu. jie gali bÅ«ti pagrindu sprendimo panaikinimui tik tuomet, jei dÄl to galÄjo neteisingai iÅ¡sprÄsta byla ir pažeidimų negalima paÅ¡alinti apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.). TeisÄjų kolegijos vertinimu, apeliantai objektyvių teismo Å¡aliÅ¡kumo įrodymų ar argumentų nepateikia.
NenustaÄius absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, skundžiamo sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).DÄl naujų įrodymų ApeliantÄ, teigdama realizuojanti jai suteiktÄ pirmosios instancijos teismo teisÄ, kuria negalÄjo pasinaudoti 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdyje, su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus ir praÅ¡o juos priimti, t. y. dokumentus apie atsakovo turÄtas pajamas Airijoje 2002-2010 metais bei iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2015 m. gruodžio 22 d.
Specialisto iÅ¡vados dÄl apeliantÄs finansinÄs veiklos. Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Tik tam tikrais atvejais įrodymai gali bÅ«ti pateikiami ir apeliacinÄs instancijos teismui â kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau (CPK 314 str.). NagrinÄjamu atveju apeliantÄ deklaruoja, kad realizuoja jai pirmosios instancijos teismo suteiktÄ teisÄ pateikti įrodymus, kuria ji negalÄjo pasinaudoti 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdyje.
TaÄiau ji, visų pirma, nenurodo jokių priežasÄių, kodÄl ji minÄtos teisÄs negalÄjo realizuoti pirmosios instancijos teisme. ApeliantÄ dar 2015 m. lapkriÄio 12 d. atsiliepime teismo praÅ¡Ä suteikti jai ne trumpesnį nei 30 dienų terminÄ Ä¯rodymams apie atsakovo pajamas Airijoje pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkriÄio 20 d. teismo posÄdyje tenkino apeliantų (jų atstovo) praÅ¡ymÄ dÄl termino minÄtiems įrodymams pateikti suteikimo. TaÄiau ir iki 2016 m. vasario 5 d. teismo posÄdžio Å¡ie įrodymai teismui neteikti, nors tam buvo pakankamai laiko, o į teismo posÄdį apeliantai, kaip minÄta, net neatvyko.
Å iame kontekste dar pažymÄtina ir tai, kad apeliantÄ pirmosios instancijos teismo ne vienÄ kartÄ buvo įpareigojama pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su nagrinÄjamu ginÄu, Å¡ių įpareigojimų nevykdÄ, dÄl ko jai buvo paskirta bauda. IÅ¡ praÅ¡omos prijungti Specialisto iÅ¡vados (jos iÅ¡raÅ¡o) matyti, kad Å¡i iÅ¡vada suraÅ¡yta dar 2015 m. gruodžio 22 d., todÄl taip pat galÄjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliantÄs su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galÄjo bÅ«ti (bet nebuvo) pateikti pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasÄių, kliudžiusių tai padaryti, apeliantÄ nenurodo.
TodÄl CPK 314 straipsnio nuostatų kontekste teisÄjų kolegija neįžvelgia apeliantÄs teikiamų naujų įrodymų priÄmimo galimybÄs. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o prijungti su juo teikiamus įrodymus: 2015 m. gruodžio 8 d. G. M. ir D. J. akistatos protokolÄ , 2015 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovo apklausos protokolÄ ir 2016 m. kovo 16 d. FNTT praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . IeÅ¡kovÄs teigimu, Å¡ie įrodymai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos buvo gauti 2016 m. kovo 30 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo priÄmimo.
TeisÄjų kolegija praÅ¡ymo netenkina. Nors ieÅ¡kovas pateikÄ Ä¯rodymus, kad minÄtus dokumentus gavo 2016 m. kovo 30 d., taÄiau tiek apeliantÄs ir D. J. akistatos protokolas bei ieÅ¡kovo apklausos protokolas datuoti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 11 d., todÄl, teisÄjų kolegijos vertinimu, galÄjo bÅ«ti pateikti ir pirmosios instancijos teisme. Duomenys apie apeliantei po skundžiamo sprendimo priÄmimo pareikÅ¡tus įtarimus savaime nei patvirtina, nei paneigia nagrinÄjamos bylos aplinkybes, nes tai yra tik įtarimai (CPK 180 straipsnis).
Nors ieÅ¡kovas ir deklaruoja po skundžiamo sprendimo kilusiÄ naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ, taÄiau faktiÅ¡kai nenurodo, kokios aplinkybÄs nebuvo įrodinÄtos (ar negalÄjo bÅ«ti įrodinÄtos) bylos proceso metu, bet yra nustatytos teismo sprendime ir lemia naujų įrodymų pateikimÄ . TodÄl teisÄjų kolegija CPK 314 straipsnio ir 180 straipsnio nuostatų kontekste netenkina taip pat ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dÄl teikiamų naujų įrodymų priÄmimo. Be to, pažymÄtina ir tai, kad ieÅ¡kovo teikiami nauji įrodymai â tai ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai, o LITEKO duomenimis Å¡i baudžiamoji byla jau yra iÅ¡nagrinÄta visose teisminÄse instancijose ir jais apeliacinÄs instancijos teismas turi galimybÄ naudotis (CPK 179 straipsnis).
DÄl Vekselio pripažinimo negaliojanÄiu IeÅ¡kovas praÅ¡Ä Vekselį pripažinti negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes jį 117 800 Eur sumai, jos negavÄs, iÅ¡davÄ prieÅ¡ savo valiÄ , apeliantei grasinant bei darant ekonominį spaudimÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes laikÄ Ä¯rodytomis, todÄl Vekselį pripažino negaliojanÄiu (CK 1.91 str.). ApeliantÄ nesutikimÄ su Å¡ia sprendimo dalimi grindžia tuo, kad (1) teismas nepagrįstai Vekselį vertino kaip paskolos sutartį, todÄl neteisingai paskirstÄ Å¡alims įrodinÄjimo pareigÄ ; (2) ieÅ¡kovas neginÄijo Vekselio iÅ¡davimo fakto 117 800 Eur sumai, todÄl apeliantÄ kaip vekselio turÄtoja neturi įrodinÄti nei Å¡io reikalavimo teisÄs atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo; (3) teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, nes nebuvo pagrindų Vekselį pripažinti negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. ieÅ¡kovas neįrodÄ ekonominio spaudimo, realaus grasinimo fakto, apeliantÄs nesÄ Å¾iningumo.
ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantÄs apeliaciniame skunde nurodomais argumentais bei daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarÄ pirmosios instancijos teismas.Kaip yra nurodÄs kasacinis teismas, vekselis, kaip raÅ¡ytinis dokumentas, yra asmens vidinÄs valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra abstraktus vienaÅ¡alis sandoris, taÄiau vekselio abstraktumas nÄra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybÄ nereiÅ¡kia, kad jis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dÄl kitų priežasÄių (pvz., pagal vekselio davÄjo ir pirmojo vekselio įgijÄjo, t. y. tiesioginių santykių, iÅ¡ kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, dalyvių susitarimÄ dÄl pagrindinÄs prievolÄs pasibaigimo).
TeisinÄ vekselio prigimtis lemia ir tai, kad vekselis gali atlikti tam tikrÄ prievolÄs pagal tam tikrÄ Å¡alių sandorį, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , taÄiau, atlikdamas nurodytÄ užtikrinimo funkcijÄ , vekselis netampa garantija ar laidavimu. Skolininkas pagal vekselį, ginÄydamas kreditoriaus reikalavimo teisÄ, gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, kurie susijÄ su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turÄtojo santykiais, taip pat dÄl vekselio turÄtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-14/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davÄjo, veiksmai neatitinka jo vidinÄs valios. Tokiais atvejais vekselį iÅ¡raÅ¡Äs asmuo gali ginÄyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dÄl valios ydingumo. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dÄl vienos Å¡alies valios trÅ«kumo pagrindai, inter alia (be kita ko) nustatyta, kad dÄl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojanÄiu pagal nukentÄjusiojo ieÅ¡kinį.
Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikoma kitos sandorio Å¡alies ar treÄiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiÅ¡kai silpnesnÄ ar iÅ¡ esmÄs ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypaÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojanÄiu kaip sudarytÄ dÄl ekonominio spaudimo tik esant tokių sÄ lygų visumai:
1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;
2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausÄ nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;
3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;
4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-169/2013 ir kt.). PažymÄtina, kad kiekvienoje konkreÄioje byloje aptariamu pagrindu ginÄijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių.NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas teigia, kad apeliantÄ, 1999 m. neterminuotai jam paskolinusi 2 000 JAV dolerių su 2 proc. dydžio metinÄmis palÅ«kanomis, vÄliau darydama psichologinį bei ekonominį spaudimÄ , reikalavo mokÄti jos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas itin dideles palÅ«kanas, o to pasekmÄje ieÅ¡kovas buvo priverstas pasiraÅ¡yti Vekselį, nors jame nurodytos sumos nebuvo gavÄs. Pirmosios instancijos teisme apeliantÄ teigÄ, kad Vekselyje numatyta 117 800 Eur suma ieÅ¡kovui buvo perduota (paskolinta) jo iÅ¡davimo metu, tai esÄ patvirtina Paskolos raÅ¡telis, pagal kurį apeliantÄ 120 000 Eur sumÄ buvo gavusi iÅ¡ E. M..
Taigi, byloje Å¡alys teigÄ, kad jas siejo paskoliniai teisiniai santykiai. TodÄl iÅ¡ esmÄs vertintina, ar Vekselis buvo iÅ¡duotas ieÅ¡kovo nurodomos paskolos, ar kitos - apeliantÄs nurodomos - paskolos suteikimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija nepripažįsta pagrįstais bei reikÅ¡mingais ginÄui iÅ¡sprÄsti apeliantÄs skundo argumentų dÄl Vekselio kaip abstrakÄios savarankiÅ¡kos prievolÄs, neturinÄios ryÅ¡io su jos atsiradimo pagrindu, vertinimo.CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisÄ laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Å ioje teisÄs normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinÄs teisÄs principų â sutarties laisvÄs principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkreÄiÄ sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvÄs principas taip pat reiÅ¡kia, kad Å¡alys laisvos apsisprÄsti ne tik dÄl sutarties sudarymo, bet ir dÄl jos sÄ lygų nustatymo. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.).
Taigi, vertimas kitÄ asmenį sudaryti sandorį, nesant teisinio pagrindo, reiÅ¡kia to asmens laisvos valios ribojimÄ ir lemia pagrindÄ sandorį pripažinti negaliojanÄia kreipiantis į teismÄ dÄl pažeistos teisÄs gynimo. TeisÄjų kolegija pažymi, kad sutarties laisvÄs principas ir jo ribojimas vienodai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi tiek sudarant pirminį sandorį, tiek ir sprendžiant dÄl vÄlesnių tarpusavio sandorių sudarymo. DÄl to kiekvienu konkreÄiu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžiama, ar sudaryti sandoriai atitiko Å¡alies valiÄ .Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2018 m. gegužÄs 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2018, kurioje apeliantÄs atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o dalis bylos nutraukta, konstatavo, kad apeliantÄ užsiÄmÄ neteisÄta finansine veikla versliÅ¡kai, t. y. apeliantÄs veikla pripažinta nusikalstama veika pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (LAT nutarties 55, 56 punktai).
PažymÄtina ir tai, kad nors Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas minÄtoje nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliantÄs atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje (dÄl didelÄs vertÄs turtinÄs teisÄs į K. J. ir D. J. turtÄ Ä¯gijimo apgaule) nutraukÄ nenustaÄius bÅ«tino sukÄiavimo požymio â esminÄs apgaulÄs, taÄiau kitų nukentÄjusiųjų atžvilgiu (A. L., R. B.) iÅ¡ esmÄs pagal tÄ patį neteisÄtÄ verslo modelį, apeliantÄs veikoje esminÄ apgaulÄ nustatyta ir apeliantÄs veika pripažinta sukÄiavimu (BK 182 str. 2 d.) (LAT nutarties 45 ir 47 punktai).
CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinÄti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). PrejudicinÄ galiÄ turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinÄ galiÄ civilinÄje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinÄje byloje â pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas, taÄiau tam tikrais atvejais į įrodinÄjimo dalyko sudÄtį civilinÄse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui nusikalstamos veikos ir jos padarinių konstatavimas.
Å ios aplinkybÄs, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinÄje byloje turi prejudicinÄ galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinÄjamos (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). NagrinÄjamu atveju minÄtoje baudžiamojoje byloje per visas teismines instancijas sprÄstas, be kita ko, ieÅ¡kovo Vekselio iÅ¡davimo aplinkybÄs, todÄl joje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinÄjamai bylai (CPK 182 str. 3 p.). Kasacinis teismas apeliantÄs baudžiamojoje byloje yra konstatavÄs, kad pinigų skolinimo fiziniams asmenims veikla buvo pagrindinÄ jos veikla, iÅ¡ kurios ji gaudavo finansinÄ naudÄ (LAT nutarties 52 punktas).
Taigi, apeliantÄ nuteista už neteisÄtÄ vertimÄ si finansine veikla â fizinių asmenų nesumokÄtÄ skolÄ (jos dalį) su palÅ«kanomis perraÅ¡ydavo į naujÄ vekselį vis didesne suma prie jos priskaiÄiavus palÅ«kanas nuo palÅ«kanų, o visus vekselius apeliantÄ pasilikdavo (LAT nutarties 54, 56 punktai). Toje baudžiamojoje byloje PanevÄžio apygardos teismas 2017 m. lapkriÄio 6 d. nuosprendyje nustatÄ, kad pagal Vekselį nei D. J., nei K. J. jokių pinigų negavo, Vekselis suraÅ¡ytas apeliantÄs nurodymu dÄl pinigų sumos, kuriÄ ieÅ¡kovas skolinosi iÅ¡ apeliantÄs 1999 m.
â 2 000 JAV dolerių su priskaiÄiuotomis palÅ«kanomis. Å ių PanevÄžio apygardos teismo nustatytų aplinkybių kasacinÄs instancijos teismas nepaneigÄ, prieÅ¡ingai, nustatÄ, kad apeliantei reikalaujant Vekselis buvo suraÅ¡ytas dÄl neatiduotos paskolos sumos (jos dalies), kartu su palÅ«kanomis ir palÅ«kanomis nuo palÅ«kanų bei galimomis apeliantÄs teisinÄmis iÅ¡laidomis, o ne Vekselio suraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovui perdavus 117 800 Eur sumÄ (LAT nutarties 38-40 punktai).Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai vekselio davÄjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolÄs pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turÄtojas turÄtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigianÄių jo prievolÄ pagal ginÄijamÄ vekselį, patvirtinanÄių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytais prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 3 p.), sprendžia, kad įrodyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantÄ Vekselyje nurodytos sumos (117 800 Eur) jo iÅ¡davimo metu ieÅ¡kovui neperdavÄ (nepaskolino). TodÄl atmestini kaip nepagrįsti apeliantÄs argumentai, susijÄ su Å¡ios sumos ieÅ¡kovui skolinimu ir tokio skolinimo pagrindu iÅ¡duotu ieÅ¡kovo Vekseliu, ir pirmiau paminÄtų bylos kontekste tikÄtina, kad Vekselis, kaip ir teigia ieÅ¡kovas, buvo jį ir apeliantÄ siejusių tik ankstesnių paskolinių teisinių santykių pasekmÄ.
IeÅ¡kovas nurodÄ buvÄs verÄiamas pasiraÅ¡yti Vekselį pinigų sumai, kurios nebuvo gavÄs, ekonominio spaudimo ir grasinimų, kurių realumu ieÅ¡kovas buvo įsitikinÄs pagal jam žinomas ir apeliantÄs jam nurodomas aplinkybes, susijusias su skolų iÅ¡ jos skolininkų iÅ¡ieÅ¡kojimu, įtakoje. TeisÄjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo nurodomos buvusios paskolinių santykių pradžioje ne itin didelÄs apimties kontekste nÄra ir jokio protingumo kriterijus atitinkanÄio pagrindo tokios sumos Vekselio iÅ¡davimui, o dÄl to iÅ¡ tikrųjų galima manyti, kad tokio Vekselio, nesant nukreipto prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ intensyvaus spaudimo, jis nebÅ«tų iÅ¡davÄs. Nors ir abejotina, ar ieÅ¡kovÄ , kuris pasiraÅ¡ydamas Vekselį tokiai didelei sumai, kurios net nebuvo gavÄs, galima bÅ«tų laikyti apdairiu, taÄiau tiek nagrinÄjamos bylos, tiek ir baudžiamosios bylos nustatytų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Vekselio pasiraÅ¡ymÄ suprato kaip kilusios problemos iÅ¡sprendimo bÅ«dÄ .
PažymÄtina, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos nuosprendžių matyti, jog apeliantÄ bÅ«tent tokį veikimo modelį taikÄ ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Kaip minÄta, baudžiamojoje byloje apeliantÄs veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu, susijÄ su Vekselio iÅ¡davimu, nebuvo laikomi įvykdyti esant esminei apgaulei ir nepripažinti nusikalstamais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. TaÄiau tai neturi esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant Vekselio teisÄtumo klausimÄ vertinant jo suraÅ¡ymo aplinkybes dÄl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, t. y. esant ieÅ¡kovo valios trÅ«kumui iÅ¡duodant Vekselį (CK 1.91 str.).
Remiantis bylos duomenimis bei baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybÄmis, teisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliantÄ, veikdama pagal neteisÄto verslo modelį, kuris pripažintas nusikalstama veika pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, panaudodama ekonominį spaudimÄ ir grasinimus, privertÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡duoti jam itin nenaudingomis sÄ lygomis Vekselį, t. y. už paskolintus pinigus reikalavo sumokÄti itin dideles jos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas palÅ«kanas, kurių suma ir buvo nurodyta Vekselyje. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas Vekselis neatitiko jo laisvos valios, nes ji buvo paveikta apeliantÄs neteisÄtais veiksmais.
Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarÄs iÅ¡vadas, jog Vekselis buvo iÅ¡duotas dÄl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, pagrįstai pripažino jį negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. DÄl Vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojanÄiuIeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojanÄiu VykdomÄ jį įraÅ¡Ä dÄl to, kad jis padarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovu ir sprendÄ, kad apeliantÄ neturÄjo teisÄs patenkinti savo reikalavimÄ Ä®PVÄ® 81 straipsnio numatyta ne ginÄo tvarka, todÄl notarÄ negalÄjo iÅ¡duoti Vykdomojo įraÅ¡o.
Vykdomasis įraÅ¡as yra iÅ¡duotas Vekselio pagrindu. TodÄl Vykdomasis įraÅ¡as pripažintinas negaliojanÄiu ir Å¡io įraÅ¡o pagrindu pradÄtas vykdymas nutrauktinas, be kita ko, jau vien dÄl to, kad Vekselis pripažįstamas negaliojanÄiu. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad nÄra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl Vekselio ir Vykdomojo įraÅ¡o teisÄtumo, pažeidÄ procesines įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar padarÄ materialinÄs teisÄs pažeidimus.
TodÄl skundžiamo sprendimo dalys dÄl Vekselio ir Vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojanÄiais paliktinos nepakeistomis (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).DÄl Paskolos raÅ¡telio pripažinimo negaliojanÄiuIeÅ¡kovas praÅ¡Ä Paskolos raÅ¡telį, kuriuo E. M. paskolino G. M. 120 000 Eur, pripažinti negaliojanÄiu kaip tariamÄ sandorį (CK 1.86 str. 1 d.). IeÅ¡kovo teigimu, Paskolos raÅ¡telyje nurodyta 120 000 Eur suma apeliantei nebuvo paskolinta, Å¡i sutartis sudaryta dÄl akių siekiant pateisinti neva pagal Vekselį perduotÄ 117 800 Eur sumÄ .
Pirmosios instancijos teismas, sutikÄs su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais, Paskolos raÅ¡telį pripažino negaliojanÄiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Apeliantai nesutikimÄ su Å¡ia skundžiamo sprendimo dalimi grindžia tuo, kad Paskolos raÅ¡telis įvykdytas bei ieÅ¡kovas neturi teisÄs ginÄyti Å¡io sandorio. TeisminÄje praktikoje nurodoma, kad pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dÄl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis â Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekÄ sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
Taigi, tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento â siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju â turinÄiu paslÄptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių. Bylose dÄl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinÄjimo dalykas yra dvi pagrindinÄs faktinių aplinkybių, patvirtinanÄių ar paneigianÄių sandorio fiktyvumÄ , grupÄs: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinÄ prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai â ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).NagrinÄjamu atveju Paskolos raÅ¡telis atitinka paskolos sutarÄiai keliamus reikalavimus â užfiksuotas pinigų apeliantei perdavimo momentas bei sutartis sudaryta raÅ¡ytine forma (CK 6.870 str., 6.871 str. 1 d., 3 d.).
Paskolos gavÄjas â apeliantÄ Å¡ios paskolos sutarties nei ginÄija, nei praÅ¡o pripažinti nesudaryta (CK 6.875 str.). PrieÅ¡ingai, tiek paskolos gavÄjas, tiek paskolos davÄjas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jų Paskolos raÅ¡telis atitinka jų valiÄ ir yra sukÅ«rÄs jos Å¡alims teisines pasekmes.PažymÄtina, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminÄ gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisÄs ir teisÄti interesai pažeidžiami. TaÄiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisÄ ar teisÄtÄ interesÄ dÄl ginÄo dalyko, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dÄl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo â asmens, kuris neįrodÄ, jog jam priklauso teisÄ, kad jo teisÄ pažeidžiama ar ginÄijama, kad jis turi teisinį interesÄ dÄl ginÄo dalyko (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).
Ä®gyvendinus teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ , pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeiÄiamos) suinteresuoto asmens subjektinÄs teisÄs ar pareigos. CK 1.78 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinį dÄl nuginÄijamo sandorio pripažinimo negaliojanÄiu gali pareikÅ¡ti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). ReikalavimÄ dÄl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo (5 dalis). Taigi, minÄta teisÄs norma įtvirtina sandorio uždarumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad sandoris sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 20 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-257/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dÄl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tariamieji sandoriai yra niekiniai, todÄl jiems taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir jÄ atkartojanti CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisÄtus interesus tokia sutartis pažeidÄ (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).Å iuo atveju aptariamas sandoris nÄra akivaizdžiai niekinis. Byloje apeliantÄ Paskolos raÅ¡teliu rÄmÄsi tik kaip įrodymu apie paskolintos ieÅ¡kovui Vekselyje nurodytos pinigų sumos turÄjimÄ ir jos perdavimÄ . Pats Paskolos raÅ¡telis kaip sandoris iÅ¡ esmÄs niekaip neįtakoja ieÅ¡kovo subjektinių teisių ar pareigų, juo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepažeidžiamos ieÅ¡kovo teisÄs ir/ar teisÄti interesai, juo labiau dar ir konstatavus, jog apeliantÄ Vekselyje nurodytos sumos apskritai net ir nÄra perdavusi.
NustaÄius pastarÄ jÄ aplinkybÄ, Å¡alių teikiami argumentai apie apeliantÄs ar apelianto finansines (ne)galimybes disponuoti Vekselyje nurodyta suma ginÄo iÅ¡sprendimui teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi. NÄ viena iÅ¡ sandorio Å¡alių neginÄija jo teisÄtumo. Å ios aplinkybÄs, teisÄjų kolegijos vertinimu, suponuoja prieÅ¡ingÄ nei padarÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , t. y. kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ Paskolos raÅ¡telį pripažinti tariamu sandoriu remiantis CK 1.86 straipsniu.
Apibendrinant pirmiau iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria Paskolos raÅ¡telis pripažintas negaliojanÄiu, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetant. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistomis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidųPagal 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Jeigu apeliacinÄs instancijos teismas neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinÄti, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Taigi, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, sprÄstina dÄl Å¡alių patirtų iÅ¡laidų proporcingumo pagal patenkintas/atmestas ieÅ¡kinio reikalavimų dalis.IeÅ¡kovo du materialÅ«s reikalavimai apeliantei tenkinti, vienas abiems apeliantams â atmestas.
TodÄl apeliantas E. M. turi teisÄ Ä¯ visų â 2 418,14 Eur žyminio mokesÄio už apeliacinį skundÄ - bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas turi teisÄ Ä¯ 2/3 dalis iÅ¡ apeliantÄs G. M., o Å¡i į 1/3 dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Bylos duomenimis ieÅ¡kovas turÄjo 2 675,52 Eur iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (227,56 Eur žyminio mokesÄio, 2 447,96 Eur už advokato pagalbÄ ), apeliacinÄs instancijos teisme - 500 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į G.
M. apeliacinį skundÄ parengimÄ , 300 Eur už atsiliepimo į E. M. apeliacinį skundÄ Â parengimÄ (atmetus ieÅ¡kinį Å¡iam apeliantui, ieÅ¡kovui iÅ¡ jo pastarosios iÅ¡laidos nepriteistinos). TodÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantÄs priteistina 2 117,01 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų (2/3 nuo 3 175,52 Eur sumos).ApeliantÄ pirmosios instancijos teisme turÄjo 144,81 Eur, apeliacinÄs instancijos teisme 600 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , sumokÄjo 100 Eur žyminio mokesÄio už apeliacinį skundÄ , t.y. iÅ¡ viso 844,81 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
TreÄdalis jai ieÅ¡kovo atlygintinų iÅ¡laidų sudaro 281,60 Eur. Apeliantei 2 318,14 Eur žyminio mokesÄio dalies mokÄjimas buvo atidÄtas, todÄl proporcingai tenkintai ieÅ¡kinio daliai (2/3) nuo Å¡ios sumos valstybei iÅ¡ jos priteistina 1 545,43 Eur žyminio mokesÄio. Ä®skaiÄius ieÅ¡kovo ir apeliantÄs tarpusavio bylinÄjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ apeliantÄs ieÅ¡kovui priteistina 1 835,41 Eur.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :
             PanevÄžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ pakeisti:             panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojanÄiu atsakovų E. M. ir G. M. 2013 m. lapkriÄio 1 d. sudarytas paskolos raÅ¡telis, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti;             sprendimo dalį dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡dÄstyti taip: priteisti iÅ¡ atsakovÄs G. M. 1 835,41 Eur ieÅ¡kovui K. J., 1 545,43 Eur valstybei, o iÅ¡ ieÅ¡kovo K.
J. atsakovui E. M. 2 418,14 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.               Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. TeisÄjai                                                                                                                     Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                                                                                                    Dalia KaÄinskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Alvydas PoÅ¡kus