cbb35902-e9d3-4398-aa73-64e02dba3610 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1934-258/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17125-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16; 116.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo, priimto iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2-2542-600/2012 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui Compensa TU S. A.

V. Insurance Group, veikiančiam Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialÄ , dėl žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismÄ su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group 17 227,61 Lt padarytai žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010-12-16 K. J., vairuodamas automobilį AUDI A3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį VAZ 21214, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ M. I.. Pastarasis buvo gydomas Vilniaus m. greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. K. J. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir jis nuteistas bauda. K. J. vairuojamas automobilis buvo draustas pas atsakovÄ privalomuoju draudimu. M. I. 2010-12-16 darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas ieÅ¡kovo 2011-06-09 sprendimu buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Apdraustasis M. I. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-07-29 buvo nedarbingas ir jam buvo paskirta 17 227,61 Lt ligos paÅ¡alpa, todėl ieÅ¡kovui padaryta tokio dydžio žala.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovÄ , tačiau jis atsisakė atlyginti žalÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovo regreso teisę reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®) 31 straipsnio, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatos (b. l. 1-4).Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nukentėjusiam iÅ¡mokėta 14 643,47 Lt ligos paÅ¡alpa, o ne 17 227,61 Lt, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ne iÅ¡mokėtÄ , o apskaičiuotÄ ligos paÅ¡alpÄ .

Visi ieÅ¡kovo nurodyti teisės aktai numato iÅ¡mokėtų, o ne apskaičiuotų sumų atlyginimÄ . Draudikas Å¡iuo atveju turi pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atlygindamas nukentėjusio asmens negautas pajamas, tačiau jokių mokestinių ar kitų prievolių (gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ar privalomų sveikatos draudimo įmokų mokėjimo pareigos) draudikas neturi. Socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas, tampa draudimo teisinio santykio dalyve ir jai turi bÅ«ti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

Todėl šiuo atveju turi būti taikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas, pagal kurį mokėtinos draudimo išmokos GPM neapmokestinamos, o ne deliktiniams santykiams taikytinas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas. Jokie teisės aktai nenustato draudikui pareigos mokėti privalomo socialinio draudimo įmokų už nukentėjusįjį, todėl ieškovas turi teisę reikalauti tik realiai išmokėtos ligos pašalpos. Atsakovas prašė ieškinį dalyje dėl 2 584,14 Lt atmesti (b. l. 64-67, 110-114, 137-138).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-12 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti14 643,47 Lt žalos, ieÅ¡kinį dalyje dėl 2 584,14 Lt žalos priteisimo atmesti. Teismas nustatė, kad M. I., vairuodamas tarnybinį automobilį darbo metu patyrė sužalojimus dėl kito vairuotojo K. J. kaltės. IeÅ¡kovas įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudiminiu įvykiu. Nukentėjusysis M. I. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-07-29 buvo nedarbingas, dėl ko jam buvo iÅ¡mokėta 14 643,47 Lt ligos paÅ¡alpa.

Automobilio, kurį vairavo kaltininkas K. J., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovÄ . Ginčo dėl to, kad draudikas (atsakovas) privalo atlyginti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokÄ , t. y. atlyginti žalÄ , Å¡ioje byloje nėra. Atsakovas pripažino savo prievolę (b. l. 137). Ginčas kilo dėl to, kokio dydžio žalÄ draudikas privalo atlyginti, kadangi nukentėjusiajam M. I. buvo iÅ¡mokėta 14 643,47 Lt suma, o apskaičiuota ir praÅ¡oma priteisti 17 227,61 Lt patirta žala, t. y.

įskaičiavus sumokėtÄ GPM. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2012-04-18 nutarimas) iÅ¡aiÅ¡kinimus, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 8 punkto ir GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokas, atlygindamas nukentėjusiojo negautas pajamas, neturi mokestinių prievolių, t. y. pareigos mokėti GPM.

Teismas sprendė, kad įvykus subrogacijai, ieÅ¡kovas įstojo į nukentėjusiojo vietÄ ir jam atsirado teisė reikalauti tik turtinės žalos, kuri bÅ«tų atlyginama nukentėjusiam asmeniui dėl jo sveikatai padarytos žalos, t. y. jo negautų darbinių pajamų, kurios kompensuojamos iÅ¡mokant ligos paÅ¡alpÄ . Teismas pažymėjo, kad asmeniui dirbant ir gaunant darbines pajamas, bet kuriuo atveju bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas GPM, kurio jis realiai negautų, vadinasi, tai nėra nukentėjusio asmens turtinis praradimas (b. l. 140-143).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimÄ dalyje dėl 2 584,14 Lt žalos atlyginimo pakeisti ir tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 17 227,61 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, kad draudiko pareiga atlyginti žalÄ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, padarytÄ dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiÅ¡kiai reglamentuota įstatymuose.

Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ligos paÅ¡alpa yra apmokestinama GPM. GPM apskaičiuoja ir moka asmuo pats arba už jį šį mokestį gali sumokėti trečiasis asmuo. Å iuo atveju prievolę sumokėti GPM už M. I. įvykdė apeliantas, todėl 2 584,14 Lt GPM suma, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, taip pat priskirtina prie atlygintinos žalos, nustatytos CK 6.290 straipsnio 1 dalyje bei NADPLSDÄ® 31 straipsnyje. Visos socialinio draudimo iÅ¡mokos, apskaičiuojamos ir iÅ¡mokamos pagal NADPLSDÄ® nuostatas, kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio negautas pajamas, iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai grÄ Å¾ina nukentėjusįjį į turtinę padėtį, kurioje jis buvo prieÅ¡ draudiminį įvykį, todėl pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį yra įskaitomos į nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį.

Kadangi nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarastas pajamas, M. I. buvo iÅ¡mokėta 17 227,61 Lt (14 643,47 Lt iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa ir 2 584,14 Lt iÅ¡skaičiuoti mokesčiai) ligos paÅ¡alpa kaip negautų pajamų kompensavimas. Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 23 straipsnio 1 dalį ligos paÅ¡alpa yra laikoma negautomis pajamomis, GPM turi sumokėti jÄ mokantis VSDFV teritorinis skyrius. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, sumokėjęs GPM už M.

I., patyrė 2 584,14 Lt žalÄ (b. l. 146-149).Atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiantis Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialÄ , atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda sudarytos draudimo sutarties, bet ne civilinės atsakomybės pagrindu.

Pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas priklauso ne gyvybės draudimo Å¡akai, todėl Å¡iuo atveju riekia vadovautis GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, jog ne gyvybės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡laidoms, nuostoliams ar žalai visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuoti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. GPM mokėjimo pareiga draudimo iÅ¡mokos mokėjimo atveju nenustatyta. Jokie teisės aktai nenustato draudikui pareigos mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už nukentėjusįjį.

Subrogacijos atveju atsakovas turi pareigÄ atlyginti nukentėjusiojo negautas pajamas, iÅ¡mokant atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau jokių mokestinių prievolių neturi, todėl reikalavimas, virÅ¡ijantis nukentėjusiajam atlygintus nuostolius, negali bÅ«ti nukreiptas į draudikÄ (atsakovÄ ). Apeliantas nelaikytinas nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio ir jo reikalavimo dalyku gali bÅ«ti tik reikalavimas atlyginti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), kiek apeliantas jÄ atlygino, tačiau ne tam tikrus apelianto patirtus nuostolius.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaigos turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala (b. l. 157-160). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.

         Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ sprendimÄ tenkinti iÅ¡ dalies VSDFV Kauno skyriaus ieÅ¡kinį.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.          Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko. Ginčas byloje kilęs dėl draudiko pareigos mokėti GPM. Teismas sprendė, kad įvykus subrogacijai, ieÅ¡kovas įstojo į nukentėjusiojo vietÄ ir jam atsirado teisė reikalauti turtinės žalos, kuri bÅ«tų atlyginama nukentėjusiam asmeniui dėl jo sveikatai padarytos žalos, kuri kompensuojama iÅ¡mokant ligos paÅ¡alpÄ .

Socialinio draudimo įstaiga žalÄ patyrusiam asmeniui iÅ¡moka socialinio draudimo iÅ¡mokas. Draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalÄ padariusio asmens draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas atlyginant žalÄ nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės Å¡alis: socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiÅ¡kia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo iÅ¡mokas) ir pareikÅ¡dama žalÄ padariusio asmens draudikui reikalavimÄ Å¡ias iÅ¡mokas grÄ Å¾inti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi bÅ«ti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kai socialinio draudimo įstaiga iÅ¡moka žalÄ patyrusiam asmeniui socialines draudimo iÅ¡mokas ir pareiÅ¡kia reikalavimÄ jas grÄ Å¾inti žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalÄ padariusio asmens susiklosto triÅ¡aliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui. Å iuo atveju įvykus subrogacijai, ieÅ¡kovas įstojo į nukentėjusiojo vietÄ , todėl jam atsiranda teisė reikalauti tiek, kiek bÅ«tų turėjęs teisę reikalauti nukentėjęs asmuo iÅ¡ kaltininko.

Jei nebÅ«tų įvykusi subrogacija, nukentėjusiajam bÅ«tų iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka, atlyginant jo negautas pajamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012m. balandžio 18d. nutarime, pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl teisės aktų reglamentuojančių socialinio draudimo įstaigų reikalavimo teisės dėl iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų susigrÄ Å¾inimo nurodė, kad tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydį, socialinio draudimo įstaigos turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta žala.

Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė draudimo iÅ¡mokos priteisimÄ reglamentuojančias teisės normas, laikydamas, kad reikalavimas virÅ¡ijantis ligos paÅ¡alpÄ , negali bÅ«ti nukreiptas į draudikÄ , todėl daro iÅ¡vada, kad pagrindų, nurodytų CPK329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.                     Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, LR CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teismas nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                     Rita Kisielienė